Ketvirtį amžiaus atidavus sutrikusios klausos vaikams sužinoti, kad reikės mokyti 
girdinčiųjų klasę – nemenkas išbandymas. O klasę vaikų, turinčių elgesio, emocijų, dėmesio sutrikimų – jau ir iššūkis. Su tokiomis mintimis sutikau 2016 m. vasarą, atnešusią ne tik daug nerimo, bet ir didžiulį įkvėpimą, virtusį eiliuota mokymo priemone „Pasaka apie kelionę į aukštesnę klasę“.
Dirbdama nedidelėje kurčius ir neprigirdinčius vaikus ugdančioje mokykloje turėjau privilegiją matyti juos nuo pat parengiamosios klasės, stebėti, kaip jie auga, iš pradinių klasių mokytojų sužinoti viską apie jų žinias, pomėgius, charakterio bruožus ir kitus svarbius dalykus. Tačiau naująją penktą klasę sudarė iš įvairių ugdymo įstaigų susirinkę vaikai, apie kuriuos galėjau pasiskaityti tik Pedagoginės psichologinės tarnybos išvadose ir rekomendacijose, kurios sufleravo, kad tai, kas tiko klausos negalią turintiems vaikams, naujokams visiškai netiks.
Norėdama sužinoti, su kokiu žinių ir gebėjimų bagažu atvyksta mano naujieji mokiniai, pradėjau mintyse dėlioti šaunios trijulės – Romo, Urtės ir Austėjos kelionę į aukštesnę klasę. Dirbdami su šia pasaka, mes visi kartu pasitikrinome pradinėse klasėse įgytas žinias ir gebėjimus, o vaikų reakcija į keturiolika pasakoje esančių užduočių atskleidė ir jų silpnybes bei stiprybes, parodė, kas jiems tinka, ko ateityje reikėtų vengti, leido suprasti, kaip ir kam pritaikyti atnaujintą lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrąją programą, kokius metodus ir darbo būdus parinkti pamokoms.
Pasakos posmeliuose slepiasi ne tik lietuvių kalbos užduotys, ji atlieka ir auklėjamąjį vaidmenį, skiepija vertybes, o po šį savaitgalį vykusių Pasakų terapijos mokymų, galiu sakyti, kad turi ir terapinį poveikį. 24–36 puslapyje rasite teksto suvokimo užduočių, kuriomis galėsite papildyti pamoką arba pasiūlyti vaikams jas atlikti namuose.
Kas sugulė į šį darbą, pabandžiau sudėti į skaidres, tačiau kilus klausimams, neaiškumams ar abejonėms, visada esu pasirengusi atsakyti, paaiškinti ir padėti, nes tikrovėje jau susidūriau su tokiomis situacijomis, kada žmonės nelabai supranta, ko iš jų nori užduoties autorius. Kadangi mintyse dėlioju antros pasakos siužetą, priimsiu ir kritiką, padėsiančią sukurti geresnę mokymo priemonę.
Nors pasaka buvo kurta konkrečių sutrikimų turintiems vaikams, tačiau ją siūlau ir normalios raidos pradinių klasių mokinukams, mėgstantiems netradicines užduotis, norintiems pagilinti turimas žinias. Šiaulių universiteto profesorė, 8 klasės lietuvių kalbos vadovėlio bendraautorė Giedrė Čepaitienė prieš keletą metų mums sakė, kad vaikui nėra nieko nuobodesnio už žodį kartojimas. Ypač, pabrėžė ji, gabiems vaikams, sėkmingai įveikusiems temą ar kursą, kurį mokytoja kažkodėl vėl siūlo pakartoti. Juk daug įdomiau eiti ten, kur dar nesi buvęs, todėl ši pasaka galėtų būti puiki žinių įtvirtinimo priemonė, nieko bendra neturinti su tuo nuobodžiuoju žodžiu 🙂 Su pasakos herojais galima keliauti ir pamokų metu, ir neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, ir individualiose pratybose. Juk turėtų būti visai smagu kartu su Romu, Urte ir Austėja sužinoti, kad tikrai esi vertas aukštesnės klasės mokinio vardo!
PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ
Daugiau įrašų panašia tema:
korsigita 
Vienas komentaras “PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ”