Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Šiandien vėl man gyvenimas pametėjo dovaną – susitikimą su ypatingai smalsiais, įdomiais ir daug žinančiais vaikais iš Pakruojo rajono Žeimelio gimnazijos. Pasiūlymas pravesti edukaciją ir šiuolaikiškai pristatyti liaudies kūrybą skaitmeninei kartai manęs nenustebino, kadangi savo darbe nuolat naudoju informacines technologijas, padedančias vaikus sudominti lietuvių tautosaka.
Edukacinis užsiėmimas Žeimelio bibliotekoje buvo viena iš daugelio Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vykdomo projekto „Mūšos kraštą žodžių skryn“ veiklų. Neįprastai skambantis ir projekto, ir mano užsiėmimo pavadinimas „Atrakink tautosakos skrynio skaitmenėn raktel“ leido suprasti, kad Pakruojo krašte vaikai auginami ir ugdomi tarminėje aplinkoje. Ir ne tik tarminėje, bet ir etninėje. Nors įsijautusių į šiurpės veikėjų vaidmenį vaikų iš rūsio išleisti nenorėjo šiems laikams labiau tinkantis personažas Raudonakis, tačiau jo užduotys padėjo žaidėjams prisiminti ne vieną primirštą tautosakos žanrą: mano jau paminėtą šiurpę, skaičiuotę, užkalbėjimą…
Artėja vasaros atostogos – stovyklų ir žygių metas, tad šaunieji Žeimelio mokiniai galės praturtinti jas šiurpą keliančia istorija prie laužo, o vėliau baimę išsklaidyti mindami mįsles, žaisdami žaidimus, dainuodami savo krašto dainas, nes gauti sertifikatai ir garbės ženklai liudija, jog jie yra tikri tautosakos ekspertai!
Sukurti tokį projektą paskatino mokinių klausimai, ar reikės šią vasarą rinkti atostogų rinkinuką, o taip pat mamų prašymai sugalvoti nematytų užduočių jų vaikams. Projekte esančios veiklos padės vaikams nepamiršti, ko mokėsi, kad ateinantis rugsėjis prasidėtų džiugiai ir produktyviai.
Mano mokiniai kiekvienais metais kuria milžiniškus margučius. Tam reikia ir fantazijos, ir laiko, ir kantrybės. Tačiau stengtis verta, nes už kiekvieną margutį labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“ dovanoja knygas. Gavusi knygas, kiekvienai jų kuriu užduočių rinkinius, padedančius ne tik suvokti skaitomą tekstą, bet ir lavinančius visus pažintinius procesus, ugdančius socialinį ir emocinį intelektą, įtraukiančius į STEAM ir meno terapijos pasaulį.
Šiemetinio margučio idėją atrideno Pasaulinės dauno sindromo dienos simbolis – saulutė. Vaikai su didele meile suko virveles, kurios nelabai norėjo lipti prie popieriais. Tačiau rezultatas buvo toks įspūdingas, kad buvo nuspręsta prailginti saulės gyvenimą ir perkelti ją ant margučio. Tad niekas nenustebo, kai aplink ją pradėjo suktis tokia pat technika sukurti maži margučiai. Milžiniškas Velykų simbolis džiugina ne tik didumu, originalumu ir spalvingumu. Smagu buvo žiūrėti į vieningą mokinių darbą, o dar smagiau buvo stebėti, kaip vyresnieji kantriai mokė mažuosius sukti ir klijuoti virveles.
Margučio nuotrauka jau išskriejo į fondo rengiamą parodą, o mokiniai į pavasario atostogas išvyko su Rebekos Unos knyga „Aš pakeisiu pasaulį“.
Kurdama žaidimą „MESK KAULIUKĄ IR SUKURK UŽGAVĖNIŲ BAUBUKĄ“ galvojau tik apie šventę ir jos nuotaiką, bet išvydusi vaikų piešinius greitai persigalvojau. Baubukai pasitarnavo man prisimenant sudurtinių žodžių darybą, gilinat žinias apie būdvardžius, antonimus ir sinonimus, mokantis kurti aprašymus, galvojant palyginimus, net įgyvendinant socialinį ir emocinį ugdymą. Tad manau, kad šitą žaidimą galima žaisti ne tik švenčiant Užgavėnes, bet ir mokantis lietuvių kalbos. Ir ne tik jos!
Iš atsiliepimų supratau, kad žaidimas vaikams patiko. O man patiko, kad jūs žaidimą savaip interpretavote. Ačiū Ustukių pagrindinės mokyklos mokytojai Rasai Adomavičiūtei-Vasiliauskienei už naują idėją 😀
Ruošdamasi pristatyti lituanistinės mokyklėlės „Pasaka“ bendruomenei Flippity programą, sužinojau, kad joje vaikai skirstomi į spalvotas grupes pagal amžių ir kalbos mokėjimo lygį. Tad kilo mintis, parodyti, kaip būtų galima skaityti ir aptarti vieną pasaką (šiuo atveju – „Varna ir sūris“) su skirtingų poreikių vaikais. Idėją įgyvendinti padėjo būtent ši internetinė programa, kurią visiems rekomenduoju dėl ypatingos įvairovės ir galimybių įgyvendinant #įtraukųjį ugdymą. Patiems mažiausiems tiks ir patiks atminties ir atitikmenų žaidimas. Jį galima papildyti su pasaka nesusijusiais veikėjais ir daiktais, kad vaikai mokytųsi susieti skaitomą tekstą su konkrečiais objektais ir subjektais. Panašią funkciją atlieka manipuliatorius, bet jis skirtas vyresniems, jau mokantiems perskaityti neilgus žodžius. Skaitantiems ir rašantiems vaikams galima sukurti spynų žaidimą. Vyriausiesiems, kurie jau mokosi vertinti veikėjų poelgius, suprasti jų priežastis ir pasekmes, turėtų patikti testas „Ar gali būti tarp žmonių pasakos „Varna ir sūris“ veikėjų?“. Džiaugiuosi, kad Flippity autorius sukūrė šį įsivertinimo įrankį. Sukurti jame testą nėra lengva, bet ne dėl programos ypatumų, o dėl galutinio rezultato prasmingumo. Klausimus ir atsakymus reikia taip suformuluoti, kad atsakinėdamas žmogus nejučiomis pasinertų į savianalizės procesą, o rezultatai turi būti labai iškalbingi, nors ir ne visada malonūs. Manau, kad man pavyko🤔
Apžvelgiau tik 5 iš 28 Flippity įrankių, erdvės idėjoms yra daug. Tad sukite pasakų ratą ir skaitykite kartu su vaikais. Tik atsiminkite, kad ratas ne visada išsuks norimą pasaką, todėl sugalvokite užduočių kiekvienam rate esančiam kūriniui. Nesijaudinkite, Flippity jums tikrai padės!
Šį kartą vardo paieškoti siūlau skirtingo amžiaus, skirtingos raidos, skirtingų poreikių ar skirtingų pomėgių vaikams, kadangi pastebėjau, jog pasaka „Katino vardas“ patinka ir mažiems, ir vyresniems, ir vaikams, ir jų tėveliams. O jeigu dar visi kartu susėda prie kūrybinių užduočių stalo, vardo ieškantis katinas įgyja net realų pavidalą. Vadinasi, ši pasaka tinka įgyvendinant ir įtraukųjį ugdymą. #įtraukiajam ugdymui
Klausydami pasakos vaikai turi atlikti tris užduotis. Pirmoji – nupiešti katiną ir jį nuspalvinti. Patys mažiausi gali sujungti punktyrine linija nupieštą katiną, mokantiems skaičiuoti siūloma sujungti taškus, mėgstantiems piešti katiną pasiūlykite sukurti patiems.
Antroji užduotis padės prisiminti medžius, kurių vaisiai – kankorėžiai. Paskutinė užduotis prašo sugalvoti katinui vardą. Kad dirbti būtų lengviau ir smagiau, vaikams pasitarnaus TinyTap programa sukurtas žaidimas „KATINO VARDAS“. Atsižvelgiant į vaikų amžių ir individualius poreikius, vienas užduotis jie galės atlikti savarankiškai, kitoms prireiks vyresniųjų pagalbos. Tai gali būtų grupės, klasės draugai, kurie mokosi dirbti komandoje; tai gali būti pagalbos mokiniui specialistai, auklėtojai, mokytojai, tėvai ar kiti šeimos nariai.
Vyresniems pasiūlykiteinteraktyvią užduotį, kurioje yra dėmesį ir pastabumą lavinantis žaidimas, pasiūlymas rasti net šešiolikos katinų vardus ir šiurpi dėlionė 😱
Patiems vyriausiems skirta užduotis atlieka ir terapinį vaidmenį, kadangi katinų vardai užšifruoti terapinėje abėcėlėje, stiprinančioje dėmesio koncentraciją, lavinančioje atmintį, suvokimą, kalbą.
Po įtemptų darbų mažieji galės atsipalaiduoti gamindami spalvingus katinėlius iš pagaliukų, popieriaus ir šenilo vielos strypelių. Tik nepamirškite ir jiems sugalvoti vardų 😸
Pasiūlymas vesti kūrybines dirbtuves Vienos lietuvių bendruomenėje buvo netikėtas, todėl jį ir truputį anksčiau gautą kvietimą vesti mokymus pasaulio lituanistinių mokyklų ugdytojams palaikiau neatsitiktiniu sutapimu. Smagu, kad tas sutapimas išaugo į gražų ir naudingą abipusį bendradarbiavimą, džiugu, kad sulaukiu laiškų su klausimais, kaip pritaikyti vieną ar kitą mano sukurtą priemonę daugiakalbėje aplinkoje augantiems vaikams, gera su naujais partneriais vėl sugrįžti į tarptautinių eTwinning projektų būrį. Matydama tiek susidomėjimo ir noro susipažinti su mano kuriamais žaidimais, žinojau, kad Austrijoje taip pat žaisime. Mano sprendimas pasiteisino, nes dvi dienas Lietuvos respublikos ambasadoje, įsikūrusioje įspūdingame buvusių mados namų pastate, žaidė visi: ir vaikai, ir mamos, ir tėčiai.
Susitikimą pradėjau nuo „Jausmų sanatorijos“, kurią sukūriau savo auklėtiniams šių mokslo metų pirmajai pamokai. Sekdama savo tinklaraščio lankytojų statistiką matau didelį susidomėjimą šiuo žaismingu užsiėmimu. Mokytoja iš San Francisko lituanistinės mokyklos „Genys“, pasiguodusi, kad į paauglystės laikotarpį įžengę šeštokai niekuo nebesidomi, pirmąjį susitikimą su jais taip pat suorganizavo sanatorijoje. Pamačiusi susidomėjimo ugneles vaikų akyse, ji prisipažino, kad mano priemonės labai tinka šios mokyklos mokiniams. Panaršyti po savo jausmus patiko ir mažiesiems Austrijos lietuvių bendruomenės nariams. Jausmus perkėlėme ir į laikrodukus, nes mane sužavėjo Klaipėdos laikrodžių muziejaus projekto „Savas muziejus“ metu gimusi idėja rodyklėmis pavaizduoti ne laiką, bet savo būseną.
Nuo mažų laikrodukų prasidėjo didieji atradimai, įtraukę ir vaikų mamas, ir tėvelius. Jie net neįsivaizdavo, kad kūrybinių dirbtuvių „Be sienų“ metu iš tiesų sugrius sienos ir jie visi pagamins tikrą laikrodį, kurio dalis ir detales su geriausiais linkėjimais perdavė muziejus iš Lietuvos. Pamačiusi, kaip visi džiaugiasi savo gaminiu, mintyse džiūgavau ir aš, nes po meno terapijos seanso, atvėrusio tarpusavio santykių paslaptis, pasiūliau visiems pasiklausyti Vytautės Žilinskaitės pasakos „Robotas ir peteliškė“, o po to sukonstruoti savo robotą, šviečiantį oranžine akimi. Tą užsiėmimo momentą mintyse pavadinau roboto Dondono sugrįžimu, nes pirmą kartą jis sumirksėjo savooranžine akimi 2019 metais. Prieš ketverius metus gimusi idėja neprarado žavesio, nes noras patiems pasigaminti tai, kas atrodo neįmanoma, tinka visoms kartoms.
Antroji dirbtuvių diena buvo skirta patiems mažiausiems, kurie kartu su tėveliais gamino žaidimo ir mokymosi kubelius, klausėsi Vytauto V. Landsbergio pasakos „Katino vardas“, kūrė katinų paveikslus, kurių vieną, nuoširdžiai ir su įkvėpimu iš plastilino sukurtą mažosios Anos Marijos, gavau dovanų😄. Visi smagiai galvojo katinams vardus, žaidė internetinį žaidimą, gamino žaislinius kačiukus, bandė pakelti savo plaukus taip kaip katinai pašiaušia savo kailius, o po to nepastebimai vėl sugrįžo į roboto Dondono pasaką ir sukūrė šešėlinio roboto susitikimą su plaštakėmis.
Gera buvo matyti visų įsitraukimą. Gera buvo žinoti, kad mano sukurti ugdymo metodai patinka ir toli nuo Lietuvos gyvenantiems vaikams. Koks buvo nustebimas, kai dirbtuvių organizatorė Ingrida pasakė, kad vienas iš tėvelių nėra lietuvis, kad jis – Slovakijos diplomatas. Kaip gaila, kad apie tai sužinojau tik prieš išvykdama namo, nes buvau nustebinta minėto žmogaus puikia lietuviška tartimi, kai jis pasiūlė ambasadorei Linai Rukštelienei nuo anglų kalbos pereiti prie lietuvių. Būtent jo sūnus Tomas patraukė mano dėmesį, kada laukdamas dirbtuvių pradžios išsitraukė knygą. Pasidomėjusi, kokia kalba skaito, nudžiugau pamačiusi lietuvišką tekstą. Tad kūrybinėse dirbtuvėse trykštanti didelė vaikų ir jų tėvų motyvacija liudija apie norą išsaugoti savo tautinį identitetą, norą tarpusavyje bendrauti lietuviškai, siekį perduoti tą norą savo vaikams, kad jie suprastų, jog būdami dvikalbiai vaikai vis tiek yra pasaulio lietuvių dalis!
Kaip ir žadėjau, grįžtu prie avatarų temos. Pirmiausia dėkoju visiems balsavusiems ir rinkusiems geriausiai mane atspindintį avatarą. Tad komentatorių nuomone, nugalėjo avataras Nr. 7, kurį … sukūriau aš pati ir kurį mano auklėtiniai išbrokavo🤣
O dabar dalinuosi šios programėlės nuorodahttps://mustachio.esterlatorre.com/ ir privalumais. Perskaitę lietuvių pasaką „Eglė žalčių karalienė“ mokiniai gavo užduotį sukurti visų Eglės ir Žilvino šeimos narių avatarus. Dalinuosi dviem šeimynom, pradžiuginusiom ir sujaudinusiom mane. Pirmąją šeimą kūrė berniukas, skyręs ypatingai daug laiko sūnų įvaizdžiui. Man nereikėjo jo klausti, kuris avataras yra vaikų, o kuris – tėvų. Tiesa, sumaišiau Ąžuolą su Uosiu, todėl tuoj pat gavau pasiūlymą atkreipti dėmesį į plaukų spalvą – Ąžuolas iš nuotraukos žvelgė pasipuošęs sodria tamsiai žalių plaukų šukuosena. O Beržo nesupainiojau, jo šviesūs plaukai ir skaistus veidelis iš karto priminė laukų berželį.
Pažiūrėkite, kaip Eglės šeimą įsivaizdavo mergaitė, kuri niekaip negalėjo patikėti, kad žaltys galėtų būti geras vyras. Tad ir jo avatare žalčio bruožų liko labai daug. Vaikus avatarų autorė išskyrė odos spalva. Nors Ąžuolas nedaug teturi lietuviškų bruožų, tačiau jis išsiskiria tamsia kaip medžio žievė odair vešlia lapija. Didelis dėmesys odai buvo skiriamas ir kitų berniukų avatarams. Plaukų, antakių, odos spalva leidžia daryti išvadą, kad mergaitės vaizduotėje Eglės šeimos įvaizdį nulėmė gamta.
Avatarų kūrimo programą galima naudoti įvairių dalykų pamokose, klasės valandėlėse, neformaliojo ugdymo užsiėmimuose. Vaikai gali kurti ne tik literatūrinius herojus. Pasiūlykite sukurti išgirsto muzikos kūrinio emocją; paklauskite, kaip atrodytų draugystė, meilė, baimė, pyktis… Kalbėdami apie realius žmones: istorinių, geografinių, politinių įvykių veikėjus, paprašykite vaikų pavaizduoti jų emocijas atlikus žygdarbį, pasiekus tikslą, įvykdžius nusikaltimą, padovanojus pasauliui išradimą ir pan. O gal įdomu būtų sužinoti, kaip vaikai įsivaizduoja mitinius herojus, tik žmonių vaizduotėse egzistuojančias būtybes? Pabandykite sukurti avatarus mokydamiesi palyginimų. Negi nesmalsu, kaip atrodytų gudraus kaip lapė, pikto kaip vilkas, pasipūtusio kaip kalakutas avatarai?! Avatarai gali padėti išskirti įvairių profesijų atstovų savybes. Pasinaudokite šia programėle ir kurdami sveikinimus mamoms, tėčiams. Sukurkite avatarą draugui gimtadienio, mokytojui jo profesinės šventės proga. Jausmų ir emocijų perkėlimas į ekraną padės įsijausti į vaizduojamų asmenybių vidų, suprasti jų būseną, prisidės prie empatijos ugdymo💜
Noras aplankyti Paryžių visada buvo didelė mano svajonė. Galvojau, kad svajone ir liks, todėl spontaniškas sesers pasiūlymas aplankyti Prancūzijos sostinę buvo priimtas ir įgyvendintas. Nepasakosiu nei apie Luvrą, nei apie Eifelio bokštą, nei apie Monmartrą, apie tai galima paskaityti bet kur, šių nuostabių kultūros paminklų nuotraukų pilnas internetas. Užsiminsiu tik apie Paryžiaus Dievo Motinos katedrą, kuri net ir po gaisro atrodo įspūdingai. Būtent šalia jos esančioje suvenyrų parduotuvėlėje radau geraširdžio Kvazimodo ir gražuolės Esmeraldos skulptūrėles. Paminėsiu ir Eliziejaus laukus, padovanojusius man Pelenės pasakos akimirką. Rašau akimirką, nes mažoje figūrėlėje sutilpo svarbiausi pasakos įvykiai: lemtingas laikrodžio dūžis, Pelenės bandymas spėti pasiekti karietą ir svarbiausia šio skubėjimo pasekmė – pamestas krištolinis batelis.
Tiesa, Paryžiuje galėjau nusipirkti daug Antuano de Sent Egziuperi knygos „Mažasis princas“ suvenyrų, tačiau jis mano kolekcijoje jau yra. O bartuoto katino tikrai pasigedau 🤔
Nors vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, kad šiuolaikiniai žmonės mieliau renkasi elektroninių knygų skaitykles, kad skaitmeninės knygos ateityje pakeis popierines, aš kalbėsiu apie mokomąsias skaitmenines knygas ir jų privalumus. Pirmasis privalumas – tapti knygos autoriumi, sukurti tokią knygą, kuri tiktų tavo ugdytiniams, kurią galėtum pritaikyti ne vienai klasei ir ne vienus metus. Nors esu sukūrusi tik penkias knygutes, tačiau atsivertusi jas pamokose nuolat pasidžiaugiu sutaupytu laiku. Dar vienas privalumas – knygas galima bet kada papildyti reikiama medžiaga. Vadinasi, joms nėra jokių naudojimo(si) apribojimų. Savaime aišku, kad skaitmeninės knygos padeda mokyti(s) nuotoliniu būdu, todėl pandemijos metu sukūriau keturias knygas, kuriomis ir dabar sėkmingai naudojasi mano tinklapio lankytojai: RUDŽIO NUOTYKIAI IR PAMOKĖLĖS APIE DAIKTAVARDŽIO SKAIČIUS, KĄ GALI RANKOS?, SAKMĖS,LEGENDOS,PADAVIMAI. Prie skaitmeninių knygų priskirsiu ir TinyTap programa kurtas užduotis: INTERAKTYVI PASAKOS „SIGUTĖ“ VERSIJA, „LAIKAS“, METŲ LAIKAI, GIMINIŠKI ŽODŽIAI. Tokios knygos patinka ir vaikams, nes jose esančius tekstus pagyvina ne tik įprastos, bet ir animuotos iliustracijos. Į skaitmenines knygas galima įkelti garso, vaizdo medžiagą ir, svarbiausia, interaktyvių užduočių!
Pandemijai aprimus, knygų kūrimo platformas primiršau. Prieš keletą dienų gavau elektroninį laišką, kviečiantį susipažinti su platformos BOOK CREATORatnaujinimais, išklausyti dviejų valandų mokymus ir gauti sertifikuoto autoriaus ženklelį. Mokymų metu pajutau kūrybinį įkvėpimą, kuris sugulė į skaitmeninę knygutę „MIŠKO DETEKTYVAS“, skirtą mažiesiems nuotykių ieškotojams. Tad pasakysiu apie dar vieną privalumą – malonumą kurti ir matyti, kaip greitai tavo mintys įgauna pavidalą. Juk nei viena popierinė knyga nėra išleidžiama tokiu greičiu. Tad kviečiu ne tik skaityti, bet ir kurti! Kviečiu ne tik kurti, bet ir dalintis!
korsigita 