Paskelbta „Skaitmeninių žaidimų laboratorija“, Dirbtinis intelektas (DI), Matematika, Metodinės priemonės, Nuotolinis mokymas, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Specialistams ir tėvams, STEAM ugdymas, Įtraukusis ugdymas

🎃„MOLIŪGŲ FESTIVALIS“

Publikuota sukurta korsigita

„Skaitmeninių žaidimų laboratorijoje“ – jau šeštasis žaidimas! Šį kartą kviečiu į „Moliūgų festivalį“, kuriame skaičiai persikelia ant moliūgų, o matematikos užduotys – į festivalio vežimą. Žaidimo palydovas Svoriukas kviečia vaikus moliūgus sverti, lyginti, krauti ir iškrauti. Taip nuosekliai keliaujama trimis matematiniais žingsniais, mokančiais lyginti, sudėti, atimti. Vaikas pirmiausia lygina moliūgus pagal svorį. Vėliau turi parinkti moliūgus taip, kad vežime susidarytų nurodytas svoris. Galiausiai sprendžia, ką iš vežimo išimti, kad jame liktų reikiamas krovinys.

Žaidime galima pasirinkti vieną iš trijų takų: 🎃lengvą, 🎃🎃vidutinį ir 🎃🎃🎃iššūkio. Iš viso parengtos 36 užduotys. Lengvesnėse dirbama su tais pačiais matavimo vienetais, o iššūkio take jau reikia prisiminti ir jų ryšius: gramus, kilogramus, centnerius ir tonas. Tačiau man buvo labai svarbu, kad sunkėjant matematiniam veiksmui užduotis išliktų aiški. Viena svarbiausių šio žaidimo savybių – keli teisingi sprendimo variantai. Jeigu reikiamą svorį galima gauti keliais būdais, žaisdamas vaikas ne bando atspėti suprogramuotą atsakymą, o tikrina matematinį rezultatą. Pavyzdžiui, jei iš vežimo reikia pašalinti 600 kg, teisingas pasirinkimas gali būti vienas 600 kg sveriantis moliūgas. Tačiau teisingas atsakymas gali būti ir keli moliūgai, kurių bendra masė yra 600 kg. Tad šiame žaidime vaikas, ieškodamas savo sprendimo, lavina matematinį mąstymą.

Kurdama žaidimą, kaip visada, galvojau ir apie SUP turinčius žaidėjus, todėl jame nėra laikmačio ir skubėjimo. Viename ekrane pateikiama viena užduotis, instrukcijos trumpos, mygtukai dideli. Vaikas gauna aiškų grįžtamąjį ryšį ir suklydęs visada gali bandyti dar kartą. Po teisingai atliktos užduoties taip pat neskubama automatiškai peršokti pirmyn. Mygtukas „Tęsti“ leidžia vaikui pačiam valdyti darbo tempą, kad įveiktų visą taką, o moliūgų prikrautas vežimas pagaliau pasiektų festivalį.🎃

„Moliūgų festivalis“ yra skirtas 1–4 klasių mokiniams, tačiau užduoties taką galima rinktis pagal vaiko gebėjimus, o ne vien pagal klasę. Žaidimą galima naudoti matematikos pamokoje, individualioje specialiojo pedagogo veikloje, mokantis namuose ar tiesiog papildomam mokymuisi.

Prieš išleidžiant į pasaulį kiekvieną žaidimą, būtina jį išbandyti. Pirmasis „Moliūgų festivalį“ testavo mano antraklasis anūkas. Stebėjau, kaip jis renkasi taką, skaičiuoja, krauna moliūgus į vežimą, taiso savo sprendimus. Baigus žaisti, paklausiau berniuko, ar jam patiko žaidimas. Entuziastingai nuskambėjęs „LABAI!“ buvo geriausias įvertinimas. Tad „Moliūgų festivalis“ išbandytas, patikrintas ir nekantriai laukia savo žaidėjų!

© Sigita Koroliovė

Autorinis edukacinis žaidimas skirtas naudoti tik asmeninėms ir ugdymo reikmėms. Komercinis naudojimas ir platinimas be autorės leidimo draudžiamas.

Daugiau apie žaidimus „SKAITMENINIŲ ŽAIDIMŲ LABORATORIJA“

Paskelbta „Skaitmeninių žaidimų laboratorija“, Dirbtinis intelektas (DI), Idėjos kalendorinėms šventėms, Logopedams, Metodinės priemonės, STEAM ugdymas

🍁„RUDENS TAKELIS“

Publikuota sukurta korsigita

Dar vienas žaidimas mano „Skaitmeninių žaidimų laboratorijoje“ gimė stebint rudenėjančios gamtos pokyčius. Šį kartą kviečiu vaikus stabtelėti, įsižiūrėti ir pastebėti, kas po ko eina dėmesio ir susikaupimo lavinimo žaidime „Rudens takelis“, kuriame juos lydės robotukas Rudeniukas. Žaidimo siužetas labai paprastas. Vėjas išbarstė Rudeniuko takelio ženklus, todėl vaikui reikia padėti jį atkurti. Ekrane rodoma paveikslėlių seka, pavyzdžiui: obuolys – gilė – obuolys – gilė – ? Vaikas turi pastebėti pasikartojimo tvarką ir pasirinkti, koks paveikslėlis pratęs takelį. Žaidime yra 12 užduočių. Pradžioje sekos labai paprastos, vėliau jos ilgėja ir keičiasi jų pasikartojimo principas. Taigi sunkėja ne instrukcija, sunkėja pats mąstymo iššūkis.

Šis žaidimas skirtas priešmokyklinio ugdymo vaikams, tačiau jis gali būti naudingas ir išsiblaškiusiems pradinukams, kuriems reikia dėmesio, nuoseklumo ar pažintinių procesų lavinimo užduočių. Kurdama jį galvojau ir apie SUP turinčius mokinius, todėl sąmoningai atsisakiau to, kas gali tapti papildoma kliūtimi. Čia nėra laikmačio, taškų medžioklės, ilgų instrukcijų ar reikalavimo perskaityti daug teksto. Viename ekrane – viena užduotis. Paveikslėliai dideli, pasirinkimų nedaug, o instrukcija visą laiką ta pati: „Pratęsk takelį.“ Suklydus niekas nerašo „Klaida!“ ir neparodo teisingo atsakymo. Rudeniukas tiesiog pasiūlo: „Pažiūrėk dar kartą.“ arba „Pabandyk iš naujo.“ Tad vaikas be streso ir įtampos gali dar kartą apžiūrėti seką ir pats atrasti jos principą. Man ši žaidimo dalis ypač svarbi – pagalba neturi atimti galimybės pagalvoti pačiam. Teisingai pasirinkus, robotukas visada pagiria ir padrąsina: „Puiku! Takelis tęsiasi“, „Šaunu! Keliaujame toliau“, „Radai trūkstamą tako ženklą!“ ar „Tu tikrai padedi Rudeniukui!“

Žaidimą galima naudoti pamokos pradžioje kaip trumpą „smegenų mankštą“, individualiame specialiojo pedagogo, logopedo ar kito švietimo pagalbos specialisto užsiėmime, pertraukėlės tarp sudėtingesnių veiklų metu. Žaisti galima ir namuose. Nors žaidimas pasipuošęs rudens spalvomis, jo pagrindinis tikslas nėra mokyti rudens požymių. Ruduo čia yra tik siužetas. Tikroji užduotis – pastebėti dėsningumą, išlaikyti dėmesį ir pratęsti seką.

© Sigita Koroliovė

Autorinis edukacinis žaidimas skirtas naudoti tik asmeninėms ir ugdymo reikmėms. Komercinis naudojimas ir platinimas be autorės leidimo draudžiamas.

Daugiau apie žaidimus „SKAITMENINIŲ ŽAIDIMŲ LABORATORIJA“

Paskelbta Dirbtinis intelektas (DI), Metodinės priemonės

KAIP ATRODO MANO DI ASISTENTAS?

Publikuota sukurta korsigita

Kol visi šiuo metu mėgaujasi savo nuotraukomis, dirbtinio intelekto perkeltomis į aštuoniasdešimtuosius metus, man šovė mintis pažiūrėti, kaip atrodo mano DI asistentas. Pažiūrėkite į iliustraciją ir susipažinkite su draugišku robotuku prie darbo stalo, ant kurio stovi kompiuteris, knygų ir užduočių krūvos, aplink prikabinta lentelių, užrašų ir priminimų, galima rasti ir katę, kuriai mūsų darbai, panašu, visiškai nerūpi. Kuo ilgiau žiūrėjau į šį paveikslėlį, tuo aiškiau supratau, kad čia pavaizduotas ne tik mano DI asistentas, čia labai daug manęs pačios.

Įtrauktis. Paprastumas. Kūrybiškumas. SUP turintys vaikai. Skaitmeniniai žaidimai. Metodinė pagalba. Ir DI pareigos: programuotojas, kūrybos vadovas, idėjų generatorius, metodininkas, techninis sprendėjas… Kodėl paveikslėlyje atsirado būtent šios detalės? Todėl, kad jos neatsirado vakar. Jos susikaupė per daugybę mūsų su ChatGPT įrankiu pokalbių ir bendrų darbų. Su DI kuriu užduotis, pritaikau ugdymo turinį SUP turintiems mokiniams, planuoju pamokas ir renginius, kuriu skaitmeninius žaidimus, programuoju, redaguoju tekstus, tikrinu ir tobulinu idėjas. Todėl ši iliustracija man tapo netikėta mano pačios veiklos refleksija. Ir kartu priminė labai svarbų dalyką ‒ dirbtinio interneto rezultatą kuria ne tik DI įrankis. Jį kuriame mes abu. DI man nėra vieta, kurioje įrašau klausimą ir laukiu teisingo atsakymo. Su juo aš bendradarbiauju: DI pasiūlo, aš vertinu; DI kuria, aš koreguoju; kartais jo pasiūlymą priimu, kartais atmetu, o kartais viską pradedame iš naujo.  

Naudoti DI ir mokėti juo naudotis – ne tas pats. Smalsumo vedama panašų eksperimentą atlikau su kitu mano naudojamu DI įrankiu – Gemini. Paprašius sukurti DI asistento vaizdą, gavau abstrakčią iliustraciją. Čia įkelta iliustracija pavyko tik iš trečio karto, kai paprašiau Gemini įrankio prisiminti, kas aš esu. Gautas rezultatas buvo gerokai skurdesnis, nei tikėjausi, nors į jį įdiegta tas pats kaip ir į ChatGPT. Tačiau tai nėra įrodymas, kad vienas įrankis geresnis už kitą. Tai ‒ priminimas, kad rezultatas priklauso ne vien nuo pasirinkto įrankio. Todėl šiandien aš nebeklausiu savęs, kuris DI įrankis yra geriausias, man daug įdomiau sužinoti, ką aš moku ir galiu su juo padaryti. Geras DI rezultatas neatsiranda vien todėl, kad mokame atsidaryti ChatGPT, Gemini, Claude ar kitą įrankį. Reikia mokėti pateikti kontekstą, suformuluoti tikslą, paaiškinti, kam kuriamas turinys, kritiškai įvertinti atsakymą, pastebėti klaidą, koreguoti ir kartais po daugybės bandymų pasakyti: „Ne. Darome kitaip.“

Būtent čia pasireiškia mokytojo kompetencijos: DI gali pasiūlyti dešimt užduočių, tačiau tik mokytojas sprendžia, kuri tinka jo vaikams; DI gali sukurti tekstą, o mokytojas pastebi, kad vaikui kai kurie žodžiai bus nesuprantami; DI gali suprogramuoti žaidimą, kuris visiems atrodys nuostabus, tačiau tik mokytojas gebės paaiškinti, kodėl SUP turinčiam mokiniui viename ekrane geriau palikti vos vieną klausimą. DI iš tiesų gali labai daug, bet dar daugiau jis padaro tada, kai šalia yra žmogus, žinantis, ką su juo daryti. Todėl mano robotuko puodelyje ir užrašyta: „Kartu daugiau galimybių!“ Man atrodo, geriau ir nepasakysi.

Aš vis dar mokausi, eksperimentuoju, klystu, bandau iš naujo. Ypač daug pasiekiau baigusi TechnoKey mokymus. Todėl jau galiu parodyti ne tik DI sugeneruotus paveikslėlius, bet ir sukurtas metodines priemones, SUP turintiems mokiniams pritaikytas užduotis, skaitmeninius žaidimus ir net programavimo sprendimus. Tad kolegų šiandien norėčiau paklausti ne „Ar jūs naudojate DI?“, o „Ką jūs jau mokate su juo padaryti?“. Jeigu atsakymo dar ieškote – galiu parodyti, nuo ko pradėti.

Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Rugsėjo 1-oji

RUGSĖJO ASOCIACIJOS

Publikuota sukurta korsigita

Daugiau mokslo metų pradžios sveikinimų.

Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Logopedams, Metodinės priemonės, Mokamos priemonės, Mokiniai, Rugsėjo 1-oji

KUR IŠSIBARSTĖ RAIDĖS?

Publikuota sukurta korsigita

Turiu silpnybę užduotims, kurios neprimena užduočių. Todėl kurdama pirmąją „Detektyvų akademijos“ serijos knygutę „Kiemo detektyvas „Pabirusios raidės“ sugalvojau bylą: dingusias raides, Norą, Domą, šunį Uoslių, įkalčius, plunksnų taką, labirintą, slaptą šifrą… Žodžiu, padariau viską, kad užduotys vaikui atrodytų kaip nuotykis. Ir tada knygutę daviau savo aštuonmečiam anūkui. Nepatiko. Paklausus kodėl, sulaukiau atsakymo, kad čia reikia atlikti užduotis. Štai taip per kelias minutes buvo demaskuota visa mano detektyvinė pedagogika. Ir žinote ką? Berniukas buvo teisus – užduotys niekur nedingo, nes „Kiemo detektyvas „Pabirusios raidės“ yra galvosūkių knygelė 5–7 metų vaikams. Joje tikrai reikės padirbėti: ieškoti dingusių raidžių ir įkalčių, pastebėti skirtumus, narplioti žodžius, sekti pėdsakus, įveikti labirintą ir iššifruoti slaptą raštelį. Tad paslėpti užduočių man nepavyko. Bet pavyko sukurti intrigą. Kieme pradėjo dingti raidės, todėl Nora, Domas ir jų šuo Uoslius imasi tyrimo. O vaikui atitenka ketvirtojo detektyvo vaidmuo. Atlikdamas misijas jis renka įkalčius ir vis labiau artėja prie atsakymo, kas gi išbarstė raides. Tuo metu lavinamas raidžių pažinimas, pastabumas, loginis mąstymas, vizualinis suvokimas, dėmesio koncentracija, problemų sprendimas ir kalbinis smalsumas.

Knygutę kūriau ir sau, ir kolegoms, kad nereikėtų internete ieškoti atskirų užduočių lapų ir galvoti, nuo kurio pradėti, kaip sudominti vaiką, kas turėtų vykti toliau. Čia užduotys nėra pabirusios po atskirus lapus, jos jau turi savo seką ir istoriją. Viena misija veda prie kitos, atsiranda naujų įkalčių, o byla po truputį juda pirmyn. Mokytojui belieka atsiversti knygelę ir pasakyti: „Šiandien turime bylą.“ O tada jau tegul dirba Nora, Domas ir Uoslius. Mokytojas ir taip turi begalę darbų😄.

Kurdama knygutę galvojau ir apie tėvus. Jiems tikrai nereikia vakare, po ilgos darbo dienos, atidaryti antros mokyklos virtuvėje. Šiandien galima įveikti vieną misiją, rytoj – kitą. Toks darbo būdas numatytas ir pačiame leidinyje. O frazę „Einam pasimokyti“ galima drąsiai pakeisti į: „Na, detektyve, tęsiam bylą?“. Stengtis verta, nes pabaigoje laukia ne tik bylos atomazga, bet ir tikras „Detektyvų akademijos“ diplomas!  

Ar ji patiks kiekvienam vaikui? Po eksperimento su savo anūku tokio pažado tikrai neduosiu. Bet jeigu jūsų darželio grupėje, klasėje ar namuose yra mažasis smalsuolis, kuriam patinka ieškoti, pastebėti, narplioti ir išsiaiškinti, turiu jam bylą 🔍. Spalvingą bylą, kadangi mano menines spragas pagaliau užpildė dirbtinis intelektas. Jeigu būčiau mokėjusi piešti, galbūt seniai būčiau užvėrusi mokyklos duris ir pasinėrusi į kūrybą. DI ėmėsi ir maketuotojo vaidmens, todėl knygutė atrodo profesionaliai ir patraukliai, o man beliko mėgautis kūryba ir su džiugia nuostaba stebėti, kaip mano mintys virsta spalvingomis iliustracijomis. Tai – pirmoji „Detektyvų akademijos“ serijos dalis. Sėkmės atveju vaikams pasiūlysiu detektyvinių istorijų, susijusių su jų kasdienybe, šventėmis ir pomėgiais. Belieka sulaukti jūsų grįžtamojo ryšio!

Pavartyti knygutę

PIRKTI KNYGUTĘ

Paskelbta Logopedams, Metodinės priemonės, Mokiniai, Rugsėjo 1-oji, Įtraukusis ugdymas

IŠBARSTYTOS MINTYS

Publikuota sukurta korsigita

Po atostogų, savaitgalio ar emocijų kupinos dienos vaikų mintys kartais primena vėjo išbarstytas dėlionės dalis. Viena mintis dar klaidžioja kieme, kita prisimena rytinį nuotykį, o trečioji jau skuba prie naujos veiklos. Kaip padėti vaikui sustoti, įsižiūrėti ir sutelkti dėmesį? Tam nebūtinai reikia pradėti nuo ilgo teksto ar sudėtingos užduoties. Kartais pakanka žaismingo galvosūkio, kuris sužadina smalsumą ir pakviečia ieškoti atsakymo. Kartais kelias į susikaupimą prasideda nuo vienos gėlės, vienos užuominos, vieno šachmatų žirgo žingsnio ar mažo spalvoto namelio. Toks buvo mano tikslas kuriant keturių užduočių rinkinį „Dėmesio sutelkimo iššūkis“. Kiekvienoje rinkinio užduotyje vaikas susidurs su vis kitokiu iššūkiu. Jam reikės stebėti, lyginti, tikrinti, atmesti netinkamus variantus ir nuosekliai artėti prie atsakymo.

„Gėlynas“ – erdvės ir loginio mąstymo galvosūkis. Gėlių ir trikampių tinklelyje reikia pastebėti dėsningumus. Vaikas pildys tuščius langelius, tikrins eilutes ir stulpelius, stebės simbolių sekas. Ši užduotis padės sutelkti dėmesį, orientuotis tinklelyje, pastebėti pasikartojimus, pasitikrinti savo sprendimą, išlaikyti dėmesį iki užduoties pabaigos.

Download

„Gėlių šifruotė“ siūlo palyginti gėlių simbolius, ieškoti jiems priskirtų raidžių ir nuosekliai šifruoti žodžius. Šioje užduotyje susijungia vaizdinės informacijos stebėjimas, simbolio ir raidės siejimas, raidžių sekos išlaikymas, kalbinis mąstymas, kantrybės lavinimas.

Download

„Mėnulio gatvės paslaptis“ – nelengva užduotis. Tai – detektyvinis loginis žaidimas, kuriame reikia atidžiai perskaityti užuominas, palyginti kelis požymius, atmesti netinkamus variantus, pažymėti informaciją lentelėje, susieti vardą, namo spalvą ir dovaną.  

Download

„Žodžiai šachmatų žingsniu“ – neįprasta užduotis. Joje raidės slepiasi šachmatų lentelėse. Žodžius galima perskaityti judant šachmatų žirgo ėjimu – du langeliai tiesiai, vienas į šoną. Vaikas turės numatyti judėjimo kryptį, išlaikyti raidžių seką ir iš jų sudaryti su mokykla susijusius žodžius. Galvosūkis padės lavinti orientavimąsi plokštumoje, veiksmų planavimą, raidžių sekos išlaikymą, žodžių atpažinimą, loginį ir kalbinį mąstymą. 

Download

Kiekviena užduotis parengta keliais skirtingais lygiais, todėl mokytojai ir tėvai tikrai turės iš ko pasirinkti. Šių užduočių tikslas nėra kuo greičiau užpildyti visus langelius – svarbus pats sprendimo procesas. Galvosūkiai suteiks vaikui aiškų tikslą. Kiekvienas įrašytas simbolis, iššifruota raidė ar atmestas variantas taps mažu žingsniu pirmyn. Jeigu vaikui bus sunku, padėkite jam užduodami klausimus: „Ką jau žinai?“, „Kurią užuominą dabar tikrini?“, „Kurį variantą gali atmesti?“, „Ką pastebėjai šioje eilutėje?“, „Nuo kurio langelio pradėsi?“ ir pan. Tokie klausimai nukreips vaiko dėmesį į sprendimo procesą ir leis jam pačiam atrasti kitą žingsnį.

Jei norėsis daugiau užduočių, jų rasite tinklapio įrašuose, skirtuose mokslo metų pradžiai.

© 2026 Sigita Koroliovė

Paskelbta Autizmas, „Skaitmeninių žaidimų laboratorija“, Dirbtinis intelektas (DI), Logopedams, Metodinės priemonės, Mokiniai, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Įtraukusis ugdymas

🍂„PAŽIŪRĖK PRO LANGĄ“

Publikuota sukurta korsigita

Kaip keičiasi vaizdai už lango? Kodėl vienu metų laiku žydi tulpės, kitu noksta braškės, o dar kitu galime lipdyti sniego senį? Į „Skaitmeninių žaidimų laboratoriją“ atkeliavo naujas žaidimas „Pažiūrėk pro langą“. Šį kartą robotukas Žvilgsniukas kviečia vaikus tyrinėti metų laikus. Žaidimo užduotis paprasta – ekrane pasirodžiusį objektą reikia priskirti vienam iš keturių metų laikų: pavasariui, vasarai, rudeniui arba žiemai. Tačiau už šio paprasto veiksmo slypi kur kas daugiau. Žaisdami vaikai turės pastebėti, atpažinti, prisiminti, susieti ir parinkti pažįstamiems objektams ir reiškiniams tinkamą metų laikų langą. Tad žaidžiant bus lavinamas ne vien tik metų laikų pažinimas – žaidėjai mokysis klasifikuoti informaciją, ieškoti požymių, nustatyti ryšius ir priimti sprendimą.

Žaidimas skirtas ikimokyklinio amžiaus vaikams. Jis labai naudingas ir SUP turintiems mokiniams, nes kurdama jį stengiausi neperkrauti ekrano efektais, bet priešingai – palikti tik tai, ko reikia užduočiai suprasti ir atlikti. Todėl žaidime vienu metu pateikiama tik viena užduotis. Vaikas mato objektą, trumpą instrukciją „Pasirink metų laiką“ ir keturis aiškius pasirinkimus. Atlikus užduotį pateikiamas ir trumpas paaiškinimas. Pavyzdžiui, prie varnėno vaikas sužino, kad jis grįžta pavasarį, prie obuolio – kad obuoliai skinami rudenį, o prie sniego senio – kad jį lipdome žiemą. Toks grįžtamasis ryšys svarbu, kadangi vaikas gauna ne vien signalą apie atliktą užduotį. Jam kartu pateikiama informacija, padedanti susieti pasirinktą objektą su metų laiko požymiu.

Man ypač patinka galimybė šio žaidimo nepalikti vien ekrane. Jis gali tapti pradžia pokalbiui ar mažam tyrimui (pavyzdžiui, Kas šiandien matyti pro mūsų langą? Koks dabar metų laikas? Iš ko tai suprantame? Ką šiandien galėtume įtraukti į savo metų laiko langą? ir pan.). Taip skaitmeninė užduotis susiejama su vaiko aplinka ir kasdiene patirtimi. Žaidimą galima žaisti pamokoje mokantis arba kartojant metų laikų požymius. Jis gali tapti pamokos pradžios užduotimi, trumpa žinių įtvirtinimo veikla arba pamokos pabaigos pasitikrinimu. Specialiojo pedagogo užsiėmime galima papildomai lavinti klasifikavimą, dėmesio koncentraciją, sąvokų supratimą ir priežastinių ryšių nustatymą. Logopedinėse pratybose paveikslėliai gali tapti kalbėjimo atrama: įvardyti objektą, apibūdinti jį, sudaryti sakinį, paaiškinti pasirinkimą. Dirbant individualiai, galima sustoti prie kiekvieno objekto ir aptarti jį tiek, kiek konkrečiam vaikui reikia. Namuose žaidimą galima žaisti kartu su tėvais, o vėliau pratęsti veiklą stebint aplinką, ieškant konkretaus metų laiko požymių ar apie juos kalbantis.

Šis skaitmeninis žaidimas nėra tik atlygis po darbo. Kurdama „Skaitmeninių žaidimų laboratoriją“ noriu keisti požiūrį į edukacinį žaidimą kaip į priemonę, kurią vaikui duodame tik tada, kai „rimtas mokymasis“ jau baigtas. Juk žaidimas ir pats gali būti mokymasis. Tinkamai parinkta skaitmeninė veikla gali papildyti mokytojo naudojamas metodines priemones ir suteikti dar vieną būdą tą patį gebėjimą ugdyti kitaip. Tai ypač aktualu dirbant su SUP turinčiais mokiniais, kuriems ne visada tinka tas pats informacijos pateikimo ar veiklos būdas, todėl mokytojo metodinių priemonių įvairovė tampa galimybe ieškoti kiekvienam vaikui tinkamiausio kelio.

Žaidimas „Pažiūrėk pro langą“, kaip ir kiti „Skaitmeninių žaidimų laboratorijos“ žaidimai, sukurtas bendradarbiaujant su dirbtiniu intelektu. Pedagoginis sumanymas, užduočių logika, turinys ir sprendimai, kam bei kokiu tikslu žaidimas kuriamas, prasideda nuo žmogaus. DI tampa įrankiu, padedančiu sumanymą paversti veikiančia skaitmenine priemone. Man ši laboratorija kartu yra ir eksperimentas, skatinantis išsiaiškinti, kiek daug gali sukurti mokytojas, kai pedagoginė patirtis susitinka su naujomis technologijomis. Atsakymo dar nežinau, o laboratorija auga. Tad išbandykite naująjį žaidimą „Pažiūrėk pro langą“, o baigę žaisti būtinai padarykite dar vieną dalyką – pažiūrėkite pro tikrą langą. Kokį metų laiką šiandien matote jūs? Nors dar vasara, tačiau mano langas pasidengęs lietaus lašais, kovojančiais su kone uraganiniu pajūrio vėju.

© Sigita Koroliovė. Autorinis edukacinis žaidimas. Skirtas naudoti tik asmeninėms ir ugdymo reikmėms. Komercinis naudojimas ir platinimas be autorės leidimo draudžiamas.

Daugiau apie žaidimus „SKAITMENINIŲ ŽAIDIMŲ LABORATORIJA“

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

LITERATŪRINIAI SUVENYRAI IŠ JUNGTINĖS KARALYSTĖS

Publikuota sukurta korsigita

Pradžia.

Britų rašytojo Maiklo Bondo (Michael Bond) meškiukas Pedingtonas – džentelmenas iš „Giliojo Peru“ – vaikų literatūroje išsiskiria ypatinga dvasia. Tai nėra tiesiog mielas personažas – tai sveiko humoro, mandagumo, empatijos ir prisitaikymo naujame pasaulyje simbolis. Vilkintis mėlyną paltuką, pasipuošęs raudona skrybėle ir nešantis mažą lagaminėlį Pedingtonas įkūnija klasikines etiketo vertybes, kurios šiandienos skubotame pasaulyje atrodo tikra atgaiva. Meškutis dažnai patenka į kurioziškas situacijas, tačiau visada stengiasi jas ištaisyti, pateikdamas nuostabias pamokas apie atsakomybę, mokymąsi iš klaidų ir nuoširdumą.

Kai kalbame apie detektyvo žanrą, sero Artūro Konano Doilio (Arthur Conan Doyle) sukurtas Šerlokas Holmsas išlieka nepralenkiamas pavyzdys. Jis – ne tik XIX a. pabaigos Londono mįslių narpliotojas, bet ir stebėjimo meno, pastabumo, loginio mąstymo simbolis. Holmso populiarumas neslūgsta jau daugiau nei šimtmetį, nes jo personaže dera absoliutus protinis nuoseklumas, atsidavimas tiesai ir subtilus, ramus paslaptingumas. Todėl keista, kad mano kolegė tiek ilgai ieškojo šio detektyvo skulptūrėlės, nors puodeliais prekiavo kiekviena suvenyrų parduotuvėlė. Šerloko Holmso fenomenas mus moko itin svarbios pamokos, kuri aktuali ir šiandien – mokėjimo matyti, o ne tik žiūrėti. Šis mano kolekcijos eksponatas DI sugeneruotame filmuke atgyja, kad primintų, jog literatūriniai personažai peržengia knygų puslapius ir tampa gyva kultūros dalimi, įkvepiančia mus smalsumui ir autentiškam pažinimui.