Paskelbta Autizmas, Biblioteka, Biblioterapija, meno terapija, Naujienos, Terapija

KONFERENCIJA „BIBLIOTERAPIJA IR KITI KŪRYBINIAI METODAI“

     Balandžio 25 dieną Klaipėdos universitete vyko, kaip tądien sužinojau, tradicinė konferencija biblioterapijos tema, kurią organizavo Lietuvos biblioterapijos asociacija. Asociacija, pasak jos prezidentės, Klaipėdos universiteto doc. dr. Jūratės Sučylaitės – jauna organizacija, savo veiklą pradėjusi tik 2017 metų rudenį. Nežiūrint to, veikla, iniciatyvos ir idėjos, pristatytos renginio metu, liudijo, kad tai – ne vienų metų darbas.

     Į konferenciją ėjau dėl savęs, norėdama pagilinti žinias apie pasakų terapiją ir gauti atsakymą į rūpimą klausimą – biblioterapija ir pasakų terapija yra vienas ir tas pat ar du skirtingi terapijos būdai. Ir atsakymą radau, ir idėjų parsinešiau, ir, kas būdinga meno terapijai, gavau didelę terapijos dozę.

     Nors konferencijos dieną supratau, kad peršalimo viruso paveiktas mano organizmas iš visų jėgų priešinasi ėjimui iš namų, tačiau smalsumas, o ir sumokėtas dalyvio mokestis, suteikė jėgų nuvykti į renginį. Nueiti nuėjau, tačiau įsitraukti į siūlomas veiklas jėgų ir noro nebeliko, todėl iš pradžių tik klausiausi giesmių terapijos metodą pristatančios lektorės ir salės giedojimo, bet išlikti nuošaly nepavyko. Įpusėjus antrajai giesmei, pajutau, kaip iš mano skaudančios gerklės išskrido vienas, antras žodis, kurie savanoriškai įsiliejo į giedančiųjų chorą.

     Muzikos magiją tesė pedagogo Lino Švirino pademonstruotas sunkią negalią turinčios mergaitės gydymas muzika, supažindinimas su neįprastą poveikį sukeliančiais instrumentais ir pasakojimas apie tai, kaip jam pavyko sudominti šiais instrumentais kurčius jaunuolius, mano buvusius ir dabartinius mokinius.

     Klaipėdos universiteto pristatytas senelių globos namuose vykęs projektas atskleidė fotografijos terapijos galią senų žmonių sveikatai ir gerovei.  

     Kadangi dirbu su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, mano užrašai pasipildė idėjomis, padėsiančiomis ne tik paskatinti juos skaityti, bet ir įtrauksiančiomis į pažintines, lavinamąsias ir terapines veiklas. Jau nerimstu ir laukiu galimybės pasinaudoti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojos Agnės Pranskutės idėjomis, pasidalintomis kūrybinėse dirbtuvėse „Skaitymo programa autistams vaikams“, o taip pat psichologės Sigitos Kučikaitės naujais darbo būdais ir patarimais, gautais klausant pranešimo „Pasakų ir dailės terapija, sprendžiant vaiko problemas“.

     Smagu, kad tai, ką pradėjau prieš metus, tęsiasi ir galo tam nematyti 🙂

Daugiau panašių temų:

TARPUSAVIO RYŠIO KŪRIMAS NAUJA!
MALONUS IR NAUDINGAS MENO TERAPIJOS POVEIKIS
DUOTI IR NESUDEGTI
YPATINGI RAŠTAI SPALVINIMO MĖGĖJAMS!
MEDITACIJA SU DZENRAIZGYMUNAUJI POTYRIAI
PASIEKIMŲ Į(SI)VERTINIMAS DAILĖS TERAPIJOS METODAIS
DAILĖS TERAPIJOS METODŲ PRITAIKYMAS UGDYME
PIEŠIMO GALIA
PROFESINIS PERDEGIMAS: ATPAŽINIMAS IR PAGALBA SAU MENO TERAPIJOS METODAIS
PASAKŲ TERAPIJOS STEBUKLAI
SPALVINIMO TERAPIJA
Paskelbta Biblioteka, Naujienos, Tai įdomu

„IR TAI YRA VYVENIMAS. TAIP PAT KAIP GYVENIMAS, TIK SU KLAIDA.“

Taip savo knygą „Vyvenimas“ baigia jos autorė Beata Tiškevič. Metų pabaigą ir naujų 20190102_165112pradžią praleidau su, pasak autorės, netobulos moters pasakojimu apie jos netobulą gyvenimą. Knygą atsiverčiau jau turėdama du socialinio tinklo Facebook naudotojų komentarus. Vienai skaitytojai ši knyga pasirodė perdaug depresinė, kita, kurianti puikius tekstus, knygą pavadino natūraliai tikra, tačiau dėl smulkiai aprašytų išgyvenimų pagalvojo, jog turėjo rašytis sunkiai. Aš skaičiau su pasimėgavimu ir lengvu džiugesiu, kad pragyvenusi ne vieno muilo operos scenarijaus vertą gyvenimą, sugebėjau lengviau išsikapstyti iš jo paspęstų pinklių. Todėl manau, kad ir kitiems skaitytojams ji turėtų patikti dėl panašių priežasčių: arba džiugins, kad tavo gyvenimas nėra toks komplikuotas, arba nuramins, jog ne tau vienam taip blogai.

Ir nesvarbu, kurioje pusėje bus skaitytojai, juos visus knyga tikrai nustebins už nepadailintą atvirumą.  Skaitytojai turėtų būti dėkingi autorei už tai, kad ji juos myli raidėmis, už priminimą, kokia apgailėtina yra žmogiška prigimtis, už populiarios Enšteino frazės interpretaciją, už išsamų saviugdos knygų sąrašą, už drąsą parodyti savo negražiąją pusę, už gebėjimą iš savęs pasijuokti, už bandymą nurodyti kelią, galbūt padėsiantį atleisti kitam (nors pati Ru taip ir nesugebėjo atleisti), už nuostabią metaforą ir komentarus 346–349 puslapiuose bei kitus gyvenimo patikrintus receptus. Aš džiaugiuosi už galimybę pažvelgti į save iš šalies, už supratimą, kad ne aš viena buvau nepanaši į tvarkingas ir rūpesčių nekeliančias mergaites, už netikėtus sutapimus: norą rašyti ir panašią dvasinę būseną perskaičius Clarissos Pinkolos Ester knygą „Bėgančios su vilkais“. O kur dar viršelio spalva! 🙂

Skirtumas tik tas, kad aš visa tai „vyvenu“ jau pusę amžiaus, o knygos autorei teko „pervyventi“ per dvigubai trumpesnį laiką…

Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos

REBEKA UNA „AŠ ESU TOMAS, SEKLYS“

     Kai vienas mano mokinys užklasiniam skaitymui pasirinko Rebekos Unos knygą „Aš esu 20181119_185919Tomas, seklys“, ir aš ją perskaičiau. Skaitant kilo dvejopi jausmai: smagūs mano vaikystės prisiminimai ir abejonės, ar šiuolaikiniams, nežinantiems, kas yra deficitas, vaikams bus įdomu skaityti apie dalijimąsi seniai sukramtytos ir skonio nebeturinčios kramtomosios gumos gumuliuku; ar supras jie, kodėl vaikai kaime rengia vaidinimus, mėgdžioja mėgstamo filmo herojus; kaip reaguos jie į sauso kisieliaus valgymą, gamtinių reikalų darymą kibire; ar suvoks, kuo ypatingi iš Vokietijos parvežti stori flomasteriai, elektroninis žaidimas „Vilkas ir kiaušiniai“ ir pan.

     Apie tai sužinosiu iš paties skaitytojo, o kol jis nepasidalino savo nuomone, siūlau perskaityti 2017 Metų knygos rinkimams nominuotą knygą, kurioje autorė norėjo dabartiniams vaikams parodyti, kokią nuostabią vaikystę turėjo be kompiuterių, su „Paršiukas Čiukas“ guma, senelio išdrožtu Robino Hudo lanku, palapine iš užklotų ir dideliu būriu ne virtualių, o pačių tikriausių draugų!  

Kad skaitymas nebūtų paviršutiniškas, parengiau užduotis, paskatinsiančias skaitytojus įsigilinti į teksto turinį, analizuoti, vertinti, sieti su turima patirtimi.

REBEKA UNA „AŠ ESU TOMAS, SEKLYS“

Daugiau įrašų panašia tema:

Mokausi skaityti ir suprasti
„KASPARAS, KAČIŲ PRINCAS“
PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS
PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ
Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos

„AUGU SKAITYDAMAS“

     Šiandien į mano akiratį pateko projekto „Augu skaitydamas“ virtualus kalendorius,augu skaitydamas pristatantis žymius mūsų šalies ir pasaulio vaikų  ir suaugusiųjų literatūros autorius, primenantis svarbius istorinius įvykius, siūlantis užduočių, rekomenduojantis knygų, klausiantis tavo nuomonės ar net prašantis patarimo.

     Pristatydama šį neįkainojamą kalendorių, paminėjau to paties pavadinimo projektą, kuris skatina vaikus pamėgti knygas, pateikia daug rekomendacijų to siekiantiems tėvams ir pedagogams. Tikrai verta pasižvalgyti po jo svetainę.

Paskelbta Biblioteka, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos institutas, Specialistams ir tėvams

NAUJA KNYGA APIE VAIKŲ REABILITACIJĄ PO KOCHLEARINĖS IMPLANTACIJOS

     Pristatau Rusijos leidykloje «Национальное образование»  („Nacionalinis 1020452956švietimas“) išleistą knygą „Vaikai su kochleariniais implantais. Pilnavertis kurčių žmonių aplinkinio pasaulio ir kalbos suvokimas“ («Дети с кохлеарными имплантами. Полноценное восприятие окружающего мира и речи людей при глухоте»). Knygą kūrė didelis autorių kolektyvas, kurio branduolį sudarė Klaipėdos krašto specialiesiems pedagogams ir psichologams gerai pažįstami mokslininkai iš Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto, prieš dvejus metus Klaipėdos Litorinos mokykloje vedę praktinius seminarus: Jelena Baenskaja, Jelena Gončarova, Olga Kukuškina, Marija Chaidarpašyč, Ilja Kukuškin ir instituto vadovas Nikolai Malofejev. Pedagogams ir psichologams talkino ir daugiakanalės kochlearinės implantacijos (toliau – KI) pradininkas Rusijoje Georgij Tavartikladzė, otorinolaringologas ir surdologas Vigen Baškinian, pedagogė Albina Satajeva, sėkmingai pritaikiusi reabilitaciją po KI daugiau nei 200 vaikų.

     Pasak autorių, į knygą sudėta net 25 metų aukščiau minėto instituto ir Rusijos audiologijos ir klausos protezavimo mokslinio-praktinio centro bendradarbiavimo tarpdisciplininių tyrimų srityje praktika.

     Leidinys skiriamas visiems, kurie susiduria su KI: tėvams, surdopedagogams, medikams…

     Knyga unikali tuo, kad joje nuosekliai aprašomas „3P-reabilitacijos“ («ЗП-реабилитация») metodas. Jausmų institutu žmonių vadinamos įstaigos specialistai kartu su medikais atsisako tradicinės „klausos-kalbos reabilitacijos“, siūlydami naują metodą, pagrįstą pojūčiais, kurio metodologiniu pagrindu tapo:

  1. Požiūris į vaikų, turinčių žymų ir labai žymų klausos sutrikimą, antrinių sutrikimų vystymosi socialinį pobūdį (L. Vygotskis).
  2. Požiūris į vaikų, turinčių žymų ir labai žymų klausos sutrikimą, ankstyvojo afektinio sutrikimo vaidmenį (O. Nikolskaja, J. Baenskaja).
  3. Požiūris į vaikų, turinčių žymų ir labai žymų klausos sutrikimą, darbo pradžią, siekiant savaiminio suvokimo klausa ir spontaniško kalbos įsisavinimo po KI vystymosi (J. Gončarova, O. Kukuškina).

     „3P-reabilitacija“ nuo „klausos-kalbos reabilitacijos“ skiriasi savo tikslais, dalyvių sudėtimi, pagrindiniu principu, turiniu, metodais ir technologijomis, laiko riba, galutiniais rezultatais. Todėl knygos autoriai teigia, kad visų specialistų pripažintas teiginys, jog maksimaliai geri rezultatai bus pasiekti tik kuo anksčiau atlikus KI, įgauna kitą prasmę – kuo anksčiau bus implantuotas vaikutis, tuo mažiau teks „atkurti“ jo sensorinės raidos etapų, tad reabilitacijos metu mažylio perėjimas prie natūralaus vystymosi vyks žymiai lengviau.

Daugiau apie tai skaitykite Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto Almanache Nr. 30 „Kochlearinė implantacija. Kokia reabilitacija reikalinga vaikui po KI?“ («Кохлеарная имплантация. Какая реабилитация нужна ребенку после КИ?»).

Knygą galima įsigyti internetu.

 

Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Metodinės priemonės, Rugsėjo 1-oji

LAIŠKAS MOKINIAMS

Mieli mokiniai, pažiūrėjusi į kalendorių supratau, kad pamiršote mokslo metų pabaigoje duotą pažadą – rašyti man apie vasaros atostogų malonumus, džiaugsmus ir kitus užsiėmimus. Žadėjote papasakoti ir apie skaitomas knygas.

– Ech, kas gi vasarą užsiima tokiais darbais, – sakysite atėję į pirmąsias lietuvių kalbos pamokas.

O gal vis dėlto pabandykime?! Kviečiu jus visus į konkursą. Išspręskite kryžiažodį apie mokykloje skaitytas pasakas. Jei kurio klausimo nežinosite, paieškokite atsakymų knygų lentynose. Pirmieji trys teisingai atlikę užduotį rugsėjo mėnesį bus apdovanoti!

Atsakymus siųskite man facebook asmenine žinute, kad kiti nenusirašinėtų 😉

Gražiausios pasakos  

Paskelbta Biblioteka, Naujienos

„LIKĘ GYVI“

     Prisipažinsiu, kad antrąją rusų rašytojos Janos Vagner knygą, „VONGO EŽERO“ tęsinį, 20170409_203503ėmiau skaityti su baime, nes jos pavadinimas „Likę gyvi“ sufleravo, jog trimis automobiliais nuo epidemijos pabėgę ir prie Karelijos ežero prisiglaudę vienuolika bėglių nežada įprastos „ir gyveno jie ilgai ir laimingai“ pabaigos.

     Perskaičius pusę knygos, buvo apėmęs nusivylimas, nes viskas labai priminė pirmąją knygą – nuolatinė įtampa tarp moterų, dabartinės Seriožos žmonos Anos nepritapimas prie kitų trijų moterų, atsirandantys nesutarimai tarp vyrų, pastangos ištverti atšiaurią žiemą, nenuslūgstantis epidemijos šleifas ir kt. Šiek tiek intrigos įnešė naujų gyventojų pasirodymas kitame krante, tačiau jų padorumas ir net perdėtas gerumas tą nusivylimą dar padidino. Tačiau antrojoje knygos pusėje įvykiai, ypač išryškinę silpnuosius žmogaus bruožus, ėmė keistis nepaprastu greičiu: vyrus sutaikiusios muštynės, alkoholio terapija, santykių atšalimas neturint galimybės pabūti vieniems, kankinanti įtampa pavydint artimo žmogaus dėmesio, silpnumo akimirką padarytos klaidos ir nuolatinis laukimas, ar pasirodys iš kaimyninio namo kamino dūmai, privertė jaudintis, nerimauti ir patikėti, kad knygos pavadinimas buvo sugalvotas ne šiaip sau…