Paskelbta Antonimai, sinonimai, Apklausos, Biblioteka, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas

SAKMĖS, LEGENDOS, PADAVIMAI

Sakmės, legendos ir padavimai yra labai artimi pasakojamosios tausosakos žanrai, todėl atskirti juos nėra lengva. Pavyzdžiui, 5 klasės skaitiniuose, skirtuose klausos sutrikimą turintiems mokiniams, istorija apie Vilniaus įkūrimą vadinama padavimu, o internetiniuose šaltiniuose – legenda. 

Mano mokiniai šias sąvokas taip pat painioja, todėl iškėlę klausimą – pasakojimas apie Vilniaus įkūrimą yra legenda ar padavimas – pradėjome atsakymo paieškas. Kad vaikai suprastų sakmių, padavimų ir legendų skirtumus, parinkau jiems skirtingų žanrų tekstų: vadovėlyje esančias sakmes „Kodėl Saulė šviečia dieną, o Mėnuo naktį“ ir „Kodėl katė paėdus prausias“; „Legendą apie Klaipėdos vardą“ ir padavimą „Marčiupis“. Skaitydami stengėmės atrasti išskirtinių bruožų, padedančių atpažinti kūrinio žanrą. Kad tarp tų bruožų nepaklystų, sukūriau lentelę. Skaitydami konkretų kūrinį mokiniai atitinkama spalva pažymi, jų nuomone, tinkamas teksto dalis. Jeigu skaitoma vadovėlyje, galima pasinaudoti spalvotomis figūromis, lipdukais, sagomis, kaladėlėmis ir kt. Tokia veikla ne tik padeda skirti pasakojamosios tautosakos žanrus, bet ir skatina įsigilinti į skaitomą tekstą.   

Mokant sutrikusios klausos mokinius, ypatingai daug dėmesio skiriama aktyvaus ir pasyvaus žodyno plėtimui, sąvokų suvokimui, gramatinės kalbos struktūros įsisavinimui. Šis darbas neįmanomas be vaizdinės informacijos, formuojančios sąvokas ir vaizdinius, padedančios mokytis kalbos. Nuotolinio mokymosi metu vaizdinė informacija ne tik prisideda prie kalbos lavinimo, ji palengvina žinių įsisavinimą mokantis savarankiškai. Todėl sakmę „Kodėl katė paėdus prausias“ perkėliau į trumpą filmuką, sakmės apie Saulę ir Mėnulį skaitymui pasinaudojau „Google“ bendrovės socialiniame tinkle Youtube rastu į gestų kalbą išverstu filmuku. Tiems, kam gestų kalba neaktuali, gali žiūrėti Animotuko TV kūrinį.

#Nuotoliniam mokymui

     Interaktyviu Quizizz testu patikrinau vaikų žodynėlio žinias.

Su „Legenda apie Klaipėdos vardą“ mano mokiniai susipažino skaitydami skaitmeninę knygutę, papildytą naudinga ir įdomia informacija, teksto suvokimo ir kalbos pažinimo užduotimis.

#Nuotoliniam mokymui

https://read.bookcreator.com/eJKUhglpddZGr0xiJ3vQ7kTzWSk2/WvpVobaLQ1a9GaRgZ0LP2Q

Kadangi šį rudenį su mokiniais lankėmės Anykščiuose, kelionės prisiminimus atgaivinome padavimu apie Marčiupio upelį ir akmenį. Kodėl ne apie Puntuką, paklausite? Pirma, šio akmens istoriją, tautosakos žanrą ir kitus faktus aiškinsis devintokai. Antra, būtent šis padavimas atskleidžia pagrindinį padavimų bruožą – tragizmą.

O kunigaikščio Gedimino sapno skaitymui rekomenduoju pasitelkti vos minutės trukmės, bet labai menišką Lietuvos sostinės įkūrimą vaizduojantį animacinį filmuką.

Ir nepamirškite kartu su vaikais skaitydami spalvinti teksto vietas, padėsiančias sužinoti, kas yra Gedimino sapną ir Vilniaus įkūrimą aprašantis kūrinys – legenda ar padavimas. O sėkmingai atliktą darbą galima vainikuoti STEAM užduotimi – Gedimino pilies statyba.

Daugiau apie nuotolinį mokymą(si):

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ 
 PASAKOJIMŲ PASTATAI
KĄ GALI RANKOS?
VIRTUALIOS KLASĖS DRAUGĖS PAGALBA MOKANTIS APIE DAIKTAVARDŽIO GIMINES
KĄ DĖTI, KĄ MAUTI, KĄ VILKTI, KĄ AUTI?
ŽADĖTASIS TĘSINYS ARBA BENDRINIAI IR TIKRINIAI DAIKTAVARDŽIAI
MOKOMĖS LINKSNIUOTI BŪDVARDŽIUS
KONKRETIEJI IR ABSTRAKTIEJI DAIKTAVARDŽIAI
SU ŽYMA #NUOTOLINIAM MOKYMUI
DARBO DIENOS PLANAVIMAS MOKANTIS NUOTOLINIU BŪDU
UGDANTIEMS NUOTOLINIU BŪDU
VEIKSMAŽODŽIŲ KAITYMAS
ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS

Daugiau pamokų planų ir idėjų:

KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ  
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ 
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS 
SŪRIO ŠVENTĖ 
ORANŽINĖ AKIS 
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ 
SNAIGIŲ LABORATORIJA 
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS

Paskelbta Autizmas, Biblioteka, Literatūra, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Sintaksė ir skyryba, STEAM ugdymas

PASAKOJIMŲ PASTATAI

   Mokydama vaikus išplėsti sakinius, pasinaudojau jų sukurtais pasakojimais apie IMG_0862augintinius. Vieni pasakojimai, kaip įprasta, buvo neilgi, bet labai nuoširdūs, kiti – išsamūs ir įdomūs. Tad virtualios pamokos metu visi kartu pabandėme trijų žodžių, kuriuos skaičiavome pirštais, sakinį paversti dešimties žodžiu sakiniu, leidusiu pergalingai iškelti į viršų abiejų rankų delnus. Matydama vaikų džiaugsmą, pasiūliau parašytus tekstus pavaizduoti statiniais. Tam reikėjo suskaičiuoti savo pasakojimo žodžius, paimti tiek pat LEGO konstruktoriaus detalių ir ką nors pastatyti. Šia veikla norėjau ne tik vizualiai pademonstruoti rašinių apimties skirtumus, paskatinti juos praplėsti, bet ir įtraukti vieną iš STEAM ugdymo disciplinų – inžineriją. Paaiškėjus, kad ne visi mokiniai turi konstruktorius, rašinius pasiūliau statyti iš kitų statybinių medžiagų: siūlų ritelių, sagų, akmenukų, popierinių figūrėlių…

   Rezultatai pranoko mano lūkesčius – vaikų rašiniai virto spalvingų konstruktorių, domino kauliukų, popieriaus bokštais, pilimis, žmonių figūromis. Bet labiausiai nudžiugino ir nustebino pasakojimo apie katiną Pilkį savininko statinys – aukšta ir ilga baltų plytų siena kieme 🙂 

   Pasakojimai apie augintinius sugulė į skaitmeninę knygutę „MŪSŲ AUGINTINIAI“, kurią vartydami mano mokinukai ir jų tėveliai galės pamatyti visų mokslo metų darbo rezultatus, įsivertinti savo žinias ir pasidžiaugti asmeniniais pasiekimais!

#Nuotoliniam mokymuiKomentaras 2020-06-07 191920

Daugiau apie nuotolinį mokymąsi:

RUDENS NUOTAIKA NAUJA!
KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  
KĄ GALI RANKOS?
VIRTUALIOS KLASĖS DRAUGĖS PAGALBA MOKANTIS APIE DAIKTAVARDŽIO GIMINES
KĄ DĖTI, KĄ MAUTI, KĄ VILKTI, KĄ AUTI?
ŽADĖTASIS TĘSINYS ARBA BENDRINIAI IR TIKRINIAI DAIKTAVARDŽIAI
MOKOMĖS LINKSNIUOTI BŪDVARDŽIUS
KONKRETIEJI IR ABSTRAKTIEJI DAIKTAVARDŽIAI
SU ŽYMA #NUOTOLINIAM MOKYMUI
DARBO DIENOS PLANAVIMAS MOKANTIS NUOTOLINIU BŪDU
UGDANTIEMS NUOTOLINIU BŪDU
VEIKSMAŽODŽIŲ KAITYMAS
ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS
Paskelbta Biblioteka, Dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Literatūra, Logopedams, Meno terapija, Metodinės priemonės, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Terapija, Žodžių daryba

KĄ GALI RANKOS?

     Rankos, pasak mūsų senelių, didžią naštą pakelia. Tačiau šį kartą didesnis dėmesys bus skiriamas ne liaudies tautosakai (nors buvo ir jos), o giminiškiems žodžiams. Aptardami žodžius, turinčius šaknį -rank-, net nepajutome, kaip išnyko ribos tarp kalbos pažinimo, kalbėjimo lavinimo ir literatūros. Visa tai ir jūs galite rasti skaitmeninėje knygelėje „Ką gali rankos?“. Knygutė, kaip ir visos pastarųjų dienų priemonės, pritaikyta #nuotoliniam mokymui. 

    Knygelėje pateikta net 14 giminiškų žodžių. Tiesa, jų lietuvių kalboje yra daugiau, tačiau mano mokiniams užteks ir tiek. Būtina aptarti su vaikais kiekvieną žodį, kad jiems taptų aišku, jog rankos dalyvauja beveik visose veiklose.  Mano mokinukams nepavyko svarankiškai atrasti sąsajų tarp rankos ir rankenos. Tik po klausimo, kaip jie atidaro duris, visi atgijo. Kad įtvirtintume rankos ir rankenos bendrystę, pasinaudojau mįsle Be rankų, be kojų duris atidaro. Kas?. Aptardami žodį įrankiai, aiškinomės ne tik jo prasmę – įtraukiau berniukus į pokalbį apie nuotraukoje pavaizduotus įrankius: kaip jie vadinasi, kam naudojami, kodėl mums jų reikia… O mergaitės su malonumu aptarinėjo rankines, demonstravo jų nešiojimo būdus. Beje, prieš pamatydami knygutę, vaikai gavo užduotį – surasti namuose daiktų, kurių pavadinimuose yra šaknis -rank-, juos nufotografuoti ir pasidalinti Google Classroom platformoje, tad daugelį žodžių jie išsiaiškino patys. Įdomu tai, kad populiariausi daiktai nuotraukose buvo rankinės ir rankšluosčiai.  

     Knygelė sudaryta ne tik iš gramatinių užduočių. Ji padės išmokti rankos dalių pavadinimus; smagiais pirštų žaidimais, dainelėmis, eilėraščiais lavins atmintį, dėmesį, smulkiąją motoriką; supažindins ir su „kalbančiomis rankomis“ – lietuvių gestų kalba (LGK), gegužės 4 dieną minėjusia paskelbimo gimtąja kurčiųjų kalba 25-metį. Tegul vaikai pabando sudėti iš gestų trumpą sakinuką, pirštų abėcėlės ženklais parodyti savo vardą, pasižiūrėti, kaip gestais sekama pasaka. Neapsieita ir be dailės terapijos užduoties. Gerai įsižiūrėkite į vaikų piešinius ant rankų, įvertinkite, kuriai rankai teko gerų darbų, kuriai blogų darbų vaidmuo; ar darbai sutūpė ant plaštakos, ar sugulė delnuose; kokiomis spalvomis ir atspaviais buvo piešiama ar klijuojama ir pan. O pabaigoje visiems yra primenama, jog šiuo metu ypatingas dėmesys turi būti skiriamas rankų higienai. Tad knygelėje vaikai ras ir žinių, ir prasmingam gyvenimui reikalingų vertybių.   

#Nuotoliniam mokymui

Komentaras 2020-05-03 191646

Daugiau apie žodžių darybą:

RUDŽIO NUOTYKIAI IR PAMOKĖLĖS APIE DAIKTAVARDŽIO SKAIČIUS
ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS
PRIESAGŲ PLAKATĖLIAI
SNINGA ŽODŽIAIS 
PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ
PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ
MOKSLO METŲ PRADŽIA GALVOSŪKIŲ IR ŽAIDIMŲ RITMU
ŽAIDIMAS BE PABAIGOS  
AR PASIRUOŠĖTE MOKYKLAI?
BŪDVARDŽIŲ DARYBA
ŽAIDIMAS „GYVŪNAI“

Daugiau apie nuotolinį mokymąsi:

RUDENS NUOTAIKA NAUJA!
PAVASARIO DETEKTYVAI
VIRTUALIOS KLASĖS DRAUGĖS PAGALBA MOKANTIS APIE DAIKTAVARDŽIO GIMINES
KĄ DĖTI, KĄ MAUTI, KĄ VILKTI, KĄ AUTI?
ŽADĖTASIS TĘSINYS ARBA BENDRINIAI IR TIKRINIAI DAIKTAVARDŽIAI
MOKOMĖS LINKSNIUOTI BŪDVARDŽIUS
KONKRETIEJI IR ABSTRAKTIEJI DAIKTAVARDŽIAI
SU ŽYMA #NUOTOLINIAM MOKYMUI
DARBO DIENOS PLANAVIMAS MOKANTIS NUOTOLINIU BŪDU
UGDANTIEMS NUOTOLINIU BŪDU
VEIKSMAŽODŽIŲ KAITYMAS
ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS
Paskelbta Biblioteka, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

KAD VAIKAI BŪTŲ  SVEIKI IR LAIMINGI!

     Įdomu, ar matydami į ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigas pristatomus vaisius, Picture1 daržoves, pieną ir pieno produktus, pagalvojate, iš kur visa tai? Ar žinote, kad tai nėra paramos ar gerumo akcija, o gerai apgalvota ir tikslingai parengta programa visoms Europos Sąjungos ugdymo įstaigoms? Kalbu apie „Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose“ programą, kuriai teikiama Europos Sąjungos finansuojama parama. Programos įgyvendinimą organizuoja ir remia Lietuvos žemės ūkio ministerija, o ją įgyvendina VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra. Siekiant programos tikslo kiekvienais mokslo metais, nuo spalio 1 dienos iki gegužės 31 dienos, ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir 1–4 klasių ugdytiniams yra nemokamai dalijami vaisiai, daržovės ir sveikatai palankūs pieno gaminiai.

     Kad informacija apie programą pasiektų kuo didesnę visuomenės dalį, VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra sukūrė internetinę svetainę „Sveikas maistas – sveikas vaikas“. Vaikai, tėvai ir visuomenės sveikatos specialistai svetainėje ras daug naudingų straipsnių, nuorodų į tinklavietes, padėsiančias ugdyti(s) sveikos gyvensenos įpročius. Šioje svetainėje taip pat galima rasti keturis skaitmeninius mokomųjų priemonių komplektus „Auk sveikas, vaike“. Vaikų sveikos mitybos ir gyvensenos įgūdžius lavinančios knygos skirtos 2–4 metų, 5–6 metų vaikams, 1–2 klasių, 3–4 klasių mokiniams, juos ugdantiems pedagogams, tėvams, visuomenės sveikatos specialistams. Naudodamiesi vaikų ir ugdytojų knygose siūloma veikla, siekdami išsikeltų tikslų jūs galėsite įtraukti reikiamas temas į ugdymo procesą, papildyti užsiėmimus, pamokas ir neformaliojo ugdymo veiklas naujais metodais. Mokomųjų priemonių „Auk sveikas, vaike“ komplektai suteiks galimybę organizuoti integruotą ir patyriminį ugdymą, galėsite įtraukti ir STEAM ugdymą. Juk STEAM ugdymas nėra vien tik aiškinimasis kaip atsirado Arhcimedo dėsnis, bet ir  noras sužinoti, kodėl iš savo sodo parsineštas obuolys pūva, o parduotuvėje pirktas – ne.

      Kad neužtenka vien tik dalinti ugdymo įstaigoms vaisius, daržoves ir pieno produktus parodė birželio 17–19 dienomis Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje vykę programos ir mokomųjų priemonių pristatymai, paskaitos sveikatingumo tema. Tarp daugiau nei 150 seminaruose dalyvavusių pedagogų tik keletas iš jų žinojo apie internetinę svetainę „Sveikas maistas – sveikas vaikas“, man paklausus apie prieš metus svetainėje pasirodžiusias mokomąsias priemones, taip pat pakilo vos kelios rankos. Niekas nežinojo ir apie naujausius Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimo rezultatus. Tad seminaro metu stengėmės pateikti kuo daugiau žinių apie visavertę mitybą, sveikatai nepalankius maisto produktus ir fizinio aktyvumo naudą. Kurdami maisto pasirinkimo piramides aptarėme naujas specialistų rekomendacijas, atlikome eksperimentus, padėjusius įrodyti vandens naudą, išsiaiškinti, kuriuose vaikų mėgiamuose gėrimuose yra daugiausiai cukraus, pasidalinome idėjomis, kaip sveikatos ugdymą padaryti smagia ir naudinga veikla.

     Neuromokslininkas, saviugdos specialistas Kęstutis Skauminas pasakojo, kaip veikia mūsų smegenys, aiškino, kaip atsikratyti nepageidaujamų ir susiformuoti naujus įpročius. Mokslininkas pademonstravo, kaip veiksmingiau pristatyti naujoves vaikams ir jų tėvams, kaip sudominti vaikus ir išlaikyti jų dėmesį, kaip formuoti sveikatingumo saviugdos pagrindus.

     Seminarų pabaigoje pedagogai atvirai kalbėjo, kad jiems labai trūksta priemonių ir patarimų siekiant keisti vaikų mitybos ir gyvensenos įpročius, pareiškė norą sulaukti savo įstaigose panašių mokymų visiems ugdymo įstaigos darbuotojams, vaikų tėvams ir patiems vaikams, nes visi nori, kad vaikai augtų sveiki ir laimingi! 

Paskelbta Autizmas, Biblioteka, Biblioterapija, Meno terapija, Naujienos, Terapija

KONFERENCIJA „BIBLIOTERAPIJA IR KITI KŪRYBINIAI METODAI“

     Balandžio 25 dieną Klaipėdos universitete vyko, kaip tądien sužinojau, tradicinė konferencija biblioterapijos tema, kurią organizavo Lietuvos biblioterapijos asociacija. Asociacija, pasak jos prezidentės, Klaipėdos universiteto doc. dr. Jūratės Sučylaitės – jauna organizacija, savo veiklą pradėjusi tik 2017 metų rudenį. Nežiūrint to, veikla, iniciatyvos ir idėjos, pristatytos renginio metu, liudijo, kad tai – ne vienų metų darbas.

     Į konferenciją ėjau dėl savęs, norėdama pagilinti žinias apie pasakų terapiją ir gauti atsakymą į rūpimą klausimą – biblioterapija ir pasakų terapija yra vienas ir tas pat ar du skirtingi terapijos būdai. Ir atsakymą radau, ir idėjų parsinešiau, ir, kas būdinga meno terapijai, gavau didelę terapijos dozę.

     Nors konferencijos dieną supratau, kad peršalimo viruso paveiktas mano organizmas iš visų jėgų priešinasi ėjimui iš namų, tačiau smalsumas, o ir sumokėtas dalyvio mokestis, suteikė jėgų nuvykti į renginį. Nueiti nuėjau, tačiau įsitraukti į siūlomas veiklas jėgų ir noro nebeliko, todėl iš pradžių tik klausiausi giesmių terapijos metodą pristatančios lektorės ir salės giedojimo, bet išlikti nuošaly nepavyko. Įpusėjus antrajai giesmei, pajutau, kaip iš mano skaudančios gerklės išskrido vienas, antras žodis, kurie savanoriškai įsiliejo į giedančiųjų chorą.

     Muzikos magiją tesė pedagogo Lino Švirino pademonstruotas sunkią negalią turinčios mergaitės gydymas muzika, supažindinimas su neįprastą poveikį sukeliančiais instrumentais ir pasakojimas apie tai, kaip jam pavyko sudominti šiais instrumentais kurčius jaunuolius, mano buvusius ir dabartinius mokinius.

     Klaipėdos universiteto pristatytas senelių globos namuose vykęs projektas atskleidė fotografijos terapijos galią senų žmonių sveikatai ir gerovei.  

     Kadangi dirbu su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, mano užrašai pasipildė idėjomis, padėsiančiomis ne tik paskatinti juos skaityti, bet ir įtrauksiančiomis į pažintines, lavinamąsias ir terapines veiklas. Jau nerimstu ir laukiu galimybės pasinaudoti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojos Agnės Pranskutės idėjomis, pasidalintomis kūrybinėse dirbtuvėse „Skaitymo programa autistams vaikams“, o taip pat psichologės Sigitos Kučikaitės naujais darbo būdais ir patarimais, gautais klausant pranešimo „Pasakų ir dailės terapija, sprendžiant vaiko problemas“.

     Smagu, kad tai, ką pradėjau prieš metus, tęsiasi ir galo tam nematyti 🙂

Daugiau panašių temų:

APIE PROFESINĮ PERDEGIMĄ VALSO RITMU NAUJA!
HAPPY COLOR / LAIMINGA SPALVA 
ZENDOODLE – MEDITACIJA, SUSITAIKYMAS, ĮKVĖPIMAS 
TARPUSAVIO RYŠIO KŪRIMAS
MALONUS IR NAUDINGAS MENO TERAPIJOS POVEIKIS
DUOTI IR NESUDEGTI
YPATINGI RAŠTAI SPALVINIMO MĖGĖJAMS!
MEDITACIJA SU DZENRAIZGYMUNAUJI
POTYRIAIPASIEKIMŲ Į(SI)VERTINIMAS DAILĖSTERAPIJOS METODAIS
DAILĖS TERAPIJOS METODŲ PRITAIKYMAS UGDYME
PIEŠIMO GALIA
PROFESINIS PERDEGIMAS: ATPAŽINIMAS IR PAGALBA SAU MENOTERAPIJOS METODAIS
PASAKŲ TERAPIJOS STEBUKLAI
SPALVINIMO TERAPIJA
Paskelbta Biblioteka, Naujienos, Tai įdomu

„IR TAI YRA VYVENIMAS. TAIP PAT KAIP GYVENIMAS, TIK SU KLAIDA.“

Taip savo knygą „Vyvenimas“ baigia jos autorė Beata Tiškevič. Metų pabaigą ir naujų 20190102_165112pradžią praleidau su, pasak autorės, netobulos moters pasakojimu apie jos netobulą gyvenimą. Knygą atsiverčiau jau turėdama du socialinio tinklo Facebook naudotojų komentarus. Vienai skaitytojai ši knyga pasirodė perdaug depresinė, kita, kurianti puikius tekstus, knygą pavadino natūraliai tikra, tačiau dėl smulkiai aprašytų išgyvenimų pagalvojo, jog turėjo rašytis sunkiai. Aš skaičiau su pasimėgavimu ir lengvu džiugesiu, kad pragyvenusi ne vieno muilo operos scenarijaus vertą gyvenimą, sugebėjau lengviau išsikapstyti iš jo paspęstų pinklių. Todėl manau, kad ir kitiems skaitytojams ji turėtų patikti dėl panašių priežasčių: arba džiugins, kad tavo gyvenimas nėra toks komplikuotas, arba nuramins, jog ne tau vienam taip blogai.

Ir nesvarbu, kurioje pusėje bus skaitytojai, juos visus knyga tikrai nustebins už nepadailintą atvirumą.  Skaitytojai turėtų būti dėkingi autorei už tai, kad ji juos myli raidėmis, už priminimą, kokia apgailėtina yra žmogiška prigimtis, už populiarios Enšteino frazės interpretaciją, už išsamų saviugdos knygų sąrašą, už drąsą parodyti savo negražiąją pusę, už gebėjimą iš savęs pasijuokti, už bandymą nurodyti kelią, galbūt padėsiantį atleisti kitam (nors pati Ru taip ir nesugebėjo atleisti), už nuostabią metaforą ir komentarus 346–349 puslapiuose bei kitus gyvenimo patikrintus receptus. Aš džiaugiuosi už galimybę pažvelgti į save iš šalies, už supratimą, kad ne aš viena buvau nepanaši į tvarkingas ir rūpesčių nekeliančias mergaites, už netikėtus sutapimus: norą rašyti ir panašią dvasinę būseną perskaičius Clarissos Pinkolos Ester knygą „Bėgančios su vilkais“. O kur dar viršelio spalva! 🙂

Skirtumas tik tas, kad aš visa tai „vyvenu“ jau pusę amžiaus, o knygos autorei teko „pervyventi“ per dvigubai trumpesnį laiką…

Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos

REBEKA UNA „AŠ ESU TOMAS, SEKLYS“

     Kai vienas mano mokinys užklasiniam skaitymui pasirinko Rebekos Unos knygą „Aš esu 20181119_185919Tomas, seklys“, ir aš ją perskaičiau. Skaitant kilo dvejopi jausmai: smagūs mano vaikystės prisiminimai ir abejonės, ar šiuolaikiniams, nežinantiems, kas yra deficitas, vaikams bus įdomu skaityti apie dalijimąsi seniai sukramtytos ir skonio nebeturinčios kramtomosios gumos gumuliuku; ar supras jie, kodėl vaikai kaime rengia vaidinimus, mėgdžioja mėgstamo filmo herojus; kaip reaguos jie į sauso kisieliaus valgymą, gamtinių reikalų darymą kibire; ar suvoks, kuo ypatingi iš Vokietijos parvežti stori flomasteriai, elektroninis žaidimas „Vilkas ir kiaušiniai“ ir pan.

     Apie tai sužinosiu iš paties skaitytojo, o kol jis nepasidalino savo nuomone, siūlau perskaityti 2017 Metų knygos rinkimams nominuotą knygą, kurioje autorė norėjo dabartiniams vaikams parodyti, kokią nuostabią vaikystę turėjo be kompiuterių, su „Paršiukas Čiukas“ guma, senelio išdrožtu Robino Hudo lanku, palapine iš užklotų ir dideliu būriu ne virtualių, o pačių tikriausių draugų!  

Kad skaitymas nebūtų paviršutiniškas, parengiau užduotis, paskatinsiančias skaitytojus įsigilinti į teksto turinį, analizuoti, vertinti, sieti su turima patirtimi.

REBEKA UNA „AŠ ESU TOMAS, SEKLYS“

Daugiau įrašų panašia tema:

Mokausi skaityti ir suprasti
„KASPARAS, KAČIŲ PRINCAS“
PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS
PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ
Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos

„AUGU SKAITYDAMAS“

     Šiandien į mano akiratį pateko projekto „Augu skaitydamas“ virtualus kalendorius,augu skaitydamas pristatantis žymius mūsų šalies ir pasaulio vaikų  ir suaugusiųjų literatūros autorius, primenantis svarbius istorinius įvykius, siūlantis užduočių, rekomenduojantis knygų, klausiantis tavo nuomonės ar net prašantis patarimo.

     Pristatydama šį neįkainojamą kalendorių, paminėjau to paties pavadinimo projektą, kuris skatina vaikus pamėgti knygas, pateikia daug rekomendacijų to siekiantiems tėvams ir pedagogams. Tikrai verta pasižvalgyti po jo svetainę.

Paskelbta Biblioteka, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos institutas, Specialistams ir tėvams

NAUJA KNYGA APIE VAIKŲ REABILITACIJĄ PO KOCHLEARINĖS IMPLANTACIJOS

     Pristatau Rusijos leidykloje «Национальное образование»  („Nacionalinis 1020452956švietimas“) išleistą knygą „Vaikai su kochleariniais implantais. Pilnavertis kurčių žmonių aplinkinio pasaulio ir kalbos suvokimas“ («Дети с кохлеарными имплантами. Полноценное восприятие окружающего мира и речи людей при глухоте»). Knygą kūrė didelis autorių kolektyvas, kurio branduolį sudarė Klaipėdos krašto specialiesiems pedagogams ir psichologams gerai pažįstami mokslininkai iš Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto, prieš dvejus metus Klaipėdos Litorinos mokykloje vedę praktinius seminarus: Jelena Baenskaja, Jelena Gončarova, Olga Kukuškina, Marija Chaidarpašyč, Ilja Kukuškin ir instituto vadovas Nikolai Malofejev. Pedagogams ir psichologams talkino ir daugiakanalės kochlearinės implantacijos (toliau – KI) pradininkas Rusijoje Georgij Tavartikladzė, otorinolaringologas ir surdologas Vigen Baškinian, pedagogė Albina Satajeva, sėkmingai pritaikiusi reabilitaciją po KI daugiau nei 200 vaikų.

     Pasak autorių, į knygą sudėta net 25 metų aukščiau minėto instituto ir Rusijos audiologijos ir klausos protezavimo mokslinio-praktinio centro bendradarbiavimo tarpdisciplininių tyrimų srityje praktika.

     Leidinys skiriamas visiems, kurie susiduria su KI: tėvams, surdopedagogams, medikams…

     Knyga unikali tuo, kad joje nuosekliai aprašomas „3P-reabilitacijos“ («ЗП-реабилитация») metodas. Jausmų institutu žmonių vadinamos įstaigos specialistai kartu su medikais atsisako tradicinės „klausos-kalbos reabilitacijos“, siūlydami naują metodą, pagrįstą pojūčiais, kurio metodologiniu pagrindu tapo:

  1. Požiūris į vaikų, turinčių žymų ir labai žymų klausos sutrikimą, antrinių sutrikimų vystymosi socialinį pobūdį (L. Vygotskis).
  2. Požiūris į vaikų, turinčių žymų ir labai žymų klausos sutrikimą, ankstyvojo afektinio sutrikimo vaidmenį (O. Nikolskaja, J. Baenskaja).
  3. Požiūris į vaikų, turinčių žymų ir labai žymų klausos sutrikimą, darbo pradžią, siekiant savaiminio suvokimo klausa ir spontaniško kalbos įsisavinimo po KI vystymosi (J. Gončarova, O. Kukuškina).

     „3P-reabilitacija“ nuo „klausos-kalbos reabilitacijos“ skiriasi savo tikslais, dalyvių sudėtimi, pagrindiniu principu, turiniu, metodais ir technologijomis, laiko riba, galutiniais rezultatais. Todėl knygos autoriai teigia, kad visų specialistų pripažintas teiginys, jog maksimaliai geri rezultatai bus pasiekti tik kuo anksčiau atlikus KI, įgauna kitą prasmę – kuo anksčiau bus implantuotas vaikutis, tuo mažiau teks „atkurti“ jo sensorinės raidos etapų, tad reabilitacijos metu mažylio perėjimas prie natūralaus vystymosi vyks žymiai lengviau.

Daugiau apie tai skaitykite Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto Almanache Nr. 30 „Kochlearinė implantacija. Kokia reabilitacija reikalinga vaikui po KI?“ («Кохлеарная имплантация. Какая реабилитация нужна ребенку после КИ?»).

Knygą galima įsigyti internetu.

 

Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Metodinės priemonės, Rugsėjo 1-oji

LAIŠKAS MOKINIAMS

Mieli mokiniai, pažiūrėjusi į kalendorių supratau, kad pamiršote mokslo metų pabaigoje duotą pažadą – rašyti man apie vasaros atostogų malonumus, džiaugsmus ir kitus užsiėmimus. Žadėjote papasakoti ir apie skaitomas knygas.

– Ech, kas gi vasarą užsiima tokiais darbais, – sakysite atėję į pirmąsias lietuvių kalbos pamokas.

O gal vis dėlto pabandykime?! Kviečiu jus visus į konkursą. Išspręskite kryžiažodį apie mokykloje skaitytas pasakas. Jei kurio klausimo nežinosite, paieškokite atsakymų knygų lentynose. Pirmieji trys teisingai atlikę užduotį rugsėjo mėnesį bus apdovanoti!

Atsakymus siųskite man facebook asmenine žinute, kad kiti nenusirašinėtų 😉

Gražiausios pasakos