Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei
Kas galėjo patikėti, kad po vakardieną merkusio lietaus išauš toks pasakiškas rytas! Artėjant trečiajam sausio sekmadieniui, Tarptautinės slidinėjimo federacijos paskelbtam Pasauline sniego diena, gamta iš tiesų pasistengė – tai, ką atsikėlę išvydome pro langą, stulbino ir džiugino. Ir tebedžiugina, kadangi baltu rūbu apsirėdžiusi gamta neskuba nusipuošti. Juk jai, kaip ir kiekvienai moteriai, patinka sulaukti komplimentų ir pagyrų 🙂
Vaizdas pro mano klasės langą
Net keista, kad per septynerius mano tinklaraščio gyvavimo metus neatsirado 
veiksmažodžio kaitymo laikais, asmenimis, nuosakomis kategorijos! Skubu taisyti padėtį ir dalintis užduotimis, padėsiančiomis taisyklingai vartoti veiksmažodžius, kurių turtingumu lietuvių kalba pelnytai didžiuojasi.
Šį įrašą iliustruoju turistams skirtu stendu ne atsitiktinai. Vaikai dažnai klausia, kam jiems reikia mokytis tiek daug veiksmažodžių kategorijų, tad tokie pavyzdžiai padeda įrodyti įvairių veiksmažodžio formų svarbumą ir reikalingumą mūsų kalbai.
Žaidimas internete „Antrojo asmens veiksmažodžių poros“
Veiksmažodžių kaitymas laikais ir asmenimis
Veiksmažodžių kaitymas asmenimis, skaičiais, laikais
Esamojo laiko veiksmažodžių kaitymas asmenimis
Kontrolinis darbas „veiksmažodžių kaitymas skaičiais, asmenimis ir laikais“
Pagrindinės veiksmažodžių formos. sangrąžiniai veiksmažodžiai
Daugiau apie veiksmažodžius:
Šią savaitę savo laisvalaikį paskyriau širdučių piešimui. Idėja kilo vis dažniau 
internetinėje paieškos sistemoje iššokant Valentino dienos pavadinimui ir įvairiems šios šventės simboliams. Nors mano kuriamos priemonės tikslas – emocinio intelekto ugdymas, tačiau neslėpsiu, kad širdelių idėją pasufleravo artėjanti vasario mėnesio šventė. Žinau, kad tą dieną mokykloje dominuos raudona spalva, vaikų drabužiai ir net žandai bus apklijuoti širdelėmis, o linksma nuotaika visiškai nesiderins su mokytojų pastangomis suteikti mokiniams naujų ar įtvirtinti jau turimas žinias. Štai kodėl į ugdymą įtraukiu širdeles, į kurias dažnas skeptikas žiūri su nepasitenkinimu ir vis primena, kad tai ne mūsų šalies šventė. Etnologas Libertas Klimka, paklaustas, ar ši šventė Lietuvoje prigijo, atsakė dviprasmiškai: ir taip, ir ne. Tas dviprasmiškumas lyg ir suteikia pasirinkimo teisę. Tad norintys švęsti tegul švenčia, o nepritariantys lai nesmerkia švenčiančių 😉
O koks jūsų požiūris į Valentino dieną?
Daugiau įrašų panašia tema:
Ne tik specialistai, bet ir mamos žino, kad smulkiosios motorikos lavinimas padeda 
vystytis vaiko kalbai. Lavinant vaiko pirštukus, plaštaką, riešą, stimuliuojami centrai, susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą, aplinkos suvokimą, smegenų veiklą.
Internetinėje erdvėje galima rasti be galo daug rekomendacijų, patarimų, parengtų užduočių, priemonių ir veiklos pavyzdžių. Tačiau surinkti jas į vieną vietą būtų ganėtinai sudėtinga. 2018 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais Šiaulių logopediniame lopšelyje-darželyje vyko pedagogų parengtų metodinių priemonių paroda „Jei piršteliai netingės, tai žodeliai suskambės“, skirta būtent smulkiosios motorikos ugdymui. Parodos organizatoriai daugiau nei dviejų šimtų priemonių aprašymus ir nuotraukas sudėjo į vieną rinkinį, kuriuo gali naudotis visi ugdytojai, atliekantys terapinį ir lavinamąjį darbą.
PRIEMONIŲ IR VEIKLŲ, SKIRTŲ VAIKŲ SMULKIAJAI MOTORIKAI UGDYTI, IDĖJŲ RINKINYS
Daugiau panašia tema skaitykite VEIKLOS KREPŠELIS.
Ši priemonė padės vaikams prisiminti, su kokiomis priesagomis daromi mažybiniai žodžiai, įrankių, profesijų pavadinimai, vietą, atliekamą veiksmą, būseną reiškiantys žodžiai. Plakatėlius galima naudoti įvairiai: išdalinti kiekvienam mokiniui, patalpinti juos klasės stende, pasiūlyti sudėlioti paveikslėlius ant magnetinės lentos.
Dirbti galima individualiai, tačiau daug smagiau būtų kabinti priesagas visiems kartu. Stende atlikta užduotis gali likti kabėti tol, kol vaikai mokysis žodžių darybos temas, kad kasdien prieš akis spalvinguose kamuoliuose, viščiukuose, tabletėse, vinyse ir sagose mirguliuojančios priesagos išliktų vaikų atminty.
Daugiau apie žodžių darybą skaitykite
Taip savo knygą „Vyvenimas“ baigia jos autorė Beata Tiškevič. Metų pabaigą ir naujų 
pradžią praleidau su, pasak autorės, netobulos moters pasakojimu apie jos netobulą gyvenimą. Knygą atsiverčiau jau turėdama du socialinio tinklo Facebook naudotojų komentarus. Vienai skaitytojai ši knyga pasirodė perdaug depresinė, kita, kurianti puikius tekstus, knygą pavadino natūraliai tikra, tačiau dėl smulkiai aprašytų išgyvenimų pagalvojo, jog turėjo rašytis sunkiai. Aš skaičiau su pasimėgavimu ir lengvu džiugesiu, kad pragyvenusi ne vieno muilo operos scenarijaus vertą gyvenimą, sugebėjau lengviau išsikapstyti iš jo paspęstų pinklių. Todėl manau, kad ir kitiems skaitytojams ji turėtų patikti dėl panašių priežasčių: arba džiugins, kad tavo gyvenimas nėra toks komplikuotas, arba nuramins, jog ne tau vienam taip blogai.
Ir nesvarbu, kurioje pusėje bus skaitytojai, juos visus knyga tikrai nustebins už nepadailintą atvirumą. Skaitytojai turėtų būti dėkingi autorei už tai, kad ji juos myli raidėmis, už priminimą, kokia apgailėtina yra žmogiška prigimtis, už populiarios Enšteino frazės interpretaciją, už išsamų saviugdos knygų sąrašą, už drąsą parodyti savo negražiąją pusę, už gebėjimą iš savęs pasijuokti, už bandymą nurodyti kelią, galbūt padėsiantį atleisti kitam (nors pati Ru taip ir nesugebėjo atleisti), už nuostabią metaforą ir komentarus 346–349 puslapiuose bei kitus gyvenimo patikrintus receptus. Aš džiaugiuosi už galimybę pažvelgti į save iš šalies, už supratimą, kad ne aš viena buvau nepanaši į tvarkingas ir rūpesčių nekeliančias mergaites, už netikėtus sutapimus: norą rašyti ir panašią dvasinę būseną perskaičius Clarissos Pinkolos Ester knygą „Bėgančios su vilkais“. O kur dar viršelio spalva! 🙂
Skirtumas tik tas, kad aš visa tai „vyvenu“ jau pusę amžiaus, o knygos autorei teko „pervyventi“ per dvigubai trumpesnį laiką…
Daugiau šventinių sveikinimų rasite SVEIKINIMAI KALĖDŲ IR NAUJŲJŲ METŲ PROGA
