Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Nors rubrika vadinasi „Kalba ir rašo mokiniai“, manau, mano gyvenimo žmogaus apsipirkimo patirtis taip pat čia tiks. Ypač jeigu prisiminsime posakį, kad vyrai yra maži vaikai😉Rinkdamasi iš vienos turgaus prekeivės daržoves šaltsriubei, išgirdau vyro prašymą svogūnų laiškų iš jos nepirkti. Daug neklausinėdama sutikau. Sumokėjusi už prekes pasisukau į priešais apsiperkantį vyrą ir nustėrau pamačiusi jo rankose pageltusių svogūnų laiškų ryšulėlį. Paprašiusi paaiškinti tokio absurdiško pasirinkimo priežastį, išgirdau, jog mano vyriškį suviliojo didesni svogūnų gumbai. Į mano priekaištą apie sriuboje plaukiojančius geltonus svogūnų laiškus, atskriejo atsakymas, kad besidžiaugdamas šaknelėmis, pamiršo apžiūrėti viršūnėles. Teko grįžti pas mano pardavėją ir nusipirkti dar vieną žalių ir vešlių svogūnų laiškų ryšuliuką. Išvada – vaikystėje matytas filmukas apie nemokėjusią pasirinkti derliaus mešką sukurtas pagal tikrus faktus😅
Šiandien vėl man gyvenimas pametėjo dovaną – susitikimą su ypatingai smalsiais, įdomiais ir daug žinančiais vaikais iš Pakruojo rajono Žeimelio gimnazijos. Pasiūlymas pravesti edukaciją ir šiuolaikiškai pristatyti liaudies kūrybą skaitmeninei kartai manęs nenustebino, kadangi savo darbe nuolat naudoju informacines technologijas, padedančias vaikus sudominti lietuvių tautosaka.
Edukacinis užsiėmimas Žeimelio bibliotekoje buvo viena iš daugelio Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vykdomo projekto „Mūšos kraštą žodžių skryn“ veiklų. Neįprastai skambantis ir projekto, ir mano užsiėmimo pavadinimas „Atrakink tautosakos skrynio skaitmenėn raktel“ leido suprasti, kad Pakruojo krašte vaikai auginami ir ugdomi tarminėje aplinkoje. Ir ne tik tarminėje, bet ir etninėje. Nors įsijautusių į šiurpės veikėjų vaidmenį vaikų iš rūsio išleisti nenorėjo šiems laikams labiau tinkantis personažas Raudonakis, tačiau jo užduotys padėjo žaidėjams prisiminti ne vieną primirštą tautosakos žanrą: mano jau paminėtą šiurpę, skaičiuotę, užkalbėjimą…
Artėja vasaros atostogos – stovyklų ir žygių metas, tad šaunieji Žeimelio mokiniai galės praturtinti jas šiurpą keliančia istorija prie laužo, o vėliau baimę išsklaidyti mindami mįsles, žaisdami žaidimus, dainuodami savo krašto dainas, nes gauti sertifikatai ir garbės ženklai liudija, jog jie yra tikri tautosakos ekspertai!
Sukurti tokį projektą paskatino mokinių klausimai, ar reikės šią vasarą rinkti atostogų rinkinuką, o taip pat mamų prašymai sugalvoti nematytų užduočių jų vaikams. Projekte esančios veiklos padės vaikams nepamiršti, ko mokėsi, kad ateinantis rugsėjis prasidėtų džiugiai ir produktyviai.
Užduotis „Atvirukas Mamai“ lietuvių kalbos pamokoje paįvairins žodžių darybos mokymą, logopediniuose ar specialiojo pedagogo užsiėmimuose pasitarnaus mokantis skirti pirmąjį žodžio garsą, diferencijuoti garsus S ir Š. Teisingai atlikta užduotis transformuosis į 3D gėlę, kuri papuoš Motinos dienai kuriamą atviruką. „Sveikinimas Mamai“ skirtas dėmesio koncentracijai lavinti. Jeigu langeliai „nepabėgs“, vaikai turės dar vieną atviruką, kurį beliks užrašyti ir padovanoti brangiausiam žmogui.
Kai atvirukai bus sukurti, įtraukite vaikus į veiklas sugalvodami daugiau užduočių kiekvienam pagal poreikius ir gebėjimus. Pavyzdžiui, pasiūlykite sukurti sveikinimą iš pirmosios gėlės žiedlapiuose esančių žodžių. Tie, kam užduotis per sunki, gali išrinkti ir nurašyti žodžius, kuriuos norėtųsi pasakyti savo mamai. Galima pratęsti žodžių, prasidedančių raidėmis S ir Š sąrašą, galima kurti didesnį žodžio MAMA lizdą. Nepamirškite paprašyti pažymėti žodžių dalis, pasiūlykite sugalvoti su duotais žodžiais sakinių su kreipiniu, vienarūšėmis sakinio dalimis. Kiti galės įtvirtinti tiesioginių, klausiamųjų, šaukiamųjų sakinių skyrybą. Gabūs vaikai tegul sugalvoja sudėtinių sakinių. Jeigu mokote būdvardžių, vieni vaikai pagilins žinias aprašydami gėles, kiti – išvardindami jos spalvas. Bandydami atspėti gėlės pavadinimą, papildykite mokinių žodyną stebėdami įvairius pavasario augalus. Atviruko gaminimas – atspirties taškas, kur atsispyrę nuo jo mokiniai nušoks, priklausys nuo einamų temų, jūsų kūrybiškumo ir noro įtraukti vaikus į bendrą veiklą.
Klaipėdos Litorinos mokykloje kiekvieną pusmetį vyksta patyriminio ugdymo veiklos. 2023 m. pirmąjį pusmetį dalyvavome programoje „Jaunasis sinoptikas“. Kadangi mąstymas glaudžiai susijęs su kalba, sutrikusios klausos vaikai neturi galimybės gauti reikiamo kiekio audialinės informacijos, todėl reikia ieškoti kalbos ugdymo metodų, kurie ne tik kompensuotų tą trūkumą, bet ir lavintų mąstymą, koncentruotų dėmesį, turtintų žodyną. Tad man reikėjo atrasti tokių patyriminės veiklos būdų, kurie, supažindindami su sinoptiko profesija ir įvairiais gamtos reiškiniais, palengvintų nežinomų žodžių ir perkeltinės reikšmės frazių suvokimą. Mintyse dėliodama programą, netikėtai supratau radusi raktą, galintį tai padaryti.
Pirmąją programos įgyvendinimo dieną pasiūliau mokiniams pagaudyti vėją. Tam jie turėjo pasigaminti anemometrą. Kas tai yra? Tai – vėjo greičio matavimo prietaisas. Labiausiai paplitęs anemometro tipas yra puodelio anemometras, kurį sudaro keturi puodeliai, sumontuoti ant rankenų, besisukančių nuo vėjo. Taurės gaudo vėją ir verčia rodykles suktis.
Pasigaminę vėjo gaudyklę vaikai ilgai jo laukė, nes kovo pradžia buvo labai rami. Tad mokinių žodynas buvo papildytas nauju žodžiu TYKA. Tai – diena be vėjo. Laimė, vėjo sulaukėme. Ir ne bet kokio – vieną dieną jis būdavo silpnesnis, kitą – stipresnis… Mokinių anemometrui teko atlaikyti net ir audros gūsius! Taip vaikų žodyne atsirado sinonimų sąrašas, padėjęs apibūdinti skirtingo greičio vėjo judėjimą: PUČIA, DVELKIA, DUMIA, GAIRINA, ŠIURINA, SIAUČIA…
Paskutinę patyriminės veiklos dieną mano pasiūlymas pagauti vėją su maišeliais iš pradžių vaikus suglumino. Vėliau linksmai bėgiodami po mokyklos stadioną jie vis dėlto pripildė savo maišelius. Sulaukę klausimo, ar maišeliuose tikrai vėjas, mokiniai iš karto linktelėjo galvas. Tada išdalinau jiems balionus ir paprašiau pripūsti. Išgirdę tą patį klausimą, vaikai susimąstė ir netrukus šūktelėjo, jog ir balionuose, ir maišeliuose yra oras. Taip mes išsiaiškinome, kad vėjo pagauti neįmanoma. Šis nušvitimas padėjo mokiniams suvokti frazeologizmo GAUDO VĖJĄ LAUKUOSE prasmę. Užduotis, prašanti skaitmeniniame žodyne pasirinkti patikusius frazeologizmus apie vėją, jų pristatymas klasės draugams palengvino ir kitų pasakymų: DYKI VĖJAI, KIŠENĖSE VĖJAI PUČIA, IŠEITI ANT KETURIŲ VĖJŲ, VĖJAI GALVOJE, supratimą.
Tad tikiuosi, kad šios veiklos pristatymas NENUEIS VĖJAIS ir jūs padėsite savo mokiniams atskleisti tai, ką kadaise užkodavo mūsų senoliai🌬️
Man gyvenime yra du nepakartojami gamtos reiškiniai, įkvepiantys ir džiuginantys. Kada teka ar leidžiasi saulė, norisi imti teptuką ir tapyti. Deja, bet to niekada nepadariau, nes su piešimu visiškai nedraugauju 😦 Antrasis įkvėpimo šaltinis man yra pavasaris. Vaikštinėdama šiandien po savo mikrorajoną dairiausi, gėrėjausi ir mintyse dėliojau žodžius, kurių, skirtingai nei teptuko, neslėpsiu. Gal kažkas pajus tą pačią pavasario magiją 😀
Apie socialinį emocinį ugdymą (SEU) kalbama daug ir plačiai, siūlomi įvairūs darbo būdai ir metodikos, padedančios lavinti penkias pagrindines SEU kompetencijas. Pastebėjusi STEAM eksperimentų auklėjamąją įtaką, pradėjau gilintis ir ieškoti pavyzdžių, galinčių prisidėti prie socialinio ir emocinio intelekto ugdymo. Paieškos, perkeltos į klasę, atnešė stulbinančių atradimų ir rezultatų. Netikėtumų rado ir mano paskatinta kolegė Erika Žąsinienė, dirbanti su vaikais, turinčiais autizmo spektro sindromą. Beveik metus ieškodamos ir eksperimentuodamos, mes atradome unikalią galimybę vaiko jausmus ir emocijas pažadinti STEAM metodais.
Balandžio 13 dieną pirmą kartą pristatėme naują kvalifikacijos kėlimo programą, pademonstravusią Šiaulių rajono Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazijos bendruomenei inovatyvią STEAM integraciją į SEU. Kolegų atsiliepimai ir pritarimai atskleidė, kad einame teisingu keliu, nes gamta nuo seno mus mokė ir tebemoko. Reikia tik apsidairyti ir atrasti tai, kas padeda susitvardyti, kelti savivertę, tai, kas leidžia įsijausti į kito būseną, tai, kas paaiškina įvairių emocijų priežastis, tai, kas suteikia stiprybės negatyvumą pakeisti pozityvumu…
Mano mokiniai kiekvienais metais kuria milžiniškus margučius. Tam reikia ir fantazijos, ir laiko, ir kantrybės. Tačiau stengtis verta, nes už kiekvieną margutį labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“ dovanoja knygas. Gavusi knygas, kiekvienai jų kuriu užduočių rinkinius, padedančius ne tik suvokti skaitomą tekstą, bet ir lavinančius visus pažintinius procesus, ugdančius socialinį ir emocinį intelektą, įtraukiančius į STEAM ir meno terapijos pasaulį.
Šiemetinio margučio idėją atrideno Pasaulinės dauno sindromo dienos simbolis – saulutė. Vaikai su didele meile suko virveles, kurios nelabai norėjo lipti prie popieriais. Tačiau rezultatas buvo toks įspūdingas, kad buvo nuspręsta prailginti saulės gyvenimą ir perkelti ją ant margučio. Tad niekas nenustebo, kai aplink ją pradėjo suktis tokia pat technika sukurti maži margučiai. Milžiniškas Velykų simbolis džiugina ne tik didumu, originalumu ir spalvingumu. Smagu buvo žiūrėti į vieningą mokinių darbą, o dar smagiau buvo stebėti, kaip vyresnieji kantriai mokė mažuosius sukti ir klijuoti virveles.
Margučio nuotrauka jau išskriejo į fondo rengiamą parodą, o mokiniai į pavasario atostogas išvyko su Rebekos Unos knyga „Aš pakeisiu pasaulį“.
Kur dingo pirmasis Kokotės kiaušinis🥚, kodėl jis buvo pagrobtas, kokios pagrobimo priežastys… Visa tai Velykų išvakarėse turės išsiaiškinti vaikai. Sekimas dingusio kiaušinio pėdsakais, pažintis su dideliu būriu šventiškai pasipuošusių ir linksmai nusiteikusių kiškių padės suvokti priežasties ir pasekmės ryšius, įtvirtins žinias apie būdvardžio darybą, jų derinimą su daiktavardžiais. O taip pat pametės idėjų, kokiais raštais marginti šiemetinius margučius🐣
Kada kiaušinio dingimo byla bus baigta, pakalbėkite su vaikais apie vištos Kokotės jausmus pamačius tuščią lizdą, sužinojus, kur ieškoti kiaušinio, išvydus jį neįprastai išmargintą ir pan. Pasiūlykite sukurti istorijos pabaigą žodžiu, raštu, piešiniu, kūrybiniu darbeliu, komiksu ar inscenizacija…
korsigita 