Paskelbta Literatūra, Matematika, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Sintaksė ir skyryba, Žodžių daryba

AR LEISTI VAIKAMS PAŽVELGTI Į ŽAISLO VIDŲ?

     Toks klausimas kilo pristatant Klaipėdos Litorinos mokyklos Kompetencijų kabineto malūnsparnis (3)naujieną – STREAM klubą. Šio klubo atsiradimas mokykloje buvo mano didžiulė svajonė! Daug kam ji pasirodys keista, gal kiek netikėta, nelabai deranti su mano dėstomu dalyku. Bet apie viską iš pradžių.

     Sužinojusi apie STEM ugdymo pradžią Lietuvoje, net neabejojau, kad būsiu viena pirmųjų jo pasekėjų. Koks buvo nusivylimas supratus, kad STEM yra skirtas tiksliesiems, gamtos ir inžineriniams dalykams! Apmaudas buvo didelis, tačiau smalsumas – dar didesnis. Sekdama STEM ugdymo naujienas susipažinau ir su STEAM ugdymu, kuris į savo tarpą priėmė menus. Tačiau humanitarams vietos vis tiek ten nebuvo. Pavydėdama naujojo ugdymo atstovams, pradėjau mąstyti, kaip būtų galima įsiterpti ir man su savo lietuvių kalba ir literatūra. Ir ką jūs manote? Įsiterpiau! Taip gimė pirmoji pamoka „Žodžio šaknis“. Vėliau prisiminiau, kad mokslinių eksperimentų metodą nuo seno taikau skaitydama su mokiniais ištrauką apie aklus vaikus iš Edmondo de Amiči romano „Širdis“. Skaitydami romano ištrauką „Palėpėje“, sprendžiame problemas, sprendimus pritaikome praktikoje. Kad nesu šuniui penkta koja  įsitikinau ir prisijungusi prie projekto „Motyvuotam mokiniui reikia inovatyvaus mokytojo“ mokymų, padėjusių sužinoti, kaip galima STEAM integruoti ir į kitus dalykus. Pasirodo raidė A vienur šifruojama arts (menai), o kitur – all arba all other disciplines (visos kitos disciplinos), kadangi kalba eina ne apie tiksliuosius mokslus, o apie mokslinio mąstymo ugdymą, taikomą praktinių problemų sprendimui, derinant skirtingas disciplinas, metodus ir teorines prieigas. Atvykusi į mokymus maloniai nustebau sužinojusi dar vieną raidžių trumpinį STREAM – reading and writing (skaitymas ir rašymas). Valio! Pagaliau išaušo ir mano, lituanistės, valanda 🙂 tas džiaugsmas buvo vainikuotas skaitymo pamoka „Snaigių laboratorija“.

     Niekada nereikia ir negalima skirstyti žmonių į grupes. Tuo įsitikinau ne tik sėkmingai sujungusi tiksliuosius ir humanitarinius mokslus, bet ir mintimis perbėgusi per savo sūnaus gyvenimą. Trimetis berniukas antrąją dieną po savo gimtadienio plaktuku sudaužė pulteliu valdomą malūnsparnį. Tais deficito laikais tokie žaislai buvo pardavinėjami komiso parduotuves pakeitusiose komercinėse parduotuvėse, stebinusiose ne tik nematytomis prekėmis, bet ir nedaugeliui prieinamomis kainomis. Kaip sureagavau į mažylio norą sužinoti, kur slepiasi malūnsparnio vairuotojas, mano kartos žmonėms turbūt aišku. Šiandien toks vaiko poelgis būtų aiškinamas ne negebėjimu suvokti daikto vertę, o polinkiu į  techniką. Ir aš tam pritarčiau. Tiesa, augdamas mano sūnus pasiėmė viską iš manęs ir mano humanitarų tėvų ir įgijo nieko bendro su technika neturinčia anglų kalbos vertėjo specialybę. Ir čia jau būtų galima teigti, kad prieš daugelį metų plaktuku sudaužytas malūnsparnis buvo kažkokios mano auklėjimo klaidos priežastis, tačiau to padaryti neleis žemiau pateikti faktai.  

     Baigęs studijas mano sūnus turėjo įrodyti, kad jis yra geras vertėjas, todėl sutikdavo versti visus be išimties (išskyrus grožinius) jam siūlomus tekstus. Vaikinas ne kartą juokavo, kad versdamas apsigynė kelias medicinos mokslų disertacijas, įgijo juridinių žinių, susipažino su vadybininko ir kt. profesijomis. Išsikovojęs vietą vertėjų gildijoje, sūnus dabar gali rinktis tuos tekstus, kurie jam yra artimesni, tad lengviau ir greičiau išverčiami. Nepatikėsite, bet didžioji dalis jo verčiamų tekstų yra susiję su įvairių prietaisų, technikos įrenginių veikimo ir naudojimo instrukcijomis! Gal noras pažvelgti į malūnsparnio vidų visgi buvo užkoduotas sūnaus genuose?!

Daugiau netradicinių pamokų planų rasite:

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Būdvardis, Idėjos kalendorinėms šventėms, Ištiktukas, Jaustukas, Literatūra, Logopedams, Matematika, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Sintaksė ir skyryba, Vadovavimas klasei, Valentino diena, Veiksmažodis, Žodžių daryba

SUDUŽUSIŲ ŠIRDELIŲ KLUBAS

     Atkreipiu jūsų visų dėmesį į pavadinimą – ne sudaužytų, o sudužusių širdelių. Tai meilėlabai svarbu, nes netyčia sudužusį daiktą galima mėginti suklijuoti, o sudaužytam – vilties mažiau. Taip bus ir su mūsų klubo širdelėmis, kurios Šv. Valentino dienos proga atliks labai didelį darbą.

EMOCIJŲ ŠIRDELĖS

     Svarbiausia širdučių misija – emocinio intelekto ugdymas. Vaikai, mokydamiesi atpažinti ir įvardinti širdučių emocijas, aiškindamiesi jų savijautos priežastis, ieškodami būdų, kaip pakeisti širdelių jausmus ir nuotaikas, supras, kad įvairios emocinės būsenos būdingos ir šalia esantiems žmonėms, ir jiems patiems. Aptarti širdelių jausmai, atrasti būdai, padedantys pakeisti jų nuotaiką, gali padėti vaikams jautriau reaguoti įvairiose situacijose, atviriau išsakyti savo jausmus, suvaldyti neigiamas emocijas, įsijausti į šalia esančio žmogaus būseną. Todėl žaidimas su širdelėmis tinka ne tik pamokoms, bet ir klasės valandėlėms, pagalbos mokiniui specialistų užsiėmimas.

     Šias širdutes galima įtraukti į beveik visus ugdymo dalykus. Pirmiausiai širdutes reikia perkirpti per pusę. Kad vaikai atsipalaiduotų ir susidomėtų būsima veikla, po kiekvieno jų kėde siūloma priklijuoti po vieną širdelės pusę. Radę dalį širdelės, vaikai turi rasti ir antrąją jos pusę. Antroji širdelės dalis gali gulėti ant ugdytojo stalo. Tačiau norint suintriguoti ugdytinius, paieškoms rekomenduojama pasitelkti savo fantaziją ir sukurti užduotis su užuominomis. Pvz., sudėjus širdelių puseles į spintą, lentoje galima užrašyti užkoduotą tekstą:

Antrąją širdies puselę

jūs surasti visi galit.

Jums tereikia atsistoti,

viens kitam nusišypsoti.

Ir tada juodos raidelės

Jums padės rasti širdelę.

     Jei širdelės paslėptos kitose vietose, galima nupiešti žemėlapį, užkoduoti atsakymą vaikų, literatūrinių herojų, istorinių veikėjų varduose, skaičiuose, moksliniuose terminuose; smagu būtų širdelių vietą sužinoti ir įminus mįslę. Pvz., jeigu širdelės padėtos prie lango, tegul vaikai atsako, kas dieną ir naktį išplėtęs akis žiūri. Mįslė „Ką tik pamato, pats tuo pavirsta“ padės širdeles rasti prie veidrodžio, o mįslė „Keturios panelės po vienu stogu stovi“ pasufleruos, jog jos yra ant stalo.

     Radus širdeles, vaikams reikės suklijuoti abi puses ir atlikti įvairias užduotis. Lietuvių kalbos pamokose vaikai gali parašyti savo širdelės emocijos pavadinimą, parinkti jai antonimą, sugalvoti sinonimų. Patartina paprašyti vaikų sudaryti žodžiui širdis giminiškų žodžių lizdą ir pažiūrėti, kokios priesagos vartojamos jo darybai. Kad vaikai nepasiklystų priesagų gausybėje, siūloma naudotis Priesagų plakatėliais.  Širdutes rekomenduojama panaudoti mokant būdvardžių, veiksmažodžių, jaustukų, ištiktukų. Jei mokiniai nagrinėja sintaksės ir skyrybos temas, tegul jie užbaigia sakinius. Pvz., Mano širdutė yra … , nes … . Aš manau, kad jos nuotaiką gali pakeisti ………. . Jeigu aš ……… , mano širdelė bus ……… . Mano širdutė yra liūdna, nes ją įskaudino draugas. Aš manau, kad jos nuotaiką gali pakeisti draugo atsiprašymas. Jeigu aš nupiešiu šypseną, mano širdelė bus linksmaLiteratūros pamokose širdelės gali pasitarnauti herojų nuotaikoms, jausmams ir net poelgiams apibūdinti. 

     Užsienio kalbos besimokantiems vaikams širdelės paįvairins emocijų pavadinimų mokymąsi. 

     Matematikos pamokose ar užsiėmimuose širdelės gali būti sukarpytos į daugiau nei dvi dalis. Dėliodami širdelių dėlionę maži vaikai mokysis skaičiuoti, vyresni susipažins su trupmenomis. Patartina sugalvoti ir žodinių uždavinių. Pvz., Sudužusių širdelių klube buvo 15 narių. … iš jų liūdni, … linksmi, likusieji – rimti. Kokių narių klube buvo daugiausiai? Kokių – mažiausiai? 

     Gamtos mokslų pamokose galima pasiaiškinti, kaip susitraukinėja širdis išgyvendama įvairius jausmus. Ši tema tinka ir muzikos pamokose pasiūlius vaikams širdies plakimą pavaizduoti mušant būgneliu, trypiant koja, beldžiant pirštu, plojant ir pan.

     Dailės pamokų metu galima paklausti vaikų, kokia spalva jie norėtų nuspalvinti liūdinčią, išsigandusią, linksmą, piktą ir kt. širdelę.

     Net į kūno kultūros pamokas galima įtraukti širdutės plakimo temą. Suskaičiavus savo širdies dūžius pamokos pradžioje, po fizinio krūvio, atgaunant jėgas  ir kt. momentais, būtų įdomu pasvarstyti, kokios emocinės būsenos širdis galėtų plakti panašiu ritmu ir jėga.

Daugiau Šv. Valentino dienos idėjų rasite:

KURKIME ŽAIDIMĄ KARTU!  NAUJA!
VALENTINO DIENA: ŠVĘSTI AR NEŠVĘSTI?!
VIENA ŠVENTĖ KITĄ ŠVENTĘ VEJA, O MES VĖL MOKOMĖS SU ŠIRDELĖM!
SMAGI IR NAUDINGA VALENTINO DIENOS VEIKLA
UŽDUOTYS MAŽIESIEMS VALENTINO DIENOS GERBĖJAMS  
JEI NEDRĮSTATE PARODYTI SAVO JAUSMŲ, MEILĘ GALIMA IŠREIKŠTI IR TOKIU BŪDU 
VALENTINO DIENA SU CRAYOLA

 

 

Paskelbta Metodinės priemonės, Naujienos, Sintaksė ir skyryba, Sudėtinis sakinys, Vienarūšės sakinio dalys, Vientisinis sakinys

POŽIŪRIS Į SKYRYBĄ

     Vieniems skyryba ir sakinių nagrinėjimas primena klaidžius labirintus, kiti jaučiaskyrybos ženklai begalinį džiaugsmą išnarplioję ilgą sakinį, treti nesupranta, kam ta skyryba išvis reikalinga 😀 Buvusi mano sintaksės dėstytoja kartodavo, kad sintaksė yra jos meilė, tačiau mano mokinių rytmetinis minčių lietus atskleidė priešingą nuomonę. 

20181113_081225

     Tikėdamasi panašių atsakymų VISĄ SAVAITGALĮ praleidau kurdama galvosūkius (laiko trukmę išskyriau tikslingai, nes pavargau nuo nuolatinių kaltinimų, kad mokytojai dirba tik pusę dienos, mėgaujasi laisvais vakarais, savaitgaliais ir ilgomis atostogomis), kurie į sakinius leistų pažvelgti linksmiau. Pridėjau ir užduočių, prašančių prisiminti lietuvių tautosakos žanrus, skatinančių pareikšti savo nuomonę, daryti išvadas.

SAKINIŲ RŪŠYS IR SKYRYBA

20181113_081030.jpg

     Paaiškinusi kiekvienos užduoties vertę, mokiniams leidau pasirinkti norimą jų skaičių. Vaikai nusprendė įveikti visas penkias užduotis, juk aukščiausią įvertinimą visi nori gauti! Stebėdama juos padariau kelis atradimus. Pirmiausia supratau, kad daugeliui visiškai nerūpi užduoties esmė, todėl susiduria su sunkumais ją atlikdami. Pavyzdžiui, vienas vaikas, greitai perbėgęs akimis užduoties sąlygą ir nepastebėjęs žodžio gyvatėlė, ilgai vargo bandydamas perskaityti IV užduotyje užšifruotą sakinį. Šių metų vasarą Palangoje, lituanistų mokymuose, išgirdau frazę „Delfy skaitytojai“. Tai vaikai, skaitantys tekstą ne iš dešinės į kairę, o nuo viršaus į apačią. Šiandien toks skaitytojas nesuprato II užduoties sakinio prasmės. Teko nuolat prašantiems pagalbos vaikams priminti ir žodžio galvosūkis prasmę, kadangi noras sulaukti iš manęs lengvų atsakymų loginio mąstymo tikrai neišlavins.

     Tačiau vienas atradimas mane labai nudžiugino 🙂 Įveikus rebusus ir šifrogramas, pasiūliau vaikams papildyti rytmetinį minčių lietų. Ir ką jūs manote? Vaikai nebesiskundė, jie vertino sakydami, kad jaučiasi pavargę, trūksta žinių, yra savimi nepatenkinti, užduotys buvo įdomios, reikia plėsti žodyną ir pan. Gal kurią dieną sulauksiu pasakymo, jog skyryba jiems vis dėlto labai patinka, nes įdomių užduočių šia tema turiu ne vieną. 

Daugiau įrašų, susijusių su sintakse ir skyryba, rasite:

Sudėtiniai sakiniai
Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
Vienarūšių sakinio dalių skyryba
PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ
Vientisinio sakinio skyryba
Užduotys skyrybos įtvirtinimui
Paskelbta Daiktavardis, Idėjos kalendorinėms šventėms, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Rugsėjo 1-oji, Sintaksė ir skyryba, Vadovavimas klasei

PAILSĖJĘ, PAŪGĖJĘ VĖL SUTINKAME RUGSĖJĮ!

     Gana greitai miestuose ir miesteliuose prasidės tradicinis šurmulys – linksmai Vėl į mokyklą 2aidintis varpelis praneš apie naujų mokslo metų pradžią, kurią kiekvienas ugdytojas stengiasi padaryti kuo įspūdingesnę, originalesnę ir įsimintinesnę. Todėl kaip ir kasmet parengiau užduočių, tiksiančių ir pirmajai mokslo metų šventei, ir pirmosioms pamokoms. Šį kartą kviečiu pažaisti su žodžiais.

     Kartu su vaikais keliaujant po Lietuvą („KELIONĖ PO LIETUVĄ“)  ir ieškant pasislėpusių žodžių, galima pakalbėti apie įvairius miestus, pasidalinti žiniomis apie kultūros ir istorinius paminklus. Jei vaikai dar nenusiteikę rimtai dirbti, galima paprašyti pažymėti tuos miestus, kuriuose gyvena vaikams svarbūs žmonės, tuos miestus, kuriuos jiems norėtųsi aplankyti. Mėgstantiems žaidimus vaikams turėtų patikti išrinkti ir surašyti miestus, iš kurių pirmųjų raidžių susideda jų vardai. O vėliau būtų įdomu sujungti tuos miestus linijomis ir pamatyti savo vardo figūrą.

     Ruošiantis pirmosioms pamokoms pravartu prisiminti ne tik mokyklinių priemonių pavadinimus, bet ir pasikartoti daiktavardžių kaitymo linksniais taisykles. Tai padaryti galima sprendžiant galvosūkį „RUOŠIUOSI PAMOKOMS“ 

     Mokyklinių priemonių temą tęsia KRYŽIAŽODIS „PABĖGUSIOS BALSĖS“. Ši užduotis padeda prisiminti lietuvių kalbos garsus ir raides, plečia žodyną, lavina mąstymą.

     DĖLIONĖ „SAKINYS“ tinka ir lietuvių kalbos pamokoms, ir kalbos lavinimo užsiėmimams, ir žurnalistų, literatų ar kalbininkų būreliams, ir įvairioms šventėms, konkursams ar viktorinoms. Suradę kiekvienos dėlionės detalės vietą ir perskaitę sakinį,  vaikai sakinio minties teisingumu gali įsitikinti analizuodami žemiau pateiktus pavyzdžius:

  • Aš myliu mamą, tėtį, sesę ir brolį. Myliu visus šeimos narius.
  • Ar myliu mamą, tėtį, sesę ir brolį. Svarstau, ar myliu savo šeimos narius.
  • Aš myliu mamą, tėtį, sesę ar brolį. Teigiu, kad myliu kažkurį šeimos narį.

     Pasiūlius mokiniams pakeisti kiekviename naujai sudarytame sakinyje po vieną raidę, mokoma suvokti žodžio įtaką tekstui, plečiamas vaikų žodynas, lavinamas dėmesys, vaizduotė:

  • Jonas parodė savo mėgstamiausius barus. Jonas parodė tavo mėgstamiausius barus. Jonas parodė tėvo mėgstamiausius barus. Jonas parodė tėvo mėgstamiausius batus.
  • Julė pradėjo kepti pyragą. Julė pradėjo tepti pyragą. Julė padėjo tepti pyragą. Julė žadėjo tepti pyragą.
  • Miglė vilkėjo vakarinę suknelę. Miglė vilkėjo vasarinę suknelę.
  • Sceną puošė lėlės. Sceną puošė gėlės. Sieną puošė gėlės.

     Vyresniųjų klasių mokiniams galima pasiūlyti pakeisti pasirinkto sakinio iš skaitomos knygos raidę ir padiskutuoti, kaip pakryptų kūrinio siužetas, kaip susiklostytų veikėjų likimai, o gal ta raidė nepadarytų jokios įtakos ir pan.

     Žaisti su sakiniais galima ir analizuojant periodinės spaudos tekstus. Tai šiuo metu ypač aktualu, kadangi internetiniai portalai, konkuruodami ne tik vieni su kitais, bet ir su laiku, daro labai daug klaidų, kartais iš esmės pakeičiančių pateikiamą informaciją.

Pavyzdys iš „Lietuvos ryto“ savaitinio žurnalo „TV antena“ (32/2018).  

Pradinukams skirta užduotis „OBUOLIŲ MAIŠAS“ lavina kalbą, dėmesį, moko skirti spalvų atspalvius. 

     Būsimiems pirmokėliams skirta Birutės Lenktytės-Masiliauskienės knygutė „Peliuko pamokėlės. Ruošiamės į mokyklą“ padeda papildyti turimų žinių bagažą, lavina pažintinius procesus, kūrybiškumą.

     Tinklaraštis From ABCs to ACTs siūlo įdomią skaičiavimo užduotį ir vaikų mėgstamą žaidimą „Aš randu“ . Panašių žaidimų galima rasti rinkinyje „Paieškok ir pagalvok ir „Kiek tu gali rasti?“ (NAUJA!).

     O patiems mažiausiems patartina sukurti pirmąją jų enciklopediją! Idėja iš tinklaraščio Planning Playtime – Learning Through Play.

    Tinklapis Education.com skirtas tiems, kurie vis dar nieko nerado. Čia yra daug originalių visus pažintinius procesus lavinančių užduočių, skirtų pirmosioms pamokoms! (NAUJA!)

Nemokamų išteklių mokslo metų pradžios tema siūlo ir tinklaraščiai: totschooling, itsy bitsy fun.

Panašūs įrašai:

AR PASIRUOŠĖTE MOKYKLAI? 
RUGSĖJO 1-OSIOS KODAS – VĖL Į MOKYKLĄ! 
RUGSĖJO 1-OSIOS SUVENYRAI IR DOVANĖLĖS VAIKAMS 
RUGSĖJO 1-OSIOS SVEIKINIMAI 
RUGSĖJO 1-OSIOS SCENARIJAI 
RUGSĖJO 1-OSIOS PASIŪLYMAI LABAI UŽIMTIEMS MOKYTOJAMS 
NETRADICINIAI PASIŪLYMAI PIRMOSIOS RUGSĖJO SAVAITĖS PAMOKOMS 
IDĖJOS PIRMOSIOMS PAMOKOMS 
MOKSLO METŲ PRADŽIA GALVOSŪKIŲ IR ŽAIDIMŲ RITMU
Paskelbta dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Literatūra, meno terapija, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Sintaksė ir skyryba, Terapija, Įvairūs

PASIEKIMŲ Į(SI)VERTINIMAS DAILĖS TERAPIJOS METODAIS

KOLIAŽAS ANT KŪNO „DVI MANO PUSĖS“

     Artėjant mokslo metų pabaigai, visi stengiamės įvertinti kiekvieno mokinio asmeninę pažangą, o taip pat įsivertinti ir savo darbą, kad ateinančiais metais išvengtume klaidų ir nesėkmių. Tuo tikslu savo mokiniams pasiūliau piešimo ant kūno metodo interpretaciją.

Darbui reikia:

  • didelio popieriaus lapo;
  • spalvotų pieštukų, flomasterių, dažų;
  • klijų;
  • žirklių;
  • žurnalų karpymui.

Darbo eiga:

     Vienas vaikas atsigula ant popieriaus lapo, o kitas apvedžioja jį nuo galvos iki liemens. Žmogaus figūra paryškinama žymekliu. Tada lapas apverčiamas, prispaudžiamas prie lango ir kitoje pusėje padaroma figūros kopija.

     Vienoje figūros pusėje prašoma suklijuoti ar nupiešti tai, ką mokinys išmoko, kas jam įsiminė, kas patiko, sudomino, nustebino. Antroje kūno pusėje prašoma suklijuoti ar nupiešti tai, kas nepasisekė, kas buvo sunku, neįdomu, nuobodu, bjauru, nemalonu.

     Neišsigąskite, kad iš pradžių darbas vyks vangiai. Pirma, vaikams tai yra netikėta. Antra, jiems reikia pagalvoti, prisiminti. Trečia, mokiniai bijo atsiverti, kad mokytojas nesupyktų. Tačiau taip būna tik darbo pradžioje. Rašau neabejodama, nes pati tai patyriau su savimi ir išbandžiau su savo ugdytiniais.

     Kadangi šį dailės terapijos metodą naudojau ne gydymo tikslais, manęs nevaržo konfidencialumo įstatymas, tad galiu šiek tiek pasidalinti tuo, ką pavyko išsiaiškinti. Pirmiausia supratau, kad vaikams šis darbas patiko, nes šypsenėlės, pyrago dalybos, šviesoforai, žetonai, antspaudai ir kiti daiktai, skirti įsivertinimui, vaikams jau nebeįdomūs. Antras malonus atradimas – vaikų susižavėjimas literatūros pamokomis. Dažnai kartojantys, ir įsivertinimo metu tvirtinę, kad lietuvių kalba jiems nepatinka, vaikai nevalingai atsiversdavo teigiamąja kūno dalį, įklijuodami skaitytų kūrinių motyvus, veikėjus, knygų iliustracijas. Širdis džiaugėsi matant vaikų darbuose Jūratę ir Kastytį, našlaitę Sigutę, ant vienos mergaitės kūno susirangiusį nelaimingos Eglės sutuoktinį žaltį… Smagu buvo atrasti mūsų vykdytus projektus, literatūrines ir su projektais susijusias keliones, mano kuriamą konkursą „Jei bendrai visi judėsim, miesto paslaptį įspėsim“, pamokas muziejuose, bibliotekoje ir kt.

     Svarbu atkreipti dėmesį, kurioje kūno vietoje yra konkretus piešinys ar aplikacija. Pavyzdžiui, teigiamos pusės galvoje suklijuoti piešiniai liudija, kad vaikui tai labai patiko, ilgam įsiminė. Antroje galvos pusėje esantys piešiniai sufleruoja, kad tai vaikui sukėlė nepasitenkinimą, gal baimę, pyktį, nusivylimą ar net neapykantą. Kiekviena kūno dalis atlieka savo paskirtį, tad ir piešiniai tose vietose daug ką pasako.   

     Jeigu atidžiai įsižiūrėsite į mano nuotraukas, nesunkiai suprasite, kuriam mokiniui sunkiai sekasi skyryba, kuris nemėgsta linksniavimo ir išrinksite namų darbų nedarymo čempioną. Labai norėčiau sulaukti šiuo klausimu jūsų komentarų 🙂 Būtinai atkreipkite dėmesį į vieno vaiko emocijas sužinojus, kad nebus lietuvių kalbos pamokų 😀

  Nevarginsiu ilgais aprašinėjimais, nes ši veikla buvo skirta mano ir mokinių į(si)vertinimui. Tačiau jei susidomėsite ir norėsite apie šį metodą sužinoti daugiau, kreipkitės el. paštu kudariene@gmail.com ir aš su malonumu padėsiu perprasti jį bei pasidalinsiu teorinėmis ir praktinėmis žiniomis.

Daugiau įrašų panašia tema:

DUOTI IR NESUDEGTI NAUJA!
TEMOS „TEGYVUOJA LAPAI!“ INTERPRETACIJA
VERTINIMAS IR ĮSIVERTINIMAS MENO TERAPIJOS METODAIS
MEDITACIJA SU DZENRAIZGYMU
NAUJI POTYRIAI
PASIEKIMŲ Į(SI)VERTINIMAS DAILĖS TERAPIJOS METODAIS
DAILĖS TERAPIJOS METODŲ PRITAIKYMAS UGDYME
PIEŠIMO GALIA
PASAKŲ TERAPIJOS STEBUKLAI
YPATINGI RAŠTAI SPALVINIMO MĖGĖJAMS!
Paskelbta Būdvardis, Daiktavardis, Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Prieveiksmis, Sintaksė ir skyryba, Skaitvardis, Vientisinis sakinys, Žodžių daryba, Žodžių junginys, Įvairūs

PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ

     Ketvirtį amžiaus atidavus sutrikusios klausos vaikams sužinoti, kad reikės mokyti pelėdagirdinčiųjų klasę – nemenkas išbandymas. O klasę vaikų, turinčių elgesio, emocijų, dėmesio sutrikimų – jau ir iššūkis. Su tokiomis mintimis sutikau 2016 m. vasarą, atnešusią ne tik daug nerimo, bet ir didžiulį įkvėpimą, virtusį eiliuota mokymo priemone „Pasaka apie kelionę į aukštesnę klasę“.

     Dirbdama nedidelėje kurčius ir neprigirdinčius vaikus ugdančioje mokykloje turėjau privilegiją matyti juos nuo pat parengiamosios klasės, stebėti, kaip jie auga, iš pradinių klasių mokytojų sužinoti viską apie jų žinias, pomėgius, charakterio bruožus ir kitus svarbius dalykus. Tačiau naująją penktą klasę sudarė iš įvairių ugdymo įstaigų susirinkę vaikai, apie kuriuos galėjau pasiskaityti tik Pedagoginės psichologinės tarnybos išvadose ir rekomendacijose, kurios sufleravo, kad tai, kas tiko klausos negalią turintiems vaikams, naujokams visiškai netiks.

     Norėdama sužinoti, su kokiu žinių ir gebėjimų bagažu atvyksta mano naujieji mokiniai, pradėjau mintyse dėlioti šaunios trijulės – Romo, Urtės ir Austėjos kelionę į aukštesnę klasę. Dirbdami su šia pasaka, mes visi kartu pasitikrinome pradinėse klasėse įgytas žinias ir gebėjimus, o vaikų reakcija į keturiolika pasakoje esančių užduočių atskleidė ir jų silpnybes bei stiprybes, parodė, kas jiems tinka, ko ateityje reikėtų vengti, leido suprasti, kaip ir kam pritaikyti atnaujintą lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrąją programą, kokius metodus ir darbo būdus parinkti pamokoms. 

     Pasakos posmeliuose slepiasi ne tik lietuvių kalbos užduotys, ji atlieka ir auklėjamąjį vaidmenį, skiepija vertybes, o po šį savaitgalį vykusių Pasakų terapijos mokymų, galiu sakyti, kad turi ir terapinį poveikį. 24–36 puslapyje rasite teksto suvokimo užduočių, kuriomis galėsite papildyti pamoką arba pasiūlyti vaikams jas atlikti namuose.

     Kas sugulė į šį darbą, pabandžiau sudėti į skaidres, tačiau kilus klausimams, neaiškumams ar abejonėms, visada esu pasirengusi atsakyti, paaiškinti ir padėti, nes tikrovėje jau susidūriau su tokiomis situacijomis, kada žmonės nelabai supranta, ko iš jų nori užduoties autorius. Kadangi mintyse dėlioju antros pasakos siužetą, priimsiu ir kritiką, padėsiančią sukurti geresnę mokymo priemonę. 

APIE PASAKĄ

     Nors pasaka buvo kurta konkrečių sutrikimų turintiems vaikams, tačiau ją siūlau ir normalios raidos pradinių klasių mokinukams, mėgstantiems netradicines užduotis, norintiems pagilinti turimas žinias. Šiaulių universiteto profesorė, 8 klasės lietuvių kalbos vadovėlio bendraautorė Giedrė Čepaitienė prieš keletą metų mums sakė, kad vaikui nėra nieko nuobodesnio už žodį kartojimas. Ypač, pabrėžė ji, gabiems vaikams,  sėkmingai įveikusiems temą ar kursą, kurį mokytoja kažkodėl vėl siūlo pakartoti. Juk daug įdomiau eiti ten, kur dar nesi buvęs, todėl ši pasaka galėtų būti puiki žinių įtvirtinimo priemonė, nieko bendra neturinti su tuo nuobodžiuoju žodžiu 🙂 Su pasakos herojais galima keliauti ir pamokų metu, ir neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, ir individualiose pratybose. Juk turėtų būti visai smagu kartu su Romu, Urte ir Austėja sužinoti, kad tikrai esi vertas aukštesnės klasės mokinio vardo!

PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ

Daugiau įrašų panašia tema:

REBEKA UNA „AŠ ESU TOMAS, SEKLYS“ (NAUJA!
MOKAUSI SKAITYTI IR SUPRASTI
„KASPARAS, KAČIŲ PRINCAS“
PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS
Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Metodinės priemonės, Naujienos, Rugsėjo 1-oji, Sintaksė ir skyryba, Vadovavimas klasei

POPULIARIEJI EMOCIJŲ VEIDELIAI PAMOKOJE

     Pasakodama apie savo klasės stendus, esu minėjusi, kad mėgstu gyvus, įtraukiančius į veiklą stendus. Šis – ne išimtis, kadangi ne tik papuošė mano klasę, bet ir pasitarnaus kartojant skyrybos ženklus, sakinių rūšis, padės plečiant žodyną sinonimais ir antonimais, diskutuojant apie žmonių nuotaikas, jausmus ir emocijas.

20170831_100822.jpg

     Emocijų veidukus laminavau ir užklijavau ant pagaliukų, kadangi planuoju juos panaudoti dažniau. Ne vienas esame įpratę pamokos pabaigoje įsivertinti savo pasiekimus, apžvelgti pamokos turinį naudodami tris emocijų veidelius: liūdną, linksmą ir susirūpinusį. Jeigu turime dešimtbalę vertinimo sistemą, kodėl gi negali būti ir emocijų įvairovės?

     Spalvingus veidelius naudosiu ir klasės valandėlėse, ypač tose, kuriose bus kalbama apie bendravimą, patyčias ir kitas negeroves. O kaip man seksis, būtinai pasidalinsiu šiame tinklaraštyje 😀

Daugiau klasės puošimo idėjų rasite čia.