Paskelbta Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Žodžių daryba

DOMINO ŽAIDIMAS „VIETŲ PAVADINIMAI“

Tai – dar vienas gramatinis žaidimas, padėsiantis mokytis sudaryti priesagų vedinius. Pasinaudodami užuominomis arba klausimais vaikai sudės domino takelį, kuriame ras žinomų ir dar negirdėtų vietų pavadinimų. Žaisti galima po vieną, poromis ar grupėmis. Vadovaudamasi įtraukiojo ugdymo principu parengiau tris žaidimo variantus, kurie vizualiai atrodo taip pat, skiriasi tik spalvos. Jeigu jūsų klasėje yra daug mokinių, spausdinimui pasirinkite kuo daugiau spalvoto popieriaus, kad vaikams nekiltų abejonių dėl žaidimo vienodumo. Taip sukursite jaukią ir motyvuojančią aplinką, nesunkiai pasieksite norimų tikslų. Visai klasei skirtose žaidimo kortelėse žodžių pradžią ir rašymo kryptį reikės rasti patiems. Pritaikyto žaidimo variante žodžio pradžią žymi žvaigždutė. Individualaus žaidimo kortelėse nurodytas atsakymo numeris parodo ir žodžio pradžios vietą.  

Neapsiribokite vien tik domino takelio sudėjimu. Pasiūlykite iš užuominų ir kortelėse esančių žodžių sudaryti sakinius, pratęsti juos, papildyti turima patirtimi. Pavyzdžiui, Triušių tvartas yra triušidė. Triušiai yra pūkuoti ir ilgaausiai. Jie mėgsta morkas ir kopūstus. Vėliau paprašykite vaikų sutartiniais ženklais pažymėti žodžio dalis, pabraukti ar nuspalvinti giminiškus žodžius, nurodyti kalbos dalis, iliustruoti vieną iš vietų, prisiminti, kurioje vietoje vaikai lankėsi, kur norėtų nuvykti ir pan.  

#Nuotoliniam mokymuisi Kadangi šiuo metu vaikai mokosi nuotoliniu būdu, 17-kos nedidelių kortelių žaidimą jie gali pasidaryti arba patys, arba su tėvelių pagalba ir sėkmingai pažaisti namuose. Manau, kad šis domino gali būti žaidžiamas ir nuotoliniu būdu. Jeigu išbandysite, papasakokite, kaip sekėsi!

Daugiau apie žodžių darybą:

RUDŽIO NUOTYKIAI IR PAMOKĖLĖS APIE DAIKTAVARDŽIO SKAIČIUS

PRIESAGŲ PLAKATĖLIAI

KURKIME ŽAIDIMĄ KARTU!

KĄ GALI RANKOS?
SNINGA ŽODŽIAIS
ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS
PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ
PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ
MOKSLO METŲ PRADŽIA GALVOSŪKIŲ IR ŽAIDIMŲ RITMU
ŽAIDIMAS BE PABAIGOS  
AR PASIRUOŠĖTE MOKYKLAI?
BŪDVARDŽIŲ DARYBA
ŽAIDIMAS „GYVŪNAI“

Paskelbta Meno terapija, Metodinės priemonės, Terapija, Vadovavimas klasei

VIENI LIPDĖ SNIEGO SENIUS, KITI KŪRĖ BESMEGENIUS

Graži žiemos atostogų tradicija tęsiasi – visi mano mokiniai ir vėl gavo smagią namų užduotį pastatyti sniego senį. Kadangi vilties sulaukti sniego buvo maža, vaikai jau prieš Kalėdas užvertė mane dirbtiniais seniais besmegeniais. Populiariausi šiais metais buvo iš kojinių pagaminti seniukai. Tačiau ir vėl atsirado keli netikėti darbeliai – senis besmegenis iš eglutės žaisliukų ir valgomas gražuolis, gimęs iš kokoso riešuto! Beje, prieš tapdamas skanėstu, jis senio besmegenio portretą pasikabino ant savo kevalo.

Tie, kurie galvojo, kad atostogų užduočiai atlikti laiko turi labai daug, šį kartą išlošė, kadangi Kalėdos padovanojo mums sniego. Tiesa, pajūryje jo nebuvo labai daug, todėl vaikų sniego seniai buvo nelabai švarūs. Tačiau džiaugsmo ridenant didžiulius sniego kamuolius tai nesumažino.  

Tuo senių besmegenių galerijos apžvalgą galėčiau ir baigti, tačiau kas gi galėjo pagalvoti, kad antroji naujų metų savaitė atneš mums žiemą su šalčiu, su sniegu, apšerkšnijusiais medžiais ir slidžiomis gatvėmis. Sniego buvo tiek daug, kad jo užteko ir angelų darymui, ir sniego senių lipdymui. Tiesa, filmuko autorius ne mano mokinys, o sūnėnas, tačiau jo ir filmuojančios mamos džiaugsmas labai tinka šiam reportažui, todėl dalinuosi 😀

Ankstesnių metų įspūdžiai SENIO BESMEGENIO LIPDYMAS – NEĮMANOMA MISIJA?

Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

IŠLANKSTYTOS MINTYS

Dar vienas nematytas perskaitytos knygos pristatymas, paskatinęs skaitytojus ir siužetą prisiminti, ir į jausmus įsigilinti, ir į kūrybą pasinerti. Populiarus „Dienos-nakties“ lankstinys šį kartą atliko daug svarbesnį vaidmenį, nes kiekvienas užlenktas kampas prašė vaikų atlikti užduotis, atsakyti į klausimus, susijusius su perskaityta knyga. Kad darbas suteiktų mokiniams džiaugsmo, pirmuosius lankstinius darėme kartu aptardami literatūros vadovėlių kūrinius. Tik po tokios repeticijos vaikai suprato, ką slepia lankstinys, todėl savo knygų pristatymą pradėjo visiškai kitaip nusiteikę. Tiesa, tokia veikla dirbant mišriu – nuotoliniu ir kontaktiniu – būdu nepasiteisino, nes vaikai lankstė nevienodu tempu, tad greičiau dirbantys užduodavo man vienokius klausimus, lėčiau – kitokius… Problemų kilo ir su vaikais, turinčiais rimtesnių raidos sutrikimų, nes jiems lankstyti būnant kitoje ekrano pusėje buvo per daug didelis iššūkis, todėl siūlau gerai apgalvoti, kam tiks ši priemonė, kaip ir kur su ja bus dirbama. Nauja veikla mokiniams patiko, mačiau, kad jiems pasidarė lengviau pasakoti apie tai, ką skaitė, kilo noras diskutuoti… Patiko berniuko, skaičiusio antrąją Deivido Valjamso serijos „Blogiausi pasaulio vaikai“ knygą, sprendimas pabaisas, naktį apsilankiusias ir mirtinai išgąsdinusias niekada namų darbų nedarantį vaiką, įrašyti į teigiamų herojų pusę. Paklausus, kodėl jis taip nusprendė, mokinys atsakė, kad pabaisos turėjo kilnų tikslą – priversti daryti namų darbus. O mergaitė, mėgstamiausiu veikėju pasirinkusi Tigru pavadintą išdykusį kačiuką su šypsena aiškino, kad jai nepatinka ramūs katinai, nes jie yra nuobodūs. Tad Tigras išpildė visus jaunosios skaitytojos lūkesčius 🙂    

Išmargintas piešiniais ir atsakymais lankstinys nebuvo galutinis darbo produktas. Pamėgtus herojus, įvairius jausmus sukėlusias veiksmo vietas, laiką, kada vyko svarbiausi įvykiai, nepatikę ar nemalonų slogutį palikę momentai persikėlė ant akmenukų. Maloniai vėsinantys išmarginti akmenys buvo sudėti į bendrą krūvą ir užmerktomis akimis traukiami tam, kad iš jų būtų galima sudėti sakinius ir sukurti naujas istorijas. Prie šitos veiklos grįšime dar ne kartą, nes dabar po kiekvieno knygų pristatymo prašysiu vaikų įsimintiniausius dalykus perkelti ant akmenukų, kad surinkčiau didelę kūrybiškumą skatinančią kolekciją 🙂      

Knygų dieną vainikavo vaikiškų knygų iliustratoriaus John Nez piešinys, prašantis surasti pasislėpusias knygas.  

Daugiau įrašų panašia tema:

PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS

MOKAUSI SKAITYTI IR SUPRASTI

Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas, Žodžių daryba

SKAITANTIEMS „MEŠKIUKĄ RUDNOSIUKĄ“

Nesenstanti klasika – Bernardo Brazdžionio eiliuota pasaka apie Meškiuką Rudnosiuką ilgą laiką buvo dingusi iš mano akiračio. Šią vasarą sutarusi su vaikais perskaityti Rudnosių šeimynos nuotykius, pasidžiaugiau knygutės aktualumu: joje tilpo ir draugiški šeimos narių santykiai, ir nemokėjimas elgtis su bitėmis, ir sveikos gyvensenos, saugaus elgesio likus vienam namuose pamokėlės, ir pažintis su mišku, jo gyventojais, ir priminimas, kad nėra jokių akinių, stebuklingai išmokančių skaityti… Tad galiu tvirtinti, jog knygutės turinys pasitarnavo ir skaitymo, ir gramatikos, ir kalbos ugdymo, ir gyvenimiškumo pamokoms. Juk taip smagu beskaitant suprasti, kad gauruotasis herojus dažnai elgiais kaip tu, mėgsta ar nemėgsta to paties kaip ir tu, klysta, mokosi iš savo klaidų ir, retkarčiais pasirodydamas pamokoje teatro lėlės įvaizdžiu arba perduodamas vaizdo žinutę, kviečia mokytis kartu.

Pasakos aptarimą su vaikais pradėjau nuo klausimo Ką reikėtų padaryti, kad vienas namuose likęs meškiukas Rudnosiukas atidarytų mums savo namelio duris? Išklausiusi įvairių versijų, pasiūliau pasirinkti vieną iš dviejų: susidraugauti su meškiuku arba ieškoti kito būdo. Pirmąjį variantą pasirinko visa klasė, tik vienas berniukas surizikavo pasirinkti antrąjį. Ir nepralošė, nes po antruoju variantu slėpėsi linksmas eiliuotas slaptažodis, padėjęs įtikintį meškiuką, kad pas jį atėjo draugai. Eilėraštuko žodžius, lydimus įvairiais judesiais, deklamavome įvairiu tempu, skirtingu garsu, o paskutinį žodį keitėme žiūrėdami, kokios spalvos figūra pasirodys vedančiojo rankose. Taip eiliuotame žaidime atsirado rudnosių, juodanosių, raudonnosių, žalianosių ir kitokių -osių meškinų 🙂 Eilėraštukas tapo ne tik puikia pamokos pradžios ir (ar) pabaigos, bet ir terapine priemone, prakalbinusia uždarus, mokymosi sunkumų ir autizmo sindromą turinčius vaikus.

Parengtas teksto suvokimo užduotis siūlau atlikti kartu su mokiniais. Remiantis individualiomis programomis, atsižvelgiant į mokinių žinias po vasaros atostogų, po savaitgalių, įsijaučiant į vaikų tos dienos nuotaikas, užduočių rinkinys pasipildė papildomomis veiklomis: debesų stebėjimu, žaidimu Tangrama, žodžių darybos pratybomis, muilo gaminimu ir pakavimu į pačių apipavidalintas dėžutes iš tualetinio popieriaus rulonėlių, atminties lavinimo žaidimu, STEAM pamoka apie cukraus kiekį vaikų mėgstamuose gėrimuose, rudens požymių stebėjimu, meškiuko Rudnosiuko pomėgių spėjimu naudojantis magiškąja saldainių fabriko „Rūta“ dėžute, komunikacinės veiklos užsiėmimu kalbantis su meškiuku – lėlių teatro lėle ir kita naudinga veikla. Po kelių mėnesių darbo Bernardo Brazdžionio herojus tapo visos klasės numylėtiniu, todėl paskutinę pamoką vaikai negailėjo teatro lėlei gražių palinkėjimų ir pažadų nepamiršti skaitymo metu išmoktų pamokų 🙂

Apie skaitymą ir teksto suvokimą rašoma rubrikoje Mokausi skaityti ir suprasti

Daugiau idėjų pamokoms:

KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ  
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ 
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS 
SŪRIO ŠVENTĖ 
ORANŽINĖ AKIS 
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ 
SNAIGIŲ LABORATORIJA 
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Biblioteka

PIRMASIS LIETUVOJE ILIUSTRUOTAS NEGALIŲ ŽODYNAS

Įgyvendindama Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Renkuosi priimti kitokį“, Lietuvos aklųjų biblioteka iš suomių kalbos išvertė ir elektroniniu formatu išleido iliustruotą negalių žodyną vaikams „Žmogus su negalia irgi gali“. Žodyną sukūrė Heini Saraste ir Kalle Konkkola, iliustravo Vaino Heinonen, o iš suomių kalbos išvertė Viltarė Urbaitė.

Knygoje pateikiama 120 su negalia ir neįgalumu susijusių sąvokų. Kiekviena sąvoka apibūdinama paprastai, bet išsamiai, o žaismingos ir nuoširdžios iliustracijos skatina atsisakyti stereotipų, padeda formuoti pozityvų požiūrį į neįgalų žmogų.

Knyga yra skirta visiems vaikams. Projekto vykdytojai tikisi, kad šitas šviečiamojo pobūdžio leidinys padės jos skaitytojams pradėti žiūrėti į pasaulį kitomis akimis, priimti jį naujomis mintimis. Nes, pasak prie knygos rengimo prisidėjusio Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidento Kęstučio Vaišnoros, kuo didesnį žinojimą mes visi turime, tuo mažiau baimės ir nerimo. Nuo pat mažens vaikams suteikime platų požiūrį, kurkime tokią aplinką, kurioje kiekvienas būtų priimtas, nepriklausomai nuo jo stiprybių, nes kiekvienas esame savaip stiprus. Be galo daug priklauso nuo aplinkos – kurtieji nebūtų žmonės su negalia, jei visi mokėtų gestų kalbą.

Daugiau apie projektą ir žodyną skaitykite LAB tinklapyje.

Panašūs įrašai:

SOCIALINIAI FILMUKAI 

,,KEISK SAVO POŽIŪRĮ Į NEGALIĄ…“

ŽURNALAS LIETAUS VAIKAI 
PEDAGOGAI IŠ PAŠAUKIMO 
„VYKSTA NUOSTABŪS DALYKAI“
„GIMTADIENIO ŠVENTĖ“
PASAKOJIMAI APIE KITOKIUS ŽMONES
VAIKŲ AUTIZMAS: SUPRATIMO IR PAGALBOS KELIAI
KNYGA „KODĖL TAIP MĖGSTU ŠOKINĖTI“
10 FAKTŲ APIE AUTIZMĄ, KURIUOS REIKIA ŽINOTI KIEKVIENAM
JUMS PASAKĖ, KAD ŠIAIS METAIS JŪSŲ KLASĖJE MOKYSIS VAIKAS AUTISTAS
„LIETINIAI“, ARBA PASAKOJIMAS APIE KITOKĮ VAIKĄ
„PASAULIS VAIKO AUTISTO AKIMIS“
,,KEISK SAVO POŽIŪRĮ Į NEGALIĄ…“
Paskelbta Naujienos, Specialistams ir tėvams, Tai įdomu

INOVATYVIAUSIO 2020 METŲ KALBŲ MOKYTOJO VARDAS

Kažkada galvojau, kad inovatyvumas neatsiejamas nuo informacinių technologijų, kadangi visos IT naujovės buvo sutinkamos su dideliu susidomėjimu ir entuziazmu. Tuo entuziazmu užsikrėčiau ir aš. Šio viruso išsigydyti nepavyko iki šiol. Tačiau vis dažniau pagaunu save galvojant, kad inovacijos yra kažkas daugiau. Atnešusi į klasę savo vaikystės žaidimų idėją, pritaikytą lietuvių kalbai ar literatūrai ir XXI amžiaus kartos pomėgiams, pastebėjau, kad pamokos be kompiuterio nenusileidžia skaitmeninėmis priemonėmis pripildytiems užsiėmimams. Vadinasi, inovatyvumas nėra vien tik gebėjimas į ugdymą įtraukti informacines technologijas. Mane iki šiol tebestebina skaitmeninės kartos pomėgis atlikti užduotis, kurių metu reikia išmesti žaidimo kauliukus. Man iki šiol tebeskamba vieno penktokėlio, kiekvienos pertraukos metu skubančio išsitraukti savo planšetę, žodžiai, kad mano pasiūlytą žaidimą su kauliuku galėtų žaisti visą dieną. Kad aš neklystu, patvirtino šiandien Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose inovatyviausio kalbų mokytojo kategoriją pristatęs VU doc. dr. Valdas Jaskūnas, sakydamas, jog inovatoriais vadinami tie žmonės, kurie sukuria naujoves arba parodo naujas galimybes. Inovatoriai, pasak jo, yra tie, kurie kaskart ir iš naujo atsiliepia į mokinių prigimtinį smalsumą ir padrąsina pažinti tai, kas nepažinta.

Trečią kartą būdama tarp trijų (šiais metais net tarp keturių) pretendentų į garbingą apdovanojimą jaučiausi jaukiai ir ramiai. Mėgavausi švente, nors ji ir buvo kitokia nei ketverius pastaruosius metus, sveikinau ekrane išnyrančius pažįstamus veidus ir vardus, plojau laimėtojams ir džiaugiausi savo stabiliais rezultatais. Džiaugiausi tol, kol ekrane nepasirodė mano pavardė ir padidintas ekranas su mano veidu. O tada kažkodėl apsiverkiau. Kodėl, paaiškinti nelengva. Tačiau šiandien panašų jausmą patyriau du kartus. Pirmąjį tada, kai su mokiniais Tarptautinę neįgaliųjų dieną minėjome ne mūsų pamėgtoje Klaipėdos sporto mokykloje, bet klasėje. Antrasis turbūt buvo dėl to, kad dar neišdilo pernykštės apdovanojimų šventės, vykusios Valdovų rūmuose, akimirkos. Šiandien kaip niekad stipriai pajutau, kaip man trūksta išvykų, veiklų netradicinėse erdvėse ir gyvo bendravimo. To trūksta ir mano mokiniams. Antradienį viena septintokė nesusilaikė ir prisiglaudė prie manęs. Neatsilaikiau ir aš, apkabinau savo mergaitę. Tikėkimės, kad Covid-19 virusas neįveiks mano žmogiškumo, meilės vaikams ir inovatyvumo viruso, kuris, negydomas beveik penkiolika, o gal ir daugiau, metų, veda mane ir mano mokinius naujais ir labai įdomiais keliais.

Apie ankstesnes mano pastangas siekti Inovatyviausio mokytojo vardo 🙂 skaitykite:

AČIŪ, MOKYTOJAU!

INOVATYVIAUSIŲ MOKYTOJŲ APDOVANOJIMAI 2017

INOVATYVIAUSIŲ MOKYTOJŲ APDOVANOJIMAI 2016

Paskelbta Biblioterapija, Literatūra, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Pasakų terapija, Terapija

APIE KORTAS…

Net neabejoju, kad pirmoji asociacija išgirdus žodį kortos – tradicinė juodai raudonų kortų kaladė. Tačiau kortų gali būti įvairių. Pirmoje nuotraukoje iš tiesų pamatysite tradicinę kortų kaladę, tačiau mano pamokose ji atliks kitą vaidmenį – susipažinsime su britės rašytojos J. K. Rowling fantastinių romanų apie Harį Poterį veikėjais, pažiūrėsime ir aptarsime kodėl ir kokios vertės korta priskirta kiekvienam iš jų, o sužaidę kelias partijas, patikrinsime, kuris veikėjas dažniau laimi 🙂

Antroje nuotraukoje esanti kortų kaladė sukurta pasakų terapijos mokymus vedusios psichologės iš Baltarusijos Jelenos Belinskajos. Tai – puiki priemonė klasės valandėlėms, literatūros kūrinių aptarimams, emocinio raštingumo lavinimui, pagalbos mokiniui specialistų užsiėmimams.

Trečioje nuotraukoje esančias kortas įsigijau paskutinę rudens savaitę, nusprendusi dalyvauti psichologės Irenos Bulotienės mokymuose „48 metaforinės kortelės trylikos pasakų motyvais“. Kortos atsirado labai netikėtai, bet pačiu laiku, nes nusipirktas naujas „Pinokio nuotykių“ leidimas, vaikų mėgstama dėlionė ir iš Romos parsivežta lėlė-marionetė kažkodėl vis dar nesulaukė savo eilės. Metaforinių pasakos kortų rinkinyje radusi pasaką apie Pinokį supratau, kad man trūko būtent tokio priedo. Ir nors paaiškinimas instrukcijoje neatitiko mano planų, tačiau juk niekas nesutrukdys jų pakreipti ta linkme, kurios man norėsis ar reikės. Kalbu šiek tiek užuominomis, tačiau pasakose taip pat jų apstu. Džiaugiuosi, kad prieš trejus metus lankyti pasakų ir meno terapijos mokymai neliko pamiršti, kad įgytos žinios vis dažniau perkeliamos į pamokas, nes tai, kas sunkiai įvardijama ar paaiškinama, terapijos metu lengvai atsiskleidžia.

Daugiau įrašų panašia tema:

ZENDOODLE – MEDITACIJA, SUSITAIKYMAS, ĮKVĖPIMAS

VERTINIMAS IR ĮSIVERTINIMAS MENO TERAPIJOS METODAIS

PASAKŲ TERAPIJOS STEBUKLAI

Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Kalėdos ir Naujieji metai, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Skaitvardis, Vadovavimas klasei, Veiksmažodis

ADVENTO KALENDORIUS „PAPUOŠK EGLUTĘ!“

Užbėgdama įvykiams už akių šiemetinį Advento kalendorių padariau virtualų. Jeigu bus galimybė, su mokiniais pasidarysime ir realų, nes kartu laukti Kalėdų žymiai smagiau. Naujojo kalendoriaus pliusas – galimybė jį pasiekti bet kur ir bet kada. Minusas – išjungus kompiuterį visos atvertos dienos ir jas įprasminančios užduotys grįžta į savo vietas. Tokia situacija labai primena filmą „Švilpiko diena“, kurios herojus kasdien prabusdavo tuo pačiu laiku ir turėdavo iš naujo išgyventi vakarykščią dieną. Tačiau begalvojant, ką galėčiau pakeisti, šovė mintis, jog šitą situaciją galima išnaudoti kartojant skaičius, ant eglutės žaisliukų pasirodančių daiktų pavadinimus. Ši aplinkybė pasitarnaus mokantis skaitvardžių, įtvirtinant veiksmažodžių kaitymą asmenimis ir laikais. Pavyzdžiui, norint atverti naują eglutės žaisliuką, buvusius žaisliukus atidarinėti komentuojant: „Šiandien yra gruodžio ketvirta diena. Vakar buvo gruodžio trečia diena. Rytoj bus gruodžio penkta diena.“; „Aš jau atidengiau penkis žaisliukus. Šiandien atidengiu šeštą žaisliuką. Rytoj atidengsiu septintą.“; „Pirmame žaisliuke radau žirkles. Antrame žaisliuke buvo Kalėdų senelio kepurė. Trečiame žaisliuke radau draugystės simbolį, o ketvirtame – bananą.“ ir pan. Tad linkiu gero naudojimo ir smagaus laukimo!

#Nuotoliniam mokymui

Daugiau Advento kalendorių pavyzdžių rasite ADVENTO KALENDORIAI

Apie netradicinius Advento kalendorius skaitykite:

PRISIMINIMAI IR LAUKIMAS 

„ADVENTO KALENDORIAI KITAIP“
GALIMYBIŲ EGLUTĖ
IŠVIRKŠČIAS ADVENTO KALENDORIUS
GERUMO KALENDORIUS

Paskelbta Antonimai, sinonimai, Apklausos, Biblioteka, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas

SAKMĖS, LEGENDOS, PADAVIMAI

Sakmės, legendos ir padavimai yra labai artimi pasakojamosios tausosakos žanrai, todėl atskirti juos nėra lengva. Pavyzdžiui, 5 klasės skaitiniuose, skirtuose klausos sutrikimą turintiems mokiniams, istorija apie Vilniaus įkūrimą vadinama padavimu, o internetiniuose šaltiniuose – legenda. 

Mano mokiniai šias sąvokas taip pat painioja, todėl iškėlę klausimą – pasakojimas apie Vilniaus įkūrimą yra legenda ar padavimas – pradėjome atsakymo paieškas. Kad vaikai suprastų sakmių, padavimų ir legendų skirtumus, parinkau jiems skirtingų žanrų tekstų: vadovėlyje esančias sakmes „Kodėl Saulė šviečia dieną, o Mėnuo naktį“ ir „Kodėl katė paėdus prausias“; „Legendą apie Klaipėdos vardą“ ir padavimą „Marčiupis“. Skaitydami stengėmės atrasti išskirtinių bruožų, padedančių atpažinti kūrinio žanrą. Kad tarp tų bruožų nepaklystų, sukūriau lentelę. Skaitydami konkretų kūrinį mokiniai atitinkama spalva pažymi, jų nuomone, tinkamas teksto dalis. Jeigu skaitoma vadovėlyje, galima pasinaudoti spalvotomis figūromis, lipdukais, sagomis, kaladėlėmis ir kt. Tokia veikla ne tik padeda skirti pasakojamosios tautosakos žanrus, bet ir skatina įsigilinti į skaitomą tekstą.   

Mokant sutrikusios klausos mokinius, ypatingai daug dėmesio skiriama aktyvaus ir pasyvaus žodyno plėtimui, sąvokų suvokimui, gramatinės kalbos struktūros įsisavinimui. Šis darbas neįmanomas be vaizdinės informacijos, formuojančios sąvokas ir vaizdinius, padedančios mokytis kalbos. Nuotolinio mokymosi metu vaizdinė informacija ne tik prisideda prie kalbos lavinimo, ji palengvina žinių įsisavinimą mokantis savarankiškai. Todėl sakmę „Kodėl katė paėdus prausias“ perkėliau į trumpą filmuką, sakmės apie Saulę ir Mėnulį skaitymui pasinaudojau „Google“ bendrovės socialiniame tinkle Youtube rastu į gestų kalbą išverstu filmuku. Tiems, kam gestų kalba neaktuali, gali žiūrėti Animotuko TV kūrinį.

#Nuotoliniam mokymui

     Interaktyviu Quizizz testu patikrinau vaikų žodynėlio žinias.

Su „Legenda apie Klaipėdos vardą“ mano mokiniai susipažino skaitydami skaitmeninę knygutę, papildytą naudinga ir įdomia informacija, teksto suvokimo ir kalbos pažinimo užduotimis.

#Nuotoliniam mokymui

https://read.bookcreator.com/eJKUhglpddZGr0xiJ3vQ7kTzWSk2/WvpVobaLQ1a9GaRgZ0LP2Q

Kadangi šį rudenį su mokiniais lankėmės Anykščiuose, kelionės prisiminimus atgaivinome padavimu apie Marčiupio upelį ir akmenį. Kodėl ne apie Puntuką, paklausite? Pirma, šio akmens istoriją, tautosakos žanrą ir kitus faktus aiškinsis devintokai. Antra, būtent šis padavimas atskleidžia pagrindinį padavimų bruožą – tragizmą.

O kunigaikščio Gedimino sapno skaitymui rekomenduoju pasitelkti vos minutės trukmės, bet labai menišką Lietuvos sostinės įkūrimą vaizduojantį animacinį filmuką.

Ir nepamirškite kartu su vaikais skaitydami spalvinti teksto vietas, padėsiančias sužinoti, kas yra Gedimino sapną ir Vilniaus įkūrimą aprašantis kūrinys – legenda ar padavimas. O sėkmingai atliktą darbą galima vainikuoti STEAM užduotimi – Gedimino pilies statyba.

Daugiau apie nuotolinį mokymą(si):

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ 
 PASAKOJIMŲ PASTATAI
KĄ GALI RANKOS?
VIRTUALIOS KLASĖS DRAUGĖS PAGALBA MOKANTIS APIE DAIKTAVARDŽIO GIMINES
KĄ DĖTI, KĄ MAUTI, KĄ VILKTI, KĄ AUTI?
ŽADĖTASIS TĘSINYS ARBA BENDRINIAI IR TIKRINIAI DAIKTAVARDŽIAI
MOKOMĖS LINKSNIUOTI BŪDVARDŽIUS
KONKRETIEJI IR ABSTRAKTIEJI DAIKTAVARDŽIAI
SU ŽYMA #NUOTOLINIAM MOKYMUI
DARBO DIENOS PLANAVIMAS MOKANTIS NUOTOLINIU BŪDU
UGDANTIEMS NUOTOLINIU BŪDU
VEIKSMAŽODŽIŲ KAITYMAS
ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS

Daugiau pamokų planų ir idėjų:

KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ  
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ 
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS 
SŪRIO ŠVENTĖ 
ORANŽINĖ AKIS 
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ 
SNAIGIŲ LABORATORIJA 
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS