Ir vėl metai prabėgo, ir vėl sulaukėm Kalėdų, ir vėl tikėsim, ir vėl svajosim, kad ateinantys metai visiems mums bus dosnūs! Tegul taip ir nutinka, mieli mano tinklapio draugai!
Daugiau šventinių sveikinimų rasite SVEIKINIMAI KALĖDŲ IR NAUJŲJŲ METŲ PROGA
Pokalbis apie perdegimo sindromą, jo simptomus ir prevenciją, meno terapijos metodų, padedančių sumažinti įtampą, atsikratyti streso, išbandymas peržengė savos mokyklos slenkstį ir išėjo į Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centrą. Noras duoti tai, ką praėjusiais metais kartu su savo kolegėmis ir draugėmis Jolita ir Indre pasiėmėme meno terapijos mokymuose, sudegti neleis, nes tai darėme su malonumu, nemaža humoro doze ir džiaugsmu, kad galime padėti nesibaigiančių darbų, rūpesčių, pareigų verpete besisukantiems ugdytojams.
Kas gruodžio 14 dieną vyko centre, pasakoja nuotraukos. Kas sudaro seminarą „Profesinis perdegimas: atpažinimas ir pagalba sau meno terapijos metodais“, atskleidžiama to paties pavadinimo reportaže (žr. žemiau).
Jei domina ši tema, kreipkitės el. paštu <kudariene@gmail.com> ir mes mielai atvyksime į jūsų įstaigas, kad perduotume savo žinias bei patirtį tiems, kas nori išvengti PS, kas nuolat dirbdami pamiršta apie poilsį ir atsipalaidavimą, kas gyvendami pašėlusiu tempu neberanda laiko sau ir šalia esantiems…
Daugiau panašių įrašų:
Pagaliau man jos prireikė! Kantriai laukusi savo pasirodymo rusiška lėlytė matrioška šiandien padėjo mokiniams susipažinti su būdvardžių laipsniais. Pradžia buvo nelengva. Išgirdęs žodį „laipsniai“, Romukas pagalvojo, kad kalbėsime apie temperatūrą. Nors matriošką jis buvo matęs, tačiau niekaip nepavyko rasti jai pavadinimo. Vaikui atrodė, kad tai yra medinė dėžutė. Jį išgelbėjo klasės draugė Deimantė, paaiškinusi, kad tai yra lėlė. O toliau viskas ėjo kaip per sviestą, nes gerai penktoje klasėje išmokusiems priesaginę daiktavardžių darybą, palyginti spalvingas rusų liaudies lėlytes sunku nebebuvo.
Vėliau vaikai lygins save pagal ūgį, svorį, amžių, įvertins klasėje, mokykloje, kieme esančius daiktus. Būdvardžių laipsnių įtvirtinimui „keliausime“ po Lietuvą, lygindami jos upes, ežerus, miestus…
Ką dar galėtume palyginti? Laukiu pasiūlymų 🙂
Daugiau apie būdvardžius:
Due to the fact that children had to participate in two different Christmas projects 
simultaneously, we had to gather a rather large force for the implementation of the following eTwinning projects this year: “Time to decorate the Christmas tree”, “Christmas Cards 2018”.
The first of the two aforementioned projects carried a very important mission: to present the ancient secrets of our countries on how to make Christmas ornaments to other project partners. Our team members taught our friends on how to make Christmas ornaments using straws.
Project participants from Greece, Moldova, Romania, Serbia and Ukraine held their own against the Lithuanian team by sharing their country traditions.
During the making of the Christmas ornaments, children not only developed their creative skills but were also taught on how to reduce consumption. I believe that children will decorate their Christmas trees with their crafts in the future as well. The said crafts outshine the plastic baubles and garlands with their warmth, care towards their planet and, of course, their originality. You cannot buy such ornaments at the supermarket.
Project “Christmas Cards 2018” enrolled children into large-scale workshops. This was especially appreciated by other teachers because the present generation communicating using mobile devices have long stopped writing letters and greetings. The idea to write a Christmas greeting to a stranger from other European countries encouraged children to make their Christmas cards as beautiful as possible by carefully curling the greetings, placing them neatly in envelopes and sealing said envelopes.
The time for the most entertaining project stage is upon us: waiting for packages with Christmas ornaments and cards sent to us from our new-made friends!
*************************************************************************************
Šiemet eTwinning projektų įgyvendinimui buvo suburtos labai didelės pajėgos, kadangi vienu metu vaikams teko dalyvauti dviejuose Kalėdoms skirtuose projektuose: „Laikas puošti eglutę“ ir „Kalėdiniai atvirukai 2018“.
Pirmasis projektas vykdė ypatingą misiją – pristatė projekto partneriams senąsias savo šalies eglutės žaisliukų gaminimo paslaptis. Mūsų komanda mokė draugus pasigaminti šiaudinius eglutės žaisliukus.
Lietuviams nenusileido projekto dalyviai iš Graikijos, Moldavijos, Rumunijos, Serbijos ir Ukrainos, pasidalinę savo šalių tradicijomis. Gamindami žaisliukus visų šalių vaikai ne tik lavino(si) kūrybiškumą, bet ir mokėsi sumažinti vartojimą. Manau, kad ir ateityje vaikai puoš Kalėdų eglutes savo darbeliais, kurie nuo plastikinių bumbulų ir girliandų skiriasi įdėta šiluma, rūpesčiu savo planeta ir, žinoma, originalumu, nes tokių eglutės puošmenų nenusipirksi jokioje parduotuvėje.
Projektas „Kalėdiniai atvirukai 2018“ įtraukė vaikus į didžiules kūrybines dirbtuves. Tai ypač džiugino mokytojus, kadangi mobiliais įrenginiais bendraujanti dabartinė karta seniai neberašo laiškų ir sveikinimų. Idėja parašyti kalėdinį sveikinimą nepažįstamiems draugams iš kitų Europos šalių įkvėpė vaikus sukurti kuo gražesnius atvirukus, kruopščiai juose išraityti sveikinimo žodžius, tvarkingai sudėti į vokus ir užklijuoti adresus.
Dabar atėjo pats įdomiausias projektų etapas – siuntinių su žaisliukais ir laiškų su atvirukais iš naujų draugų laukimas!
Daugiau apie eTwinning projektus skaitykite čia.
Po žingsnelį link Kalėdų: apsivalant, atsisakant to, kas skaudina kitus, atsikratant blogų įpročių, jaučiant malonumą keistis ir padedant tą jausmą pajausti kitiems… Tokį uždavinį vykdo šiemetinė Advento kalendoriaus interpretacija – GALIMYBIŲ EGLUTĖ. Tai gali būti ir kitokie statiniai: bokštai, pilys, laivai, tiltai ir pan., ir kitokios statybinės medžiagos: kartoniniai kubeliai, dėžutės nuo įvairių prekių, popieriaus rulonėliai, akmenukai, medžio šakelės ir kt.
Eglutės idėja keitėsi ne vieną kartą. Iš pradžių tai turėjo būti savo veiklos, savo pasiekimų įsivertinimo medelis. Vėliau norėjau grįžti prie praėjusių metų gerų darbų idėjos, bet vėliau supratau, kad savo mažuosius, gyvenančius pagal liaudies posakį „Geri darbai miškuose slepiasi, pikti – keliais vaikščioja“ ir labai mėgstančius vienas kitą paskųsti, reikia mokyti pastebėti gerus, nesvarbu, kokio dydžio ir vertės, draugų darbus, poelgius, iniciatyvas.
Pasirinkus ne eglutę, o kitos paskirties statinį, jis tiktų ne tik Advento, bet ir visam mokslo metų laikotarpiui: rugsėjo 1 dieną „įmūrijus“ pirmą plytą, metų pabaigoje klasėje ar grupėje tikrai atsirastų aukštas statinys su visų ugdytinių vardais, kadangi tai pati puikiausia galimybė motyvuoti skirtingos raidos, nevienodų gebėjimų vaikus. Tereikia rasti momentą, kada jūsų mokinys atsiskleis pamokoje, užsiėmime, klasės valandėlėje, renginyje, išvykoje ar net pertraukos metu. Tiesa, tai reikalauja pastangų, nes reikia pamatyti ne tik dideles, bet ir mažytes vaikų pastangas: gal kažkas suorganizuos šventę, kažkas daug mokysis, o kažkas pakels nuo žemės šiukšlę, paguos nusiminusį draugą, perspės neklaužadą ar neatsargų žemesnės klasės mokinuką… Viską fiksuojant, toks statinys teiktų džiaugsmą visiems vaikams – juk taip smagu pamatyti jame savo vardą, keliantį pasididžiavimą, žinant, kad jis buvo įrašytas už ypatingus pasiekimus. O kur dar bendradarbiavimo malonumas!
Gruodžio 20 d.
Mūsų eglutė virto puošniu Kalėdų ir gėrio medeliu!
Daugiau Advento idėjų skaitykite
Simboliška, kad vakar pasidomėjusi, kiek giminiškų žodžių gali turėti žodis SNIEGAS, 
šįryt pro langą išvydau baltus stogus ir kalną, kurį pajuodino du linksmi šunys (apie jų linksmumą sprendžiau iš smagaus vienas kito vaikymosi 😀 ). Tad atlikdami mano sukurtą užduotį „SNINGA ŽODŽIAIS“ vaikai galės papildyti savo žodyną, pagilinti žinias apie žodžių darybą ir pasidžiaugti žiemos teikiamais malonumais. Tiesa, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ tų žodžių buvo žymiai daugiau, tačiau sutrikusios klausos vaikams dalis jų sudarytų nemažai keblumų. Tikrai nemanau, kad jų kalba nukentės be žodžių sniegiškas, sniegainė ar snaiguolė, todėl į užduotį sudėjau tik tuos, kuriuos jie vartoja dabar ir kurių gali prireikti ateityje.
Daugiau apie žodžių darybą skaitykite
PRIESAGOS IR UGDYMAS KARJERAI NAUJA!
DOMINO ŽAIDIMAS „VIETŲ PAVADINIMAI“ NAUJA!
PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ
Vasaros pabaigoje atsiėmę naujai įsteigtą eTwinning mokyklos apdovanojimą ir 
dar nežinodami, ką jis mums atneš, pasijutome paaugę, subrendę ir darbingai nusiteikę. Tad naują sezoną pradėjome saulėgrąžos, gautos nacionalinių eTwinning mokymų metu, sodinimu. Kadangi mūsų klubas įsikūręs šiaurinėje mokyklos patalpų pusėje, saulės visiškai nematome, todėl geltonos lyg saulė gėlės sudygimo nepaprastai laukiame. Taip kaip laukiame naujų potyrių, naujų draugysčių, naujų galimybių.
Kol pasodintas pagaliukas išleis pirmuosius daigelius, tarptautinių projektų portale Litorinos mokykla nesnaudžia. Prisiėmusi eTwinning veiklos lyderės vaidmenį nuo spalio mėnesio dalyvauju virtualiame eTwining School 2018 seminare, kuriame mokomasi bendros lyderystės paslapčių, analizuojamos mokyklos kaip mokymosi organizacijos savybės, aptariami komunikacijos ir saugumo internete klausimai, planuojama eTwinning mokyklų veikla, dalijamasi savo įstaigų sėkme tarptautinėje erdvėje.
Šių moklso metų eTwinning mokyklos plano pagrindinis uždavinys – sustiprinti mokyklos eTwinning komandą naujais nariais. Tuo tikslu sukūriau naują projektą „Laikas puošti eglutę“, kuriame pirmą kartą savarankiškai dalyvaus pradinių klasių mokiniai ir jų mokytoja Rima Baltrimienė. Atsiliepiau ir į kolegės iš Lenkijos kvietimą dalyvauti antrame eTwinning projekte „Kalėdiniai atvirukai 2018“, kurį vykdysiu kartu su anglų kalbos mokytoja Vida Maksvytyte. Trečiasis mokyklos projektas „Vaiduoklių medžiotojai“ jau vyksta nuo spalio mėnesio. Jame dalyvauja mano vadovaujamo Jaunųjų kalbininkų būrelio nariai. Pirmą kartą Litorinos mokyklos bendruomenė dalyvauja trijuose projektuose vienu metu. Ar tai bus iššūkis, ar malonumas, pažiūrėsime projektų pabaigoje. Kol kas stengiamės, kad eTwinning mokyklos ženklelis būtų ne tik graži puošmena.
Daugiau apie eTwinning programą skaitykite kategorijoje eTwinning.
Kai vienas mano mokinys užklasiniam skaitymui pasirinko Rebekos Unos knygą „Aš esu 
Tomas, seklys“, ir aš ją perskaičiau. Skaitant kilo dvejopi jausmai: smagūs mano vaikystės prisiminimai ir abejonės, ar šiuolaikiniams, nežinantiems, kas yra deficitas, vaikams bus įdomu skaityti apie dalijimąsi seniai sukramtytos ir skonio nebeturinčios kramtomosios gumos gumuliuku; ar supras jie, kodėl vaikai kaime rengia vaidinimus, mėgdžioja mėgstamo filmo herojus; kaip reaguos jie į sauso kisieliaus valgymą, gamtinių reikalų darymą kibire; ar suvoks, kuo ypatingi iš Vokietijos parvežti stori flomasteriai, elektroninis žaidimas „Vilkas ir kiaušiniai“ ir pan.
Apie tai sužinosiu iš paties skaitytojo, o kol jis nepasidalino savo nuomone, siūlau perskaityti 2017 Metų knygos rinkimams nominuotą knygą, kurioje autorė norėjo dabartiniams vaikams parodyti, kokią nuostabią vaikystę turėjo be kompiuterių, su „Paršiukas Čiukas“ guma, senelio išdrožtu Robino Hudo lanku, palapine iš užklotų ir dideliu būriu ne virtualių, o pačių tikriausių draugų!
Kad skaitymas nebūtų paviršutiniškas, parengiau užduotis, paskatinsiančias skaitytojus įsigilinti į teksto turinį, analizuoti, vertinti, sieti su turima patirtimi.
REBEKA UNA „AŠ ESU TOMAS, SEKLYS“
Daugiau įrašų panašia tema:
Vieniems skyryba ir sakinių nagrinėjimas primena klaidžius labirintus, kiti jaučia
begalinį džiaugsmą išnarplioję ilgą sakinį, treti nesupranta, kam ta skyryba išvis reikalinga 😀 Buvusi mano sintaksės dėstytoja kartodavo, kad sintaksė yra jos meilė, tačiau mano mokinių rytmetinis minčių lietus atskleidė priešingą nuomonę.
Tikėdamasi panašių atsakymų VISĄ SAVAITGALĮ praleidau kurdama galvosūkius (laiko trukmę išskyriau tikslingai, nes pavargau nuo nuolatinių kaltinimų, kad mokytojai dirba tik pusę dienos, mėgaujasi laisvais vakarais, savaitgaliais ir ilgomis atostogomis), kurie į sakinius leistų pažvelgti linksmiau. Pridėjau ir užduočių, prašančių prisiminti lietuvių tautosakos žanrus, skatinančių pareikšti savo nuomonę, daryti išvadas.
Paaiškinusi kiekvienos užduoties vertę, mokiniams leidau pasirinkti norimą jų skaičių. Vaikai nusprendė įveikti visas penkias užduotis, juk aukščiausią įvertinimą visi nori gauti! Stebėdama juos padariau kelis atradimus. Pirmiausia supratau, kad daugeliui visiškai nerūpi užduoties esmė, todėl susiduria su sunkumais ją atlikdami. Pavyzdžiui, vienas vaikas, greitai perbėgęs akimis užduoties sąlygą ir nepastebėjęs žodžio gyvatėlė, ilgai vargo bandydamas perskaityti IV užduotyje užšifruotą sakinį. Šių metų vasarą Palangoje, lituanistų mokymuose, išgirdau frazę „Delfy skaitytojai“. Tai vaikai, skaitantys tekstą ne iš dešinės į kairę, o nuo viršaus į apačią. Šiandien toks skaitytojas nesuprato II užduoties sakinio prasmės. Teko nuolat prašantiems pagalbos vaikams priminti ir žodžio galvosūkis prasmę, kadangi noras sulaukti iš manęs lengvų atsakymų loginio mąstymo tikrai neišlavins.
Tačiau vienas atradimas mane labai nudžiugino 🙂 Įveikus rebusus ir šifrogramas, pasiūliau vaikams papildyti rytmetinį minčių lietų. Ir ką jūs manote? Vaikai nebesiskundė, jie vertino sakydami, kad jaučiasi pavargę, trūksta žinių, yra savimi nepatenkinti, užduotys buvo įdomios, reikia plėsti žodyną ir pan. Gal kurią dieną sulauksiu pasakymo, jog skyryba jiems vis dėlto labai patinka, nes įdomių užduočių šia tema turiu ne vieną.
Daugiau įrašų, susijusių su sintakse ir skyryba, rasite:
Kada Slaptųjų agentų klubo nariai gavo keistą užduotį – pagal senas nuotraukas atrasti du uostamiesčio pastatus – jie nežinojo, kad ieško buvusių spaustuvių ir kad tos paieškos nuves iki pat Nemuno, į Martyno Jankaus gimtinę. Mokiniai žinojo, kad Martynas Jankus Prūsijoje įkūrė lietuvišką spaustuvę, žinojo, kad ten buvo leidžiamas pirmasis lietuviškas laikraštis „Varpas“, tačiau nežinojo, kad pirmoji M. Jankaus spaustuvė buvo Ragainėje, tačiau ją teko perkelti į Tilžę. Nežinojo vaikai ir to, kad gyvendamas ir ūkininkaudamas Bitėnuose spaustuvės savininkas negalėjo tinkamai vadovauti leidybai, todėl bankrutavo ir spaustuvė už skolas buvo parduota. Tačiau tai Martyno Jankaus nepalaužė, tad 1893 metais jis įkūrė mažytę spaustuvę savo gimtinėje, Bitėnų kaime. Maža spaustuvė atliko didelį darbą – joje iki 1909 metų gotišku ir lotynišku šriftu buvo spausdinami lietuviški laikraščiai, žurnalai, knygos, kalendoriai, atsišaukimai. Žinant, kad lietuviškos spaudos draudimas pasibaigė 1904 metais, galima daryti išvadą, jog Martyno Jankaus spaustuvė labai daug prisidėjo prie lietuviško rašto išsaugojimo.
Sujaudinti spaustuvininko žygdarbių vaikai pagarbiai apžiūrėjo jo kapą, aplankė Vydūno amžinojo poilsio vietą, pasidžiaugė Kristijono Donelaičio, Martyno Mažvydo ir Liudviko Rėzos atminimo įamžinimu. Daug lietuvybės pėdsakų jaunieji agentai rado ir Martyno Jankaus muziejaus kieme, vaikštinėdami po Mažosios Lietuvos paveikslų sodą. Iš pradžių vieną eksponatą, senas medines duris, visi priskyrėme populiariam fantastiniam nuotykių filmui „Narnijos kronikos“, tačiau pravėrę jas supratome smarkiai klydę, nes užrašai ant jų bylojo apie skalvių gentį, apie Mažvydo ir kitų šviesuolių nešamą žodį iš Tilžės ir Ragainės, apie lietuvių kasdienybę, gamtos grožį ir begalinę meilę Lietuvai.
Pakilę ant Rambyno kalno prisiminėme senuosius baltų dievus: pilkame akmenyje įamžintą ugnies ir teisingumo dievą Perkūną, rusvame – gyvybės ir vaisingumo dievą Patrimpą, juodame – Patulą, baltų požemio ir mirusiųjų dievą. Bandėme pažvelgti ir į kitą Nemuno pusę, kurioje jau yra Rusija, tačiau tirštas rūkas neleido nieko įžiūrėti. Tas rūkas įaudrino vaikų vaizduotę primindamas, kokius sunkumus turėjo įveikti knygnešiai, bandydami apeiti rusų žandarų saugomas vietas. Mokiniai suprato, kad vienas iš tų kelių buvo Nemunas.
Nuščiuvę, susimąstę palikome Lietuvos istorijai svarbias vietas ir pasukome link garsiosios Raganų eglės, kuri šiais metais Europos medžių rinkimuose pateko į įspūdingiausių medžių dešimtuką! Ieškodami audros nulaužto aštuoniolikto eglės kamieno pėdsakų, pasidžiaugėme, kad medžio įspūdingumas dėl to nesumenko, ji vis dar primena šluotą – raganų skraidymo įrankį. Juk pagal vieną iš legendų ši eglė ir yra į žemę įsmeigta sužaliavusi šluota, kurią užmiršo senosios skalvių genties jaunuolį įsimylėjusi raganaitė.
Taip Slaptųjų agentų klubo nariai atgamino lietuviškos spaudos istoriją ir užbaigė antrąją šių mokslo metu bylą. Vaikų darbu buvo sužavėtas ir mažasis Sibiro haskių veislės šunelis, su viltimi žvelgęs į mūsų automobilio vidų lyg norėdamas tapti pirmuoju klubo keturkoju agentu 😀
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS
Daugiau įrašų panašia tema:
KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ #NUOTOLINIAM MOKYMUI
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
PAMOKA GAMTOS IR BALTŲ DIEVŲ PRIEGLOBSTYJE
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
korsigita 