Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas, Veiksmažodis, Velykos

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ

     Požiūris į klimato kaita yra nevienodas: kai kam tai yra 21 amžiaus grėsmė, kai kam – mada, kai kam – bereikalinga panika, kai kam – dėmesio nevertas reiškinys, kai kam – paprastas žodžių junginys ir t. t. Šias versijas išvardinau ne atsitiktinai – pasakiusi mokiniams, kad vykdysime projektą, susijusį su klimato kaita, galėjau sulaukti įvairių reakcijų. Todėl STEAM projekto „Pavasario orai pagal senovės lietuvių tradicijas ir realius stebėjimus“ darbą pradėjau nuo labai toli, nuo lietuvių liaudies tautosakos. Supažindinusi mokinius su senovės lietuvių orų spėjimo papročiais, vieną jų pasiūliau išbandyti Velykų rytą. Tai buvo smagus, šventinis ir šiek tiek paslaptingas ritualas, susijęs su mūsų senolių mėgstamais būrimais. Tad šiemetinės Velykos vaikams buvo kitokios ne tik dėl karantino, atėmusio iš mūsų galimybę gražiausią pavasario šventę sutikti gausiame artimųjų būryje, bet ir dėl naujos tradicijos – prieš susidaužiant margučiais, vaikams reikėjo vieną jų stipriai pasukti ir stebėti, į kurią pasaulio šalį atsisuks velykinio simbolio smailasis galas. Tai turėjo padėti sužinoti, koks bus likęs pavasaris. Velykų burtų rezultatų diagrama parodė, kad laukia vėjuotas ir lietingas pavasaris. Nieko nuostabaus, juk čia, pasak Eduardo Mieželaičio, Lietuva, čia lietūs lyja…

     Norėdami įsitikinti, ar senolių spėjimai patikimi, mokiniai kartu su savo tėveliais pusantro mėnesio stebėjo ir fiksavo kiekvienos dienos orus. Rezultatai nustebino, nes iš 49 dienų tik 4 buvo lietingos. Vadinasi, senovės lietuvių orų spėjimo tradicijomis pasitikėti nebegalima. Bet kodėl mūsų seneliai niekada nesuklysdavo, kaip jie be šiuolaikinių technologijų taip tiksliai nuspėdavo, kada arti, kada į dirvą sėklą berti?!

     Ir tik tada, kai vaikų galvose susikaupė tiek daug klausimų, buvo galima pradėti su jais kalbėti, kodėl nebepavyksta pasinaudoti liaudies išmintimi ir paaiškinti, kad viso to kaltininkas – klimato kaita. Atsižvelgdama į savo mokinių raidą pasistengiau paprastai, bet įtaigiai paaiškinti, kodėl klimato kaita yra mums pavojinga. Grėsmingi faktai sužadino vaikams ne tik baimės, bet ir susirūpinimo jausmą, kurio dėka visi kartu nusprendėme, kuo galėtume prisidėti prie gimtosios planetos išsaugojimo. Maži vaikai kalnų nenuvers, tačiau supratimas apie energijos taupymą, atliekų rūšiavimą, vartojimo mažinimą tikrai prisidės prie klimato kaitos mažinimo ir prie atsakomybės jausmo dėl Žemės ateities formavimo.

#Nuotoliniam mokymui

Komentaras 2020-06-24 171335

Daugiau pamokų planų ir idėjų:

KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“? NAUJA!
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ  
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS 
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ 
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS 
SŪRIO ŠVENTĖ 
ORANŽINĖ AKIS 
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ 
SNAIGIŲ LABORATORIJA 
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS

 

 

Paskelbta Autizmas, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas, Žodžių daryba

KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?

   Naujoviškas ukrainiečių liaudies pasakos „Pirštinė“ skaitymas suteikė mokiniams daug džiaugsmo ir netikėtumų. Šį kartą pasakos turiniu pasinaudojau ne tik skaitymo įgūdžių lavinimui. Dėkinga pasakos tema leido su mokiniais atlikti gamtos mokslų eksperimentą ir išsiaiškinti, kodėl žiemą mūvimos pirštinės. Pirštinėje gyvenę pasakos veikėjai suteikė progą patiems išbandyti ir įsitikinti priešdėlių įtaka žodžio reikšmei. Pamoka parengta įtraukiojo ugdymo principu, todėl ja galės naudotis ugdytojai, dirbantys su įvairios raidos vaikais. 

Pamokos „Pirštinė“ planas

Pasaka ir teksto suvokimo užduotys

Priešdėlių kubelis

Spalvinimo paveikslėliai „Kumštinė pirštinė“

Daugiau pamokų planų ir idėjų:

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #Nuotoliniam mokymui
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ  
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS 
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ 
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS 
SŪRIO ŠVENTĖ 
ORANŽINĖ AKIS 
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ 
SNAIGIŲ LABORATORIJA 
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Autizmas, Biblioteka, Literatūra, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Sintaksė ir skyryba, STEAM ugdymas

PASAKOJIMŲ PASTATAI

   Mokydama vaikus išplėsti sakinius, pasinaudojau jų sukurtais pasakojimais apie IMG_0862augintinius. Vieni pasakojimai, kaip įprasta, buvo neilgi, bet labai nuoširdūs, kiti – išsamūs ir įdomūs. Tad virtualios pamokos metu visi kartu pabandėme trijų žodžių, kuriuos skaičiavome pirštais, sakinį paversti dešimties žodžiu sakiniu, leidusiu pergalingai iškelti į viršų abiejų rankų delnus. Matydama vaikų džiaugsmą, pasiūliau parašytus tekstus pavaizduoti statiniais. Tam reikėjo suskaičiuoti savo pasakojimo žodžius, paimti tiek pat LEGO konstruktoriaus detalių ir ką nors pastatyti. Šia veikla norėjau ne tik vizualiai pademonstruoti rašinių apimties skirtumus, paskatinti juos praplėsti, bet ir įtraukti vieną iš STEAM ugdymo disciplinų – inžineriją. Paaiškėjus, kad ne visi mokiniai turi konstruktorius, rašinius pasiūliau statyti iš kitų statybinių medžiagų: siūlų ritelių, sagų, akmenukų, popierinių figūrėlių…

   Rezultatai pranoko mano lūkesčius – vaikų rašiniai virto spalvingų konstruktorių, domino kauliukų, popieriaus bokštais, pilimis, žmonių figūromis. Bet labiausiai nudžiugino ir nustebino pasakojimo apie katiną Pilkį savininko statinys – aukšta ir ilga baltų plytų siena kieme 🙂 

   Pasakojimai apie augintinius sugulė į skaitmeninę knygutę „MŪSŲ AUGINTINIAI“, kurią vartydami mano mokinukai ir jų tėveliai galės pamatyti visų mokslo metų darbo rezultatus, įsivertinti savo žinias ir pasidžiaugti asmeniniais pasiekimais!

#Nuotoliniam mokymuiKomentaras 2020-06-07 191920

Daugiau apie nuotolinį mokymąsi:

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  
KĄ GALI RANKOS?
VIRTUALIOS KLASĖS DRAUGĖS PAGALBA MOKANTIS APIE DAIKTAVARDŽIO GIMINES
KĄ DĖTI, KĄ MAUTI, KĄ VILKTI, KĄ AUTI?
ŽADĖTASIS TĘSINYS ARBA BENDRINIAI IR TIKRINIAI DAIKTAVARDŽIAI
MOKOMĖS LINKSNIUOTI BŪDVARDŽIUS
KONKRETIEJI IR ABSTRAKTIEJI DAIKTAVARDŽIAI
SU ŽYMA #NUOTOLINIAM MOKYMUI
DARBO DIENOS PLANAVIMAS MOKANTIS NUOTOLINIU BŪDU
UGDANTIEMS NUOTOLINIU BŪDU
VEIKSMAŽODŽIŲ KAITYMAS
ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS
Paskelbta Būdvardis, Daiktavardis, Literatūra, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Veiksmažodis

PAVASARIO DETEKTYVAI

     Žaidimo forma parengta užduotis „PAVASARIO DETEKTYVAI“ buvo skirta Rimanto Budrio apsakymo „Ąžuoliuko rytas“ skaitymui. Tačiau padėjusi paskutinį tašką skaidrėje supratau, kad ši priemonė tinka ir kitoms pamokoms. Detektyvinė veikla pasitarnaus kalbant apie metų laikus, aptariant pavasario požymius, apibūdinant augalus, derinant daiktavardžius su būdvardžiais, mokantis vartoti veiksmažodžius, parenkant vaizdingus palyginimus, plečiant žodyną ir kitais atvejais.

     Žaidimas gali paįvairinti ir konkursus, viktorinas. Jį galima žaisti ir savarankiškai, kadangi po kiekvieno spėjimo vaikai gali pasitikrinti, ar nesuklydo. Jaunieji detektyvai prisimins ir (ar) susipažins su keturiolika medžių, krūmų ir gėlių. Jų gamtoje yra žymiai daugiau, tačiau, atsižvelgdama į savo mokinių raidos ypatumus, neperkroviau užduoties sunkiau tariamais, rečiau sutinkamais augalais.

     Tad kviečiu žaisti, mokytis ir grožėtis pavasario spalvomis ir formomis, užfiksuotomis Klaipėdos apylinkėse! 

Nuotraukos, panaudotos užduočiai „PAVASARIO DETEKTYVAI“ .

#Nuotoliniam mokymui

Komentaras 2020-05-11 142035

Daugiau apie nuotolinį mokymąsi:

RUDŽIO NUOTYKIAI IR PAMOKĖLĖS APIE DAIKTAVARDŽIO SKAIČIUS
KĄ GALI RANKOS?
VIRTUALIOS KLASĖS DRAUGĖS PAGALBA MOKANTIS APIE DAIKTAVARDŽIO GIMINES
KĄ DĖTI, KĄ MAUTI, KĄ VILKTI, KĄ AUTI?
ŽADĖTASIS TĘSINYS ARBA BENDRINIAI IR TIKRINIAI DAIKTAVARDŽIAI
MOKOMĖS LINKSNIUOTI BŪDVARDŽIUS
KONKRETIEJI IR ABSTRAKTIEJI DAIKTAVARDŽIAI
SU ŽYMA #NUOTOLINIAM MOKYMUI
DARBO DIENOS PLANAVIMAS MOKANTIS NUOTOLINIU BŪDU
UGDANTIEMS NUOTOLINIU BŪDU
VEIKSMAŽODŽIŲ KAITYMAS
ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS

 

 

 

 

Paskelbta Biblioteka, Dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Literatūra, Logopedams, Meno terapija, Metodinės priemonės, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Terapija, Žodžių daryba

KĄ GALI RANKOS?

     Rankos, pasak mūsų senelių, didžią naštą pakelia. Tačiau šį kartą didesnis dėmesys bus skiriamas ne liaudies tautosakai (nors buvo ir jos), o giminiškiems žodžiams. Aptardami žodžius, turinčius šaknį -rank-, net nepajutome, kaip išnyko ribos tarp kalbos pažinimo, kalbėjimo lavinimo ir literatūros. Visa tai ir jūs galite rasti skaitmeninėje knygelėje „Ką gali rankos?“. Knygutė, kaip ir visos pastarųjų dienų priemonės, pritaikyta #nuotoliniam mokymui. 

    Knygelėje pateikta net 14 giminiškų žodžių. Tiesa, jų lietuvių kalboje yra daugiau, tačiau mano mokiniams užteks ir tiek. Būtina aptarti su vaikais kiekvieną žodį, kad jiems taptų aišku, jog rankos dalyvauja beveik visose veiklose.  Mano mokinukams nepavyko svarankiškai atrasti sąsajų tarp rankos ir rankenos. Tik po klausimo, kaip jie atidaro duris, visi atgijo. Kad įtvirtintume rankos ir rankenos bendrystę, pasinaudojau mįsle Be rankų, be kojų duris atidaro. Kas?. Aptardami žodį įrankiai, aiškinomės ne tik jo prasmę – įtraukiau berniukus į pokalbį apie nuotraukoje pavaizduotus įrankius: kaip jie vadinasi, kam naudojami, kodėl mums jų reikia… O mergaitės su malonumu aptarinėjo rankines, demonstravo jų nešiojimo būdus. Beje, prieš pamatydami knygutę, vaikai gavo užduotį – surasti namuose daiktų, kurių pavadinimuose yra šaknis -rank-, juos nufotografuoti ir pasidalinti Google Classroom platformoje, tad daugelį žodžių jie išsiaiškino patys. Įdomu tai, kad populiariausi daiktai nuotraukose buvo rankinės ir rankšluosčiai.  

     Knygelė sudaryta ne tik iš gramatinių užduočių. Ji padės išmokti rankos dalių pavadinimus; smagiais pirštų žaidimais, dainelėmis, eilėraščiais lavins atmintį, dėmesį, smulkiąją motoriką; supažindins ir su „kalbančiomis rankomis“ – lietuvių gestų kalba (LGK), gegužės 4 dieną minėjusia paskelbimo gimtąja kurčiųjų kalba 25-metį. Tegul vaikai pabando sudėti iš gestų trumpą sakinuką, pirštų abėcėlės ženklais parodyti savo vardą, pasižiūrėti, kaip gestais sekama pasaka. Neapsieita ir be dailės terapijos užduoties. Gerai įsižiūrėkite į vaikų piešinius ant rankų, įvertinkite, kuriai rankai teko gerų darbų, kuriai blogų darbų vaidmuo; ar darbai sutūpė ant plaštakos, ar sugulė delnuose; kokiomis spalvomis ir atspaviais buvo piešiama ar klijuojama ir pan. O pabaigoje visiems yra primenama, jog šiuo metu ypatingas dėmesys turi būti skiriamas rankų higienai. Tad knygelėje vaikai ras ir žinių, ir prasmingam gyvenimui reikalingų vertybių.   

#Nuotoliniam mokymui

Komentaras 2020-05-03 191646

Daugiau apie žodžių darybą:

RUDŽIO NUOTYKIAI IR PAMOKĖLĖS APIE DAIKTAVARDŽIO SKAIČIUS
ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS
PRIESAGŲ PLAKATĖLIAI
SNINGA ŽODŽIAIS 
PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ
PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ
MOKSLO METŲ PRADŽIA GALVOSŪKIŲ IR ŽAIDIMŲ RITMU
ŽAIDIMAS BE PABAIGOS  
AR PASIRUOŠĖTE MOKYKLAI?
BŪDVARDŽIŲ DARYBA
ŽAIDIMAS „GYVŪNAI“

Daugiau apie nuotolinį mokymąsi:

PAVASARIO DETEKTYVAI
VIRTUALIOS KLASĖS DRAUGĖS PAGALBA MOKANTIS APIE DAIKTAVARDŽIO GIMINES
KĄ DĖTI, KĄ MAUTI, KĄ VILKTI, KĄ AUTI?
ŽADĖTASIS TĘSINYS ARBA BENDRINIAI IR TIKRINIAI DAIKTAVARDŽIAI
MOKOMĖS LINKSNIUOTI BŪDVARDŽIUS
KONKRETIEJI IR ABSTRAKTIEJI DAIKTAVARDŽIAI
SU ŽYMA #NUOTOLINIAM MOKYMUI
DARBO DIENOS PLANAVIMAS MOKANTIS NUOTOLINIU BŪDU
UGDANTIEMS NUOTOLINIU BŪDU
VEIKSMAŽODŽIŲ KAITYMAS
ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS

 

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Veiksmažodis, Žodžių daryba

KĄ DĖTI, KĄ MAUTI, KĄ VILKTI, KĄ AUTI?

     Šis klausimas šiandien keliamas ne žvelgiant į spintos lentynas, bet mokant vaikus taisyklingai vartoti veiksmažodžius, susijusius su apsirengimu. Sutikite, semantinių klaidų padarome visi, todėl šis linksmas filmukas pravers ir mažiems, ir dideliems. Tiesa, suaugusieji jame tikrai pasiges kai kurių aprangos, avalynės, aksesuarų pavadinimų, tačiau priemonė skirta mano mokiniams, o jūs ją visada galite papildyti VLKK Konsultacijų banko medžiaga.

     Filmukas skirtas nuotoliniu būdu besimokantiems vaikams, todėl visada galima jį susistabdyti reikiamoje vietoje ir išsamiau aptarti ekrane matomą informaciją. Filmo herojai yra konkretūs personažai, kuriems vardus sugalvojo mano mokiniai skaitydami ukrainiečių liaudies pasaką „Pirštinė“, todėl pridedu ir jų nuotraukas. Manau, kad sąžininga būtų parodyti ir netvarką personažų drabužių spintoje, nes apie tai su vaikais taip pat kalbėjome 🙂 Nerašau, ką pasaka apie senelio pamestą pirštinę turi bendra su mokymusi vartoti veiksmažodžius, nes tai – tik viena didelio pamokų ciklo dalis. Kai baigsis nuotolinio darbo maratonas, tikrai pasidalinsiu neįprastai, naudingai ir įdomiai skaitytos pasakos planais, metodinėmis priemonėmis, rezultatais ir nuotraukose užfiksuotomis pamokų akimirkomis.

#Nuotoliniam mokymui     

Daugiau įrašų apie nuotolinį mokymą(si):

RUDŽIO NUOTYKIAI IR PAMOKĖLĖS APIE DAIKTAVARDŽIO SKAIČIUS
PAVASARIO DETEKTYVAI
KĄ GALI RANKOS?
VIRTUALIOS KLASĖS DRAUGĖS PAGALBA MOKANTIS APIE DAIKTAVARDŽIO GIMINES
ŽADĖTASIS TĘSINYS ARBA BENDRINIAI IR TIKRINIAI DAIKTAVARDŽIAI
MOKOMĖS LINKSNIUOTI BŪDVARDŽIUS
KONKRETIEJI IR ABSTRAKTIEJI DAIKTAVARDŽIAI
SU ŽYMA #NUOTOLINIAM MOKYMUI
DARBO DIENOS PLANAVIMAS MOKANTIS NUOTOLINIU BŪDU
UGDANTIEMS NUOTOLINIU BŪDU
VEIKSMAŽODŽIŲ KAITYMAS
ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS

 

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Nepriklausomybės diena, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas, Vadovavimas klasei

KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ

     Mintis įtraukti į pamokas Gedimino pilies statymą kilo spontaniškai. Prieš metus paprašiau mokinių išlankstyti iš popieriaus voką. Tačiau jis turėjo būti ne toks, kurį mes įprastai darome į kvadrato centrą lenkdami jo kampus. Paprašiau rasti kitą voko gaminimo būdą. Net neįsivaizdavau, kad kils didžiulė problema! Vaikai sugadino ne vieną ir ne du popieriaus lapus, kol išmąstė, kad ne iki galo sulenkę per pusę lapą, palikę viršuje juostelę ir suklijavę šonus, turės gražų ir tvirtą voką, į kurį galės dėti ne tik laišką ar atviruką, bet ir įvairias gramatikos lenteles, raštelius, korteles. 

     Dar didesnis iššūkis prieš savaitę laukė penktokų, „statančių“ priešdėlių namą, nes jiems reikėjo taip sudėti namo langus (ir duris), kad jie atsidarinėtų. Beje, penktokėliams konstravimo darbai nėra naujiena – mėnesio pradžioje jie suko paukščiams patogius, kiaušinių perėjimui tinkamus lizdus ir gūžtas. Pagrindinė užduoties sąlyga – pasistengti, kad paukščiams, paukšteliams ir paukštytėms juose būtų tikrai gera, kad jie neiškristų iš naujųjų būstų ir saugiai išperintų mažylius.   

     Gedimino pilies statymas pareikalavo ne tik konstravimo, bet ir lietuvių literatūros žinių, kadangi mokiniai už kiekvieną teisingą atsakymą gavo po vieną plytą. Taip į skaitymo pamokas buvo įtrauktas STEAM ugdymas, padėjęs mokiniams visapusiškiau ir lanksčiau mąstyti; pažvelgti į duotą užduotį iš įvairių pusių; įžvelgti naujas galimybes ir iššūkius; kūrybiškiau išnaudoti savyje slypinčius išteklius. Visa tai yra vadinama nauju praktiniu mąstymu.

     Gedimino pilį galima statyti skaitant padavimą „Apie Gedimino sapną, Vilniaus ir Trakų įkūrimą“, Balio Sruogos „Giesmę apie Gediminą“, manau, kad specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams nesugadins ji ir Gedimino laiškų studijų. Klasės vadovams, grupių auklėtojams siūlau pasinaudoti šia idėja klasės valandėlėse, skirtose Lietuvos nepriklausomybės, Vilniaus miesto gimtadienio, Mindaugo karūnavimo dienos minėjimams. 

     Ir nepamirškite paminėti liūdno pilies kalno likimo. Gal mokiniams kils geresnių idėjų nei šio kalno gelbėtojams ir pavyks išspręsti svyrančios pilies problemą.

GIESMĖ APIE GEDIMINĄ

Daugiau idėjų pamokoms:

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #Nuotoliniam mokymui
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ  
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS 
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ 
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS 
SŪRIO ŠVENTĖ 
ORANŽINĖ AKIS 
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ 
SNAIGIŲ LABORATORIJA 
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Žodžių daryba

BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS

     Į Baltų mitologijos parką grįžau Žemei apskriejus aplink saulę du kartus. Šį kartą atsivežiau būrį berniukų ir tik vieną mergaitę. Grįžti į parką paskatino ne tik parko grožis ir nesuprantama trauka, bet ir mokinių susidomėjimas baltų mitais. Gal tam turėjo įtakos trumpi ir nesudėtingi tekstai, gal berniukų mėgstami antgamtiniai herojai kompiuteriniuose žaidimuose, o gal juos iš tiesų traukia senovės lietuvių dievų paslaptys?! Vaikų susidomėjimas mitais paskatino mane perkelti juos iš literatūros pamokų į gramatikos ir kalbos ugdymo pamokas. Tokiu būdu mokiniai sužinojo dievų daugvardystės priežastis; išsiaiškino žodžio tabu reikšmę; atliko nedidelį tyrimą, atskleidusį, kokiais senųjų dievų vardais ir šiais laikais pažeidžiamas pirmykščių tautų kultinis draudimas; gilino žinias apie giminiškus žodžius; pasitelkdami įvairius žodžių darybos formantus kūrė žodžių lizdus; pasakojo apie pasirinktus dievus. Įgytomis žiniomis mokiniai pasinaudojo spręsdami užkoduotas užduotis, kurias jie gavo atvykę į Baltų mitologijos parką.

BALTŲ DIEVAI. ŽODŽIŲ DARYBA

BALTŲ MITOLOGIJOS PARKO UŽDUOTYS

     Visos kelionės metu mes jautėme dievų malonę: danguje ridinėjosi saulė, vėjo net su žiburiu nebūtume radę, pasiimti skėčiai tingiai ilsėjosi rankinėse ir kuprinėse, o gautos užduotys, nors iš pradžių ir nenorėjusios pasiduoti, buvo atliktos sėkmingai ir su didžiuliu užsidegimu. Tiesa, visų paslapčių dievai mums neatskleidė. Sutapimas ar ne, tačiau prieš dvejus metus mano mokinei Gabijai nepavyko rasti bendravardės deivės skulptūros (apie tai skaitykite reportaže „Pamoka gamtos ir baltų dievų prieglobstyje“). Panaši istorija šiandien nutiko šeštokui Aivarui. Skaitydamas mitą apie turtus nešančią būtybę, berniukas pasakė, kad jį artimieji dažnai pavadina Aitvaru. Klasės vadovė pasiūlė surasti Aitvaro skulptūrą ir kartu nusifotografuoti. Kaip bebūtų keista, tačiau prieš dvejus metus įvykęs atsitikimas šiandien vėl pasikartojo – Aitvaro, pagal žemėlapį turėjusio stovėti šalia Gabijos, rasti jiems nepavyko!

Daugiau idėjų pamokoms rasite tema:

KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ 
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ  
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ 
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS 
SŪRIO ŠVENTĖ 
ORANŽINĖ AKIS 
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ 
SNAIGIŲ LABORATORIJA 
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos

SKAITYTI AR NESKAITYTI?

 Nors Šekspyro Hamleto dilema buvo rimtesnė, tačiau leidau sau pasiskolinti jo monologo frazę, norėdama papasakoti, kaip išsisprendė literatūros pamokoje kilęs kai kurių mokinių nepasitenkinimas per didele skaitomo teksto apimtimi. Beje, tas tekstas tilpo viename A4 formato lape 😉 Tiesa, atsakymo neatskleisiu, pateiksiu tik priemonę, kuria pabandžiau išspręsti keblią situaciją. Koks buvo atsakymas, spręskite jūs.

     Išgirdusi mokinių atsikalbinėjimus skaityti, pasak jų, per ilgą tekstą, parodžiau nuotrauką ir leidau patiems nuspręsti – skaityti ar neskaityti.

Skaityti ar neskaityti

Paskelbta Literatūra, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

SŪRIO ŠVENTĖ

     Ar žinote, kuo baigėsi pasakos „Varna ir sūris“ skaitymas? Ogi sūrio švente! Bet iki jos reikėjo atlikti nemažai darbų. Pirmiausia, perskaityti pasaką. Skaitė kas kaip galėjo: vieniems teko originalus pasakos variantas, kitiems – sutrumpintas, treti jungė skiemenis į žodžius. Vėliau visi siejo paveikslėlius su tekstu, žiūrėjo modernų Animotuko TV sukurtą filmuką, aptarė varnos ir lapės elgesį, sužinojo, kas yra perkeltinės reikšmės žodžiai.

     Po to vaikams buvo pasiūlyta išsiaiškinti, kur prasideda sūrio kelias, kokios yra sūrio rūšys, kuo jis naudingas organizmui. Tam puikiai tiko 2018 metais išleistos metodinės priemonės vaikams ir ugdytojams „Auk sveikas, vaike“. Daugiau apie tai skaitykite įraše „KAD VAIKAI BŪTŲ  SVEIKI IR LAIMINGI!“

     Ir tik atlikus visas užduotis pagaliau prasidėjo sūrių degustacija. Vaikų tėvelių dėka sūrio šventėje buvo visos sūrio rūšys, trūko tik pelėsinio, bet jo niekas ir nepasigedo 😉 Tik apmaudu, kad kai kurie sūrio atsinešę vaikai jo taip ir neparagavo, nes nemėgsta 😦 Ragaudami sūrius mokiniai mokėsi apibūdinti juos pagal spalvą, skonį, konsistenciją. O taip pat atliko tyrimą, kokios rūšies sūris jų klasėje yra mėgstamiausias. Man patinkantis džiovintas varškės sūris į mėgstamiausiųjų tarpą nepateko: vieni vaikai iš mandagumo šypsojosi ir sakė, kad sūris skanus tik gal kiek per rūgštus, o vienas berniukas nusipurtė ir garsiai pareiškė, jog jam labai nepatiko 🙂 Nugalėjo puskiečio sūrio kategorija. 

     Sūrio šventė baigėsi draugišku pieno produktų grandinėlės pynimu. Vaikai mokėsi sulaukti savo eilės, nepraleisti kortelės padėjimo, sekė klasės draugų dedamas korteles, ieškojo klaidų, dar kartą prisiminė sveikatai naudingų produktų pavadinimus ir džiaugėsi galimybe pažaisti kartu.

Daugiau idėjų pamokoms:

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #Nuotoliniam mokymui
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ 
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ  
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS 
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ 
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS 
ORANŽINĖ AKIS 
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“  
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
PAMOKA GAMTOS IR BALTŲ DIEVŲ PRIEGLOBSTYJE
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS