Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Užbėgdama įvykiams už akių šiemetinį Advento kalendorių padariau virtualų. Jeigu bus galimybė, su mokiniais pasidarysime ir realų, nes kartu laukti Kalėdų žymiai smagiau. Naujojo kalendoriaus pliusas – galimybė jį pasiekti bet kur ir bet kada. Minusas – išjungus kompiuterį visos atvertos dienos ir jas įprasminančios užduotys grįžta į savo vietas. Tokia situacija labai primena filmą „Švilpiko diena“, kurios herojus kasdien prabusdavo tuo pačiu laiku ir turėdavo iš naujo išgyventi vakarykščią dieną. Tačiau begalvojant, ką galėčiau pakeisti, šovė mintis, jog šitą situaciją galima išnaudoti kartojant skaičius, ant eglutės žaisliukų pasirodančių daiktų pavadinimus. Ši aplinkybė pasitarnaus mokantis skaitvardžių, įtvirtinant veiksmažodžių kaitymą asmenimis ir laikais. Pavyzdžiui, norint atverti naują eglutės žaisliuką, buvusius žaisliukus atidarinėti komentuojant: „Šiandien yra gruodžio ketvirta diena. Vakar buvo gruodžio trečia diena. Rytoj bus gruodžio penkta diena.“; „Aš jau atidengiau penkis žaisliukus. Šiandien atidengiu šeštą žaisliuką. Rytoj atidengsiu septintą.“; „Pirmame žaisliuke radau žirkles. Antrame žaisliuke buvo Kalėdų senelio kepurė. Trečiame žaisliuke radau draugystės simbolį, o ketvirtame – bananą.“ ir pan. Tad linkiu gero naudojimo ir smagaus laukimo!
Sakmės, legendos ir padavimai yra labai artimi pasakojamosios tausosakos žanrai, todėl atskirti juos nėra lengva. Pavyzdžiui, 5 klasės skaitiniuose, skirtuose klausos sutrikimą turintiems mokiniams, istorija apie Vilniaus įkūrimą vadinama padavimu, o internetiniuose šaltiniuose – legenda.
Mano mokiniai šias sąvokas taip pat painioja, todėl iškėlę klausimą – pasakojimas apie Vilniaus įkūrimą yra legenda ar padavimas – pradėjome atsakymo paieškas. Kad vaikai suprastų sakmių, padavimų ir legendų skirtumus, parinkau jiems skirtingų žanrų tekstų: vadovėlyje esančias sakmes „Kodėl Saulė šviečia dieną, o Mėnuo naktį“ ir „Kodėl katė paėdus prausias“; „Legendą apie Klaipėdos vardą“ ir padavimą „Marčiupis“. Skaitydami stengėmės atrasti išskirtinių bruožų, padedančių atpažinti kūrinio žanrą. Kad tarp tų bruožų nepaklystų, sukūriau lentelę. Skaitydami konkretų kūrinį mokiniai atitinkama spalva pažymi, jų nuomone, tinkamas teksto dalis. Jeigu skaitoma vadovėlyje, galima pasinaudoti spalvotomis figūromis, lipdukais, sagomis, kaladėlėmis ir kt. Tokia veikla ne tik padeda skirti pasakojamosios tautosakos žanrus, bet ir skatina įsigilinti į skaitomą tekstą.
Mokant sutrikusios klausos mokinius, ypatingai daug dėmesio skiriama aktyvaus ir pasyvaus žodyno plėtimui, sąvokų suvokimui, gramatinės kalbos struktūros įsisavinimui. Šis darbas neįmanomas be vaizdinės informacijos, formuojančios sąvokas ir vaizdinius, padedančios mokytis kalbos. Nuotolinio mokymosi metu vaizdinė informacija ne tik prisideda prie kalbos lavinimo, ji palengvina žinių įsisavinimą mokantis savarankiškai. Todėl sakmę „Kodėl katė paėdus prausias“ perkėliau į trumpą filmuką, sakmės apie Saulę ir Mėnulį skaitymui pasinaudojau „Google“ bendrovės socialiniame tinkle Youtube rastu į gestų kalbą išverstu filmuku. Tiems, kam gestų kalba neaktuali, gali žiūrėti Animotuko TV kūrinį.
#Nuotoliniam mokymui
Interaktyviu Quizizz testupatikrinau vaikų žodynėlio žinias.
Su „Legenda apie Klaipėdos vardą“ mano mokiniai susipažino skaitydami skaitmeninę knygutę, papildytą naudinga ir įdomia informacija, teksto suvokimo ir kalbos pažinimo užduotimis.
Kadangi šį rudenį su mokiniais lankėmės Anykščiuose, kelionės prisiminimus atgaivinome padavimu apie Marčiupio upelį ir akmenį. Kodėl ne apie Puntuką, paklausite? Pirma, šio akmens istoriją, tautosakos žanrą ir kitus faktus aiškinsis devintokai. Antra, būtent šis padavimas atskleidžia pagrindinį padavimų bruožą – tragizmą.
O kunigaikščio Gedimino sapno skaitymui rekomenduoju pasitelkti vos minutės trukmės, bet labai menišką Lietuvos sostinės įkūrimą vaizduojantį animacinį filmuką.
Ir nepamirškite kartu su vaikais skaitydami spalvinti teksto vietas, padėsiančias sužinoti, kas yra Gedimino sapną ir Vilniaus įkūrimą aprašantis kūrinys – legenda ar padavimas. O sėkmingai atliktą darbą galima vainikuoti STEAM užduotimi – Gedimino pilies statyba.
Šio užduočių komplekto idėja kilo ruošiantis nuotoliniam mokymui. Rudenį mes pasitinkame nevienodai – vieni mėgaujasi spalvomis, kiti keiksnoja darganotą orą, treti, perėję prie žiemos laiko, panyra į depresinę būseną. Tad savo mokiniams įduosiu geros nuotaikos vitaminų, nes atlikdami mano siūlomas užduotis jie galės pasimėgauti rudens grožiu, pasivaikščioti lauke, patirti kūrybinį džiaugsmą. Visa tai kartu sudėjus norisi tikėti, kad tie, kurie nemėgsta rudens, nors truputį pakeis savo nuomonę.
Skaitymui skirtas tekstukas paslėptas po gilėmis, kaštonais ir šermukšniais, kad sukurtų intrigą. Kauliuko metimas suteiks skaitymui žaismingumo. Kad būtų įdomiau, galima langelius atidarinėti ne iš eilės, o atidarant paspėlioti, koks gi ten žodis slepiasi.
7 ir 8 klausimai paskatins vaikus pagalvoti apie jausmus ir emocijas, o 9 – prisiminti žodžių darybą. 10 užduotis patiks ir mažiems, ir dideliems, nes programa SUPER COLORING siūlo spalvinti ne tik popieriuje, bet ir ekrane. Tiesa, spalvinti ekrane nėra taip lengva, tačiau įveikti sunkumus padeda trintukas, tuoj pat pašalinantis bet kokį nukrypimą ar ne vietoje atsiradusį brūkšnį. Smagiausia tai, kad ekrane nuspalvintą piešinį programa leidžia išsaugoti nuotraukos formatu taip suteikdama darbeliui profesionalumo įspūdį. SUPER COLORING ne tik lavina kūrybiškumą, bet ir suteikia daug informacijos apie spalvinamus daiktus. Pavyzdžiui, ar skiriasi juodojo ir auksinio beržo lapai; kaip atrodo uosio lapas ir pan. 12 užduotis skatins vaikus prisiminti rudens požymius, kurių prireiks kuriant pasakojimą apie rudenį, o 11 ir 13 užduotis tikrai išvilios juos į lauką ir įtrauks į gamtos terapijos seansą. Jeigu vis dėlto vaikų judėjimas bus apribotas šalyje esančio Covid-19 viruso, natūralius objektus galima pakeisti pieštais. Tad linkiu smagaus darbo ir geros nuotaikos!
Jeigu pajusite, kad norisi kažko daugiau, išeikite į mokytojos Agnės Trusevičienės parengtą rudens medžioklę.
Jei prastas oras ar karantino apribojimai ilgam įkalins namuose, lapų kritimu galima pasidžiaugti kūrybinės veiklos metu, kurią siūlo tinklaraštis Twitchetts.
Šiemetinę Helovino šventę nusprendžiau susieti su populiariu fizikos reiškiniu – šviesos lūžiu. Paslaptingai pasirodantys ir vėl išnykstantys piešiniai tikrai turėtų sukelti mokinių smalsumą ir norą išsiaiškinti, kaip viskas vyksta. O juk STEAM ugdymu to ir siekiama! Tik nepagalvokite, kad lietuvių kalbą iškeičiau į fiziką! Apie šviesos lūžį mokiniams papasakos gamtos ir fizikos mokytoja, o mano pamokoje, dirbdami su trumpos pasakos tekstu, vaikai gilins žinias apie antonimus, vienarūšes sakinio dalis ir jų skyrybą. Su kitais mokiniais kalbėsime apie Helovino herojus aiškindamiesi, ko trūko svečių sąraše, kuo ypatingi į pilį patekę veikėjai, kodėl jie pasirodė tik mėnuliui patekėjus, kaip jie reaguoja į patekančią saulę ir kt. Sudarydami Helovino veikėjų sąrašą, pakartosime lietuvių kalbos abėcėlę, o vėliau būtinai pasirinksime labiausiai patikusius veikėjus, nupiešime juos ir aprašysime pagal daikto aprašymo planą. Nuojauta kužda, kad bus linksma 🙂
Literatūros klasiko Antano Baranausko literatūrinio palikimo paieškos bandant apglėbti Puntuko akmenį, žingsniuojant medžių lajų taku virš garsiojo Anykščių šilelio, stengiantis prisiminti ekspozicijose esančią informaciją apie šilelio augalus ir gyvūnus, dairantis aplink 35 metrų aukščio apžvalgos bokšte; pažintis su senovės Lietuvos gyvenimą liudijančiais eksponatais Arklio muziejuje; pasinaudojimas galimybe pajusti visatos begalybę ir tuo pačiu suvokti klasės sistemos prasmę virtualiai skriejant „Cosmos“ Paukščių Taku; bendrystės išbandymas painiuose Labirintų parko kambariuose; jėgų pasitikrinimas Pramogų ir sporto centre „Kalita“; lietuvių kalbos žinių gilinimas sprendžiant galvosūkius, žodyno plėtimas netikėtais arklio plauko spalvų pavadinimais; smagus bendravimas autobuse ir kitos įdomybės… Štai taip kultūrinio ugdymo dieną praleido mano mokiniai! Kelionės įspūdžius perteikė nuotraukos, o vaikų emocijas ir žinias – grįžus į mokyklą užpildytas kelionės dienoraštis, kuriame matytus vaizdus mokiniai apibūdino daiktavardžio galininku, elgesį kelionės metu įsivertino būtojo kartinio laiko pirmojo asmens veiksmažodžiais, o savijautą – būdvardžiais ir prieveiksmiais.
Kada džiaugsmas pasiektu rezultatu trykšta per kraštus, norisi juo dalintis su visais! Klasės sistemos idėja „užkabino“ ir įtraukė ne tik mane, bet ir vaikus, o rezultatai pranoko visus lūkesčius 🙂 Kažkada buvau rašiusi, kad mėgstu „gyvus“, įtraukiančius, informatyvius, gaminamus ne tik dėl grožio stendus. Klasės sistema pradžiugino savo paslaptingumu (ačiū anūkui Ariukui, kurio paskolinti žaisliukai pavertė klasę žvaigždėtu dangumi), gražumu, prasmingumu (pirmosios pamokos reportažas), tikslingumu (bendras darbas tikrai suartino vaikus, tai įrodė ir paskutiniai žvaigždynų potėpiai prie tų planetų, kurių atstovai kažkur numėtė savo užduočių lapus), informatyvumu (vardų žvaigždynaipadėjo greičiau prisiminti visus grupės narių vardus; sužinota daug naujo apie visas planetas) ir naujoviškumu (Romuko garsiai ištarta frazė: „Gera idėja!“).
Klasės sistemos kūrimas padėjo ne tik kolektyvo formavimui, bet ir paklojo pagrindus lietuvių sakmių „Televelis“ ir „Kodėl Saulė šviečia dieną, o Mėnulis naktį?“ skaitymui. Saulės sistema ir gamtos terapija padėjo atsiskleisti mokinių kūrybiškumui. Saulė ir jos sistema vis dar aptarinėjama su STEAM klubo nariais (Kam reikalinga Saulė? Kodėl Saulės negali pakeisti kiti šviesos ir šilumos šaltiniai? Kurioje Saulės sistemos planetoje galėtų apsigyventi žmonės?..). Saulės sistemos tema rado savo vietą ir Olweus klasės valandėlėje. Saulė, saulytė, saulužė jau ruošiasi ir priesaginės žodžių darybos pamokoms...
Štai kokia galinga mūsų planetą globojanti žvaigždė!
Pasaulinės kurčiųjų dienos proga linkiu girdintiems įsiklausyti į tylą, padėsiančią pajusti tyliosios bendruomenės ypatingas galias. Mintyse apkabinu visus – buvusius, esamus ir būsiančius mano gyvenime ❤
Šiandien buvo viena iš tų dienų, kada važiuodama namo negalėjau nustoti šypsotis. Taip visada jaučiuosi, kada pamokos pralekia produktyviai, smagiai ir nepastebimai. O to priežastis – lietuvių kalbos abėcėlė. Abėcėlės mokymąsi pradėjome puošdami pirmąsias vardų raides. Kad veikla nesusitapatintų su dailės pamoka, raides reikėjo puošti rašant savo vardą. Rašydami mokiniai lavino rašymo įgūdžius, kurie po vasaros atostogų tikrai buvo susilpnėję, smulkiąją motoriką ir mąstymą. Po inicialų perėjome prie vardų, pasipuošusių įvairiais žodžiais, prasidedančiais iš varduose esančių raidžių. Tokiu būdu vaikai prisiminė išmoktų žodžių pavadinimus ir rašybą.
Lietuvių gestų kalbos pamokose vaikai atliko neįprastą užduotį – iš varduose esančių žodžių kūrė prasmę turinčius sakinius, aiškinosi lietuvių kalbos ir lietuvių gestų kalbos sakinio struktūros skirtumus. Pamokoje buvo daug juoko, nes turint žodžių grupę juk ne visada pavyksta sudaryti rimtą sakinį. O ir visai nereikia to rimtumo, nes juokas ilgina gyvenimą!Dar laiko prie savo gyvenimų pridėjome abėcėlės tvarka dėliodami varduose esančias raides ir prisistatydami naujais, kartais sunkiai ištariamais vardais. Gal kas gali pasakyti, koks vardas berniuko, pasivadinusio BINORSU? 🙂
Kūrybinis darbas visada vertas apdovanojimo, todėl vaikai buvo pakviesti prie žaidimų stalo. Mano viso savaitgalio namų darbai – žaidimo „Dobble“ pagrindu sukurtas žaidimas „ABĖCĖLĖ“ – atsipirko su kaupu. Aš patikrinau mokinių žodyno apimtis, o vaikai taip įsijautė į žaidimą, kad tik pabaigę vieną partiją pareiškė norą pakartoti. Pirmosios partijos metu ne kartą skambėję skundai, kad kažkas blogai kelia kortelę, kažkas iš anksto pamatė raidę, gana greitai virto azartiškomis emocijomis, leidusiomis suprasti, jog komandinis darbas baigsis sklandžiai ir be ginčų. Taip ir įvyko, partijos laimėtojai buvo nuoširdžiai sveikinami, bent man taip pasirodė.
Kadangi apsaugos nuo Covid-19 taisyklėse rekomenduojama kuo daugiau būti lauke, abėcėlę įtvirtinome meno terapijos pamoka – raidžių kūrimu iš gamtoje randamų daiktų. Šį meno terapijos būdą vadinu gamtos terapija, nes ieškodami reikalingų priemonių vaikai nuolat atranda kažką naujo, atsipalaiduoja ir atskleidžia patiems dar nematytas kūrybines galias. Tad paskutinė abėcėlės mokymosi užduotis – raidžių ieškojimas gamtoje – neturėtų sukelti ypatingų sunkumų. Tai – mano grįžimas į 2012 metus, kada tarptautinio eTwinning projekto „Laiškai iš gamtos“ metu ne tik surinkome visą anglų kalbos abėcėlę, bet ir pajutome ypatingą ryšį su gamta ir norą ja pasirūpinti.
Kalbėdami apie metų laikų kaitą su mokiniais šiandien susimąstėme, kuo skiriasi miškas vasarą nuo miško, pradėjusio gyventi pirmąsias rudens dienas. Iš pradžių vaikai bandė kalbėti tradiciniais sakiniais ir pasakoti apie besikeičiantį orą, dangų gaubiančius pilkus ir sunkius debesis, be perstojo žemę merkiantį lietų, tačiau aš pasiūliau mintimis pasivaikščioti po mišką šiandien, rugsėjo dešimtą dieną. Nesėkmingai bandę mane įtikinti, kad rudenį miškas keičia spalvas, vis dažniau žvelgdami pro langą mokiniai prabilo apie pradėjusias trumpėti dienas, dingusias vasarines gėles, kankorėžiais apsipylusias egles, geresnį ar blogesnį grybų derlių, tuštėjančius paukščių lizdus… Jeigu būčiau žinojusi, kad šiandien bus toks geras oras, tikrai būčiau suorganizavusi pasivaikščiojimą po rudenėjantį mišką, kuriame vaikai būtų atradę dar vieną rudenį pranašaujantį požymį – saulėje besidraikančius vorų tinklus!
Tad pasinaudojau vienu iš meno terapijos būdų ir pasiūliau pabandyti „numegzti“ voratinklius patiems. Būsiu atvira, man sekėsi nekaip, nes kažkodėl apvalus turėjęs būti mezginys įgavo keturkampio formą. Bet raštu likau patenkinta. Buvau patenkinta ir vaikų darbais, pasidžiaugiau jų nusiteikimu ir noru papildyti savo pasakojimus naujais faktais apie metų laikus ir tai įrodančiais kūrybiniais darbais, atidžiai rašyti sakinius ir pastebėti juose skyrybos ženklus, atpažinti sudurtinius žodžius, prisiminti daiktavardžių ir būdvardžių draugystę, kaitant juos skaičiais ir linksniais.
