Paskelbta Metodinės priemonės, Naujienos, Sintaksė ir skyryba, Sudėtinis sakinys, Vienarūšės sakinio dalys, Vientisinis sakinys

POŽIŪRIS Į SKYRYBĄ

     Vieniems skyryba ir sakinių nagrinėjimas primena klaidžius labirintus, kiti jaučiaskyrybos ženklai begalinį džiaugsmą išnarplioję ilgą sakinį, treti nesupranta, kam ta skyryba išvis reikalinga 😀 Buvusi mano sintaksės dėstytoja kartodavo, kad sintaksė yra jos meilė, tačiau mano mokinių rytmetinis minčių lietus atskleidė priešingą nuomonę. 

20181113_081225

     Tikėdamasi panašių atsakymų VISĄ SAVAITGALĮ praleidau kurdama galvosūkius (laiko trukmę išskyriau tikslingai, nes pavargau nuo nuolatinių kaltinimų, kad mokytojai dirba tik pusę dienos, mėgaujasi laisvais vakarais, savaitgaliais ir ilgomis atostogomis), kurie į sakinius leistų pažvelgti linksmiau. Pridėjau ir užduočių, prašančių prisiminti lietuvių tautosakos žanrus, skatinančių pareikšti savo nuomonę, daryti išvadas.

SAKINIŲ RŪŠYS IR SKYRYBA

20181113_081030.jpg

     Paaiškinusi kiekvienos užduoties vertę, mokiniams leidau pasirinkti norimą jų skaičių. Vaikai nusprendė įveikti visas penkias užduotis, juk aukščiausią įvertinimą visi nori gauti! Stebėdama juos padariau kelis atradimus. Pirmiausia supratau, kad daugeliui visiškai nerūpi užduoties esmė, todėl susiduria su sunkumais ją atlikdami. Pavyzdžiui, vienas vaikas, greitai perbėgęs akimis užduoties sąlygą ir nepastebėjęs žodžio gyvatėlė, ilgai vargo bandydamas perskaityti IV užduotyje užšifruotą sakinį. Šių metų vasarą Palangoje, lituanistų mokymuose, išgirdau frazę „Delfy skaitytojai“. Tai vaikai, skaitantys tekstą ne iš dešinės į kairę, o nuo viršaus į apačią. Šiandien toks skaitytojas nesuprato II užduoties sakinio prasmės. Teko nuolat prašantiems pagalbos vaikams priminti ir žodžio galvosūkis prasmę, kadangi noras sulaukti iš manęs lengvų atsakymų loginio mąstymo tikrai neišlavins.

     Tačiau vienas atradimas mane labai nudžiugino 🙂 Įveikus rebusus ir šifrogramas, pasiūliau vaikams papildyti rytmetinį minčių lietų. Ir ką jūs manote? Vaikai nebesiskundė, jie vertino sakydami, kad jaučiasi pavargę, trūksta žinių, yra savimi nepatenkinti, užduotys buvo įdomios, reikia plėsti žodyną ir pan. Gal kurią dieną sulauksiu pasakymo, jog skyryba jiems vis dėlto labai patinka, nes įdomių užduočių šia tema turiu ne vieną. 

Daugiau įrašų, susijusių su sintakse ir skyryba, rasite:

Sudėtiniai sakiniai
Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
Vienarūšių sakinio dalių skyryba
PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ
Vientisinio sakinio skyryba
Užduotys skyrybos įtvirtinimui
Paskelbta Daiktavardis, Idėjos kalendorinėms šventėms, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Rugsėjo 1-oji, Sintaksė ir skyryba, Vadovavimas klasei

PAILSĖJĘ, PAŪGĖJĘ VĖL SUTINKAME RUGSĖJĮ!

     Gana greitai miestuose ir miesteliuose prasidės tradicinis šurmulys – linksmai Vėl į mokyklą 2aidintis varpelis praneš apie naujų mokslo metų pradžią, kurią kiekvienas ugdytojas stengiasi padaryti kuo įspūdingesnę, originalesnę ir įsimintinesnę. Todėl kaip ir kasmet parengiau užduočių, tiksiančių ir pirmajai mokslo metų šventei, ir pirmosioms pamokoms. Šį kartą kviečiu pažaisti su žodžiais.

     Kartu su vaikais keliaujant po Lietuvą („KELIONĖ PO LIETUVĄ“)  ir ieškant pasislėpusių žodžių, galima pakalbėti apie įvairius miestus, pasidalinti žiniomis apie kultūros ir istorinius paminklus. Jei vaikai dar nenusiteikę rimtai dirbti, galima paprašyti pažymėti tuos miestus, kuriuose gyvena vaikams svarbūs žmonės, tuos miestus, kuriuos jiems norėtųsi aplankyti. Mėgstantiems žaidimus vaikams turėtų patikti išrinkti ir surašyti miestus, iš kurių pirmųjų raidžių susideda jų vardai. O vėliau būtų įdomu sujungti tuos miestus linijomis ir pamatyti savo vardo figūrą.

     Ruošiantis pirmosioms pamokoms pravartu prisiminti ne tik mokyklinių priemonių pavadinimus, bet ir pasikartoti daiktavardžių kaitymo linksniais taisykles. Tai padaryti galima sprendžiant galvosūkį „RUOŠIUOSI PAMOKOMS“ 

     Mokyklinių priemonių temą tęsia KRYŽIAŽODIS „PABĖGUSIOS BALSĖS“. Ši užduotis padeda prisiminti lietuvių kalbos garsus ir raides, plečia žodyną, lavina mąstymą.

     DĖLIONĖ „SAKINYS“ tinka ir lietuvių kalbos pamokoms, ir kalbos lavinimo užsiėmimams, ir žurnalistų, literatų ar kalbininkų būreliams, ir įvairioms šventėms, konkursams ar viktorinoms. Suradę kiekvienos dėlionės detalės vietą ir perskaitę sakinį,  vaikai sakinio minties teisingumu gali įsitikinti analizuodami žemiau pateiktus pavyzdžius:

  • Aš myliu mamą, tėtį, sesę ir brolį. Myliu visus šeimos narius.
  • Ar myliu mamą, tėtį, sesę ir brolį. Svarstau, ar myliu savo šeimos narius.
  • Aš myliu mamą, tėtį, sesę ar brolį. Teigiu, kad myliu kažkurį šeimos narį.

     Pasiūlius mokiniams pakeisti kiekviename naujai sudarytame sakinyje po vieną raidę, mokoma suvokti žodžio įtaką tekstui, plečiamas vaikų žodynas, lavinamas dėmesys, vaizduotė:

  • Jonas parodė savo mėgstamiausius barus. Jonas parodė tavo mėgstamiausius barus. Jonas parodė tėvo mėgstamiausius barus. Jonas parodė tėvo mėgstamiausius batus.
  • Julė pradėjo kepti pyragą. Julė pradėjo tepti pyragą. Julė padėjo tepti pyragą. Julė žadėjo tepti pyragą.
  • Miglė vilkėjo vakarinę suknelę. Miglė vilkėjo vasarinę suknelę.
  • Sceną puošė lėlės. Sceną puošė gėlės. Sieną puošė gėlės.

     Vyresniųjų klasių mokiniams galima pasiūlyti pakeisti pasirinkto sakinio iš skaitomos knygos raidę ir padiskutuoti, kaip pakryptų kūrinio siužetas, kaip susiklostytų veikėjų likimai, o gal ta raidė nepadarytų jokios įtakos ir pan.

     Žaisti su sakiniais galima ir analizuojant periodinės spaudos tekstus. Tai šiuo metu ypač aktualu, kadangi internetiniai portalai, konkuruodami ne tik vieni su kitais, bet ir su laiku, daro labai daug klaidų, kartais iš esmės pakeičiančių pateikiamą informaciją.

Pavyzdys iš „Lietuvos ryto“ savaitinio žurnalo „TV antena“ (32/2018).  

Pradinukams skirta užduotis „OBUOLIŲ MAIŠAS“ lavina kalbą, dėmesį, moko skirti spalvų atspalvius. 

     Būsimiems pirmokėliams skirta Birutės Lenktytės-Masiliauskienės knygutė „Peliuko pamokėlės. Ruošiamės į mokyklą“ padeda papildyti turimų žinių bagažą, lavina pažintinius procesus, kūrybiškumą.

     Tinklaraštis From ABCs to ACTs siūlo įdomią skaičiavimo užduotį ir vaikų mėgstamą žaidimą „Aš randu“ . Panašių žaidimų galima rasti rinkinyje „Paieškok ir pagalvok ir „Kiek tu gali rasti?“ (NAUJA!).

     O patiems mažiausiems patartina sukurti pirmąją jų enciklopediją! Idėja iš tinklaraščio Planning Playtime – Learning Through Play.

    Tinklapis Education.com skirtas tiems, kurie vis dar nieko nerado. Čia yra daug originalių visus pažintinius procesus lavinančių užduočių, skirtų pirmosioms pamokoms! (NAUJA!)

Nemokamų išteklių mokslo metų pradžios tema siūlo ir tinklaraščiai: totschooling, itsy bitsy fun.

Panašūs įrašai:

AR PASIRUOŠĖTE MOKYKLAI? 
RUGSĖJO 1-OSIOS KODAS – VĖL Į MOKYKLĄ! 
RUGSĖJO 1-OSIOS SUVENYRAI IR DOVANĖLĖS VAIKAMS 
RUGSĖJO 1-OSIOS SVEIKINIMAI 
RUGSĖJO 1-OSIOS SCENARIJAI 
RUGSĖJO 1-OSIOS PASIŪLYMAI LABAI UŽIMTIEMS MOKYTOJAMS 
NETRADICINIAI PASIŪLYMAI PIRMOSIOS RUGSĖJO SAVAITĖS PAMOKOMS 
IDĖJOS PIRMOSIOMS PAMOKOMS 
MOKSLO METŲ PRADŽIA GALVOSŪKIŲ IR ŽAIDIMŲ RITMU
Paskelbta dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Literatūra, meno terapija, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Sintaksė ir skyryba, Terapija, Įvairūs

PASIEKIMŲ Į(SI)VERTINIMAS DAILĖS TERAPIJOS METODAIS

KOLIAŽAS ANT KŪNO „DVI MANO PUSĖS“

     Artėjant mokslo metų pabaigai, visi stengiamės įvertinti kiekvieno mokinio asmeninę pažangą, o taip pat įsivertinti ir savo darbą, kad ateinančiais metais išvengtume klaidų ir nesėkmių. Tuo tikslu savo mokiniams pasiūliau piešimo ant kūno metodo interpretaciją.

Darbui reikia:

  • didelio popieriaus lapo;
  • spalvotų pieštukų, flomasterių, dažų;
  • klijų;
  • žirklių;
  • žurnalų karpymui.

Darbo eiga:

     Vienas vaikas atsigula ant popieriaus lapo, o kitas apvedžioja jį nuo galvos iki liemens. Žmogaus figūra paryškinama žymekliu. Tada lapas apverčiamas, prispaudžiamas prie lango ir kitoje pusėje padaroma figūros kopija.

     Vienoje figūros pusėje prašoma suklijuoti ar nupiešti tai, ką mokinys išmoko, kas jam įsiminė, kas patiko, sudomino, nustebino. Antroje kūno pusėje prašoma suklijuoti ar nupiešti tai, kas nepasisekė, kas buvo sunku, neįdomu, nuobodu, bjauru, nemalonu.

     Neišsigąskite, kad iš pradžių darbas vyks vangiai. Pirma, vaikams tai yra netikėta. Antra, jiems reikia pagalvoti, prisiminti. Trečia, mokiniai bijo atsiverti, kad mokytojas nesupyktų. Tačiau taip būna tik darbo pradžioje. Rašau neabejodama, nes pati tai patyriau su savimi ir išbandžiau su savo ugdytiniais.

     Kadangi šį dailės terapijos metodą naudojau ne gydymo tikslais, manęs nevaržo konfidencialumo įstatymas, tad galiu šiek tiek pasidalinti tuo, ką pavyko išsiaiškinti. Pirmiausia supratau, kad vaikams šis darbas patiko, nes šypsenėlės, pyrago dalybos, šviesoforai, žetonai, antspaudai ir kiti daiktai, skirti įsivertinimui, vaikams jau nebeįdomūs. Antras malonus atradimas – vaikų susižavėjimas literatūros pamokomis. Dažnai kartojantys, ir įsivertinimo metu tvirtinę, kad lietuvių kalba jiems nepatinka, vaikai nevalingai atsiversdavo teigiamąja kūno dalį, įklijuodami skaitytų kūrinių motyvus, veikėjus, knygų iliustracijas. Širdis džiaugėsi matant vaikų darbuose Jūratę ir Kastytį, našlaitę Sigutę, ant vienos mergaitės kūno susirangiusį nelaimingos Eglės sutuoktinį žaltį… Smagu buvo atrasti mūsų vykdytus projektus, literatūrines ir su projektais susijusias keliones, mano kuriamą konkursą „Jei bendrai visi judėsim, miesto paslaptį įspėsim“, pamokas muziejuose, bibliotekoje ir kt.

     Svarbu atkreipti dėmesį, kurioje kūno vietoje yra konkretus piešinys ar aplikacija. Pavyzdžiui, teigiamos pusės galvoje suklijuoti piešiniai liudija, kad vaikui tai labai patiko, ilgam įsiminė. Antroje galvos pusėje esantys piešiniai sufleruoja, kad tai vaikui sukėlė nepasitenkinimą, gal baimę, pyktį, nusivylimą ar net neapykantą. Kiekviena kūno dalis atlieka savo paskirtį, tad ir piešiniai tose vietose daug ką pasako.   

     Jeigu atidžiai įsižiūrėsite į mano nuotraukas, nesunkiai suprasite, kuriam mokiniui sunkiai sekasi skyryba, kuris nemėgsta linksniavimo ir išrinksite namų darbų nedarymo čempioną. Labai norėčiau sulaukti šiuo klausimu jūsų komentarų 🙂 Būtinai atkreipkite dėmesį į vieno vaiko emocijas sužinojus, kad nebus lietuvių kalbos pamokų 😀

  Nevarginsiu ilgais aprašinėjimais, nes ši veikla buvo skirta mano ir mokinių į(si)vertinimui. Tačiau jei susidomėsite ir norėsite apie šį metodą sužinoti daugiau, kreipkitės el. paštu kudariene@gmail.com ir aš su malonumu padėsiu perprasti jį bei pasidalinsiu teorinėmis ir praktinėmis žiniomis.

Paskelbta Būdvardis, Daiktavardis, Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Prieveiksmis, Sintaksė ir skyryba, Skaitvardis, Vientisinis sakinys, Žodžių daryba, Žodžių junginys, Įvairūs

PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ

     Ketvirtį amžiaus atidavus sutrikusios klausos vaikams sužinoti, kad reikės mokyti pelėdagirdinčiųjų klasę – nemenkas išbandymas. O klasę vaikų, turinčių elgesio, emocijų, dėmesio sutrikimų – jau ir iššūkis. Su tokiomis mintimis sutikau 2016 m. vasarą, atnešusią ne tik daug nerimo, bet ir didžiulį įkvėpimą, virtusį eiliuota mokymo priemone „Pasaka apie kelionę į aukštesnę klasę“.

     Dirbdama nedidelėje kurčius ir neprigirdinčius vaikus ugdančioje mokykloje turėjau privilegiją matyti juos nuo pat parengiamosios klasės, stebėti, kaip jie auga, iš pradinių klasių mokytojų sužinoti viską apie jų žinias, pomėgius, charakterio bruožus ir kitus svarbius dalykus. Tačiau naująją penktą klasę sudarė iš įvairių ugdymo įstaigų susirinkę vaikai, apie kuriuos galėjau pasiskaityti tik Pedagoginės psichologinės tarnybos išvadose ir rekomendacijose, kurios sufleravo, kad tai, kas tiko klausos negalią turintiems vaikams, naujokams visiškai netiks.

     Norėdama sužinoti, su kokiu žinių ir gebėjimų bagažu atvyksta mano naujieji mokiniai, pradėjau mintyse dėlioti šaunios trijulės – Romo, Urtės ir Austėjos kelionę į aukštesnę klasę. Dirbdami su šia pasaka, mes visi kartu pasitikrinome pradinėse klasėse įgytas žinias ir gebėjimus, o vaikų reakcija į keturiolika pasakoje esančių užduočių atskleidė ir jų silpnybes bei stiprybes, parodė, kas jiems tinka, ko ateityje reikėtų vengti, leido suprasti, kaip ir kam pritaikyti atnaujintą lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrąją programą, kokius metodus ir darbo būdus parinkti pamokoms. 

     Pasakos posmeliuose slepiasi ne tik lietuvių kalbos užduotys, ji atlieka ir auklėjamąjį vaidmenį, skiepija vertybes, o po šį savaitgalį vykusių Pasakų terapijos mokymų, galiu sakyti, kad turi ir terapinį poveikį. 24–36 puslapyje rasite teksto suvokimo užduočių, kuriomis galėsite papildyti pamoką arba pasiūlyti vaikams jas atlikti namuose.

     Kas sugulė į šį darbą, pabandžiau sudėti į skaidres, tačiau kilus klausimams, neaiškumams ar abejonėms, visada esu pasirengusi atsakyti, paaiškinti ir padėti, nes tikrovėje jau susidūriau su tokiomis situacijomis, kada žmonės nelabai supranta, ko iš jų nori užduoties autorius. Kadangi mintyse dėlioju antros pasakos siužetą, priimsiu ir kritiką, padėsiančią sukurti geresnę mokymo priemonę. 

APIE PASAKĄ

     Nors pasaka buvo kurta konkrečių sutrikimų turintiems vaikams, tačiau ją siūlau ir normalios raidos pradinių klasių mokinukams, mėgstantiems netradicines užduotis, norintiems pagilinti turimas žinias. Šiaulių universiteto profesorė, 8 klasės lietuvių kalbos vadovėlio bendraautorė Giedrė Čepaitienė prieš keletą metų mums sakė, kad vaikui nėra nieko nuobodesnio už žodį kartojimas. Ypač, pabrėžė ji, gabiems vaikams,  sėkmingai įveikusiems temą ar kursą, kurį mokytoja kažkodėl vėl siūlo pakartoti. Juk daug įdomiau eiti ten, kur dar nesi buvęs, todėl ši pasaka galėtų būti puiki žinių įtvirtinimo priemonė, nieko bendra neturinti su tuo nuobodžiuoju žodžiu 🙂 Su pasakos herojais galima keliauti ir pamokų metu, ir neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, ir individualiose pratybose. Juk turėtų būti visai smagu kartu su Romu, Urte ir Austėja sužinoti, kad tikrai esi vertas aukštesnės klasės mokinio vardo!

PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ

Daugiau įrašų panašia tema:

REBEKA UNA „AŠ ESU TOMAS, SEKLYS“ (NAUJA!
MOKAUSI SKAITYTI IR SUPRASTI
„KASPARAS, AČIŲ PRINCAS“
PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS
Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Metodinės priemonės, Naujienos, Rugsėjo 1-oji, Sintaksė ir skyryba, Vadovavimas klasei

POPULIARIEJI EMOCIJŲ VEIDELIAI PAMOKOJE

     Pasakodama apie savo klasės stendus, esu minėjusi, kad mėgstu gyvus, įtraukiančius į veiklą stendus. Šis – ne išimtis, kadangi ne tik papuošė mano klasę, bet ir pasitarnaus kartojant skyrybos ženklus, sakinių rūšis, padės plečiant žodyną sinonimais ir antonimais, diskutuojant apie žmonių nuotaikas, jausmus ir emocijas.

20170831_100822.jpg

     Emocijų veidukus laminavau ir užklijavau ant pagaliukų, kadangi planuoju juos panaudoti dažniau. Ne vienas esame įpratę pamokos pabaigoje įsivertinti savo pasiekimus, apžvelgti pamokos turinį naudodami tris emocijų veidelius: liūdną, linksmą ir susirūpinusį. Jeigu turime dešimtbalę vertinimo sistemą, kodėl gi negali būti ir emocijų įvairovės?

     Spalvingus veidelius naudosiu ir klasės valandėlėse, ypač tose, kuriose bus kalbama apie bendravimą, patyčias ir kitas negeroves. O kaip man seksis, būtinai pasidalinsiu šiame tinklaraštyje 😀

Daugiau klasės puošimo idėjų rasite čia.

Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Kalėdos ir Naujieji metai, Literatūra, Morfologija, Naujienos, Rugsėjo 1-oji, Sintaksė ir skyryba, Vadovavimas klasei

ĮTRAUKIANTYS STENDAI

   Pagaliau atsirado laisvo laiko papasakoti apie klasės stendus, kurie gana dažnai tampa mokytojo vizitine kortele. Kadangi gamta neapdovanojo manęs gebėjimu piešti, tenka verstis per galvą, kad klasės sienos būtų įdomios, naudingos ir informatyvios. Kažkuriame reportaže rašiau, kad mėgstu „gyvus“, įtraukiančius stendus, kurie sudomintų mokinius, kviestų prieiti ir atlikti kokias nors užduotis arba paaiškintų taisyklę, padėtų išsikapstyti iš kalbos ar literatūros labirintų. Taip mano klasėje atsirado stendai su dėžutėmis, iš kurių mokiniai gali pasiimti reikiamą sinonimą, išspręsti muzikinę epigramą, atlikti adventines užduotis.

Muzikinio stendo tekstas

   Kalbos pažinimui sukūriau spalvingą stendą, kuriame kabantys apskritimai vaizdžiai demonstruoja vientisinio ir sudėtinio sakinio sandarą; jaunajai kartai neįprasto telefono ragelis moko nustatyti veiksmažodžių asmenuotes; spalvingas ratas primena, kiek mes turime lietuvių kalbos dalių ir kokias šiuo metu mokomės.

Asmenuočių telefonas

   Rudenį stende atsiranda Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis, kurį mes su vaikais vadiname mažąja enciklopedija, nes į jį ką tik mokyklą baigę mano auklėtiniai per literatūros pamokas sudėjo pačią svarbiausią informaciją, apibūdinančią visus penkis mūsų krašto regionus, išskiriančią jų skirtumus, pabrėžiančią kiekvieno jų savitumą.

     2017 metais stendų kolekciją papildė devintokų stendas, skirtas graikų dievų atsiradimo mitui (NAUJA!).    

     Klasės stendas taip pat pas mus kitoks. Prieš dvejus metus jame kabėjo pačių vaikų sukurti maži autoportretai ir neįprastas klasės draugas – Moksladraugis. Šiais mokslo metais vaikai buvo pamaloninti jų mėgstamo socialinio tinklapio facebook imitacija. O šalia jo puikuojasi ratas su rodykle, padedantis slopinti kilusius konfliktus, nesutarimus ar pykčio proveržius.

   Rudeniui, mokslo metų pradžiai idėjų ieškokite: RUDENS LAIŠKAI ir KLASĖS PUOŠIMO IDĖJOS RUGSĖJO 1 ŠVENTEI.

   Rugsėjo pirmąją į mano klasę įžengs nauji penktokėliai, todėl labai norisi sutikti juos išskirtinai papuoštomis sienomis. Būčiau dėkinga, sulaukusi iš jūsų, mieli skaitytojai, neįprastų idėjų ir dar nematytų stendų pavyzdžių. Gerai žinau, kad jūsų kūrybingumui nėra ribų, todėl kviečiu dalintis savo sėkmingais, mokinius sužavėjusiais darbais.  

Paskelbta Fonetika, Idėjos kalendorinėms šventėms, Kalėdos ir Naujieji metai, Literatūra, Morfologija, Sintaksė ir skyryba

GERUMO KALENDORIUS

     Šiandien prasidėjusį Adventą sutiksime kalendoriumi, įnešiančiu į vaikų širdis gerumo, supratingumo ir pakantumo.zaisliukas Advento kalendorius padės ir lietuvių kalbos mokytis. Pavyzdžiui, pirmoji kalendoriaus dėžutė papuošta snaige, kuri sufleruoja, kad mokiniai įtvirtins žinias apie priebalsių asimiliaciją. Šiandienos tema – žodžių snigti, dribti, čiuožti, šliuožti, žliugti ir kt. rašybos taisyklių įtvirtinimas. Vyresniųjų klasių mokiniai išsiaiškins snaigės savybes, vartodami būdvardžius; skaitvardžius besimokantieji „bandys“ jas suskaičiuoti :), o skyrybos skyrių šturmuojantys galvos apie žemę, nuklotą snaigėmis,      

     Gruodžio antrosios dėžutė su sniego senio simboliu pakvies vaikus į kalbos ugdymo pamoką apie žiemą. Esu įsitikinusi, kad jie noriai palaikys idėją pasidalinti įspūdžiais apie baltą, šaltą ir šventėmis turtingą metų laiką. Dėžutėse galima paslėpti pamokos temą, darbo užduotis, įsivertinimo simbolius. Jeigu nesinori kalendoriaus susieti su mokomu dalyku, pasiūlykite mokiniams dėti į dėžutes tai, kas jiems svarbu, brangu ir miela. Tai gali būti linksma iliustracija, kortelė su nuoširdžiu palinkėjimu, slaptu noru ar svajone. Jaunesniųjų klasių mokiniams patiktų dėžutėse rasti saldainių, lipdukų, vyresniesiems į dėžutes galima įdėti kalėdinės loterijos bilietuką, žaidimo fantą ar kortelę, kurie bus reikalingi kalėdinio renginio metu.

     Jei susidomėjote mano pasakojimu, kviečiu kasdien užsukti į šį puslapį, kuriame pristatysiu kiekvieną Advento kalendoriaus dėžutę su joje slypinčia idėja.

   Užbėgdama įvykiams už akių, pasakysiu, kad savaitgalio – gruodžio  3 ir 4 dienosdėžutės ragins mokinius pagaminti eglutę iš namuose ar gamtoje randamų medžiagų bei pakartoti balsių ir priebalsių rašybą atliekant užduotį, esančią Kalėdų senelio kepurėje.

     Gruodžio 5 dieną mokinių pagamintos eglutės buvo aptartos iš visų pusių: penktokėliai ėmėsi žodžių darybos, vyresnieji lygino eglutes, vartodami būdvardžių laipsnius, dar kiti aiškinosi, kas privertė Eglę ištekėti už žalčio. Pagal individualias programas besimokantys vaikai spalvino eglutes ir aprašė jas pagal duotą planą. Smulkiąją motoriką mokiniai lavinosi varstydami eglutės žaisliukus ir verdami spalvingas girliandas.

     Gruodžio 6 dieną ant dėžutės nutūpusi Kalėdų senelio kepurė vėl pakvietė į Detektyvų biurą. Reikės išsiaiškinti, kas tas nevidonas, išdrįsęs apvogti patį senelį! Pamokos aprašymą rasite čia.

     Gruodžio 7 dieną senis besmegenis pakvies į savo dirbtuves, kuriose mokiniai plės žodyną spalvų, daržovių, figūrų, medžiagų pavadinimais. Liesdami įvairios tekstūros senius (sniego (pagal galimybes), plastilininius, vatinius, popierinius, plastikinius, stiklinius, medžiaginius…) ir dalindamiesi savo įspūdžiais, mokysis pasakoti, reikšti savo mintis, komentuoti draugų nuomones.

     Gruodžio 8 dieną vėl visi pasiners į senovės baltų mistinius ženklus ir simbolius kirpdami snaiges, puošdami klasę ir mokyklą. Apie tai skaitykite čia.   

     Gruodžio 9-oji – Kalėdų senelio kepurės diena. Tą dieną rašysime seneliui laišką, kuriame išliesime visas savo svajones. Tik nepagalvokite, kad mes tik prašyti mokame. Nieko panašaus! Pakartoję laiško rašymo taisykles, padėkosime už praėjusių metų dovanas, pasiteirausime, kaip senelis jaučiasi, ką veikė visus metus. Po to papasakosime apie save ir tik tada atsargiai pasiteirausime apie galimybę gauti išsvajotą dovaną. Kad Kalėdų seneliui būtų smagiau, laiškus iliustruosime, gaminsime vokus ir prisiminsime, kurioje vietoje rašomi adresato ir adresanto adresai.

     Savaitgalį, gruodžio 10 ir 11 dienomis, mokiniai gaus nuorodas į nemokamas internetines svetaines, kur ras smagių žaidimų, padėsiančių puošti eglutes, kirpti snaiges. Pažiūrėkite, kokią snaigę iškirpau virtualiomis žirklėmis 😀 

flake.jpg

     Gruodžio 12 dieną pasiūlykite vaikams paimti interviu iš… sniego senio! Ruošdamiesi šiai veiklai, mokiniai pakartos tiesioginės kalbos skyrybos taisykles, mokysis suformuluoti klausimus, atsakyti į juos įsijautus į sniego senio vaidmenį.

     Ant gruodžio 13 dienos dėžutės nutūpusi trapi snaigė pasiūlys mokiniams gamtoje paieškoti daiktų, panašių į snaiges savo forma, raštais, medžiagos būviu. Raginimas išskirti įvairių daiktų panašumus ir skirtumus, skatins mokinius mąstyti, lavins jų kalbą, dėmesį ir vaizduotę. Mažieji gali apibūdinti rastus daiktus vienu–dviem žodžiais; vyresnieji – kurti būdvardžių grandinėles; skyrybos besimokantieji – kartoti sudėtinių prijungiamųjų sakinių skyrybą, paaiškinant, kaip, kodėl, kuo įvardinti daiktai primena snaiges.   

     Gruodžio 14 dieną siūlau organizuoti sniego senių žygį į mokyklą. Tegul mokiniai atsineša į klasę tai, kas susiję su žiemos žaidimų simboliu. Tai gali būti pasaka, piešinys, nuotrauka, suvenyras, lipdukas, pačių pagamintas darbelis, sniego gniūžtė ir pan. Jaunesniųjų klasių mokiniai, vardindami atsineštus daiktus, mokysis nurodyti kirčiuoto skiemens vietą žodyje; vyresnieji, skaičiuodami suneštus senius, mokysis vartoti ir rašyti  kiekinius ir kelintinius skaitvardžius; patys vyriausi, apibūdindami kiekvieną žygio dalyvį, gilins skyrybos žinias.  

     Gruodžio 15 dieną mokiniai gali skaityti tekstus apie egles, eglutes, eglytes… Suraskite kiekvienam amžiaus tarpsniui tinkančių eilėraščių ir surenkite dailiojo skaitymo pamoką. Kad skaitymas vyktų sklandžiai, eilėraščius galima išmokti mintinai. Deklamavimą pasiūlykite lydėti įvairiais judesiais, tinkama mimika. Galima pažaisti su vienu eilėraščiu, pasiūlant jį skaityti keičiant emocijas ir nuotaikas. 

     Gruodžio 16 dieną mano mokiniai, tiksliai aprašydami įvairias kepures, padės nykštukams, elfams, Kalėdų seneliui ir kitiems jo komandos nariams surasti pamestas kepures ir kepuraites. Jei kepurių rasti nepavyks, pasiūlykite mokiniams sukurti skelbimą ir pakabinkite jį klasės stende. Taip pat galima parašyti SMS žinutę, pagalbos prašymą Facebook draugams. Ši veikla padės kurti taisyklingus tekstus, vartoti lietuviškus žodžius ir rašmenis, mokytis tiksliai ir nedaugžodžiaujant sukurti informacinį tekstą.    

     Gruodžio 17 ir 18 dienomis pagal mūsų Advento kalendorių vaikai turi dirbti su eglutėmis ir snaigėmis. Kad vaikai nepradėtų skųstis vis besikartojančiais simboliais, sugalvokite detektyvinę užduotį, kuri prašys surasti paslėptą daiktą. Mano mokiniai gaus iškirptus iš žurnalų tekstukus, kuriuose reikės surasti nurodytas raides arba žodžius ir iš jų sudėti sakinį. Iš sudėtų sakinių vaikai sužinos, kad gruodžio 19 dieną jiems reikės nusileisti į pirmą aukštą ir prie jame esančios eglutės rasti daiktą, kuris yra labai mažas ir lengvas. Šitas daiktas egzistuoja labai trumpai, nes yra greitai tirpstantis ir išgaruojantis. Sėkmingai atlikę užduotį mokiniai bus apdovanoti sniego senio emblemomis. Susibūrę į sniego senių klubą vaikai dalyvaus pokalbyje apie žiemą, jos požymius, paukščių, žvėrių ir žmonių veiklą, pakartos mėnesių pavadinimus, išvardins žiemos šventes, pasidalins savo nuomonėmis apie šį metų laiką.  

Daugiau gerumo idėjų.

Daugiau Advento idėjų skaitykite

GALIMYBIŲ EGLUTĖ (NAUJA!)
IŠVIRKŠČIAS ADVENTO KALENDORIUS
ADVENTO KALENDORIAI KITAIP
ADVENTO KALENDORIAI
LAIMĖS RIEŠUTAI
ŽODYNO TURTINIMO IR GERUMO PAMOKOS