Paskelbta Literatūra, Matematika, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Sintaksė ir skyryba, Žodžių daryba

AR LEISTI VAIKAMS PAŽVELGTI Į ŽAISLO VIDŲ?

     Toks klausimas kilo pristatant Klaipėdos Litorinos mokyklos Kompetencijų kabineto malūnsparnis (3)naujieną – STREAM klubą. Šio klubo atsiradimas mokykloje buvo mano didžiulė svajonė! Daug kam ji pasirodys keista, gal kiek netikėta, nelabai deranti su mano dėstomu dalyku. Bet apie viską iš pradžių.

     Sužinojusi apie STEM ugdymo pradžią Lietuvoje, net neabejojau, kad būsiu viena pirmųjų jo pasekėjų. Koks buvo nusivylimas supratus, kad STEM yra skirtas tiksliesiems, gamtos ir inžineriniams dalykams! Apmaudas buvo didelis, tačiau smalsumas – dar didesnis. Sekdama STEM ugdymo naujienas susipažinau ir su STEAM ugdymu, kuris į savo tarpą priėmė menus. Tačiau humanitarams vietos vis tiek ten nebuvo. Pavydėdama naujojo ugdymo atstovams, pradėjau mąstyti, kaip būtų galima įsiterpti ir man su savo lietuvių kalba ir literatūra. Ir ką jūs manote? Įsiterpiau! Taip gimė pirmoji pamoka „Žodžio šaknis“. Vėliau prisiminiau, kad mokslinių eksperimentų metodą nuo seno taikau skaitydama su mokiniais ištrauką apie aklus vaikus iš Edmondo de Amiči romano „Širdis“. Skaitydami romano ištrauką „Palėpėje“, sprendžiame problemas, sprendimus pritaikome praktikoje. Kad nesu šuniui penkta koja  įsitikinau ir prisijungusi prie projekto „Motyvuotam mokiniui reikia inovatyvaus mokytojo“ mokymų, padėjusių sužinoti, kaip galima STEAM integruoti ir į kitus dalykus. Pasirodo raidė A vienur šifruojama arts (menai), o kitur – all arba all other disciplines (visos kitos disciplinos), kadangi kalba eina ne apie tiksliuosius mokslus, o apie mokslinio mąstymo ugdymą, taikomą praktinių problemų sprendimui, derinant skirtingas disciplinas, metodus ir teorines prieigas. Atvykusi į mokymus maloniai nustebau sužinojusi dar vieną raidžių trumpinį STREAM – reading and writing (skaitymas ir rašymas). Valio! Pagaliau išaušo ir mano, lituanistės, valanda 🙂 tas džiaugsmas buvo vainikuotas skaitymo pamoka „Snaigių laboratorija“.

     Niekada nereikia ir negalima skirstyti žmonių į grupes. Tuo įsitikinau ne tik sėkmingai sujungusi tiksliuosius ir humanitarinius mokslus, bet ir mintimis perbėgusi per savo sūnaus gyvenimą. Trimetis berniukas antrąją dieną po savo gimtadienio plaktuku sudaužė pulteliu valdomą malūnsparnį. Tais deficito laikais tokie žaislai buvo pardavinėjami komiso parduotuves pakeitusiose komercinėse parduotuvėse, stebinusiose ne tik nematytomis prekėmis, bet ir nedaugeliui prieinamomis kainomis. Kaip sureagavau į mažylio norą sužinoti, kur slepiasi malūnsparnio vairuotojas, mano kartos žmonėms turbūt aišku. Šiandien toks vaiko poelgis būtų aiškinamas ne negebėjimu suvokti daikto vertę, o polinkiu į  techniką. Ir aš tam pritarčiau. Tiesa, augdamas mano sūnus pasiėmė viską iš manęs ir mano humanitarų tėvų ir įgijo nieko bendro su technika neturinčia anglų kalbos vertėjo specialybę. Ir čia jau būtų galima teigti, kad prieš daugelį metų plaktuku sudaužytas malūnsparnis buvo kažkokios mano auklėjimo klaidos priežastis, tačiau to padaryti neleis žemiau pateikti faktai.  

     Baigęs studijas mano sūnus turėjo įrodyti, kad jis yra geras vertėjas, todėl sutikdavo versti visus be išimties (išskyrus grožinius) jam siūlomus tekstus. Vaikinas ne kartą juokavo, kad versdamas apsigynė kelias medicinos mokslų disertacijas, įgijo juridinių žinių, susipažino su vadybininko ir kt. profesijomis. Išsikovojęs vietą vertėjų gildijoje, sūnus dabar gali rinktis tuos tekstus, kurie jam yra artimesni, tad lengviau ir greičiau išverčiami. Nepatikėsite, bet didžioji dalis jo verčiamų tekstų yra susiję su įvairių prietaisų, technikos įrenginių veikimo ir naudojimo instrukcijomis! Gal noras pažvelgti į malūnsparnio vidų visgi buvo užkoduotas sūnaus genuose?!

Daugiau netradicinių pamokų planų rasite:

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Būdvardis, Idėjos kalendorinėms šventėms, Logopedams, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Valentino diena, Žodžių daryba

KURKIME ŽAIDIMĄ KARTU!

     Idėja surinkti kuo daugiau širdučių nuotraukų kilo mokant vaikus būdvardžių darybos ir, žinoma, artėjant Valentino dienai. Buvo nelengva, bet įdomu. Pirmiausia dėl to, kad paklausus kolegių, ar turi savo kabinete kokių nors širdelių, sulaukdavau greito „ne“. Po to jų veiduose pasirodydavo išraiška, panaši į tą, kuria Archimedas sušuko savo garsųjį šūkį „Eureka!“, o tada iš įvairių lentynų, stalčių ir dėžučių pradėdavo lįsti įvairios širdutės ar į jas panašūs daiktai. Juos nufotografavusi sukūriau žaidimą „Širdys, širdelės, širdutės…“, kurio taisykles galima kurti taip, kaip jums norisi arba kaip rekomenduoja ugdymo planai.

Žaidimas „Širdys, širdelės, širdutės…“

     Žaidimą sudaro nuotraukų ir būdvardžių kortelės, kurioms šį kartą labai pasitarnavo kanceliarinių prekių parduotuvėje „Pinokis“ pirktos kreditinių kortelių įmautės. Vaikai patys gali sudėti širdelių korteles į įmautes, tačiau taupant laiką jos jau gali būti sudėtos. Tad mokiniams beliks parinkti tinkamą kortelę su būdvardžiu. Korteles galima dėlioti ir ant stalo, ypač jei vienu metu žaidžia ne vienas mokinys.

     Siūlau neapsiriboti vien būdvardžio darybos mokymu(si). Šis žaidimas gali padėti frazeologizmų suvokimui (negailestingas, nejautrus žmogus – akmeninė širdis, geležinė širdis, medinė širdis, ledinė širdis; jautrus, gailestingas žmogus – auksinė širdis; labai geras žmogus – angeliška širdis, dangiška širdis; sąžiningas žmogus – krištolinė širdis), apibendrinamųjų žodžių mokymuisi (papuošalai, dekoracijos, žaislai, maistas ir kt.), spalvų, medžiagos savybių apibūdinimui. 

Nors kolegių ir namiškių padedama surinkau nemažą nuotraukų kolekciją, tačiau su kiekviena nauja širdele norėjosi jų dar daugiau, todėl kreipiuosi į savo tinklapio draugus su pasiūlymu dalintis nuotraukomis. Jei prisijungsite prie žaidimo kūrimo, pažadu paskelbti garbės sąrašą su visų, atsiliepusių į mano kvietimą, vardais ir pavardėmis 🙂

Savo pažado dėl sąrašo ištęsėti nepavyko, nes jame  tik vienas vardas. O juk vienas ir yra vienas, iš jo sąrašo nepadarysi 😦 Nežiūrint to, nuoširdžiai dėkoju REDAI STULPINIENEI iš Telšių lopšelio-darželio „Žemaitukas“, atsiliepusiai į mano kvietimą ir prisidėjusiai prie žaidimo kūrimo 🙂

Daugiau apie būdvardžio mokymą(si):

SUDUŽUSIŲ ŠIRDELIŲ KLUBAS NAUJA!
Būdvardžių daryba
PAMOKA SU MATRIOŠKA
PAKALBĖKIME APIE… NOSIS!
Žaidimas „Gyvūnai“
ŽAIDIMAS BE PABAIGOS  
PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ
LIETUVIŲ KALBOS DALYS ARBA ANTRAS DAIKTŲ GYVENIMAS
VARŽYBOS SU IŠDYKĖLĖMIS PELYTĖMIS
Testas „Daiktavardis ir būdvardis“
Pamokų ciklo „Ąžuoliuko rytas“ planas
Paskelbta Būdvardis, Idėjos kalendorinėms šventėms, Ištiktukas, Jaustukas, Literatūra, Logopedams, Matematika, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Sintaksė ir skyryba, Vadovavimas klasei, Valentino diena, Veiksmažodis, Žodžių daryba

SUDUŽUSIŲ ŠIRDELIŲ KLUBAS

     Atkreipiu jūsų visų dėmesį į pavadinimą – ne sudaužytų, o sudužusių širdelių. Tai meilėlabai svarbu, nes netyčia sudužusį daiktą galima mėginti suklijuoti, o sudaužytam – vilties mažiau. Taip bus ir su mūsų klubo širdelėmis, kurios Šv. Valentino dienos proga atliks labai didelį darbą.

EMOCIJŲ ŠIRDELĖS

     Svarbiausia širdučių misija – emocinio intelekto ugdymas. Vaikai, mokydamiesi atpažinti ir įvardinti širdučių emocijas, aiškindamiesi jų savijautos priežastis, ieškodami būdų, kaip pakeisti širdelių jausmus ir nuotaikas, supras, kad įvairios emocinės būsenos būdingos ir šalia esantiems žmonėms, ir jiems patiems. Aptarti širdelių jausmai, atrasti būdai, padedantys pakeisti jų nuotaiką, gali padėti vaikams jautriau reaguoti įvairiose situacijose, atviriau išsakyti savo jausmus, suvaldyti neigiamas emocijas, įsijausti į šalia esančio žmogaus būseną. Todėl žaidimas su širdelėmis tinka ne tik pamokoms, bet ir klasės valandėlėms, pagalbos mokiniui specialistų užsiėmimas.

     Šias širdutes galima įtraukti į beveik visus ugdymo dalykus. Pirmiausiai širdutes reikia perkirpti per pusę. Kad vaikai atsipalaiduotų ir susidomėtų būsima veikla, po kiekvieno jų kėde siūloma priklijuoti po vieną širdelės pusę. Radę dalį širdelės, vaikai turi rasti ir antrąją jos pusę. Antroji širdelės dalis gali gulėti ant ugdytojo stalo. Tačiau norint suintriguoti ugdytinius, paieškoms rekomenduojama pasitelkti savo fantaziją ir sukurti užduotis su užuominomis. Pvz., sudėjus širdelių puseles į spintą, lentoje galima užrašyti užkoduotą tekstą:

Antrąją širdies puselę

jūs surasti visi galit.

Jums tereikia atsistoti,

viens kitam nusišypsoti.

Ir tada juodos raidelės

Jums padės rasti širdelę.

     Jei širdelės paslėptos kitose vietose, galima nupiešti žemėlapį, užkoduoti atsakymą vaikų, literatūrinių herojų, istorinių veikėjų varduose, skaičiuose, moksliniuose terminuose; smagu būtų širdelių vietą sužinoti ir įminus mįslę. Pvz., jeigu širdelės padėtos prie lango, tegul vaikai atsako, kas dieną ir naktį išplėtęs akis žiūri. Mįslė „Ką tik pamato, pats tuo pavirsta“ padės širdeles rasti prie veidrodžio, o mįslė „Keturios panelės po vienu stogu stovi“ pasufleruos, jog jos yra ant stalo.

     Radus širdeles, vaikams reikės suklijuoti abi puses ir atlikti įvairias užduotis. Lietuvių kalbos pamokose vaikai gali parašyti savo širdelės emocijos pavadinimą, parinkti jai antonimą, sugalvoti sinonimų. Patartina paprašyti vaikų sudaryti žodžiui širdis giminiškų žodžių lizdą ir pažiūrėti, kokios priesagos vartojamos jo darybai. Kad vaikai nepasiklystų priesagų gausybėje, siūloma naudotis Priesagų plakatėliais.  Širdutes rekomenduojama panaudoti mokant būdvardžių, veiksmažodžių, jaustukų, ištiktukų. Jei mokiniai nagrinėja sintaksės ir skyrybos temas, tegul jie užbaigia sakinius. Pvz., Mano širdutė yra … , nes … . Aš manau, kad jos nuotaiką gali pakeisti ………. . Jeigu aš ……… , mano širdelė bus ……… . Mano širdutė yra liūdna, nes ją įskaudino draugas. Aš manau, kad jos nuotaiką gali pakeisti draugo atsiprašymas. Jeigu aš nupiešiu šypseną, mano širdelė bus linksmaLiteratūros pamokose širdelės gali pasitarnauti herojų nuotaikoms, jausmams ir net poelgiams apibūdinti. 

     Užsienio kalbos besimokantiems vaikams širdelės paįvairins emocijų pavadinimų mokymąsi. 

     Matematikos pamokose ar užsiėmimuose širdelės gali būti sukarpytos į daugiau nei dvi dalis. Dėliodami širdelių dėlionę maži vaikai mokysis skaičiuoti, vyresni susipažins su trupmenomis. Patartina sugalvoti ir žodinių uždavinių. Pvz., Sudužusių širdelių klube buvo 15 narių. … iš jų liūdni, … linksmi, likusieji – rimti. Kokių narių klube buvo daugiausiai? Kokių – mažiausiai? 

     Gamtos mokslų pamokose galima pasiaiškinti, kaip susitraukinėja širdis išgyvendama įvairius jausmus. Ši tema tinka ir muzikos pamokose pasiūlius vaikams širdies plakimą pavaizduoti mušant būgneliu, trypiant koja, beldžiant pirštu, plojant ir pan.

     Dailės pamokų metu galima paklausti vaikų, kokia spalva jie norėtų nuspalvinti liūdinčią, išsigandusią, linksmą, piktą ir kt. širdelę.

     Net į kūno kultūros pamokas galima įtraukti širdutės plakimo temą. Suskaičiavus savo širdies dūžius pamokos pradžioje, po fizinio krūvio, atgaunant jėgas  ir kt. momentais, būtų įdomu pasvarstyti, kokios emocinės būsenos širdis galėtų plakti panašiu ritmu ir jėga.

Daugiau Šv. Valentino dienos idėjų rasite:

KURKIME ŽAIDIMĄ KARTU!  NAUJA!
VALENTINO DIENA: ŠVĘSTI AR NEŠVĘSTI?!
VIENA ŠVENTĖ KITĄ ŠVENTĘ VEJA, O MES VĖL MOKOMĖS SU ŠIRDELĖM!
SMAGI IR NAUDINGA VALENTINO DIENOS VEIKLA
UŽDUOTYS MAŽIESIEMS VALENTINO DIENOS GERBĖJAMS  
JEI NEDRĮSTATE PARODYTI SAVO JAUSMŲ, MEILĘ GALIMA IŠREIKŠTI IR TOKIU BŪDU 
VALENTINO DIENA SU CRAYOLA

 

 

Paskelbta Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Žodžių daryba

PRIESAGŲ PLAKATĖLIAI

     Ši priemonė padės vaikams prisiminti, su kokiomis priesagomis daromi mažybiniai žodžiai, įrankių, profesijų pavadinimai, vietą, atliekamą veiksmą, būseną reiškiantys žodžiai.  Plakatėlius galima naudoti įvairiai: išdalinti kiekvienam mokiniui, patalpinti juos klasės stende, pasiūlyti sudėlioti paveikslėlius ant magnetinės lentos. 

     Dirbti galima individualiai, tačiau daug smagiau būtų kabinti priesagas visiems kartu. Stende atlikta užduotis gali likti kabėti tol, kol vaikai mokysis žodžių darybos temas, kad  kasdien prieš akis spalvinguose kamuoliuose, viščiukuose, tabletėse, vinyse ir sagose mirguliuojančios priesagos išliktų vaikų atminty. 

Priesagų plakatėliai

Daugiau apie žodžių darybą skaitykite

SNINGA ŽODŽIAIS NAUJA!
ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS
PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ
PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ
MOKSLO METŲ PRADŽIA GALVOSŪKIŲ IR ŽAIDIMŲ RITMU
ŽAIDIMAS BE PABAIGOS  
AR PASIRUOŠĖTE MOKYKLAI?
BŪDVARDŽIŲ DARYBA
ŽAIDIMAS „GYVŪNAI“

 

Paskelbta Metodinės priemonės, Naujienos, Žodžių daryba

SNINGA ŽODŽIAIS

     Simboliška, kad vakar pasidomėjusi, kiek giminiškų žodžių gali turėti žodis SNIEGAS, snaigėšįryt pro langą išvydau baltus stogus ir kalną, kurį pajuodino du linksmi šunys (apie jų linksmumą sprendžiau iš smagaus vienas kito vaikymosi 😀 ). Tad atlikdami mano sukurtą užduotį „SNINGA ŽODŽIAIS“ vaikai galės papildyti savo žodyną, pagilinti žinias apie žodžių darybą ir pasidžiaugti žiemos teikiamais malonumais. Tiesa, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ tų žodžių buvo žymiai daugiau, tačiau sutrikusios klausos vaikams dalis jų sudarytų nemažai keblumų. Tikrai nemanau, kad jų kalba nukentės be žodžių sniegiškas, sniegainė ar snaiguolė, todėl į užduotį sudėjau tik tuos, kuriuos jie vartoja dabar ir kurių gali prireikti ateityje. 

Daugiau apie žodžių darybą skaitykite

PRIESAGŲ PLAKATĖLIAI NAUJA!
ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS
PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ
PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ
MOKSLO METŲ PRADŽIA GALVOSŪKIŲ IR ŽAIDIMŲ RITMU
ŽAIDIMAS BE PABAIGOS  
AR PASIRUOŠĖTE MOKYKLAI?
Būdvardžių daryba
Žaidimas „Gyvūnai“
Paskelbta Metodinės priemonės, Naujienos, Žodžių daryba

PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ

     Šiandien savo sunkiai vienoje vietoje išbūnantiems mokiniams pasiūliau pasivaržyti ant kėdėsestafečių trasoje. Tačiau prieš tai reikėjo išsiaiškinti varžybų taisykles, užkoduotas gramatinėse užduotyse. Taip neįprastai, tačiau labai efektingai pavyko išaiškinti priešdėlinę žodžių darybą vaikams, kuriems dėl specifinio kalbos vystymosi  kiekviena papildoma žodžio dalis sumaišo turimą žodyną ir sukelia nemažai problemų suvokiant skaitomą tekstą. Pavyzdžiui, gerai žinantis žodį sėdi sutrikusios klausos mokinys pasimes sutikęs tekste žodį prisėdo, užsėdo, persėdo, sėdynė, sėdintysis ir kt. Atradę žodžių šaknį, vaikai lyg ir suvokia, kad tai susiję su sėdėjimu, tačiau nesupranta, kodėl kiekvienas žodis rašomas skirtingai. Tam reikia ilgo ir išsamaus aiškinimo, vertimo į gestų kalbą, inscenizavimo, iliustravimo, žodžių vartojimo įvairiuose kontekstuose ir kt. Nuo šiandien šį mokymo metodų sąrašą papildau ir sportiniu žaidimu 🙂    

     Žaidimui prireiks tik užduoties „Priešdėlių estafetė“ kortelių, kurių siūlau atsispausdinti po kelis egzempliorius, kad, siekdami išvengti mokinių mechaninio įsiminimo, estafetės metu galėtumėte keisti užduotis, geros nuotaikos ir judėjimui skirtos patalpos. Mes pasirinkome mokyklos koridorių.

     Ši užduotis pasitarnaus ir mokant prielinksnių, sudarant sakinius, kuriant pasakojimą. Mokiniai gali sugalvoti savo užduočių, pavaizduoti jas piešinėliais ir pasiūlyti atlikti klasės draugams. Improvizuokite ir padėkite vaikams mokytis!    

     Kad naujas mokymo metodas sudomino ir pradžiugino vaikus, mačiau iš jų entuziazmo. O metodo sėkmę įrodė vienas mokymosi sunkumų turintis mokinys, kai skaitydamas lentoje, ką reikės atlikti namuose, šūktelėjo: „Žodis užduotis turi priešdėlį!“ Vieniems gal tai pasirodys smulkmena, kitiems gal sukels juoką, tačiau man ir mano mokiniui šis atradimas – didžiulis pasiekimas!

Tai ne vienintelė su kūno kultūra susijusi pamoka. Apie tai skaitykite  reportaže ŠVENTINĖ PAMOKA BATUTŲ PLATFORMOJE „SKYPARK“, kuris publikuojamas puslapyje „Klasės naujienos 2017–2018“.

Daug pasiūlymų, patarimų ir idėjų rasite įraše ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS.

Paskelbta Būdvardis, Daiktavardis, Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Prieveiksmis, Sintaksė ir skyryba, Skaitvardis, Vientisinis sakinys, Žodžių daryba, Žodžių junginys, Įvairūs

PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ

     Ketvirtį amžiaus atidavus sutrikusios klausos vaikams sužinoti, kad reikės mokyti pelėdagirdinčiųjų klasę – nemenkas išbandymas. O klasę vaikų, turinčių elgesio, emocijų, dėmesio sutrikimų – jau ir iššūkis. Su tokiomis mintimis sutikau 2016 m. vasarą, atnešusią ne tik daug nerimo, bet ir didžiulį įkvėpimą, virtusį eiliuota mokymo priemone „Pasaka apie kelionę į aukštesnę klasę“.

     Dirbdama nedidelėje kurčius ir neprigirdinčius vaikus ugdančioje mokykloje turėjau privilegiją matyti juos nuo pat parengiamosios klasės, stebėti, kaip jie auga, iš pradinių klasių mokytojų sužinoti viską apie jų žinias, pomėgius, charakterio bruožus ir kitus svarbius dalykus. Tačiau naująją penktą klasę sudarė iš įvairių ugdymo įstaigų susirinkę vaikai, apie kuriuos galėjau pasiskaityti tik Pedagoginės psichologinės tarnybos išvadose ir rekomendacijose, kurios sufleravo, kad tai, kas tiko klausos negalią turintiems vaikams, naujokams visiškai netiks.

     Norėdama sužinoti, su kokiu žinių ir gebėjimų bagažu atvyksta mano naujieji mokiniai, pradėjau mintyse dėlioti šaunios trijulės – Romo, Urtės ir Austėjos kelionę į aukštesnę klasę. Dirbdami su šia pasaka, mes visi kartu pasitikrinome pradinėse klasėse įgytas žinias ir gebėjimus, o vaikų reakcija į keturiolika pasakoje esančių užduočių atskleidė ir jų silpnybes bei stiprybes, parodė, kas jiems tinka, ko ateityje reikėtų vengti, leido suprasti, kaip ir kam pritaikyti atnaujintą lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrąją programą, kokius metodus ir darbo būdus parinkti pamokoms. 

     Pasakos posmeliuose slepiasi ne tik lietuvių kalbos užduotys, ji atlieka ir auklėjamąjį vaidmenį, skiepija vertybes, o po šį savaitgalį vykusių Pasakų terapijos mokymų, galiu sakyti, kad turi ir terapinį poveikį. 24–36 puslapyje rasite teksto suvokimo užduočių, kuriomis galėsite papildyti pamoką arba pasiūlyti vaikams jas atlikti namuose.

     Kas sugulė į šį darbą, pabandžiau sudėti į skaidres, tačiau kilus klausimams, neaiškumams ar abejonėms, visada esu pasirengusi atsakyti, paaiškinti ir padėti, nes tikrovėje jau susidūriau su tokiomis situacijomis, kada žmonės nelabai supranta, ko iš jų nori užduoties autorius. Kadangi mintyse dėlioju antros pasakos siužetą, priimsiu ir kritiką, padėsiančią sukurti geresnę mokymo priemonę. 

APIE PASAKĄ

     Nors pasaka buvo kurta konkrečių sutrikimų turintiems vaikams, tačiau ją siūlau ir normalios raidos pradinių klasių mokinukams, mėgstantiems netradicines užduotis, norintiems pagilinti turimas žinias. Šiaulių universiteto profesorė, 8 klasės lietuvių kalbos vadovėlio bendraautorė Giedrė Čepaitienė prieš keletą metų mums sakė, kad vaikui nėra nieko nuobodesnio už žodį kartojimas. Ypač, pabrėžė ji, gabiems vaikams,  sėkmingai įveikusiems temą ar kursą, kurį mokytoja kažkodėl vėl siūlo pakartoti. Juk daug įdomiau eiti ten, kur dar nesi buvęs, todėl ši pasaka galėtų būti puiki žinių įtvirtinimo priemonė, nieko bendra neturinti su tuo nuobodžiuoju žodžiu 🙂 Su pasakos herojais galima keliauti ir pamokų metu, ir neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, ir individualiose pratybose. Juk turėtų būti visai smagu kartu su Romu, Urte ir Austėja sužinoti, kad tikrai esi vertas aukštesnės klasės mokinio vardo!

PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ

Daugiau įrašų panašia tema:

REBEKA UNA „AŠ ESU TOMAS, SEKLYS“ (NAUJA!
MOKAUSI SKAITYTI IR SUPRASTI
„KASPARAS, KAČIŲ PRINCAS“
PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS