Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Sintaksė ir skyryba

SKAITANTIEMS „ROBINZONĄ KRUZĄ“

     Ruošiantis pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimui (PUPP), daug laiko skiriama kartojimui. Šiaulių universiteto profesorė, lietuvių kalbos vadovėlių autorė Giedrė Čepaitienė yra sakiusi, kad niekas taip neatmuša mokinių noro mokytis kaip žodis kartojimas. Ypač tiems vaikams, kurie sėkmingai išėjo visą programą. Ne išimtis ir mano dešimtokai. Tačiau šiandien jie nelabai suprato, kad kartoja, nes pamokoje buvo žaidžiama ir improvizuojama.

     Iš pradžių mokinių paprašiau sugalvoti kuo daugiau naujų žodžių iš pagrindinio Danielio Defo romano herojaus vardo raidžių. Mums pavyko sugalvoti net 35 žodžius! Visi šie žodžiai buvo suskirstyti į atitinkamas lietuvių kalbos dalių lentelės grafas. Taip vaikai prisiminė tikrinius ir bendrinius daiktavardžius, veiksmažodžius ir jų laikus, jaustukus, jungtukus, ištiktuką ir dalelytę.    

ROBINZONAS

     O tada mokiniams reikėjo išrinkti bendrinius daiktavardžius ir sukurti pasakojimą „Mano galimybės išgyventi negyvenamoje saloje“. Rašydami jie prisiminė sudedamąsias rašinio dalis, pakartojo sakinių skyrybą ir įsigilinę į Danielio Defo kūrinį jį interpretavo. Klausydamasi dešimtokų samprotavimų pasidžiaugiau jų branda, idėjomis ir ryžtu nepasiduoti. Nors pasakotojai pateko į ribotos erdvės zoną, tačiau nenuleido rankų, nes noras išlikti buvo labai stiprus, todėl vieni gamino bronzinius įrankius ir medžiojo bizonus, kiti džiovino jų mėsą ir kaupė atsargas, statė plaustus ir laukė palankaus oro, kad galėtų palikti nesvetingą salą.

Paskelbta Literatūra, Matematika, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Sintaksė ir skyryba, Žodžių daryba

AR LEISTI VAIKAMS PAŽVELGTI Į ŽAISLO VIDŲ?

     Toks klausimas kilo pristatant Klaipėdos Litorinos mokyklos Kompetencijų kabineto malūnsparnis (3)naujieną – STREAM klubą. Šio klubo atsiradimas mokykloje buvo mano didžiulė svajonė! Daug kam ji pasirodys keista, gal kiek netikėta, nelabai deranti su mano dėstomu dalyku. Bet apie viską iš pradžių.

     Sužinojusi apie STEM ugdymo pradžią Lietuvoje, net neabejojau, kad būsiu viena pirmųjų jo pasekėjų. Koks buvo nusivylimas supratus, kad STEM yra skirtas tiksliesiems, gamtos ir inžineriniams dalykams! Apmaudas buvo didelis, tačiau smalsumas – dar didesnis. Sekdama STEM ugdymo naujienas susipažinau ir su STEAM ugdymu, kuris į savo tarpą priėmė menus. Tačiau humanitarams vietos vis tiek ten nebuvo. Pavydėdama naujojo ugdymo atstovams, pradėjau mąstyti, kaip būtų galima įsiterpti ir man su savo lietuvių kalba ir literatūra. Ir ką jūs manote? Įsiterpiau! Taip gimė pirmoji pamoka „Žodžio šaknis“. Vėliau prisiminiau, kad mokslinių eksperimentų metodą nuo seno taikau skaitydama su mokiniais ištrauką apie aklus vaikus iš Edmondo de Amiči romano „Širdis“. Skaitydami romano ištrauką „Palėpėje“, sprendžiame problemas, sprendimus pritaikome praktikoje. Kad nesu šuniui penkta koja  įsitikinau ir prisijungusi prie projekto „Motyvuotam mokiniui reikia inovatyvaus mokytojo“ mokymų, padėjusių sužinoti, kaip galima STEAM integruoti ir į kitus dalykus. Pasirodo raidė A vienur šifruojama arts (menai), o kitur – all arba all other disciplines (visos kitos disciplinos), kadangi kalba eina ne apie tiksliuosius mokslus, o apie mokslinio mąstymo ugdymą, taikomą praktinių problemų sprendimui, derinant skirtingas disciplinas, metodus ir teorines prieigas. Atvykusi į mokymus maloniai nustebau sužinojusi dar vieną raidžių trumpinį STREAM – reading and writing (skaitymas ir rašymas). Valio! Pagaliau išaušo ir mano, lituanistės, valanda 🙂 tas džiaugsmas buvo vainikuotas skaitymo pamoka „Snaigių laboratorija“.

     Niekada nereikia ir negalima skirstyti žmonių į grupes. Tuo įsitikinau ne tik sėkmingai sujungusi tiksliuosius ir humanitarinius mokslus, bet ir mintimis perbėgusi per savo sūnaus gyvenimą. Trimetis berniukas antrąją dieną po savo gimtadienio plaktuku sudaužė pulteliu valdomą malūnsparnį. Tais deficito laikais tokie žaislai buvo pardavinėjami komiso parduotuves pakeitusiose komercinėse parduotuvėse, stebinusiose ne tik nematytomis prekėmis, bet ir nedaugeliui prieinamomis kainomis. Kaip sureagavau į mažylio norą sužinoti, kur slepiasi malūnsparnio vairuotojas, mano kartos žmonėms turbūt aišku. Šiandien toks vaiko poelgis būtų aiškinamas ne negebėjimu suvokti daikto vertę, o polinkiu į  techniką. Ir aš tam pritarčiau. Tiesa, augdamas mano sūnus pasiėmė viską iš manęs ir mano humanitarų tėvų ir įgijo nieko bendro su technika neturinčią anglų kalbos vertėjo specialybę. Ir čia jau būtų galima teigti, kad prieš daugelį metų plaktuku sudaužytas malūnsparnis buvo kažkokios mano auklėjimo klaidos priežastis, tačiau to padaryti neleis žemiau pateikti faktai.  

     Baigęs studijas mano sūnus turėjo įrodyti, kad jis yra geras vertėjas, todėl sutikdavo versti visus be išimties (išskyrus grožinius) jam siūlomus tekstus. Vaikinas ne kartą juokavo, kad versdamas apsigynė kelias medicinos mokslų disertacijas, įgijo juridinių žinių, susipažino su vadybininko ir kt. profesijomis. Išsikovojęs vietą vertėjų gildijoje, sūnus dabar gali rinktis tuos tekstus, kurie jam yra artimesni, tad lengviau ir greičiau išverčiami. Nepatikėsite, bet didžioji dalis jo verčiamų tekstų yra susiję su įvairių prietaisų, technikos įrenginių veikimo ir naudojimo instrukcijomis! Gal noras pažvelgti į malūnsparnio vidų visgi buvo užkoduotas sūnaus genuose?!

Daugiau netradicinių pamokų planų rasite:

INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ (NAUJA!)
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

SNAIGIŲ LABORATORIJA

     Kai supratau, kad ir į lietuvių kalbos pamokas galima įtraukti STEAM veiklas, užplūdo20190104_091422 tokia idėjų lavina, kad vos spėjau ją pakreipti tinkama linkme. Kadangi vienas iš STEAM ugdymo tikslų yra sudominti vaikus sudėtingais gamtos mokslais, manau, kad po apsilankymo snaigių laboratorijoje atsiras vaikų, panorusių giliau pažvelgti į gamtoje vykstančius reiškinius ir pabandyti rasti jų atsiradimo priežastis. Jei vis dėlto tokių neatsiras, labai nesikrimsiu, nes kartu su savo penktokais moksliškai tikrindama lietuvių tautosakos teiginius, džiūgavau ne mažiau už juos.

Ieškote įdomios pamokos? Manau, kad ją rasite čia 😀

Pamoka „Snaigių laboratorija“

Užduotis „Smulkiosios tautosakos žanrai“

Užduotis „labirintas“

Į(si)vertinimo rezultatai

Daugiau įrašų panašia tema:

INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ (NAUJA!)
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS

Paskelbta Būdvardis, Idėjos kalendorinėms šventėms, Ištiktukas, Jaustukas, Literatūra, Logopedams, Matematika, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Sintaksė ir skyryba, Vadovavimas klasei, Valentino diena, Veiksmažodis, Žodžių daryba

SUDUŽUSIŲ ŠIRDELIŲ KLUBAS

     Atkreipiu jūsų visų dėmesį į pavadinimą – ne sudaužytų, o sudužusių širdelių. Tai meilėlabai svarbu, nes netyčia sudužusį daiktą galima mėginti suklijuoti, o sudaužytam – vilties mažiau. Taip bus ir su mūsų klubo širdelėmis, kurios Šv. Valentino dienos proga atliks labai didelį darbą.

EMOCIJŲ ŠIRDELĖS

     Svarbiausia širdučių misija – emocinio intelekto ugdymas. Vaikai, mokydamiesi atpažinti ir įvardinti širdučių emocijas, aiškindamiesi jų savijautos priežastis, ieškodami būdų, kaip pakeisti širdelių jausmus ir nuotaikas, supras, kad įvairios emocinės būsenos būdingos ir šalia esantiems žmonėms, ir jiems patiems. Aptarti širdelių jausmai, atrasti būdai, padedantys pakeisti jų nuotaiką, gali padėti vaikams jautriau reaguoti įvairiose situacijose, atviriau išsakyti savo jausmus, suvaldyti neigiamas emocijas, įsijausti į šalia esančio žmogaus būseną. Todėl žaidimas su širdelėmis tinka ne tik pamokoms, bet ir klasės valandėlėms, pagalbos mokiniui specialistų užsiėmimas.

     Šias širdutes galima įtraukti į beveik visus ugdymo dalykus. Pirmiausiai širdutes reikia perkirpti per pusę. Kad vaikai atsipalaiduotų ir susidomėtų būsima veikla, po kiekvieno jų kėde siūloma priklijuoti po vieną širdelės pusę. Radę dalį širdelės, vaikai turi rasti ir antrąją jos pusę. Antroji širdelės dalis gali gulėti ant ugdytojo stalo. Tačiau norint suintriguoti ugdytinius, paieškoms rekomenduojama pasitelkti savo fantaziją ir sukurti užduotis su užuominomis. Pvz., sudėjus širdelių puseles į spintą, lentoje galima užrašyti užkoduotą tekstą:

Antrąją širdies puselę

jūs surasti visi galit.

Jums tereikia atsistoti,

viens kitam nusišypsoti.

Ir tada juodos raidelės

Jums padės rasti širdelę.

     Jei širdelės paslėptos kitose vietose, galima nupiešti žemėlapį, užkoduoti atsakymą vaikų, literatūrinių herojų, istorinių veikėjų varduose, skaičiuose, moksliniuose terminuose; smagu būtų širdelių vietą sužinoti ir įminus mįslę. Pvz., jeigu širdelės padėtos prie lango, tegul vaikai atsako, kas dieną ir naktį išplėtęs akis žiūri. Mįslė „Ką tik pamato, pats tuo pavirsta“ padės širdeles rasti prie veidrodžio, o mįslė „Keturios panelės po vienu stogu stovi“ pasufleruos, jog jos yra ant stalo.

     Radus širdeles, vaikams reikės suklijuoti abi puses ir atlikti įvairias užduotis. Lietuvių kalbos pamokose vaikai gali parašyti savo širdelės emocijos pavadinimą, parinkti jai antonimą, sugalvoti sinonimų. Patartina paprašyti vaikų sudaryti žodžiui širdis giminiškų žodžių lizdą ir pažiūrėti, kokios priesagos vartojamos jo darybai. Kad vaikai nepasiklystų priesagų gausybėje, siūloma naudotis Priesagų plakatėliais.  Širdutes rekomenduojama panaudoti mokant būdvardžių, veiksmažodžių, jaustukų, ištiktukų. Jei mokiniai nagrinėja sintaksės ir skyrybos temas, tegul jie užbaigia sakinius. Pvz., Mano širdutė yra … , nes … . Aš manau, kad jos nuotaiką gali pakeisti ………. . Jeigu aš ……… , mano širdelė bus ……… . Mano širdutė yra liūdna, nes ją įskaudino draugas. Aš manau, kad jos nuotaiką gali pakeisti draugo atsiprašymas. Jeigu aš nupiešiu šypseną, mano širdelė bus linksmaLiteratūros pamokose širdelės gali pasitarnauti herojų nuotaikoms, jausmams ir net poelgiams apibūdinti. 

     Užsienio kalbos besimokantiems vaikams širdelės paįvairins emocijų pavadinimų mokymąsi. 

     Matematikos pamokose ar užsiėmimuose širdelės gali būti sukarpytos į daugiau nei dvi dalis. Dėliodami širdelių dėlionę maži vaikai mokysis skaičiuoti, vyresni susipažins su trupmenomis. Patartina sugalvoti ir žodinių uždavinių. Pvz., Sudužusių širdelių klube buvo 15 narių. … iš jų liūdni, … linksmi, likusieji – rimti. Kokių narių klube buvo daugiausiai? Kokių – mažiausiai? 

     Gamtos mokslų pamokose galima pasiaiškinti, kaip susitraukinėja širdis išgyvendama įvairius jausmus. Ši tema tinka ir muzikos pamokose pasiūlius vaikams širdies plakimą pavaizduoti mušant būgneliu, trypiant koja, beldžiant pirštu, plojant ir pan.

     Dailės pamokų metu galima paklausti vaikų, kokia spalva jie norėtų nuspalvinti liūdinčią, išsigandusią, linksmą, piktą ir kt. širdelę.

     Net į kūno kultūros pamokas galima įtraukti širdutės plakimo temą. Suskaičiavus savo širdies dūžius pamokos pradžioje, po fizinio krūvio, atgaunant jėgas  ir kt. momentais, būtų įdomu pasvarstyti, kokios emocinės būsenos širdis galėtų plakti panašiu ritmu ir jėga.

Daugiau Šv. Valentino dienos idėjų rasite:

KURKIME ŽAIDIMĄ KARTU!  NAUJA!
VALENTINO DIENA: ŠVĘSTI AR NEŠVĘSTI?!
VIENA ŠVENTĖ KITĄ ŠVENTĘ VEJA, O MES VĖL MOKOMĖS SU ŠIRDELĖM!
SMAGI IR NAUDINGA VALENTINO DIENOS VEIKLA
UŽDUOTYS MAŽIESIEMS VALENTINO DIENOS GERBĖJAMS  
JEI NEDRĮSTATE PARODYTI SAVO JAUSMŲ, MEILĘ GALIMA IŠREIKŠTI IR TOKIU BŪDU 
VALENTINO DIENA SU CRAYOLA

 

 

Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos

REBEKA UNA „AŠ ESU TOMAS, SEKLYS“

     Kai vienas mano mokinys užklasiniam skaitymui pasirinko Rebekos Unos knygą „Aš esu 20181119_185919Tomas, seklys“, ir aš ją perskaičiau. Skaitant kilo dvejopi jausmai: smagūs mano vaikystės prisiminimai ir abejonės, ar šiuolaikiniams, nežinantiems, kas yra deficitas, vaikams bus įdomu skaityti apie dalijimąsi seniai sukramtytos ir skonio nebeturinčios kramtomosios gumos gumuliuku; ar supras jie, kodėl vaikai kaime rengia vaidinimus, mėgdžioja mėgstamo filmo herojus; kaip reaguos jie į sauso kisieliaus valgymą, gamtinių reikalų darymą kibire; ar suvoks, kuo ypatingi iš Vokietijos parvežti stori flomasteriai, elektroninis žaidimas „Vilkas ir kiaušiniai“ ir pan.

     Apie tai sužinosiu iš paties skaitytojo, o kol jis nepasidalino savo nuomone, siūlau perskaityti 2017 Metų knygos rinkimams nominuotą knygą, kurioje autorė norėjo dabartiniams vaikams parodyti, kokią nuostabią vaikystę turėjo be kompiuterių, su „Paršiukas Čiukas“ guma, senelio išdrožtu Robino Hudo lanku, palapine iš užklotų ir dideliu būriu ne virtualių, o pačių tikriausių draugų!  

Kad skaitymas nebūtų paviršutiniškas, parengiau užduotis, paskatinsiančias skaitytojus įsigilinti į teksto turinį, analizuoti, vertinti, sieti su turima patirtimi.

REBEKA UNA „AŠ ESU TOMAS, SEKLYS“

Daugiau įrašų panašia tema:

Mokausi skaityti ir suprasti
„KASPARAS, KAČIŲ PRINCAS“
PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS
PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ
Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS

     Kada Slaptųjų agentų klubo nariai gavo keistą užduotį – pagal senas nuotraukas atrasti du uostamiesčio pastatus – jie nežinojo, kad ieško buvusių spaustuvių ir kad tos paieškos nuves iki pat Nemuno, į Martyno Jankaus gimtinę. Mokiniai žinojo, kad Martynas Jankus Prūsijoje įkūrė lietuvišką spaustuvę, žinojo, kad ten buvo leidžiamas pirmasis lietuviškas laikraštis „Varpas“, tačiau nežinojo, kad pirmoji M. Jankaus spaustuvė buvo Ragainėje, tačiau ją teko perkelti į Tilžę. Nežinojo vaikai ir to, kad gyvendamas ir ūkininkaudamas Bitėnuose spaustuvės savininkas negalėjo tinkamai vadovauti leidybai, todėl bankrutavo ir spaustuvė už skolas buvo parduota. Tačiau tai Martyno Jankaus nepalaužė, tad 1893 metais jis įkūrė mažytę spaustuvę savo gimtinėje, Bitėnų kaime. Maža spaustuvė atliko didelį darbą – joje iki 1909 metų gotišku ir lotynišku šriftu buvo spausdinami lietuviški laikraščiai, žurnalai, knygos, kalendoriai, atsišaukimai. Žinant, kad lietuviškos spaudos draudimas pasibaigė 1904 metais, galima daryti išvadą, jog Martyno Jankaus spaustuvė labai daug prisidėjo prie lietuviško rašto išsaugojimo.   

     Sujaudinti spaustuvininko žygdarbių vaikai pagarbiai apžiūrėjo jo kapą, aplankė Vydūno amžinojo poilsio vietą, pasidžiaugė Kristijono Donelaičio, Martyno Mažvydo ir Liudviko Rėzos atminimo įamžinimu. Daug lietuvybės pėdsakų jaunieji agentai rado ir Martyno Jankaus muziejaus kieme, vaikštinėdami po Mažosios Lietuvos paveikslų sodą. Iš pradžių vieną eksponatą, senas medines duris, visi priskyrėme populiariam fantastiniam nuotykių filmui „Narnijos kronikos“, tačiau pravėrę jas supratome smarkiai klydę, nes užrašai ant jų bylojo apie skalvių gentį, apie Mažvydo ir kitų šviesuolių nešamą žodį iš Tilžės ir Ragainės, apie lietuvių kasdienybę, gamtos grožį ir begalinę meilę Lietuvai.

     Pakilę ant Rambyno kalno prisiminėme senuosius baltų dievus: pilkame akmenyje įamžintą ugnies ir teisingumo dievą Perkūną, rusvame – gyvybės ir vaisingumo dievą Patrimpą, juodame – Patulą, baltų požemio ir mirusiųjų dievą. Bandėme pažvelgti ir į kitą Nemuno pusę, kurioje jau yra Rusija, tačiau tirštas rūkas neleido nieko įžiūrėti. Tas rūkas įaudrino vaikų vaizduotę primindamas, kokius sunkumus turėjo įveikti knygnešiai, bandydami apeiti rusų žandarų saugomas vietas. Mokiniai suprato, kad vienas iš tų kelių buvo Nemunas.

     Nuščiuvę, susimąstę palikome Lietuvos istorijai svarbias vietas ir pasukome link garsiosios Raganų eglės, kuri šiais metais Europos medžių rinkimuose pateko į įspūdingiausių medžių dešimtuką! Ieškodami audros nulaužto aštuoniolikto eglės kamieno pėdsakų, pasidžiaugėme, kad medžio įspūdingumas dėl to nesumenko, ji vis dar primena šluotą – raganų skraidymo įrankį. Juk pagal vieną iš legendų ši eglė ir yra į žemę įsmeigta sužaliavusi šluota, kurią užmiršo senosios skalvių genties jaunuolį įsimylėjusi raganaitė.   

     Taip Slaptųjų agentų klubo nariai atgamino lietuviškos spaudos istoriją ir užbaigė antrąją šių mokslo metu bylą. Vaikų darbu buvo sužavėtas ir mažasis Sibiro haskių veislės šunelis, su viltimi žvelgęs į mūsų automobilio vidų lyg norėdamas tapti pirmuoju klubo keturkoju agentu 😀

  LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS

Daugiau įrašų panašia tema:

INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ (NAUJA!)
SNAIGIŲ LABORATORIJA  (NAUJA!)
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Literatūra, meno terapija, Metodinės priemonės, Naujienos, Pasakų terapija, Terapija, Vadovavimas klasei

VERTINIMAS IR ĮSIVERTINIMAS MENO TERAPIJOS METODAIS

     Įkvėpta sėkmingo meno terapijos metodų pritaikymo ugdant savo mokinių gebėjimą vertinti ir įsivertinti, parengiau seminarą, kurio metu pristačiau keletą naujų metodų, galinčių pakeisti visiems įprastus emocijų veidelius, šviesoforo spalvas, lipnius lapelius, picos ar pyrago dalybas.

     Nors pamažu, nors nedrąsiai, bet renginio dalyvės neatsilaikė prieš meno terapijos magiją ir atsivėrė, su nuostaba prisipažindamos, kad renginio pradžioje kiekvienos jų atliktas darbas ženkliai pasikeitė nuo panašaus darbo, padaryto prabėgus keletui valandų. Susirinkusios sužinoti, kaip užauginti kritiškai mąstančią, gebančią vertinti ir įsivertinti asmenybę, ugdytojos nejučia pačios tapo to proceso dalimi, nes turėjo galimybę pačios praktiškai išbandyti meno terapijos metodus, taikomus pamokose, klasės valandėlėse, neformaliojo ugdymo užsiėmimuose ir kitose veiklose tiek ikimokyklinukams, tiek mokyklinio amžiaus vaikams, tiek savo kolegoms. Jos sužinojo, kad meno terapiją galima pasitelkti į(si)vertinant ne tik įgytas žinias ir pasiekimus, savo ir aplinkinių poelgius, nuotaikas ir jausmus, bet ir perskaitytos knygos, matyto kino filmo, spektaklio herojus.  Seminaras padėjo suprasti, kad meno terapija yra vienas iš dėkingiausių būdų, padedančių ir vaikams, ir suaugusiesiems geriau pažinti save, suvokti savąjį AŠ, skatinančių atsiverti sau ir kitiems, mokančių prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, darbą, suteikiančių galimybę gauti grįžtamąjį ryšį.

Susidomėjusius ir norinčius apie šiuos metodus sužinoti daugiau, kreipkitės el. paštu kudariene@gmail.com ir aš su malonumu padėsiu perprasti juos bei pasidalinsiu teorinėmis ir praktinėmis žiniomis.

Daugiau panašių temų:

DUOTI IR NESUDEGTI NAUJA!
YPATINGI RAŠTAI SPALVINIMO MĖGĖJAMS!
NAUJI POTYRIAI
PASIEKIMŲ Į(SI)VERTINIMAS DAILĖS TERAPIJOS METODAIS
DAILĖS TERAPIJOS METODŲ PRITAIKYMAS UGDYME
PIEŠIMO GALIA
PROFESINIS PERDEGIMAS: ATPAŽINIMAS IR PAGALBA SAU MENO TERAPIJOS METODAIS
PASAKŲ TERAPIJOS STEBUKLAI