korsigita

Po pirmųjų vasaros karščių sugrįžo lietuviška vasara ir nuobodžiaujančių vaikų klausimas „Ką veikti?“. Pas mane viešintis anūkas išbandė viską: ir kompiuterinius žaidimus, ir televizijos laidas, ir stalo žaidimų turnyrą. Būtent pastarasis atnešė daug nusivylimo, kadangi dvi dienas iš eilės vaikui nepavyko manęs nugalėti nei „Monopolio“ takelyje, nei dėliojant „Uno“ kortas. Nors antrąją dieną kaip įmanydama stengiausi suteikti vaikui galimybę laimėti, bet fortūna kažkodėl nusisuko nuo jo. Todėl pasiūlymas pažaisti kitą stalo žaidimą buvo sutiktas liūdnu atsakymu, kad nebesinori pralaimėti. Ir tada ant stalo atsirado kortelių rinkinys „100 VASAROS NUOTYKIŲ“. Jausdamas pralaimėjimo kartėlį berniukas iš pradžių visiškai nenorėjo traukti jokių naujų kortelių. Pirmąją jis ištraukė tik iš mandagumo, nenorėdamas manęs nuvilti. „Kūrybos dirbtuvių“ serijos užduotis „Laiko kapsulė“ sudomino berniuką ne laiško sau rašymu ar piešimu, bet netikėtu pasiūlymu paslėpti jį kapsulėje ir saugoti iki rudens. Mažylis labai kruopščiai užrašė datą ir pasirinko papasakoti apie nesėkmingas varžytuves su manimi. Tai buvo akimirka, kada vaikas ne tik žaidė, bet ir mokėsi įvertinti dienos patirtį, fiksuoti savo išgyvenimus, pajusti laiko tėkmę.

Supratęs, kad niekas su juo nesivaržys, berniukas atsipalaidavo ir mielai įsitraukė į mano pasiūlytas veiklas. Nors oficialios žaidimo taisyklės siūlo po vieną užduotį kiekvienai vasaros dienai, mažasis žaidėjas nusprendė, kad viena kortelė yra per mažas iššūkis, todėl korteles traukė vieną po kitos, pasinerdamas į skirtingus užsiėmimus. Ištraukęs geltonąją „Kūrybos dirbtuvių“ kortelę „Pirštukų teatras“, siūlančią ant savo pirštų nupiešti skirtingas emocijas ir suvaidinti spektaklį apie jų draugystę, berniukas čia pat pasigamino popierinius pirštų personažus su nuotaikingais veidukais ir prijungė prie užduoties „Žaidimų kambario“ kategorijos kortelę „Vasaros istorija“, padėjusią šiems herojams tapti netikėtų siužetų dalyviais. Pasirodo, kortelių sujungimas gali dar labiau praturtinti vasaros žaidimą ir sukurti improvizuotas veiklas!    

Kadangi blogas oras įkalino namuose, berniukui labai patiko „Judesio misijos“ kortelės: „Lobių nešikai“ paskatino vaiką pademonstruoti strateginį mąstymą nešant daiktus per netikėtas kliūtis; „Šokančios kojos“ iki ašarų prajuokino ir mane, ir naujo, pašėlusio vasaros šokio, susidedančio iš 4 judesių, autorių; „Gyvūnų mankšta“ tapo puikiu energijos iškrovimo būdu, įrodžiusiu, kad fizinis aktyvumas gali būti įdomesnis už sėdėjimą prie ekrano.

Vasaros nuotykiai nesibaigia sulig pirmu lietaus lašu ar pralaimėta stalo žaidimo partija. Jei ir jūs norite pamatyti, kaip jūsų vaikai ar anūkai patys kuria, ieško ir atranda, apsilankykite šiame puslapyje, kur galite rasti pilną žaidimo variantą arba pradėti nuo nemokamos demonstracinės versijos. Leiskime vaikams augti saugiai ir smagiai!