Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Šiemet į mano pamokas atkeliaus smagūs, šiek tiek baugūs, bet tuo pačiu ir įtraukiantys Helovino žaidimai. „BAISIŲ DAIKTAVARDŽIŲ KAMBARYS“ padės prisiminti daiktavardžių rūšis, kaitymą giminėmis, skaičiais ir linksniais.
Testas „PABĖGIMAS IŠ HELOVINO“ skirtas pažinti Helovino šventę, palyginti ją su kitomis Lietuvoje minimomis ar švenčiamomis šventėmis.
Žaidimas „KAIP TAPTI KERĖTOJA?“ padės lavinti dėmesį ir pastabumą. Nors jis labiau tinka mergaitėms, tačiau gali žaisti ir berniukai 🙂
Priešpaskutinę rugsėjo dieną 5–10 klasių sutrikusios klausos mokiniai ir vaikai iš Sutrikusios klausos vaikų ir jaunuolių tėvų bendrijos „Aidas”, atvykę į Lietuvos liaudies buities muziejų, pateko į baisųjį lietuviškos spaudos draudimo periodą. Ir ne tik pateko, bet ir turėjo jį išgyventi. Viskas prasidėjo peržengus slaptosios lietuviškos mokyklos slenkstį. Slenkstis simbolizuoja ribą tarp dviejų pasaulių, tad jį peržengę mokiniai pateko į motiniškai besišypsančios, bet griežtokos daraktorės klasę. Daraktorė laiko veltui neleido, juk jai reikėjo suspėti su vaikais išeiti trijų žiemų kursą: pažinti raides, mokytis slebizavoti, rašyti grifelinėse lentelėse, skaičiuoti rišant siūlų mazgelius, mokytis kalbėti maldeles, minti mįsles ir net skaityti odę rykštei! Tiems, kurie mokytis nenorėjo, teko išbandyti klūpojimą ant akmenukų, kurie atstojo senovėje naudotus žirnius. Pamokų metu vis nuskambėdavo priminimas, kad reikia būti budriems, saugotis žandarų, išgirdus keistus garsus slėpti lietuviškas knygeles. Perspėjama buvo neveltui – įpusėjus trečios žemos kursą, visi pašoko nuo stipraus beldimo į duris. Žandarai! Laimė, daraktorei pavyko išgelbėti visą grupę, pasiūlius tikrintojams didelį rūkyto kumpio gabalą. Tačiau nei vienas lengviau neatsiduso, nes žandarai bet kada galėjo grįžti, todėl daraktorė parodė, kur tokiu atveju galima pasislėpti: vieni sulindo į užkrosnį, kiti sutūpė kubiliukuose.
Išėjus tris klases, kelionė laiku nesibaigė. Muziejaus gidė, vesdama nuo pirkios prie trobos, nuo stubos prie gryčios, įtraukė vaikus į buities darbus siūlydama sumalti grūdus, išskalbti drabužius, pasemti vandens iš šulinio, pasirūpinti šuniuku; aiškindama, kaip reikia padengti stalą, kaip spausti sūrį, kokia kryptimi šluoti grindis… Su ano meto vaikų kasdienybe mokiniai susipažino bandydami šešiese sugulti į vieną lovą ir vienu metu apsiversti ant kito šono, apžiūrinėdami medinius žaislus, iš skudurėlių suvyniotas lėles, matuodamiesi medines klumpes, spėliodami Užgavėnių personažų kaukes, dėdamiesi į galvą perspėjimus, kas nutiks barbenant pirštais į stalą, supant tuščią lopšį, sėdint sukryžiuotomis kojomis… Šios kelionės metu vaikai sužinojo, koks etnografinis regionas buvo turtingiausias, kuriame krašte gyveno labiausiai išsilavinę žmonės, kokiame regione labiausiai buvo vertinamas ąžuolas, liepa ir šermukšnis, kur vykdavo pačios smagiausios Užgavėnės; aiškinosi, kodėl aukštaičiai su žemaičiais dažnai nesusišnekėdavo, kokia delmono reikšmė, kurioje tarmėje dažniausiai skamba garsai c ir dz, kokio ilgio ištekėjusių moterų nuometas… Apie visa tai mokomasi kasmet. Tačiau pamokos, gautos ne iš vadovėlių, ne iš mokytojų pasakojimų ar kompiuterių ekranų, yra dvigubai vertingesnės, įdomesnės ir įsimintinesnės.
„Sveikos mitybos piramidę tai tikrai gerai žinome!“ – galvoja visi iki tol, kol nereikia išvardinti jos dalių ir kiekvienoje dalyje esančių produktų. Taip nutiko ir mano auklėtiniams šiandien vykusiame Sveikatos ugdymo dienos užsiėmime. Dėliojant piramidę kilo didžiulės aistros, o joms prigesus išaiškėjo, kad mano mokiniai nežino, nuo ko prasideda makaronų kelias! Nors užsiėmimui buvau pasiruošusi planą A ir planą B, tačiau netikėtai greitai reikėjo sukurti planą C, nes vaikų atbuline tvarka vardinti makaronų kelio etapai sustojo ties miltais ir daugiau – nė iš vietos.
Rengdami mokymo priemones „Auk sveikas, vaike!“ pristatėme vaikams morkos, burokėlio, obuolio, pieno kelią. Šiandien mano mokiniai daugelio mėgiamą ir piramidėje ne paskutinį vaidmenį vaidinantį produktą piešiniais „palydėjo“ nuo didžiulio lauko ir mažyčių grūdelių jame iki gardaus patiekalo lėkštėje😋
O jūs ar esate susidūrę su panašiais netikėtumais? Ko nežinojo jūsų ugdytiniai?
Mokydama vaikus abėcėlės visada įtraukiu žaidimų su vardais. Tai – ir pirmosios vardo raidės užpildymas ta pačia raide prasidedančiais žodžiais, kurie suteikia žinių apie vaikų žodyno apimtis, ir raidės kūrimas iš gamtinių medžiagų, ir raidės puošimas raštais, ir vardo rašymas sudedant raides abėcėlės tvarka…
Kiekviena raidė – vis kita istorija: viena tvirtai į žemę įsirėmusi, kita visą lapą užėmusi, trečia plačioje erdvėje nedrąsiai susirangiusi, ketvirta kampe bandanti išsilaikyti ant vienos kojos… Viena pražydusi gėlėmis, kantriai po vieną mažų rankelių sudėliota, antra iš svyruoklio gluosnio pasiskolinta, trečia – kukli, sudėta iš ant žemės gulėjusių lapų, ketvirta – žalumynų mišinys. Užduotys vienodos, bet jų atlikimas – skirtingas ir labai iškalbingas. Ačiū meno terapijai už galimybę perskaityti jas!
Žaisdami, kurdami vaikai niekada nesupranta, kiek daug informacijos aš gaunu iš jų darbų! Nors darbas su vardais yra labai jautrus, kadangi ne visi būna jais patenkinti, tačiau tuo pačiu įvairios veiklos suteikia galimybę pažinti save, suvokti savo asmenybės vertę, priimti save su visais pliusais ir minusais, o perskaičius perdarytus vardus, pamąstyti, kuris gi iš jų geresnis – tėvų duotas ar perdirbtas 🙂
Žodis laboratorija visada sužadina smalsumą, vaizduotėje piešdamas matytų filmų siužetus apie garuose ar dūmuose skendinčias patalpas, paslaptingai burbuliuojančius mėgintuvėlius, karštligiškai spindinčias mokslininkų akis, šaižius sirenų, perspėjančių apie galimą pavojų, garsus… Žinodama šio žodžio jėgą, pirmąją mokslo metų klasės valandėlę iš klasės perkėliau į STEAM laboratoriją. Kodėl STEAM? Todėl, kad šiame akronime esančios disciplinos tapo neatsiejama mano darbo dalimi. Tiesa, mokslai šiandien buvo kiek kitokie, paįvairinti šventiniais akcentais, kad pirmoji diena mokykloje paliktų gražius atsiminimus. O į šventinį popierėlį „įvyniotas“ akronimas padėjo tėvams suprasti, ką jų vaikai veikia pamokose, pažymėtose STEAM raidėmis.
SCIENCE (gamtos mokslai). Kad tėvai suprastų, koks svarbus yra jų indėlis į ugdymą, pasitelkiau difuzijos dėsnį. Pagal difuzijos dėsnį, aukštesnės koncentracijos dažų molekulės vandenyje juda į žemesnės koncentracijos skystį. Šiuo atveju dažai simbolizavo mokytojo perduodamas žinias. Į vandenį įlašinusi dažų, paaiškinau, kad kiekvienas mokytojas stengiasi perduoti savo žinias vaikams, tačiau vaikai jas įsisavina nevienodu greičiu. Tai iliustruoja iš lėto tirpstantys dažai. Kad procesas vyktų greičiau, dažnai prireikia pagalbos. Ją vaikams gali suteikti ir tėveliai, prisidėdami prie ugdymo proceso taip kaip lazdelė, padėjusi vandens molekulėms greičiau susitikti su dažų molekulėmis ir tolygiai nusidažyti.
TECHNOLOGY (technologijos). Technologijos buvo pasitelktos apklausai, kurią parengiau vaikų mėgstama programa Quizizz. Nuorodos į apklausą šį kartą nepridedu, nes ji buvo skirta mūsų šventei, tad ir klausimai tiko tik mums.
ENGINEERING (inžinerija). Šio sudėtingo, bet labai įdomaus mokslo pagrindinis tikslas yra rasti problemą ir jos sprendimo būdą. Inžinieriai yra nepaprastai kūrybingi žmonės! Kūrybingumo nestinga ir mano mokiniams. O ar turi inžinerinių gabumų jų tėveliai? Tai sužinojome pasidalinę į dvi – mokinių ir tėvų – komandas, kurioms reikėjo sukurti molekulinius statinius. Smagu buvo stebėti darnų vaikų darbą. Tai leido ir tėvams suprasti, kokia gera komanda tapo jų vaikai!
ARTS (menai). Kadangi ir šiais metais mano auklėtinių grupę sudaro vaikai nuo penktos iki dešimtos klasės, į meną taip pat buvo pažiūrėta šventiškai, bent taip manė pamokos dalyviai. Iš tiesų buvo pasitelktas vienas meno terapijos metodas. Pasiūliusi popieriaus lape karakuliais pavaizduoti savo nuotaiką grįžus į mokyklą, gavau daug įdomios informacijos, padėsiančios planuoti klasės vadovo darbą. Tėvų kūrinio nepridėjau, nes jį smarkiai pakoregavo vieno mokinio dvimetė sesutė 🙂
MATHS (matematika). Paskutinis šventės momentas buvo skirtas matematikos žinių patikrinimui. Mokiniai skaičiavo, kuri klasė, sudėjusi visų mokinių ūgį, yra aukščiausia. Planavau skaičiuoti ne mokinių ūgį, o amžių, bet pamačiusi, kaip paskutinę vasaros savaitę mūsų „Messenger“ gupėje vaikai dalijasi savo ūgio rezultatais, užduotį pakeičiau. Įdomiausia tai, kad dešimtokai nusileido ne vienai klasei. Tad aukščiausiai pagal bendrą ūgį komandai atiteko garbė iš savo tarpo išsirinkti visos grupės prezidentą!
O kad nauja mokslo metų pradžia nebūtų sunki, mano auklėtiniams padės STEAM vitaminai, suteiksiantys stiprybės, kantrybės, padėsiantys siekti žinių, leisiantys džiaugtis bendrais atradimais ir smagiais susibūrimais.
Pavasaris ir ruduo man – ypatingas metas. Juos abu galiu pajusti kiekvienu kūno lopinėliu: išgirsti grįžtančių paukščių džiaugsmingą pasisveikinimą ir širdį persmelkiantį atsisveikinimą; išvysti paslaptingą pumpuro sprogimą ir užburiantį lapų kritimą; mėgautis pavasarinės obels žiedų kvapu, o vėliau prabėgti obuolių taku; pajusti pirmosios žolės švelnumą ir aštrų ražienų dygumą; balsu ar mintimis murmėti užkeikimą, padedantį nebijoti metų lėkimo… Ruduo mano profesinio gyvenimo kalendoriuje – metų pradžia. Pavasarį, prieš daugelį metų, suskambėjo pirmoji mano gyvenimo styga. Teneįsižeidžia nerūpestinga vasara ir žavinga žiema, bet mano jausmuose vyrauja pavasario ir rudens darna.
Tad sveikinu save ir visus su rudens pradžia!
Tad sveikinu visus, kuriems rugsėjo pirmoji yra džiugi diena!
Pradėti įrašą apie „Flippity“ planavau visiškai ne taip. Norėjau pristatyti naują įrankį – žaidimą „Kryžiukai-nuliukai“. Ir net baisiausiame sapne nesapnavau, kad pirmosioms mokslo metų dienoms sukurti žaidimai ims ir nebeveiks!
Bandant atsidaryti užduotį, iššoka pranešimas, jog atnaujinant Google saugumo versiją buvo nulaužti, programuotojų kalba, „Flippity“ kodai. Ką tai reiškia? Rugpjūčio pradžioje paieškos sistemai „Google“ atnaujinant savo saugumo versiją, nutrūko „Flippity“ ryšys su Google skaičiuoklėmis. Pasirodo, mano mėgstamiausią programą koordinuoja vienas žmogus. Tas žmogus taip pat yra mokytojas, šiuo metu norintis skirti savo laiką naujiems mokslo metams pasiruošti. Žinodamas, kad „Flippity“ gerbėjai yra labai nusiminę, jis bando atkurti savo programą, tačiau tam, pasak jo, prireiks ne dienų, bet ištisų savaičių 😦 Tiesa, programos autorius pažadėjo imti po vieną įrankį ir iš lėto jį „atgaivinti“. Jis pradėjo nuo paties populiariausio – kortelių kūrimo įrankio. Šiuo metu jau veikia lobių medžioklės ir stalo žaidimo kūrimo įrankiai. Tiesa, yra pateiktos tik demonstracinės jų versijos, leidžiančios žaisti savo sukurtus žaidimus, tačiau naujų kurti kol kas negalima. Tad belieka apsišarvuoti kantrybe ir laukti gerų naujienų iš žmogaus, kuris pakeitė ne tik mano, bet ir daugelio jūsų pamokas ir užsiėmimus.
Kad mokslo šaknys nebūtų tokios karčios, pradėkime mokslo metus žaismingai 🙂 Smagi FLIPPITY VIKTORINApadės pereiti nuo atostogų prie mokymosi ritmo. O besisukantisMETŲ LAIKŲratas paskatins pasukti ir galvas, kad niekas nesusipainiotų tarp daugybės sezoninių reiškinių. Žinias apie rudenį vaikai galės pasitikrinti (gal ir papildyti) žaisdami žaidimą „APIE RUDENĮ“, sukurtą žaidimo „Kryžiukai-nuliukai“ principu. Nors žaidimas skirtas dviem žaidėjams, tačiau jis puikiai tiks ir dviem komandoms.
Užduotis „KĄ SLEPIA FIGŪROS“ primins, jog atėjo ruduo, kviečiantis visus į klases.
Vis dar tebegyvenantiems vasaros atostogų prisiminimais tikrai pravers dėmesio koncentraciją lavinantys užšifruoti rašteliai, kuriuos galima sukurti naudojantis „TERAPINE ABĖCĖLE“. Tiems, kas neturės laiko, siūlau pasinaudoti mano sukurtu rašteliu.
Užšifruoti galima ne tik tekstus. Jeigu gausite naują klasę, pasiūlykite vaikams susipažinti šifruojant vienas kito vardus. Užšifruota pamokos tema, užduotis, mįslė, patarlė ar reikalingas žodis taip pat prisidės prie vaikų motyvacijos kėlimo, susidomėjimo siūloma veikla. Tad šifruokite ir mėgaukitės!
