Paskelbta Būdvardis, Daiktavardis, dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Idėjos kalendorinėms šventėms, meno terapija, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Terapija, Velykos, Žodžių daryba

PROJEKTO KODAS – MARGUTIS

     Dalyvaudami projekte „Margučiai“ vaikai patys išsiaiškins margučių dažymo tradicijas, mokysis rinkti ir apdoroti duomenis, sudaryti apklausų diagramas, kurti nuotraukų albumus.

     Projektą paįvairinantis eilėraštis padės sužinoti, ar vaikai suvokia skaitymo tekstą, ar geba suprasti paslėptą mintį.

     Kalbos pažinimo užduotys gilins žinias apie daiktavardžius ir būdvardžius.

     Apklausos ir pokalbiai su šeimos nariais ne tik praplės žinias apie margučių dažymo tradicijas, bet ir stiprins tarpusavio ryšį.

     Atliekant paskutinę užduotį rekomenduoju neapsiriboti paprastu spalvinimu. Pasiūlykite vaikams aplikacijos, dekupažo, taškavimo, brūkšniavimo, raižymo ant plastelino ir kitokių įdomių technikų. Galima į projektinę veiklą įtraukti ir terapinių akcentų, pavyzdžiui, išmarginti margutį naudojant atpalaiduojantį zendoodle piešimą.

PROJEKTAS „MARGUČIAI“

Daugiau velykinių idėjų:

SERTIFIKUOTOS VELYKOS
TEGYVUOJA LAPAI!
SVEIKINIMAI ŠV. VELYKŲ PROGA
MARGUČIAI SU SIURPRIZU IR KITOS VELYKINĖS IDĖJOS
VELYKINIŲ UŽDUOČIŲ RINKINUKAS
„MARGUTIS“
Kad Velykos būtų spalvotos!
Žaidimai iki Velykų ir po jų!

 

Paskelbta Daiktavardis, Idėjos kalendorinėms šventėms, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Rugsėjo 1-oji, Sintaksė ir skyryba, Vadovavimas klasei

PAILSĖJĘ, PAŪGĖJĘ VĖL SUTINKAME RUGSĖJĮ!

     Gana greitai miestuose ir miesteliuose prasidės tradicinis šurmulys – linksmai Vėl į mokyklą 2aidintis varpelis praneš apie naujų mokslo metų pradžią, kurią kiekvienas ugdytojas stengiasi padaryti kuo įspūdingesnę, originalesnę ir įsimintinesnę. Todėl kaip ir kasmet parengiau užduočių, tiksiančių ir pirmajai mokslo metų šventei, ir pirmosioms pamokoms. Šį kartą kviečiu pažaisti su žodžiais.

     Kartu su vaikais keliaujant po Lietuvą („KELIONĖ PO LIETUVĄ“)  ir ieškant pasislėpusių žodžių, galima pakalbėti apie įvairius miestus, pasidalinti žiniomis apie kultūros ir istorinius paminklus. Jei vaikai dar nenusiteikę rimtai dirbti, galima paprašyti pažymėti tuos miestus, kuriuose gyvena vaikams svarbūs žmonės, tuos miestus, kuriuos jiems norėtųsi aplankyti. Mėgstantiems žaidimus vaikams turėtų patikti išrinkti ir surašyti miestus, iš kurių pirmųjų raidžių susideda jų vardai. O vėliau būtų įdomu sujungti tuos miestus linijomis ir pamatyti savo vardo figūrą.

     Ruošiantis pirmosioms pamokoms pravartu prisiminti ne tik mokyklinių priemonių pavadinimus, bet ir pasikartoti daiktavardžių kaitymo linksniais taisykles. Tai padaryti galima sprendžiant galvosūkį „RUOŠIUOSI PAMOKOMS“ 

     Mokyklinių priemonių temą tęsia KRYŽIAŽODIS „PABĖGUSIOS BALSĖS“. Ši užduotis padeda prisiminti lietuvių kalbos garsus ir raides, plečia žodyną, lavina mąstymą.

     DĖLIONĖ „SAKINYS“ tinka ir lietuvių kalbos pamokoms, ir kalbos lavinimo užsiėmimams, ir žurnalistų, literatų ar kalbininkų būreliams, ir įvairioms šventėms, konkursams ar viktorinoms. Suradę kiekvienos dėlionės detalės vietą ir perskaitę sakinį,  vaikai sakinio minties teisingumu gali įsitikinti analizuodami žemiau pateiktus pavyzdžius:

  • Aš myliu mamą, tėtį, sesę ir brolį. Myliu visus šeimos narius.
  • Ar myliu mamą, tėtį, sesę ir brolį. Svarstau, ar myliu savo šeimos narius.
  • Aš myliu mamą, tėtį, sesę ar brolį. Teigiu, kad myliu kažkurį šeimos narį.

     Pasiūlius mokiniams pakeisti kiekviename naujai sudarytame sakinyje po vieną raidę, mokoma suvokti žodžio įtaką tekstui, plečiamas vaikų žodynas, lavinamas dėmesys, vaizduotė:

  • Jonas parodė savo mėgstamiausius barus. Jonas parodė tavo mėgstamiausius barus. Jonas parodė tėvo mėgstamiausius barus. Jonas parodė tėvo mėgstamiausius batus.
  • Julė pradėjo kepti pyragą. Julė pradėjo tepti pyragą. Julė padėjo tepti pyragą. Julė žadėjo tepti pyragą.
  • Miglė vilkėjo vakarinę suknelę. Miglė vilkėjo vasarinę suknelę.
  • Sceną puošė lėlės. Sceną puošė gėlės. Sieną puošė gėlės.

     Vyresniųjų klasių mokiniams galima pasiūlyti pakeisti pasirinkto sakinio iš skaitomos knygos raidę ir padiskutuoti, kaip pakryptų kūrinio siužetas, kaip susiklostytų veikėjų likimai, o gal ta raidė nepadarytų jokios įtakos ir pan.

     Žaisti su sakiniais galima ir analizuojant periodinės spaudos tekstus. Tai šiuo metu ypač aktualu, kadangi internetiniai portalai, konkuruodami ne tik vieni su kitais, bet ir su laiku, daro labai daug klaidų, kartais iš esmės pakeičiančių pateikiamą informaciją.

Pavyzdys iš „Lietuvos ryto“ savaitinio žurnalo „TV antena“ (32/2018).  

Pradinukams skirta užduotis „OBUOLIŲ MAIŠAS“ lavina kalbą, dėmesį, moko skirti spalvų atspalvius. 

     Būsimiems pirmokėliams skirta Birutės Lenktytės-Masiliauskienės knygutė „Peliuko pamokėlės. Ruošiamės į mokyklą“ padeda papildyti turimų žinių bagažą, lavina pažintinius procesus, kūrybiškumą.

     Tinklaraštis From ABCs to ACTs siūlo įdomią skaičiavimo užduotį ir vaikų mėgstamą žaidimą „Aš randu“ . Panašių žaidimų galima rasti rinkinyje „Paieškok ir pagalvok ir „Kiek tu gali rasti?“ (NAUJA!).

     O patiems mažiausiems patartina sukurti pirmąją jų enciklopediją! Idėja iš tinklaraščio Planning Playtime – Learning Through Play.

    Tinklapis Education.com skirtas tiems, kurie vis dar nieko nerado. Čia yra daug originalių visus pažintinius procesus lavinančių užduočių, skirtų pirmosioms pamokoms! (NAUJA!)

Nemokamų išteklių mokslo metų pradžios tema siūlo ir tinklaraščiai: totschooling, itsy bitsy fun.

Panašūs įrašai:

AR PASIRUOŠĖTE MOKYKLAI? 
RUGSĖJO 1-OSIOS KODAS – VĖL Į MOKYKLĄ! 
RUGSĖJO 1-OSIOS SUVENYRAI IR DOVANĖLĖS VAIKAMS 
RUGSĖJO 1-OSIOS SVEIKINIMAI 
RUGSĖJO 1-OSIOS SCENARIJAI 
RUGSĖJO 1-OSIOS PASIŪLYMAI LABAI UŽIMTIEMS MOKYTOJAMS 
NETRADICINIAI PASIŪLYMAI PIRMOSIOS RUGSĖJO SAVAITĖS PAMOKOMS 
IDĖJOS PIRMOSIOMS PAMOKOMS 
MOKSLO METŲ PRADŽIA GALVOSŪKIŲ IR ŽAIDIMŲ RITMU
Paskelbta Daiktavardis, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos

ATMINTUKAI

     Jau galvojau, kad skaitmeninių priemonių alternatyvos tema išsemta, tačiau šiandienatmintukai netikėtai kilo mintis tradicines daiktavardžių galūnių lenteles mokiniams pateikti popieriniuose atmintukuose. Vaikams paaiškinau, kad atmintukai išsaugo viską, kas žmogui svarbu. Juk internete informacija dažnai keičiasi, o atmintukai kantriai ir nesiskųsdami laiko mūsų sukauptus dokumentus, nuotraukas, žaidimus. Todėl savo mokiniams pasakiau turinti viltį, kad tai, ką šiandien sudėsime į mūsų naująją laikmeną, sukris ir į jų galveles. Nuskambėjęs vaikų juokas leido suprasti, kad pataikiau tiesiai į dešimtuką, nes išgirdę prašymą išmokti daiktavardžių skaičių galūnes, vaikai tikrai nebūtų taip džiūgavę. Penktokėlis Romukas pareiškęs, jog atmintukas yra tam, kad atsimintų, tuoj pat garsiai pasigailėjo, kad jo negalima įdėti į kompiuterį. Tad vaikui beliko sutikti su mano pasiūlymu visą jame esančią medžiagą sudėti į savo atmintį.

Daugiau apie skaitmeninių priemonių alternatyvas skaitykite: 

KAIP SUKURTI ALTERNATYVĄ SKAITMENINEI UGDYMO(SI) APLINKAI?
PIRMOJI PAMOKA ARBA „SKAITMENINĖ“ KLASĖ 🙂
POPULIARIEJI EMOCIJŲ VEIDELIAI PAMOKOJE
VAIKŲ, TURINČIŲ ELGESIO IR EMOCIJŲ SUTRIKIMŲ, VERTINIMO IR ĮSIVERTINIMO ĮRANKIAI
Dar kartą apie socialinę kampaniją „Mokykla 2.0“
Lietuvių kalbos galima mokytis įdomiai ir nesudėtingai

 

Paskelbta Būdvardis, Daiktavardis, Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos

PAKALBĖKIME APIE… NOSIS!

     Mokydama vaikus būdvardžių, dažniausiai pasitelkiu aprašymo metodą. Žmonių veidai – viena iš temų, padedanti mokyti vaikus vartoti kalboje būdvardžius, kaityti juos, derinti su daiktavardžiais.

     Pastebėjusi, kad Vytauto Račicko tekste „Riesta nosis“ vaikams sunku įsivaizduoti su meškerės kabliuku lyginamą mergaitės nosį, sukūriau šešėlių žaidimą, kurio metu mokiniai ne tik „matavo“ žaidimo herojams įvairias nosis, bet ir mokėsi jas pavadinti, palyginti su aplinkoje esančiais daiktais. Vaikų pastabumas nustebino: riesta nosis buvo panaši į klasės kampe stovinčio mano „budinčio“ skėčio kotą, smaila nosis buvo lyginama su Vyčio kardu, nepraslydo pro akis ir už lango esantis sniego kalnelis, patekęs į bukos nosies apibūdinimo lentelę 😀 Vėliau kiekvienas galėjo nusipiešti savo veido profilį ir sužinoti, koks apibūdinimas tinka jo nosiai.

 

     Matydama vaikų susidomėjimą, ištraukiau jau užmirštą žaidimą „Pakvaišusi  šeimynėlė“, leidusį sukurti įvairių nuotaikų personažus ir juos kartu su klasės draugais aprašyti. O namuose mokiniams pasiūliau aprašyti žurnaluose rastų nuotraukų herojus. Šiuos aprašymus galima papildyti klausimais apie žmonių charakterius, pasiūlyti atspėti, kuo užsiima nuotraukos veikėjas, sugalvoti jam vardą, nustatyti amžių, aptarti pomėgius ir pan.

     Šis trumpas pamokos aprašymas iliustruoja mano šių mokslo metų bandymą suderinti skaitomą tekstą su gramatika ir kalbos ugdymu. Ir anksčiau teksto suvokimo užduotis papildydavau gramatinėmis ar kalbos ugdymo užduotimis, tokiu pat principu vadovavausi rengdama vadovėlį „Sintaksė ir skyryba“, kartu su kolegėmis kurdama lietuvių kalbos mokymo priemonių komplektą 8 klasei, tačiau tai būdavo fragmentiški bandymai. Šiais metais kiekvienas literatūros kūrinys nepastebimai įsilieja į gramatikos ir sintaksės temas, o su tekstu susijusios užduotys, žaidimai, kuriamos situacijos, problemų sprendimai ne tik suteikia galimybę išsamiau išnagrinėti kūrinį, bet ir padeda ugdyti kritinį vaikų mąstymą.

Daugiau apie būdvardžius:

KURKIME ŽAIDIMĄ KARTU!  NAUJA!
PAMOKA SU MATRIOŠKA 
Būdvardžių daryba
Žaidimas „Gyvūnai“
Testas „Daiktavardis ir būdvardis“
PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ
ŽAIDIMAS BE PABAIGOS  
LIETUVIŲ KALBOS DALYS ARBA ANTRAS DAIKTŲ GYVENIMAS
VARŽYBOS SU IŠDYKĖLĖMIS PELYTĖMIS
Pamokų ciklo „Ąžuoliuko rytas“ planas

 

Daugiau apie daiktavardžius:

MOKOMĖS PAŽINTI DAIKTAVARDĮ
KAIP PAAIŠKINTI MOKINIAMS, KAS YRA VIENASKAITINIAI IR DAUGISKAITINIAI DAIKTAVARDŽIAI?
VARŽYBOS SU IŠDYKĖLĖMIS PELYTĖMIS
Daiktavardžių giminės
Daiktavardžių kaitymas linksniais
Daiktavardžių skaičiai
Pamoka „Kartojame daiktavardį“
Kas apvogė Kalėdų senelį, arba rimtos ir nerimtos kalėdinės užduotys įvairioms pamokoms
Testas „Daiktavardis ir būdvardis“
Paskelbta Būdvardis, Daiktavardis, Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Prieveiksmis, Sintaksė ir skyryba, Skaitvardis, Vientisinis sakinys, Žodžių daryba, Žodžių junginys, Įvairūs

PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ

     Ketvirtį amžiaus atidavus sutrikusios klausos vaikams sužinoti, kad reikės mokyti pelėdagirdinčiųjų klasę – nemenkas išbandymas. O klasę vaikų, turinčių elgesio, emocijų, dėmesio sutrikimų – jau ir iššūkis. Su tokiomis mintimis sutikau 2016 m. vasarą, atnešusią ne tik daug nerimo, bet ir didžiulį įkvėpimą, virtusį eiliuota mokymo priemone „Pasaka apie kelionę į aukštesnę klasę“.

     Dirbdama nedidelėje kurčius ir neprigirdinčius vaikus ugdančioje mokykloje turėjau privilegiją matyti juos nuo pat parengiamosios klasės, stebėti, kaip jie auga, iš pradinių klasių mokytojų sužinoti viską apie jų žinias, pomėgius, charakterio bruožus ir kitus svarbius dalykus. Tačiau naująją penktą klasę sudarė iš įvairių ugdymo įstaigų susirinkę vaikai, apie kuriuos galėjau pasiskaityti tik Pedagoginės psichologinės tarnybos išvadose ir rekomendacijose, kurios sufleravo, kad tai, kas tiko klausos negalią turintiems vaikams, naujokams visiškai netiks.

     Norėdama sužinoti, su kokiu žinių ir gebėjimų bagažu atvyksta mano naujieji mokiniai, pradėjau mintyse dėlioti šaunios trijulės – Romo, Urtės ir Austėjos kelionę į aukštesnę klasę. Dirbdami su šia pasaka, mes visi kartu pasitikrinome pradinėse klasėse įgytas žinias ir gebėjimus, o vaikų reakcija į keturiolika pasakoje esančių užduočių atskleidė ir jų silpnybes bei stiprybes, parodė, kas jiems tinka, ko ateityje reikėtų vengti, leido suprasti, kaip ir kam pritaikyti atnaujintą lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrąją programą, kokius metodus ir darbo būdus parinkti pamokoms. 

     Pasakos posmeliuose slepiasi ne tik lietuvių kalbos užduotys, ji atlieka ir auklėjamąjį vaidmenį, skiepija vertybes, o po šį savaitgalį vykusių Pasakų terapijos mokymų, galiu sakyti, kad turi ir terapinį poveikį. 24–36 puslapyje rasite teksto suvokimo užduočių, kuriomis galėsite papildyti pamoką arba pasiūlyti vaikams jas atlikti namuose.

     Kas sugulė į šį darbą, pabandžiau sudėti į skaidres, tačiau kilus klausimams, neaiškumams ar abejonėms, visada esu pasirengusi atsakyti, paaiškinti ir padėti, nes tikrovėje jau susidūriau su tokiomis situacijomis, kada žmonės nelabai supranta, ko iš jų nori užduoties autorius. Kadangi mintyse dėlioju antros pasakos siužetą, priimsiu ir kritiką, padėsiančią sukurti geresnę mokymo priemonę. 

APIE PASAKĄ

     Nors pasaka buvo kurta konkrečių sutrikimų turintiems vaikams, tačiau ją siūlau ir normalios raidos pradinių klasių mokinukams, mėgstantiems netradicines užduotis, norintiems pagilinti turimas žinias. Šiaulių universiteto profesorė, 8 klasės lietuvių kalbos vadovėlio bendraautorė Giedrė Čepaitienė prieš keletą metų mums sakė, kad vaikui nėra nieko nuobodesnio už žodį kartojimas. Ypač, pabrėžė ji, gabiems vaikams,  sėkmingai įveikusiems temą ar kursą, kurį mokytoja kažkodėl vėl siūlo pakartoti. Juk daug įdomiau eiti ten, kur dar nesi buvęs, todėl ši pasaka galėtų būti puiki žinių įtvirtinimo priemonė, nieko bendra neturinti su tuo nuobodžiuoju žodžiu 🙂 Su pasakos herojais galima keliauti ir pamokų metu, ir neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, ir individualiose pratybose. Juk turėtų būti visai smagu kartu su Romu, Urte ir Austėja sužinoti, kad tikrai esi vertas aukštesnės klasės mokinio vardo!

PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ

Daugiau įrašų panašia tema:

REBEKA UNA „AŠ ESU TOMAS, SEKLYS“ (NAUJA!
MOKAUSI SKAITYTI IR SUPRASTI
„KASPARAS, KAČIŲ PRINCAS“
PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS
Paskelbta Daiktavardis, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos

KAIP PAAIŠKINTI MOKINIAMS, KAS YRA VIENASKAITINIAI IR DAUGISKAITINIAI DAIKTAVARDŽIAI?

     Dirbdama su klausos negalią turinčiais penktokėliais, patekau į sudėtingą situaciją – niekaip negalėjau paaiškinti vaikams, kad yra grupė daiktavardžių, neturinčių vienaskaitos arba daugiskaitos. Išbandžiau seną, gerai patikrintą metodą, demonstruodama, kad su viena žirklių puse neįmanoma kirpti, perplėšus per pusę kelnes, nesmagu bus pasirodyti draugams, ieškojome Lietuvos žemėlapyje antro miesto, turinčio tokį pat pavadinimą kaip mūsų uostamiestis, bet šiemetiniams penktokams tai nepadėjo.

     Šiandien į klasę atsinešiau tai, ką radau savo virtuvėje: medų, miltus, druską, cukrų, prigriebiau ir saldainių maišelį, įsimečiau vandens buteliuką. Žadėjau atsinešti ir aliejaus bei grietinės, bet nusprendžiau pakeisti juos gestais. Pamoką pradėjau pasiūlymu suskaičiuoti saldainius. Ant stalo buvo ir vienas, ir keturi, ir vienuolika saldainių. Visi kartu nusprendėme, kad skaičiuoti buvo lengva. Tada vaikų paprašiau suskaičiuoti miltus. Didelės penktokėlių akys dar padidėjo pamačiusios mano prašymą. Mažieji bandė skaičiuoti miltus, vėliau cukrų, druską, beje, prieš tai viską paragavę, tačiau suskaičiuoti nepavyko. Mediniais pagaliukais pakabinę medaus visi nusprendė, kad nepatiko, o po to pasakė, kad ir skaičiuoti nesisekė. Po to sekė vandens skaičiavimas. Vienas gudruolis pradėjo lašinti į delną lašiukus, tačiau tuoj buvo sustabdytas, pasakius, kad taip skaičiuoti negalima. Pamačiusi nustebusius vaikų veidus, nusivedžiau juos prie kriauklės ir parodžiau, kuo skiriasi iš čiaupo kapsintys lašai nuo stiklinaitėje esančio vandens.

     Pamokos pabaigoje mokiniai vieningai nusprendė, kad vienaskaitinių ir daugiskaitinių daiktavardžių suskaičiuoti neįmanoma. Dar kartą perskaičiavę saldainius, pasidalino juos ir smagiai suvalgė. Antradienį pasikviesiu išdykėles pelytes ir kartu patikrinsime, kaip suprato, nors yra labai neramu, nes jau išbandžiau viską, ką galėjau. O jei ir vėl reikės pradėti viską iš pradžių? Mieli kolegos, kaip jūs aiškinate šia temą? Suprantu, kad girdintiems vaikams lengviau ją suvokti, bet gal jūs turite kokių nors stebuklingų metodų, padedančių suprasti daiktavardžių kaitymo skaičiais vingrybes? Būčiau labai dėkinga, jei pasidalintumėte savo idėjomis.

Daugiau apie daiktavardžius:

MOKOMĖS PAŽINTI DAIKTAVARDĮ
VARŽYBOS SU IŠDYKĖLĖMIS PELYTĖMIS
Daiktavardžių giminės
Daiktavardžių kaitymas linksniais
Daiktavardžių skaičiai
Pamoka „Kartojame daiktavardį“
Kas apvogė Kalėdų senelį, arba rimtos ir nerimtos kalėdinės užduotys įvairioms pamokoms
Testas „Daiktavardis ir būdvardis“
Paskelbta Būdvardis, Daiktavardis, Dalelytė, Ištiktukas, Jaustukas, Jungtukas, Metodinės priemonės, Morfologija, Prielinksnis, Prieveiksmis, Skaitvardis, Veiksmažodis

LIETUVIŲ KALBOS DALYS ARBA ANTRAS DAIKTŲ GYVENIMAS

Pasibaigus 2015 metams, mokykloje susikaupė nemažai senų kalendorių. Verčiamų, pagamintų iš storo kokybiško popieriaus kalendorių nekilo ranka išmesti. Savaitę pragulėję ant mano stalo jie pakišo naują idėją, padėsiančią mokymosi sunkumų turintiems mokiniams.

Šiandien vienas iš kalendorių virto kalbos dalių bloknotu, kuris vieniems padės prisiminti visų vienuolikos kalbos dalių pavadinimus, kitiems pasufleruos jų klausimus, tretiems pagelbės skiriant vienas kalbos dalis nuo kitų, dar kitiems palengvins užduotis, prašančias pateikti įvairių lietuvių kalbos dalių pavyzdžių.

LIETUVIŲ KALBOS DALYS