Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Mokydama vaikus abėcėlės visada įtraukiu žaidimų su vardais. Tai – ir pirmosios vardo raidės užpildymas ta pačia raide prasidedančiais žodžiais, kurie suteikia žinių apie vaikų žodyno apimtis, ir raidės kūrimas iš gamtinių medžiagų, ir raidės puošimas raštais, ir vardo rašymas sudedant raides abėcėlės tvarka…
Kiekviena raidė – vis kita istorija: viena tvirtai į žemę įsirėmusi, kita visą lapą užėmusi, trečia plačioje erdvėje nedrąsiai susirangiusi, ketvirta kampe bandanti išsilaikyti ant vienos kojos… Viena pražydusi gėlėmis, kantriai po vieną mažų rankelių sudėliota, antra iš svyruoklio gluosnio pasiskolinta, trečia – kukli, sudėta iš ant žemės gulėjusių lapų, ketvirta – žalumynų mišinys. Užduotys vienodos, bet jų atlikimas – skirtingas ir labai iškalbingas. Ačiū meno terapijai už galimybę perskaityti jas!
Žaisdami, kurdami vaikai niekada nesupranta, kiek daug informacijos aš gaunu iš jų darbų! Nors darbas su vardais yra labai jautrus, kadangi ne visi būna jais patenkinti, tačiau tuo pačiu įvairios veiklos suteikia galimybę pažinti save, suvokti savo asmenybės vertę, priimti save su visais pliusais ir minusais, o perskaičius perdarytus vardus, pamąstyti, kuris gi iš jų geresnis – tėvų duotas ar perdirbtas 🙂
Žodis laboratorija visada sužadina smalsumą, vaizduotėje piešdamas matytų filmų siužetus apie garuose ar dūmuose skendinčias patalpas, paslaptingai burbuliuojančius mėgintuvėlius, karštligiškai spindinčias mokslininkų akis, šaižius sirenų, perspėjančių apie galimą pavojų, garsus… Žinodama šio žodžio jėgą, pirmąją mokslo metų klasės valandėlę iš klasės perkėliau į STEAM laboratoriją. Kodėl STEAM? Todėl, kad šiame akronime esančios disciplinos tapo neatsiejama mano darbo dalimi. Tiesa, mokslai šiandien buvo kiek kitokie, paįvairinti šventiniais akcentais, kad pirmoji diena mokykloje paliktų gražius atsiminimus. O į šventinį popierėlį „įvyniotas“ akronimas padėjo tėvams suprasti, ką jų vaikai veikia pamokose, pažymėtose STEAM raidėmis.
SCIENCE (gamtos mokslai). Kad tėvai suprastų, koks svarbus yra jų indėlis į ugdymą, pasitelkiau difuzijos dėsnį. Pagal difuzijos dėsnį, aukštesnės koncentracijos dažų molekulės vandenyje juda į žemesnės koncentracijos skystį. Šiuo atveju dažai simbolizavo mokytojo perduodamas žinias. Į vandenį įlašinusi dažų, paaiškinau, kad kiekvienas mokytojas stengiasi perduoti savo žinias vaikams, tačiau vaikai jas įsisavina nevienodu greičiu. Tai iliustruoja iš lėto tirpstantys dažai. Kad procesas vyktų greičiau, dažnai prireikia pagalbos. Ją vaikams gali suteikti ir tėveliai, prisidėdami prie ugdymo proceso taip kaip lazdelė, padėjusi vandens molekulėms greičiau susitikti su dažų molekulėmis ir tolygiai nusidažyti.
TECHNOLOGY (technologijos). Technologijos buvo pasitelktos apklausai, kurią parengiau vaikų mėgstama programa Quizizz. Nuorodos į apklausą šį kartą nepridedu, nes ji buvo skirta mūsų šventei, tad ir klausimai tiko tik mums.
ENGINEERING (inžinerija). Šio sudėtingo, bet labai įdomaus mokslo pagrindinis tikslas yra rasti problemą ir jos sprendimo būdą. Inžinieriai yra nepaprastai kūrybingi žmonės! Kūrybingumo nestinga ir mano mokiniams. O ar turi inžinerinių gabumų jų tėveliai? Tai sužinojome pasidalinę į dvi – mokinių ir tėvų – komandas, kurioms reikėjo sukurti molekulinius statinius. Smagu buvo stebėti darnų vaikų darbą. Tai leido ir tėvams suprasti, kokia gera komanda tapo jų vaikai!
ARTS (menai). Kadangi ir šiais metais mano auklėtinių grupę sudaro vaikai nuo penktos iki dešimtos klasės, į meną taip pat buvo pažiūrėta šventiškai, bent taip manė pamokos dalyviai. Iš tiesų buvo pasitelktas vienas meno terapijos metodas. Pasiūliusi popieriaus lape karakuliais pavaizduoti savo nuotaiką grįžus į mokyklą, gavau daug įdomios informacijos, padėsiančios planuoti klasės vadovo darbą. Tėvų kūrinio nepridėjau, nes jį smarkiai pakoregavo vieno mokinio dvimetė sesutė 🙂
MATHS (matematika). Paskutinis šventės momentas buvo skirtas matematikos žinių patikrinimui. Mokiniai skaičiavo, kuri klasė, sudėjusi visų mokinių ūgį, yra aukščiausia. Planavau skaičiuoti ne mokinių ūgį, o amžių, bet pamačiusi, kaip paskutinę vasaros savaitę mūsų „Messenger“ gupėje vaikai dalijasi savo ūgio rezultatais, užduotį pakeičiau. Įdomiausia tai, kad dešimtokai nusileido ne vienai klasei. Tad aukščiausiai pagal bendrą ūgį komandai atiteko garbė iš savo tarpo išsirinkti visos grupės prezidentą!
O kad nauja mokslo metų pradžia nebūtų sunki, mano auklėtiniams padės STEAM vitaminai, suteiksiantys stiprybės, kantrybės, padėsiantys siekti žinių, leisiantys džiaugtis bendrais atradimais ir smagiais susibūrimais.
Pavasaris ir ruduo man – ypatingas metas. Juos abu galiu pajusti kiekvienu kūno lopinėliu: išgirsti grįžtančių paukščių džiaugsmingą pasisveikinimą ir širdį persmelkiantį atsisveikinimą; išvysti paslaptingą pumpuro sprogimą ir užburiantį lapų kritimą; mėgautis pavasarinės obels žiedų kvapu, o vėliau prabėgti obuolių taku; pajusti pirmosios žolės švelnumą ir aštrų ražienų dygumą; balsu ar mintimis murmėti užkeikimą, padedantį nebijoti metų lėkimo… Ruduo mano profesinio gyvenimo kalendoriuje – metų pradžia. Pavasarį, prieš daugelį metų, suskambėjo pirmoji mano gyvenimo styga. Teneįsižeidžia nerūpestinga vasara ir žavinga žiema, bet mano jausmuose vyrauja pavasario ir rudens darna.
Tad sveikinu save ir visus su rudens pradžia!
Tad sveikinu visus, kuriems rugsėjo pirmoji yra džiugi diena!
Pradėti įrašą apie „Flippity“ planavau visiškai ne taip. Norėjau pristatyti naują įrankį – žaidimą „Kryžiukai-nuliukai“. Ir net baisiausiame sapne nesapnavau, kad pirmosioms mokslo metų dienoms sukurti žaidimai ims ir nebeveiks!
Bandant atsidaryti užduotį, iššoka pranešimas, jog atnaujinant Google saugumo versiją buvo nulaužti, programuotojų kalba, „Flippity“ kodai. Ką tai reiškia? Rugpjūčio pradžioje paieškos sistemai „Google“ atnaujinant savo saugumo versiją, nutrūko „Flippity“ ryšys su Google skaičiuoklėmis. Pasirodo, mano mėgstamiausią programą koordinuoja vienas žmogus. Tas žmogus taip pat yra mokytojas, šiuo metu norintis skirti savo laiką naujiems mokslo metams pasiruošti. Žinodamas, kad „Flippity“ gerbėjai yra labai nusiminę, jis bando atkurti savo programą, tačiau tam, pasak jo, prireiks ne dienų, bet ištisų savaičių 😦 Tiesa, programos autorius pažadėjo imti po vieną įrankį ir iš lėto jį „atgaivinti“. Jis pradėjo nuo paties populiariausio – kortelių kūrimo įrankio. Šiuo metu jau veikia lobių medžioklės ir stalo žaidimo kūrimo įrankiai. Tiesa, yra pateiktos tik demonstracinės jų versijos, leidžiančios žaisti savo sukurtus žaidimus, tačiau naujų kurti kol kas negalima. Tad belieka apsišarvuoti kantrybe ir laukti gerų naujienų iš žmogaus, kuris pakeitė ne tik mano, bet ir daugelio jūsų pamokas ir užsiėmimus.
Kad mokslo šaknys nebūtų tokios karčios, pradėkime mokslo metus žaismingai 🙂 Smagi FLIPPITY VIKTORINApadės pereiti nuo atostogų prie mokymosi ritmo. O besisukantisMETŲ LAIKŲratas paskatins pasukti ir galvas, kad niekas nesusipainiotų tarp daugybės sezoninių reiškinių. Žinias apie rudenį vaikai galės pasitikrinti (gal ir papildyti) žaisdami žaidimą „APIE RUDENĮ“, sukurtą žaidimo „Kryžiukai-nuliukai“ principu. Nors žaidimas skirtas dviem žaidėjams, tačiau jis puikiai tiks ir dviem komandoms.
Užduotis „KĄ SLEPIA FIGŪROS“ primins, jog atėjo ruduo, kviečiantis visus į klases.
Vis dar tebegyvenantiems vasaros atostogų prisiminimais tikrai pravers dėmesio koncentraciją lavinantys užšifruoti rašteliai, kuriuos galima sukurti naudojantis „TERAPINE ABĖCĖLE“. Tiems, kas neturės laiko, siūlau pasinaudoti mano sukurtu rašteliu.
Užšifruoti galima ne tik tekstus. Jeigu gausite naują klasę, pasiūlykite vaikams susipažinti šifruojant vienas kito vardus. Užšifruota pamokos tema, užduotis, mįslė, patarlė ar reikalingas žodis taip pat prisidės prie vaikų motyvacijos kėlimo, susidomėjimo siūloma veikla. Tad šifruokite ir mėgaukitės!
Tai ne visai tikslus vertimas, kadangi rusiško tinklaraščio pavadinimas yra žaismingas žodžio oбучать (mokyti) darinys.
Tinklaraštyje «Обучалка»dalinamasi mokomąja medžiaga, kortelėmis, lavinamaisiais žaidimais, skirtais ikimokyklinio amžiaus vaikams. Čia galima rasti daug metodinės medžiagos, įvairių straipsnių, filmuotų užsiėmimų, mokančių dirbti su autizmo sindromą ir kitų raidos sutrikimų turinčiais vaikais. Tinklaraščio autoriai dalinasi informacija apie alternatyviosios komunikacijos sistemą, suteikia galimybę nemokamai atsisiųsti PECS kortelių. Iš čia galima atsisiųsti ir Glenno Domano kortelių, ir dėlionių, ir loginių grandinėlių, rūšiavimo, atminties žaidimų, loto, domino, spalvinimo paveikslėlių, emocijų pažinimo užduočių… Tad tiems, kurie supranta rusų kalbą, «Обучалка» atvers dar daugiau ugdymo galimybių.
Abėcėlės idėja gimė svarstant, kokias užduotis parengti pirmosioms mokslo metų pamokoms. Kadangi vis dar plaukiu meno terapijos bangomis, nusprendžiau mokymą suderinti su menu. Po vasaros atostogų vaikai ateis kupini įspūdžių, todėl jiems reikės pasiūlyti užduočių, padedančių susikoncentruoti ir nusiteikti darbui. Terapinė abėcėlė turėtų sudominti mano mokinius. Taip tvirtai kalbu, kadangi dar nė karto nesu rengusi panašios užduoties. Tiesa, ji šiek tiek primena darbą su užšifruotais tekstais, tačiau šį kartą jis bus visiškai kitokio pobūdžio. Naujovė, netikėtumas – viena iš būtinų meno terapijos sąlygų, tad labai tikiuosi, kad mano idėja pasiteisins.
Terapinė abėcėlė padės ne tik mokytis raidžių, bet ir lavins pažintinius procesus, būtinus sėkmingai vaiko raidai. Keisdami raides simboliais vaikai stiprins dėmesio koncentraciją, lavins atmintį, suvokimą, plėtos žodyną. Meno terapijos akcentai abėcėlėje išlaisvins vaikų vaizduotę, lavins kūrybiškumą.
Gebėjimas koncentruoti dėmesį palengvina vaikų mokymąsi, padeda tiksliau atlikti užduotis, atsirinkti reikiamą informaciją. Išlavinta dėmesio koncentracija turi teigiamos įtakos nerimo, streso mažinimui, padeda nuslopinti negatyvias emocijas, suteikia pasitikėjimo, kelia savivertę. Dėmesio reikalaujančios užduotys labai tinka hiperaktyviems vaikams: pratina juos prie veiklos be judesio, padeda kontroliuoti savo veiksmus, moko dirbti komandoje, kuria pasitikėjimu grįstus santykius.
Darbo su abėcėle būdai. 1. Rasti savo vardo raides raidžių-simbolių kortelėse ir nupiešti savo vardą. Susikoncentravimas į linijų, figūrų ir simbolių piešimą, į nuolat besikartojančius raštus, išvaduoja piešiantįjį nuo jį kamuojančių rūpesčių, nuo persekiojančių įkyrių minčių. Panašus poveikis jaučiamas meditacijos metu: žmogų užlieja vidinė ramybė, susitaikymas su pačiu savimi.
2. Pasidaryti daugiau abėcėlės kopijų, iškirpti atskirai raides ir paveikslėlius. Sudėti žodį ir pasiūlyti perskaityti jį naudojantis raidžių-simbolių kortelėmis. 3. Pasiūlyti patiems vaikams sudėti iš simbolių žodį ar sakinį ir pasiūlyti draugams jį perskaityti.
Ši abėcėlė gali paįvairinti visas, ne tik lietuvių kalbos, pamokas. Tikrai žinau, kad ją naudosiu klasės valandėlių metu. Mintyse kirba mintis pasiūlyti su ja pažaisti ir tėvų susirinkime. Man ji pasitarnaus ir socialinio-emocinio intelekto lavinimui, ir Olweus programos įgyvendinimui, nes tai tikrai efektingas įrankis įvairioms problemoms spręsti, konfliktams užgesinti, stresui sumažinti, nusiraminti ir atsipalaiduoti.
Pirmoji šio pasakojimo pavadinimo dalis priklauso Rasos Lazauskaitės knygai. Kadangi knygos anotacijoje buvo rašoma, jog ji tinka ir mažiems, ir dideliems, kad ji netgi gali pakeisti skaniausų ledų porciją, nieko nelaukdama atsiverčiau ir pradėjau skaityti. Knygą skaičiau ir dėl kitos priežasties. Ruošdamiesi šių metų Velykoms, kartu su mokiniais vėl prisijungėme prie fondo „Švieskime vaikus“projekto „Vaikų Velykėlės 2021“. Projekte dalyvaujame antrus metus, kadangi labai patinka fondo įkūrėjų pasiūlyti mainai: mes jiems kuriame didelį margutį, jie mums dovanoja knygų. Būten ši R. Lazauskaitės knyga šiemet buvo iškeista į du gigantiškus margučius 🙂
Perskaičiusi knygą supratau, kad galiu aptarti ją su visais savo mokiniais. Tad mokslo metų pradžioje patikrinsiu, ar tikrai ši knyga įdomi įvairaus amžiaus skaitytojams. Aš jau esu patikusiųjų pusėje 🙂 Buvo gera skaityti tokią šiltą, emociškai jautrią ir vertybes puoselėjančią knygą. Kokiu žodžiu, jei ne draugystė pavadinti norą suteikti galimybę pajust skrydžo džiaugsmą tiems, kurie skraidyti negali. Kokiu žodžiu jei ne draugystė pavadinti miško gyventojų susirūpinimą dėl pamestų stručio sapnų. Kokiu žodžiu jei ne draugystė pavadinti kurmio ryžtą išlįsti į žemės paviršių ne jam skirtu laiku. Kokiu žodžiu jei ne draugystė pavadinti norą būti kartu ir džiaugsme, ir bėdoje…
O kad kartu būtų smagiau aptarinėti miškelio gyventojų nuotykius, parengiau užduočių komplektą, suteiksiantį progą po vasaros žaismingai pa(si)tikrinti turimas žinias ir įgyti naujų, leisiantį išsiaiškinti vaikų požiūrį į bendravimą, sužinoti, kokie sapnai juos aplanko naktimis, ir net padėsiantį įveikti baimes.
Nors jaunojo burtininko nuotykius studijavome su septintokais, burtų lazdeles gaminome visi, nes mano auklėtinių grupę sudaro įvairaus amžiaus vaikai, nes mažieji labai norėjo dalyvauti nematytoje veikloje. Šis noras dar kartą patvirtino vieną iš meno terapijos sąlygų – norint pasiekti reikiamų rezultatų, veikla turi būti nematyta, netikėta ir įdomi. Tik tada žmogus atsipalaiduos, įsigilins į save ir atsiskleis.
„Kaip burtų lazdelės gaminimas gali taip paveikti?“ – pagalvosite. Prieš darbą vaikai išėjo pasivaikščioti po mokyklos kiemą ir susirasti lazdelei reikalingų priemonių. Pakvėpavę grynu oru, atsipalaidavę jie kibo į gamybos procesą, kurio metu atsiskleidė ne tik kūrybiškumas – dirbant tokį neįprastą darbą tikrai kyla įvairių minčių. Kartais jos būna padrikos, tačiau gana dažnai – gilios ir prasmingos. Pradėjus nuo Hario Poterio ir jo šeimos likimo aptarimo, netrukus buvo pereita prie savos aplinkos ir joje esančių žmonių. Pasigaminę po lazdelę vaikai turėjo galimybę sugalvoti norą. Jis turėjo būti ypatingas, nes lazdelė galėjo išpildyti tik vieną. Šis užsiėmimo momentas buvo labai jautrus, parodęs, kad vaikams rūpi ne vien tik asmeninė gerovė.
Taigi įduodu jums į rankas burtų lazdelę, galinčią paversti pamoką įdomia veikla, suteikiančią puikią progą pamokos turinį susieti su klasės vadovo veikla, leidžiančią į(si)vertinti, padedančią suvokti save ir savo jausmus.
Taip vadinosi paskutinis iš 24 mano išklausytų meno terapijos seminarų, kuriuos vedė žymi Rusijos specialistė, pedagogikos mokslų daktarė Liudmila Lebedeva. Atkreipiu dėmesį į žodį išklausytų, kadangi seminarų yra žymiai daugiau. Tiesiog pagal kvalifikacijos kėlimo programą „Meno terapijos metodai psichologiniame konsultavime, socialiniame ir pedagoginiame darbe bei sveikatos apsaugoje“ («Методы арт-терапии в психологическом консультировании, социально-педагогической работе и здравоохранении»), man reikėjo dalyvauti 22 seminaruose, kad įgyčiau teisę savo darbe taikyti meno terapijos metodus 🙂
Į meno terapijos pasaulį panirau ne pirmą kartą. Pirmoji pažintis su meno galia prasidėjo prieš trejetą metų. Psichologės iš Baltarusijos Jelenos Belinskajos mokymuose buvo išbandytas ne vienas L. Lebedevos metodas. Šį kartą teko laimė dirbti su pačia unikalių metodikų autore, kuri pavergė ne tik savo profesionalumu, bet ir nuoširdžiu paprastumu, atvirumu, noru dalintis. Mane domina pedagoginė meno terapijos kryptis, todėl žinau, kad daugelį naujų metodų pritaikysiu savo darbe, nes kūrybinis darbas dažnai pasako daugiau nei žodžiai. Literatūros pamokose meno terapija padeda mums įvertinti kūrinių herojus, suvokti jų poelgius, kurie kartais atrodo neapgalvoti, lengvabūdiški, beprasmiai, tačiau tinkamas meno terapijos metodas leidžia įsijausti į veikėjų būsenas ir suprasti, kad iš pradžių atrodęs kvailas poelgis turi labai gilią prasmę. Meno terapija papildo ir kalbos pažinimo pamokas, padėdama lengviau perprasti žodžių darybos ypatumus, leisdama pastebėti reikiamas gramatines kategorijas, leksines reikšmes… Meno terapija ne vienam mokiniui palengvina rašymo „kančias“, nes menas išlaisvina pasąmonėje prisnūdusį ir savo šlovės valandos laukiantį kūrybiškumą.
Daug meno terapijos metodų išbandžiau klasės valandėlėse ir net tėvų susirinkimuose. Daug meno terapijos metodų aptariu ir savo vedamuose seminaruose. Džiugiai nustebino Liudmilos Lebedevos pademonstruotas filmuko ir meno terapijos derinys! Tad dabar į įvairius trumpus, bet labai prasmingus vaizdo reportažus žiūriu visiškai kitaip. Apie tai žadu papasakoti ateinančiais mokslo metais, nes mintyse ir kompiuterio ekrane jau dėlioju naujo seminaro, skirto socialiniam ir emociniam ugdymui, kontūrus. Manau, kad ne vienam kils noras pamatyti, išbandyti ir įsitikinti meno terapijos, socialinių filmukų ir STEAM poveikiu savimonės, savitvardos, socialinio sąmoningumo, tarpusavio santykių įgūdžių, atsakingo sprendimų priėmimo formavimui.
O dabar trumpas testas jums, mano skaitytojai. Parašykite komentaruose, ką matote nuotraukoje. Vėliau pasidalinsiu savo mokinių pastebėjimais ir trumpai aprašysiu mano galvoje kilusią vienos iš Liudmilos Lebedevos metodikų interpretaciją.
