Kada į mano klasę atėjusi bendrabutyje gyvenančių vaikų auklėtoja GITANA PRANULIENĖ pasisakė kartu su vaikais pradėjusi STEAM eksperimentą, pasidžiaugiau ir norėjau palinkėti sėkmės. Tačiau išgirdusi auklėtojos pasakojimą apie auklėtinio Romuko patirtį sodinant pupeles, supratau radusi neįprastą būdą aptarti su vaikais žmonių tarpusavio santykius. Mintį perkelti gamtos mokslų eksperimentą į klasės valandėlę paskatino ir internete rasta nuotrauka apie augalų ir žmonių poreikius.
Bet pradėkime viską iš pradžių. Sodinant dvi pupeles į augalų labirintą, Romukas pasakė, kad jos turi augti ne mažesniu nei penkių centimetrų atstumu. Auklėtojai pasiteiravus tokio reikalavimo priežasties, vaikas pasakė, kad mama jam pasakojo, jog arčiau pasodintos pupelės gali pradėti ginčytis, kuri iš jų gražesnė, pyktis ir stengtis trukdyti viena kitai augti. To rezultatas – prastas derlius. Pasodinę dvi pupeles – baltą ir raudoną – mokiniai siekė sužinoti, kuri pupelė greičiau sudygs; kaip joms, turinčioms visiškai vienodas sąlygas, seksis augti; ar gali kambario sąlygomis užderėti pupelės.
Vaikų pastangos suteikė stulbinančių atradimų! Po dviejų dienų pirmoji sudygusi raudonoji pupelė sėkmingai rado labirinto išėjimus ir per dvylika dienų pasiekė jo stogą. Baltoji pupelė nenorėjo laikytis labirinto taisyklių, todėl augimo pusiaukelėje susidūrė su jame esančiomis kliūtimis ir susižalojo – įplyšo jos lapas ir įtrūko kotelis. Susirūpinę vaikai vieningai nusprendė išlaisvinti abi pupeles ir persodino jas. Baltoji pupelė, pajutusi laisvę, sustiprėjo, atsigavo ir po trijų dienų praaugo savo kaimynę. Ir ne tik praaugo, bet pradėjo ją užgožti. Paklusni raudonoji pupelė, nenorėdama ginčytis su baltąja, stengėsi užleisti vietą ir po truputį linko į šoną.
Šia augalų augimo istorija iliustravau vaikams pasakojimą apie tai, kaip vienodas sąlygas bet skirtingus poreikius turintiems žmonėms reikia išmokti gyventi bendruomenėje, stengtis ieškoti kompromisų, bet tuo pačiu ir neatsisakyti savo interesų. Pasakojimą papildžiau socialiniame tinkle Facebook rastu paveikslėliu ir šiais metais naujai suformuotos mano vadovaujamos vyresniųjų kurčiųjų klasių mokinių grupės pavyzdžiais, o po to visi kartu aptarėme, kaip kiekvienas mūsų gali prisidėti prie klasės komandos formavimo.
Tai – ne pirmas STEM eksperimentas, integruotas į klasės vadovo veiklą. Tačiau jo efektas privalėjo būti atskirai aprašytas, nes atsiskleidė ne tik mokinių smalsumas, noras pažinti augalų dygimo paslaptis, bet ir vaikų empatiškumas gelbėjant sužalotą pupelę, supratingumas, kad visi gyvi Žemės organizmai negali tenkinti vien tik savo poreikių, reikia atsižvelgti ir į šalia esančius, būtina prisiminti, kad yra ne tik teisės, bet ir pareigos.
Daugiau idėjų klasės vadovams rasite rubrikoje Į PAGALBĄ KLASĖS VADOVUI
