Paskelbta Būdvardis, Daiktavardis, Meno terapija, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Sintaksė ir skyryba, Skaitvardis, Terapija, Žodžių daryba

RUDENS PRANAŠAI

Kalbėdami apie metų laikų kaitą su mokiniais šiandien susimąstėme, kuo skiriasi miškas vasarą nuo miško, pradėjusio gyventi pirmąsias rudens dienas. Iš pradžių vaikai bandė kalbėti tradiciniais sakiniais ir pasakoti apie besikeičiantį orą, dangų gaubiančius pilkus ir sunkius debesis, be perstojo žemę merkiantį lietų, tačiau aš pasiūliau mintimis pasivaikščioti po mišką šiandien, rugsėjo dešimtą dieną. Nesėkmingai bandę mane įtikinti, kad rudenį miškas keičia spalvas, vis dažniau žvelgdami pro langą mokiniai prabilo apie pradėjusias trumpėti dienas, dingusias vasarines gėles, kankorėžiais apsipylusias egles, geresnį ar blogesnį grybų derlių, tuštėjančius paukščių lizdus… Jeigu būčiau žinojusi, kad šiandien bus toks geras oras, tikrai būčiau suorganizavusi pasivaikščiojimą po rudenėjantį mišką, kuriame vaikai būtų atradę dar vieną rudenį pranašaujantį požymį – saulėje besidraikančius vorų tinklus!

Tad pasinaudojau vienu iš meno terapijos būdų ir pasiūliau pabandyti „numegzti“ voratinklius patiems. Būsiu atvira, man sekėsi nekaip, nes kažkodėl apvalus turėjęs būti mezginys įgavo keturkampio formą. Bet raštu likau patenkinta. Buvau patenkinta ir vaikų darbais, pasidžiaugiau jų nusiteikimu ir noru papildyti savo pasakojimus naujais faktais apie metų laikus ir tai įrodančiais kūrybiniais darbais, atidžiai rašyti sakinius ir pastebėti juose skyrybos ženklus, atpažinti sudurtinius žodžius, prisiminti daiktavardžių ir būdvardžių draugystę, kaitant juos skaičiais ir linksniais.

Daugiau panašių temų:

APIE PROFESINĮ PERDEGIMĄ VALSO RITMU 
HAPPY COLOR / LAIMINGA SPALVA
ZENDOODLE – MEDITACIJA, SUSITAIKYMAS, ĮKVĖPIMAS
KONFERENCIJA „BIBLIOTERAPIJA IR KITI KŪRYBINIAI METODAI“
MALONUS IR NAUDINGAS MENO TERAPIJOS POVEIKIS
DUOTI IR NESUDEGTI
YPATINGI RAŠTAI SPALVINIMO MĖGĖJAMS!
MEDITACIJA SU DZENRAIZGYMU
NAUJI POTYRIAI
PASIEKIMŲ Į(SI)VERTINIMAS DAILĖS TERAPIJOS METODAIS
DAILĖS TERAPIJOS METODŲ PRITAIKYMAS UGDYME
PIEŠIMO GALIA
PROFESINIS PERDEGIMAS: ATPAŽINIMAS IR PAGALBA SAU MENO TERAPIJOS METODAIS
PASAKŲ TERAPIJOS STEBUKLAI
SPALVINIMO TERAPIJA
Paskelbta Būdvardis, Daiktavardis, Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Prieveiksmis, Sintaksė ir skyryba, Skaitvardis, Vientisinis sakinys, Žodžių daryba, Žodžių junginys, Įvairūs

PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ

     Ketvirtį amžiaus atidavus sutrikusios klausos vaikams sužinoti, kad reikės mokyti pelėdagirdinčiųjų klasę – nemenkas išbandymas. O klasę vaikų, turinčių elgesio, emocijų, dėmesio sutrikimų – jau ir iššūkis. Su tokiomis mintimis sutikau 2016 m. vasarą, atnešusią ne tik daug nerimo, bet ir didžiulį įkvėpimą, virtusį eiliuota mokymo priemone „Pasaka apie kelionę į aukštesnę klasę“.

     Dirbdama nedidelėje kurčius ir neprigirdinčius vaikus ugdančioje mokykloje turėjau privilegiją matyti juos nuo pat parengiamosios klasės, stebėti, kaip jie auga, iš pradinių klasių mokytojų sužinoti viską apie jų žinias, pomėgius, charakterio bruožus ir kitus svarbius dalykus. Tačiau naująją penktą klasę sudarė iš įvairių ugdymo įstaigų susirinkę vaikai, apie kuriuos galėjau pasiskaityti tik Pedagoginės psichologinės tarnybos išvadose ir rekomendacijose, kurios sufleravo, kad tai, kas tiko klausos negalią turintiems vaikams, naujokams visiškai netiks.

     Norėdama sužinoti, su kokiu žinių ir gebėjimų bagažu atvyksta mano naujieji mokiniai, pradėjau mintyse dėlioti šaunios trijulės – Romo, Urtės ir Austėjos kelionę į aukštesnę klasę. Dirbdami su šia pasaka, mes visi kartu pasitikrinome pradinėse klasėse įgytas žinias ir gebėjimus, o vaikų reakcija į keturiolika pasakoje esančių užduočių atskleidė ir jų silpnybes bei stiprybes, parodė, kas jiems tinka, ko ateityje reikėtų vengti, leido suprasti, kaip ir kam pritaikyti atnaujintą lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrąją programą, kokius metodus ir darbo būdus parinkti pamokoms. 

     Pasakos posmeliuose slepiasi ne tik lietuvių kalbos užduotys, ji atlieka ir auklėjamąjį vaidmenį, skiepija vertybes, o po šį savaitgalį vykusių Pasakų terapijos mokymų, galiu sakyti, kad turi ir terapinį poveikį. 24–36 puslapyje rasite teksto suvokimo užduočių, kuriomis galėsite papildyti pamoką arba pasiūlyti vaikams jas atlikti namuose.

     Kas sugulė į šį darbą, pabandžiau sudėti į skaidres, tačiau kilus klausimams, neaiškumams ar abejonėms, visada esu pasirengusi atsakyti, paaiškinti ir padėti, nes tikrovėje jau susidūriau su tokiomis situacijomis, kada žmonės nelabai supranta, ko iš jų nori užduoties autorius. Kadangi mintyse dėlioju antros pasakos siužetą, priimsiu ir kritiką, padėsiančią sukurti geresnę mokymo priemonę. 

APIE PASAKĄ

     Nors pasaka buvo kurta konkrečių sutrikimų turintiems vaikams, tačiau ją siūlau ir normalios raidos pradinių klasių mokinukams, mėgstantiems netradicines užduotis, norintiems pagilinti turimas žinias. Šiaulių universiteto profesorė, 8 klasės lietuvių kalbos vadovėlio bendraautorė Giedrė Čepaitienė prieš keletą metų mums sakė, kad vaikui nėra nieko nuobodesnio už žodį kartojimas. Ypač, pabrėžė ji, gabiems vaikams,  sėkmingai įveikusiems temą ar kursą, kurį mokytoja kažkodėl vėl siūlo pakartoti. Juk daug įdomiau eiti ten, kur dar nesi buvęs, todėl ši pasaka galėtų būti puiki žinių įtvirtinimo priemonė, nieko bendra neturinti su tuo nuobodžiuoju žodžiu 🙂 Su pasakos herojais galima keliauti ir pamokų metu, ir neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, ir individualiose pratybose. Juk turėtų būti visai smagu kartu su Romu, Urte ir Austėja sužinoti, kad tikrai esi vertas aukštesnės klasės mokinio vardo!

PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ

Daugiau įrašų panašia tema:

REBEKA UNA „AŠ ESU TOMAS, SEKLYS“ (NAUJA!
MOKAUSI SKAITYTI IR SUPRASTI
„KASPARAS, KAČIŲ PRINCAS“
PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS
Paskelbta Būdvardis, Daiktavardis, Dalelytė, Ištiktukas, Jaustukas, Jungtukas, Metodinės priemonės, Morfologija, Prielinksnis, Prieveiksmis, Skaitvardis, Veiksmažodis

LIETUVIŲ KALBOS DALYS ARBA ANTRAS DAIKTŲ GYVENIMAS

Pasibaigus 2015 metams, mokykloje susikaupė nemažai senų kalendorių. Verčiamų, pagamintų iš storo kokybiško popieriaus kalendorių nekilo ranka išmesti. Savaitę pragulėję ant mano stalo jie pakišo naują idėją, padėsiančią mokymosi sunkumų turintiems mokiniams.

Šiandien vienas iš kalendorių virto kalbos dalių bloknotu, kuris vieniems padės prisiminti visų vienuolikos kalbos dalių pavadinimus, kitiems pasufleruos jų klausimus, tretiems pagelbės skiriant vienas kalbos dalis nuo kitų, dar kitiems palengvins užduotis, prašančias pateikti įvairių lietuvių kalbos dalių pavyzdžių.

LIETUVIŲ KALBOS DALYS