Britų rašytojo Maiklo Bondo (Michael Bond) meškiukas Pedingtonas – džentelmenas iš „Giliojo Peru“ – vaikų literatūroje išsiskiria ypatinga dvasia. Tai nėra tiesiog mielas personažas – tai sveiko humoro, mandagumo, empatijos ir prisitaikymo naujame pasaulyje simbolis. Vilkintis mėlyną paltuką, pasipuošęs raudona skrybėle ir nešantis mažą lagaminėlį Pedingtonas įkūnija klasikines etiketo vertybes, kurios šiandienos skubotame pasaulyje atrodo tikra atgaiva. Meškutis dažnai patenka į kurioziškas situacijas, tačiau visada stengiasi jas ištaisyti, pateikdamas nuostabias pamokas apie atsakomybę, mokymąsi iš klaidų ir nuoširdumą.
Kai kalbame apie detektyvo žanrą, sero Artūro Konano Doilio (Arthur Conan Doyle) sukurtas Šerlokas Holmsas išlieka nepralenkiamas pavyzdys. Jis – ne tik XIX a. pabaigos Londono mįslių narpliotojas, bet ir stebėjimo meno, pastabumo, loginio mąstymo simbolis. Holmso populiarumas neslūgsta jau daugiau nei šimtmetį, nes jo personaže dera absoliutus protinis nuoseklumas, atsidavimas tiesai ir subtilus, ramus paslaptingumas. Todėl keista, kad mano kolegė tiek ilgai ieškojo šio detektyvo skulptūrėlės, nors puodeliais prekiavo kiekviena suvenyrų parduotuvėlė. Šerloko Holmso fenomenas mus moko itin svarbios pamokos, kuri aktuali ir šiandien – mokėjimo matyti, o ne tik žiūrėti. Šis mano kolekcijos eksponatas DI sugeneruotame filmuke atgyja, kad primintų, jog literatūriniai personažai peržengia knygų puslapius ir tampa gyva kultūros dalimi, įkvepiančia mus smalsumui ir autentiškam pažinimui.








