Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Kurdama žaidimą „MESK KAULIUKĄ IR SUKURK UŽGAVĖNIŲ BAUBUKĄ“ galvojau tik apie šventę ir jos nuotaiką, bet išvydusi vaikų piešinius greitai persigalvojau. Baubukai pasitarnavo man prisimenant sudurtinių žodžių darybą, gilinat žinias apie būdvardžius, antonimus ir sinonimus, mokantis kurti aprašymus, galvojant palyginimus, net įgyvendinant socialinį ir emocinį ugdymą. Tad manau, kad šitą žaidimą galima žaisti ne tik švenčiant Užgavėnes, bet ir mokantis lietuvių kalbos. Ir ne tik jos!
Iš atsiliepimų supratau, kad žaidimas vaikams patiko. O man patiko, kad jūs žaidimą savaip interpretavote. Ačiū Ustukių pagrindinės mokyklos mokytojai Rasai Adomavičiūtei-Vasiliauskienei už naują idėją 😀
Kad mokslo šaknys nebūtų tokios karčios, pradėkime mokslo metus žaismingai 🙂 Smagi FLIPPITY VIKTORINApadės pereiti nuo atostogų prie mokymosi ritmo. O besisukantis METŲ LAIKŲ ratas paskatins pasukti ir galvas, kad niekas nesusipainiotų tarp daugybės sezoninių reiškinių. Žinias apie rudenį vaikai galės pasitikrinti (gal ir papildyti) žaisdami žaidimą „APIE RUDENĮ“, sukurtą žaidimo „Kryžiukai-nuliukai“ principu. Nors žaidimas skirtas dviem žaidėjams, tačiau jis puikiai tiks ir dviem komandoms.
Užduotis „KĄ SLEPIA FIGŪROS“ primins, jog atėjo ruduo, kviečiantis visus į klases.
Vis dar tebegyvenantiems vasaros atostogų prisiminimais tikrai pravers dėmesio koncentraciją lavinantys užšifruoti rašteliai, kuriuos galima sukurti naudojantis „TERAPINE ABĖCĖLE“. Tiems, kas neturės laiko, siūlau pasinaudoti mano sukurtu rašteliu.
Užšifruoti galima ne tik tekstus. Jeigu gausite naują klasę, pasiūlykite vaikams susipažinti šifruojant vienas kito vardus. Užšifruota pamokos tema, užduotis, mįslė, patarlė ar reikalingas žodis taip pat prisidės prie vaikų motyvacijos kėlimo, susidomėjimo siūloma veikla. Tad šifruokite ir mėgaukitės!
Tai ne visai tikslus vertimas, kadangi rusiško tinklaraščio pavadinimas yra žaismingas žodžio oбучать (mokyti) darinys.
Tinklaraštyje «Обучалка»dalinamasi mokomąja medžiaga, kortelėmis, lavinamaisiais žaidimais, skirtais ikimokyklinio amžiaus vaikams. Čia galima rasti daug metodinės medžiagos, įvairių straipsnių, filmuotų užsiėmimų, mokančių dirbti su autizmo sindromą ir kitų raidos sutrikimų turinčiais vaikais. Tinklaraščio autoriai dalinasi informacija apie alternatyviosios komunikacijos sistemą, suteikia galimybę nemokamai atsisiųsti PECS kortelių. Iš čia galima atsisiųsti ir Glenno Domano kortelių, ir dėlionių, ir loginių grandinėlių, rūšiavimo, atminties žaidimų, loto, domino, spalvinimo paveikslėlių, emocijų pažinimo užduočių… Tad tiems, kurie supranta rusų kalbą, «Обучалка» atvers dar daugiau ugdymo galimybių.
Pirmoji šio pasakojimo pavadinimo dalis priklauso Rasos Lazauskaitės knygai. Kadangi knygos anotacijoje buvo rašoma, jog ji tinka ir mažiems, ir dideliems, kad ji netgi gali pakeisti skaniausų ledų porciją, nieko nelaukdama atsiverčiau ir pradėjau skaityti. Knygą skaičiau ir dėl kitos priežasties. Ruošdamiesi šių metų Velykoms, kartu su mokiniais vėl prisijungėme prie fondo „Švieskime vaikus“projekto „Vaikų Velykėlės 2021“. Projekte dalyvaujame antrus metus, kadangi labai patinka fondo įkūrėjų pasiūlyti mainai: mes jiems kuriame didelį margutį, jie mums dovanoja knygų. Būten ši R. Lazauskaitės knyga šiemet buvo iškeista į du gigantiškus margučius 🙂
Perskaičiusi knygą supratau, kad galiu aptarti ją su visais savo mokiniais. Tad mokslo metų pradžioje patikrinsiu, ar tikrai ši knyga įdomi įvairaus amžiaus skaitytojams. Aš jau esu patikusiųjų pusėje 🙂 Buvo gera skaityti tokią šiltą, emociškai jautrią ir vertybes puoselėjančią knygą. Kokiu žodžiu, jei ne draugystė pavadinti norą suteikti galimybę pajust skrydžo džiaugsmą tiems, kurie skraidyti negali. Kokiu žodžiu jei ne draugystė pavadinti miško gyventojų susirūpinimą dėl pamestų stručio sapnų. Kokiu žodžiu jei ne draugystė pavadinti kurmio ryžtą išlįsti į žemės paviršių ne jam skirtu laiku. Kokiu žodžiu jei ne draugystė pavadinti norą būti kartu ir džiaugsme, ir bėdoje…
O kad kartu būtų smagiau aptarinėti miškelio gyventojų nuotykius, parengiau užduočių komplektą, suteiksiantį progą po vasaros žaismingai pa(si)tikrinti turimas žinias ir įgyti naujų, leisiantį išsiaiškinti vaikų požiūrį į bendravimą, sužinoti, kokie sapnai juos aplanko naktimis, ir net padėsiantį įveikti baimes.
Sakmės, legendos ir padavimai yra labai artimi pasakojamosios tausosakos žanrai, todėl atskirti juos nėra lengva. Pavyzdžiui, 5 klasės skaitiniuose, skirtuose klausos sutrikimą turintiems mokiniams, istorija apie Vilniaus įkūrimą vadinama padavimu, o internetiniuose šaltiniuose – legenda.
Mano mokiniai šias sąvokas taip pat painioja, todėl iškėlę klausimą – pasakojimas apie Vilniaus įkūrimą yra legenda ar padavimas – pradėjome atsakymo paieškas. Kad vaikai suprastų sakmių, padavimų ir legendų skirtumus, parinkau jiems skirtingų žanrų tekstų: vadovėlyje esančias sakmes „Kodėl Saulė šviečia dieną, o Mėnuo naktį“ ir „Kodėl katė paėdus prausias“; „Legendą apie Klaipėdos vardą“ ir padavimą „Marčiupis“. Skaitydami stengėmės atrasti išskirtinių bruožų, padedančių atpažinti kūrinio žanrą. Kad tarp tų bruožų nepaklystų, sukūriau lentelę. Skaitydami konkretų kūrinį mokiniai atitinkama spalva pažymi, jų nuomone, tinkamas teksto dalis. Jeigu skaitoma vadovėlyje, galima pasinaudoti spalvotomis figūromis, lipdukais, sagomis, kaladėlėmis ir kt. Tokia veikla ne tik padeda skirti pasakojamosios tautosakos žanrus, bet ir skatina įsigilinti į skaitomą tekstą.
Mokant sutrikusios klausos mokinius, ypatingai daug dėmesio skiriama aktyvaus ir pasyvaus žodyno plėtimui, sąvokų suvokimui, gramatinės kalbos struktūros įsisavinimui. Šis darbas neįmanomas be vaizdinės informacijos, formuojančios sąvokas ir vaizdinius, padedančios mokytis kalbos. Nuotolinio mokymosi metu vaizdinė informacija ne tik prisideda prie kalbos lavinimo, ji palengvina žinių įsisavinimą mokantis savarankiškai. Todėl sakmę „Kodėl katė paėdus prausias“ perkėliau į trumpą filmuką, sakmės apie Saulę ir Mėnulį skaitymui pasinaudojau „Google“ bendrovės socialiniame tinkle Youtube rastu į gestų kalbą išverstu filmuku. Tiems, kam gestų kalba neaktuali, gali žiūrėti Animotuko TV kūrinį.
#Nuotoliniam mokymui
Interaktyviu Quizizz testupatikrinau vaikų žodynėlio žinias.
Su „Legenda apie Klaipėdos vardą“ mano mokiniai susipažino skaitydami skaitmeninę knygutę, papildytą naudinga ir įdomia informacija, teksto suvokimo ir kalbos pažinimo užduotimis.
Kadangi šį rudenį su mokiniais lankėmės Anykščiuose, kelionės prisiminimus atgaivinome padavimu apie Marčiupio upelį ir akmenį. Kodėl ne apie Puntuką, paklausite? Pirma, šio akmens istoriją, tautosakos žanrą ir kitus faktus aiškinsis devintokai. Antra, būtent šis padavimas atskleidžia pagrindinį padavimų bruožą – tragizmą.
O kunigaikščio Gedimino sapno skaitymui rekomenduoju pasitelkti vos minutės trukmės, bet labai menišką Lietuvos sostinės įkūrimą vaizduojantį animacinį filmuką.
Ir nepamirškite kartu su vaikais skaitydami spalvinti teksto vietas, padėsiančias sužinoti, kas yra Gedimino sapną ir Vilniaus įkūrimą aprašantis kūrinys – legenda ar padavimas. O sėkmingai atliktą darbą galima vainikuoti STEAM užduotimi – Gedimino pilies statyba.
Šiemetinę Helovino šventę nusprendžiau susieti su populiariu fizikos reiškiniu – šviesos lūžiu. Paslaptingai pasirodantys ir vėl išnykstantys piešiniai tikrai turėtų sukelti mokinių smalsumą ir norą išsiaiškinti, kaip viskas vyksta. O juk STEAM ugdymu to ir siekiama! Tik nepagalvokite, kad lietuvių kalbą iškeičiau į fiziką! Apie šviesos lūžį mokiniams papasakos gamtos ir fizikos mokytoja, o mano pamokoje, dirbdami su trumpos pasakos tekstu, vaikai gilins žinias apie antonimus, vienarūšes sakinio dalis ir jų skyrybą. Su kitais mokiniais kalbėsime apie Helovino herojus aiškindamiesi, ko trūko svečių sąraše, kuo ypatingi į pilį patekę veikėjai, kodėl jie pasirodė tik mėnuliui patekėjus, kaip jie reaguoja į patekančią saulę ir kt. Sudarydami Helovino veikėjų sąrašą, pakartosime lietuvių kalbos abėcėlę, o vėliau būtinai pasirinksime labiausiai patikusius veikėjus, nupiešime juos ir aprašysime pagal daikto aprašymo planą. Nuojauta kužda, kad bus linksma 🙂
Literatūros klasiko Antano Baranausko literatūrinio palikimo paieškos bandant apglėbti Puntuko akmenį, žingsniuojant medžių lajų taku virš garsiojo Anykščių šilelio, stengiantis prisiminti ekspozicijose esančią informaciją apie šilelio augalus ir gyvūnus, dairantis aplink 35 metrų aukščio apžvalgos bokšte; pažintis su senovės Lietuvos gyvenimą liudijančiais eksponatais Arklio muziejuje; pasinaudojimas galimybe pajusti visatos begalybę ir tuo pačiu suvokti klasės sistemos prasmę virtualiai skriejant „Cosmos“ Paukščių Taku; bendrystės išbandymas painiuose Labirintų parko kambariuose; jėgų pasitikrinimas Pramogų ir sporto centre „Kalita“; lietuvių kalbos žinių gilinimas sprendžiant galvosūkius, žodyno plėtimas netikėtais arklio plauko spalvų pavadinimais; smagus bendravimas autobuse ir kitos įdomybės… Štai taip kultūrinio ugdymo dieną praleido mano mokiniai! Kelionės įspūdžius perteikė nuotraukos, o vaikų emocijas ir žinias – grįžus į mokyklą užpildytas kelionės dienoraštis, kuriame matytus vaizdus mokiniai apibūdino daiktavardžio galininku, elgesį kelionės metu įsivertino būtojo kartinio laiko pirmojo asmens veiksmažodžiais, o savijautą – būdvardžiais ir prieveiksmiais.
Po truputį mažėjant darbams, vėl galiu sugrįžti prie veltinio, prie medžiagos, kuri tiek daug duoda: naudos pamokoms ir užsiėmimams, kūrybinio džiaugsmo, pasitenkinimo gautu rezultatu, malonaus atsipalaidavimo.
Šį kartą veltinio atraiža virto terapiniu, emocinį intelektą ugdančiu žaidimu „Emocijų domino“. Jį galima žaisti kaip klasikinį „Domino“ žaidimą, bet galima sukurti ir savo taisykles. Pavyzdžiui, sudėti dvi vienodas emocijas ir pasvarstyti, kas būtų susitikus dviem tokiems pat žmonėms. Galima ir atvirkščiai – parinkti dvi skirtingas emocijas ir pasvarstyti, kuri dominuotų, kuri padėtų, kuri nusisuktų, kuri nuvestų klystkeliais, kuri paskatintų keistis ir pan. Galima paieškoti emocijų, galinčių nuslopinti negatyvias arba padidinti pozityvias emocijas, galima sudėlioti teigiamų ir neigiamų emocijų takelius ir t. t. Žaidimas vienas, o galimybių nepaprastai daug! Šalia veltininio žaidimo pagaminau ir laminuotų kortelių rinkinį, kad prireikus jis būtų greičiau ir lengviau padauginamas, nes ateinančiais mokslo metais turėsiu didelę skirtingo amžiaus, nevienodo charakterio, įvairiausių pomėgių auklėtinių klasę, su kuria planuoju OLWEUS klasės valandėlėse sužaisti ne vieną „Emocijų domino“ partiją.
Žaidimas ras vietą ir lietuvių kalbos pamokose. Žaisdami vaikai mokysis būdvardžių, jaustukų, veiksmažodžio nuosakų, antonimų, sinonimų, sudėtinių prijungiamųjų priežasties, sąlygos aplinkybės sakinių sudarymo ir skyrybos. Minkštomis veltinio arba blizgiomis laminuotomis kortelėmis galėsime retkarčiais pasinaudoti ir į(si)vertindami savo veiklas.
Pradėjusi pamokose taikyti meno terapiją, prisiminiau medžių lapų marginimo idėją. Tam įtakos turėjo ir lygiai prieš metus pasidalintas įrašas „TEGYVUOJA LAPAI!“. Šį kartą ant rudeninių lapų surašėme sinonimus žodžiams, papuošusiems mokykloje vykusį renginį „ŠIMTMEČIO SKONIAI“ .
Spalvingi rudens lapai tapo dar puošnesni, nes juose sugulė gražūs žodžiai, emocijos ir geri jausmai, užpildę vaikų širdis kuriant gerumo akcijos dalyviams padėkos suvenyrus.
Tikiuosi, mano mokiniai prisimins ne tik džiugias ir prasmingas renginio akimirkas, bet ir žodžių GRAŽUS, SKANUS, KVAPNUS, AČIŪ sinonimus, kuriuos, sutūpę lyg paukštukai aplink mano stalą, taip kruopščiai rašė.
Beje, sinonimų ieškojome Antano Lyberio žodyne, išleistame 1961 metais. Suskaičiavę žodyno ir lietuvių kalbos vadovėlių amžių, vaikai turėjo progą padiskutuoti, kodėl mano asmeninė knyga atrodo kaip nauja, o daugelio jų vadovėliai prašosi skubios reanimacijos 😉
Šiandien mes nesivaržysime moliūgų svėrimo varžybose, neskaptuosime jų ir Helovino šventei, netgi moliūgų sriubos receptais nesidalinsime, bet jų nepamiršime, nes mūsų moliūgai padės gilinti žinias apie antonimus ir sinonimus.
Helovino šventei, netgi moliūgų sriubos receptais nesidalinsime, bet jų nepamiršime, nes mūsų moliūgai padės gilinti žinias apie antonimus ir sinonimus. 
korsigita 