Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos

REBEKA UNA „AŠ ESU TOMAS, SEKLYS“

     Kai vienas mano mokinys užklasiniam skaitymui pasirinko Rebekos Unos knygą „Aš esu 20181119_185919Tomas, seklys“, ir aš ją perskaičiau. Skaitant kilo dvejopi jausmai: smagūs mano vaikystės prisiminimai ir abejonės, ar šiuolaikiniams, nežinantiems, kas yra deficitas, vaikams bus įdomu skaityti apie dalijimąsi seniai sukramtytos ir skonio nebeturinčios kramtomosios gumos gumuliuku; ar supras jie, kodėl vaikai kaime rengia vaidinimus, mėgdžioja mėgstamo filmo herojus; kaip reaguos jie į sauso kisieliaus valgymą, gamtinių reikalų darymą kibire; ar suvoks, kuo ypatingi iš Vokietijos parvežti stori flomasteriai, elektroninis žaidimas „Vilkas ir kiaušiniai“ ir pan.

     Apie tai sužinosiu iš paties skaitytojo, o kol jis nepasidalino savo nuomone, siūlau perskaityti 2017 Metų knygos rinkimams nominuotą knygą, kurioje autorė norėjo dabartiniams vaikams parodyti, kokią nuostabią vaikystę turėjo be kompiuterių, su „Paršiukas Čiukas“ guma, senelio išdrožtu Robino Hudo lanku, palapine iš užklotų ir dideliu būriu ne virtualių, o pačių tikriausių draugų!  

Kad skaitymas nebūtų paviršutiniškas, parengiau užduotis, paskatinsiančias skaitytojus įsigilinti į teksto turinį, analizuoti, vertinti, sieti su turima patirtimi.

REBEKA UNA „AŠ ESU TOMAS, SEKLYS“

Daugiau įrašų panašia tema:

Mokausi skaityti ir suprasti
„KASPARAS, KAČIŲ PRINCAS“
PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS
PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ
Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos

„AUGU SKAITYDAMAS“

     Šiandien į mano akiratį pateko projekto „Augu skaitydamas“ virtualus kalendorius,augu skaitydamas pristatantis žymius mūsų šalies ir pasaulio vaikų  ir suaugusiųjų literatūros autorius, primenantis svarbius istorinius įvykius, siūlantis užduočių, rekomenduojantis knygų, klausiantis tavo nuomonės ar net prašantis patarimo.

     Pristatydama šį neįkainojamą kalendorių, paminėjau to paties pavadinimo projektą, kuris skatina vaikus pamėgti knygas, pateikia daug rekomendacijų to siekiantiems tėvams ir pedagogams. Tikrai verta pasižvalgyti po jo svetainę.

Paskelbta Biblioteka, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos institutas, Specialistams ir tėvams

NAUJA KNYGA APIE VAIKŲ REABILITACIJĄ PO KOCHLEARINĖS IMPLANTACIJOS

     Pristatau Rusijos leidykloje «Национальное образование»  („Nacionalinis 1020452956švietimas“) išleistą knygą „Vaikai su kochleariniais implantais. Pilnavertis kurčių žmonių aplinkinio pasaulio ir kalbos suvokimas“ («Дети с кохлеарными имплантами. Полноценное восприятие окружающего мира и речи людей при глухоте»). Knygą kūrė didelis autorių kolektyvas, kurio branduolį sudarė Klaipėdos krašto specialiesiems pedagogams ir psichologams gerai pažįstami mokslininkai iš Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto, prieš dvejus metus Klaipėdos Litorinos mokykloje vedę praktinius seminarus: Jelena Baenskaja, Jelena Gončarova, Olga Kukuškina, Marija Chaidarpašyč, Ilja Kukuškin ir instituto vadovas Nikolai Malofejev. Pedagogams ir psichologams talkino ir daugiakanalės kochlearinės implantacijos (toliau – KI) pradininkas Rusijoje Georgij Tavartikladzė, otorinolaringologas ir surdologas Vigen Baškinian, pedagogė Albina Satajeva, sėkmingai pritaikiusi reabilitaciją po KI daugiau nei 200 vaikų.

     Pasak autorių, į knygą sudėta net 25 metų aukščiau minėto instituto ir Rusijos audiologijos ir klausos protezavimo mokslinio-praktinio centro bendradarbiavimo tarpdisciplininių tyrimų srityje praktika.

     Leidinys skiriamas visiems, kurie susiduria su KI: tėvams, surdopedagogams, medikams…

     Knyga unikali tuo, kad joje nuosekliai aprašomas „3P-reabilitacijos“ («ЗП-реабилитация») metodas. Jausmų institutu žmonių vadinamos įstaigos specialistai kartu su medikais atsisako tradicinės „klausos-kalbos reabilitacijos“, siūlydami naują metodą, pagrįstą pojūčiais, kurio metodologiniu pagrindu tapo:

  1. Požiūris į vaikų, turinčių žymų ir labai žymų klausos sutrikimą, antrinių sutrikimų vystymosi socialinį pobūdį (L. Vygotskis).
  2. Požiūris į vaikų, turinčių žymų ir labai žymų klausos sutrikimą, ankstyvojo afektinio sutrikimo vaidmenį (O. Nikolskaja, J. Baenskaja).
  3. Požiūris į vaikų, turinčių žymų ir labai žymų klausos sutrikimą, darbo pradžią, siekiant savaiminio suvokimo klausa ir spontaniško kalbos įsisavinimo po KI vystymosi (J. Gončarova, O. Kukuškina).

     „3P-reabilitacija“ nuo „klausos-kalbos reabilitacijos“ skiriasi savo tikslais, dalyvių sudėtimi, pagrindiniu principu, turiniu, metodais ir technologijomis, laiko riba, galutiniais rezultatais. Todėl knygos autoriai teigia, kad visų specialistų pripažintas teiginys, jog maksimaliai geri rezultatai bus pasiekti tik kuo anksčiau atlikus KI, įgauna kitą prasmę – kuo anksčiau bus implantuotas vaikutis, tuo mažiau teks „atkurti“ jo sensorinės raidos etapų, tad reabilitacijos metu mažylio perėjimas prie natūralaus vystymosi vyks žymiai lengviau.

Daugiau apie tai skaitykite Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto Almanache Nr. 30 „Kochlearinė implantacija. Kokia reabilitacija reikalinga vaikui po KI?“ («Кохлеарная имплантация. Какая реабилитация нужна ребенку после КИ?»).

Knygą galima įsigyti internetu.

 

Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Metodinės priemonės, Rugsėjo 1-oji

LAIŠKAS MOKINIAMS

Mieli mokiniai, pažiūrėjusi į kalendorių supratau, kad pamiršote mokslo metų pabaigoje duotą pažadą – rašyti man apie vasaros atostogų malonumus, džiaugsmus ir kitus užsiėmimus. Žadėjote papasakoti ir apie skaitomas knygas.

– Ech, kas gi vasarą užsiima tokiais darbais, – sakysite atėję į pirmąsias lietuvių kalbos pamokas.

O gal vis dėlto pabandykime?! Kviečiu jus visus į konkursą. Išspręskite kryžiažodį apie mokykloje skaitytas pasakas. Jei kurio klausimo nežinosite, paieškokite atsakymų knygų lentynose. Pirmieji trys teisingai atlikę užduotį rugsėjo mėnesį bus apdovanoti!

Atsakymus siųskite man facebook asmenine žinute, kad kiti nenusirašinėtų 😉

Gražiausios pasakos  

Paskelbta Biblioteka, Naujienos

„LIKĘ GYVI“

     Prisipažinsiu, kad antrąją rusų rašytojos Janos Vagner knygą, „VONGO EŽERO“ tęsinį, 20170409_203503ėmiau skaityti su baime, nes jos pavadinimas „Likę gyvi“ sufleravo, jog trimis automobiliais nuo epidemijos pabėgę ir prie Karelijos ežero prisiglaudę vienuolika bėglių nežada įprastos „ir gyveno jie ilgai ir laimingai“ pabaigos.

     Perskaičius pusę knygos, buvo apėmęs nusivylimas, nes viskas labai priminė pirmąją knygą – nuolatinė įtampa tarp moterų, dabartinės Seriožos žmonos Anos nepritapimas prie kitų trijų moterų, atsirandantys nesutarimai tarp vyrų, pastangos ištverti atšiaurią žiemą, nenuslūgstantis epidemijos šleifas ir kt. Šiek tiek intrigos įnešė naujų gyventojų pasirodymas kitame krante, tačiau jų padorumas ir net perdėtas gerumas tą nusivylimą dar padidino. Tačiau antrojoje knygos pusėje įvykiai, ypač išryškinę silpnuosius žmogaus bruožus, ėmė keistis nepaprastu greičiu: vyrus sutaikiusios muštynės, alkoholio terapija, santykių atšalimas neturint galimybės pabūti vieniems, kankinanti įtampa pavydint artimo žmogaus dėmesio, silpnumo akimirką padarytos klaidos ir nuolatinis laukimas, ar pasirodys iš kaimyninio namo kamino dūmai, privertė jaudintis, nerimauti ir patikėti, kad knygos pavadinimas buvo sugalvotas ne šiaip sau…

Paskelbta Biblioteka, Naujienos, Tai įdomu

„TAS NELEMTAS MANO KAKLAS IR KITOS MOTERŲ PROBLEMOS“

     Skaitydama populiarios amerikiečių eseistės Noros Ephron knygą „Tas nelemtas mano 20170217_111119kaklas ir kitos moterų problemos“, jaučiausi lyg vėl skaityčiau Giedros Radvilavičiūtės „Šiąnakt miegosiu prie sienos“ ar Rūtos Vanagaitės „Bobų vasarą“. Visas šias knygas vienija humoras, saviironija ir nebijojimas būti netobula senstančia moterimi. Knyga skirta virš keturiasdešimt perkopusioms moterims. Anksčiau skaityti nerekomenduoju, nes daugelis situacijų, kuriose pažinau ir save, jaunesnėms gali pasirodyti visiškai nesąmoningos. Nesąmoningos tol, kol jos nesupras, kad jaunystė prabėgo negrįžtamai. Tiesa, dažnesni vizitai pas grožio specialistus padeda sustabdyti laiką, tačiau kiek tam reikia pastangų ir pinigų! Knygos herojės vonioje pūpso nenaudojamas brangaus jauninančio kremo buteliukas, nes jis yra begėdiškai brangus, kad būtų naudojamas pagal paskirtį. O spintoje nebėra nei vieno drabužio su iškirpte, nes reikia slėpti išdavikiškai amžių atskleidžiantį kaklą…

     Tačiau knygoje ne tik dūsaujama apie prabėgusius metus, joje gausu patarimų, kurie privertė mane juoktis balsu. Ar žinote kaip išsirinkti rankinę, kad ji niekada neišeitų iš mados? Pasirodo, reikia nusipirkti pigų plastikinį ryškių spalvų krepšį, kuris prie nieko niekada nederės, vadinasi, jis tiks visiems metų laikams, visokio amžiaus moteriai ir atsilaikys prieš visus mados pokyčius 😀 Iki keturiasdešimt penkerių dažiusi nagus tik pora kartų per metus, knygos herojė buvo priversta tuo užsiimti kas savaitę, o kiek laiko atima plaukų dažymas, ūselių ir antakių pešiojimas, žino kiekviena vyresnė moteris. Pasirodo, noras čiaudėti tuo metu, kai specialistė pešioja tavo antakius, nėra tik mano niekam tikusi keistenybė. Kutenanti nosis kamuoja ir N. Ephron heroję.

     Net moters panika dėl sparčiai silpstančio regėjimo sukelia juoką. Ir kaip nesukels, jei ji tampa priklausoma nuo akinių, kurie nuolat kažkur dingsta. Net šešeri nauji akiniai, išdėlioti visuose kambariuose matomiausiose vietose, kažkodėl ir vėl dingę…

     Iš pradžių atrodė, kad senti yra ne taip jau ir baisu, tačiau nemažą juoko dozę padovanojusi pirmoji knygos pusė, pabaigoje virto melancholiškais prisiminimais apie vaikystę, jaunystę ir išeinančius draugus. Esė rinkinio „Šiąnakt miegosiu prie sienos“ autorė vienišos senstančios moters portretą iki pat pabaigos piešia su ironija, humoru ir išmone, lyg norėdama sušvelninti neišvengiamus senatvės sunkumus. „Bobų vasarą“ pradėjau juoko iki ašarų bangomis, įpusėjus knygą atsirado nuobodulys, bet pabaiga vėl papirko humoru ir ironija. Senstančiu kaklu besiskundžianti herojė antroje knygos pusėje vis rimtėjo, grimzdo į melancholinius apmąstymus  ir savo pasakojimą baigė liūdnomis gaidomis apie senatvę bei skaudžius praradimus. Tai šiek tiek nuvylė mane, nes panašumas į G. Radvilavičiūtės ir R. Vanagaitės stilių buvo suteikęs viltį numesti pastaruoju metu vis augantį svorį, nes viename psichologiniame straipsnyje perskaičiau, kad 15 minučių juoko sudegina apie 50 kalorijų. Ech!.. 😀

Paskelbta Biblioteka, Naujienos

„MEDAUS MĖNUO“

     Iš keturių parsineštų skaityti knygų vakar pasirinkau Lauros Sintijos Černiauskaitės 20170217_111042_004romaną „Medaus mėnuo“, tikėdamasi jaukaus ir tingaus vakaro su lengvu moterišku romanu. Perskaičiusi 41 puslapį norėjau knygą padėti į šalį, tačiau suveikė tėvų įdiegta pamoka pabaigti viską, ką esu pradėjusi. Prisipažinsiu, skaičiau nelengvai, nors ir atsirado nuo minėto puslapio intriguojantis siužetas, ir laukta meilės linija, tačiau sudėtingas pagrindinės herojės Ados klaidžiojimas vaikystės, vienišos dabarties ir kažkur labai toli blykčiojančios ateities labirintais kėlė liūdesį, o kartais net ir nuobodulį.

     Knyga turėtų patikti tiems, kurie vis dar ieško atsakymo į klausimą „Ar egzistuoja Dievas“, taip pat tiems, kurie vis dar neapsisprendė, kuriuo gyvenimo keliu jiems pasukti, ir tiems, kuriems patinka narplioti psichologinius santykius. Mėgstančioms lengvą virpulį sukeliančius meilės romanus patariu neapsigauti, nes medaus kopinėjimas romane laukto saldumo neatneš. Tiesa, užvertusi paskutinį puslapį pasidžiaugiau, kad nepadėjau knygos į šalį…