Paskelbta Helovinas, Naudingos nuorodos, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Tai įdomu, Įvairūs

„LIETUVA. O ČIA AR BUVAI?“

     Ar girdėjote apie juodąjį žemėlapį? Jei taip, ar daug pliusų, žyminčių aplankytas atsisiųstivietas, sudėjote jame? O gal daugiau pliusų gavo kitos pasaulio šalys? Skamba absurdiškai, tačiau ne vienas, apkeliavęs kone visą Europą, po Lietuvą būna keliavęs labai mažai. Kalbu ir apie save, nes prieš penkmetį paklausta etnologijos ir mitologijos dėstytojo apie Baltų mitologinį parką, išraudau ir nuleidusi galvą pasižadėjau apsilankyti jame. Pažadą įvykdžiau su kaupu, šiame parke vedu literatūros pamokas, padedu mokiniams susipažinti su senųjų baltų dievais, o taip pat skatinu keliauti po Lietuvą, kuri mums vis dar iki galo neatrasta.

     Tad kažkur pasaulyje išaušus Helovynui, ne kaukes pulkite gaminti, o leiskitės į kelionę po Lietuvą – pavymui raganoms ir velniams! Tuo pačiu pažiūrėkite ir vaizdo reportažą, padėsiantį suprasti, kodėl mes nešvenčiame Helovino 🙂  

Daugiau panašia tema skaitykite:

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS

 

Paskelbta Autizmas, Naudingos nuorodos, Naujienos, Specialistams ir tėvams, Tai įdomu

PASIKEITĘ KELIONIŲ PLANAI, ARBA DAR KARTĄ APIE KITOKIUS VAIKUS

     Socialiniuose tinkluose nuolat susiduriu su straipsniais ir komentarais apie aplinkiniųatsisiųsti požiūrį į specialiųjų poreikių vaikus ir juos auginančius tėvus. Viską žinantys pirkėjai parduotuvėse, nepatenkinti bendrakeleiviai viešajame transporte, besibarantys poilsiautojai paplūdimiuose jaučia pareigą paauklėti hiperaktyvius, elgesio ir emocijų sutrikimų, autizmo spektro sindromą turinčius vaikus, pažerti patarimų, pastabų ir net grasinimų jų tėvams. Spaudoje, televizijoje, įvairiuose renginiuose stengiamasi šviesti visuomenę, tačiau pakeisti jų požiūrį į kitokius vaikus yra be galo sunku. 

     Pažiūrėjusi filmuką „Jos vaikas neserga, jis tiesiog kitoks“, dalintis juo nežadėjau, tačiau socialiniame tinkle Facebook perskaitytas mamos prašymas apginti jos teisę ilsėtis su sūnumi neįgaliųjų paplūdymyje Karklėje pakeitė mano nuomonę. Nors filmukas skirtas specialiųjų poreikių vaikus auginančioms mamoms, tačiau jis turėtų paliesti ir aukščiau aprašytos visuomenės dalies jausmus, nes kiekvienas norime ir turime teisę svajoti, o sudužus svajonei sulaukti iš mūsų visų pagalbos siekiant naujos.

     Pridedu į lietuvių kalbą išverstus filmuke esančius komentarus ir kviečiu bent penkioms minutėms įsijausti į kitokius vaikus auginančių mamų būseną.

HER CHILD ISN’T SICK. HE’S JUST DIFFERENT/ JOS VAIKAS NESERGA, JIS TIK KITOKS

Panašūs įrašai:

ŽURNALAS „LIETAUS VAIKAI“  NAUJA!
PEDAGOGAI IŠ PAŠAUKIMO
„VYKSTA NUOSTABŪS DALYKAI“
„GIMTADIENIO ŠVENTĖ“
,,KEISK SAVO POŽIŪRĮ Į NEGALIĄ…“
PASAKOJIMAI APIE KITOKIUS ŽMONES
VAIKŲ AUTIZMAS: SUPRATIMO IR PAGALBOS KELIAI
KNYGA „KODĖL TAIP MĖGSTU ŠOKINĖTI“
10 FAKTŲ APIE AUTIZMĄ, KURIUOS REIKIA ŽINOTI KIEKVIENAM
JUMS PASAKĖ, KAD ŠIAIS METAIS JŪSŲ KLASĖJE MOKYSIS VAIKAS AUTISTAS
„LIETINIAI“, ARBA PASAKOJIMAS APIE KITOKĮ VAIKĄ
„PASAULIS VAIKO AUTISTO AKIMIS“

 

Paskelbta Naudingos nuorodos, Naujienos, Specialistams ir tėvams, Tai įdomu

PEDAGOGAI IŠ PAŠAUKIMO

Šis vaizdo filmukas nėra naujas, tačiau pabaiga, manau, nedaugeliui matyta. Todėl norintiems sužinoti, kaip atsiranda pedagogai iš pašaukimo, būtina pažiūrėti jį iki galo.

Panašūs įrašai:

ŽURNALAS „LIETAUS VAIKAI“  NAUJA!
„VYKSTA NUOSTABŪS DALYKAI“
„GIMTADIENIO ŠVENTĖ“
,,KEISK SAVO POŽIŪRĮ Į NEGALIĄ…“
PASAKOJIMAI APIE KITOKIUS ŽMONES
VAIKŲ AUTIZMAS: SUPRATIMO IR PAGALBOS KELIAI
KNYGA „KODĖL TAIP MĖGSTU ŠOKINĖTI“
10 FAKTŲ APIE AUTIZMĄ, KURIUOS REIKIA ŽINOTI KIEKVIENAM
JUMS PASAKĖ, KAD ŠIAIS METAIS JŪSŲ KLASĖJE MOKYSIS VAIKAS AUTISTAS
„LIETINIAI“, ARBA PASAKOJIMAS APIE KITOKĮ VAIKĄ
„PASAULIS VAIKO AUTISTO AKIMIS“

 

 

 

 

 

Paskelbta Naujienos, Tai įdomu

OGINSKIO POLONEZO RITMU

     Vakar sužinojau, kad garsiojo polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ autoriaus Mykolo Kleopo Oginskio palikuonys taip pat paliko didelį pėdsaką muzikoje. Tiesa, ne natų penklinėje, o vaikų ugdyme. Pasirodo, pirmoji šešiametė muzikos mokykla Lietuvoje pradėjo veikti Rietave. Ją pastatė kompozitoriaus sūnus kunigaikštis Irenėjus Kleopas Oginskis. Plungės kunigaikščio, jauniausiojo Irenėjaus sūnaus Mykolo Mikalojaus Severino Marko Oginskio, dėka Plungėje net trejus metus mokėsi ir grojo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

     Ne tik muzika rūpėjo kunigaikščiams. M. M. Oginskis palaikė lietuvių tautinį sąjūdį, padėjo valstiečių vaikams siekti mokslo, propagavo naujas ūkininkavimo formas, rengė žemės ūkio parodas; jo tėvo Irenėjaus dėka Rietavo apylinkėse buvo panaikinta baudžiava, pats miestas tapo svarbiu Žemaitijos ūkio bei kultūros centru. Oginskiai prisidėjo ir prie garsiojo  1863 m. sukilimo, nors dėl to teko daug ką paaukoti.

     Nors du pasauliniai karai nepagailėjo Oginskių dvarų, tačiau labiausiai jie nukentėjo sovietinio laikotarpio metu. Protu nesuvokiamas sprendimas nugriauti ne vieną Rietavo dvaro teritorijos pastatą ir pristatyti  keturkampių bendrabučių, rūmuose įsteigti kareivines, vėliau mokyklas, dėl ko reikėjo išgriauti sienas, išlupti parketą, nebuvo pagailėta net varinių stogų.

     Šiandien Plungės rūmuose vėl skamba žmonių balsai, Rietavas kviečia lankytojus į Oginskių lėšomis pastatytą bažnyčią, kurios sietyne 1892 metų balandžio 17-ąją šventų Velykų rytą buvo įžiebta pirmoji elektros lemputė, o Rietavo muziejuje galima paskaityti kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio „Priesakus sūnui“, kuriuose nė žodžiu neužsimenama apie pinigus ir nemažus kunigaikščių turtus, nors liaudyje ne kartą sklido kalbos, kad Oginskiams nerūpi žmonės, kad jiems svarbiausia – pinigai.

Štai ką aš tau patariu, dėl ko tave įpareigoju:

1. Visų pirma įsisąmonink paprastą tiesą – žmogus nėra atsitiktinumo padarinys, jis negimsta be tikslo. Už viską jis turi būti dėkingas savo Kūrėjui – Dievui. Tikėjimas – pirmoji jo pareiga, be jo žmogus yra niekas, tik nereikšmingas skaičius. Tad pirmiausia būk krikščionis, nes šią religiją žmonėms davė pats Dievas, paprasčiausiai tikėk, paskui tikėjimas taps tavo pasaulėžiūra. Tai, ką aš aiškinu, tau pernelyg sudėtinga, bet ateis diena, kai viską suvoksi ir įsitikinsi, jog šiuose priesakuose yra viskas, ko reikia, kad būtum laimingas šioje žemėje.

2. Nė akimirką nepamiršk, už ką turi būti dėkingas savo pirmajai geradarei – Motinai, nes ji tave pagimdė ir be galo myli, nors tu jos švelnumo dar nenusipelnei, bet, jei kiekvieną dieną stengsiesi būti jos vertas, jį nusipelnysi ir pateisinsi Motinos pasitikėjimą. Jei tikrai norėsi jį pelnyti, tai tik nuo tavęs priklauso, pavyks ar ne: nesiimk jokių žygių, nekalbėk ir nedaryk nieko prieš tai savęs nepaklausęs: „Ar mano Motina už tai pagirs?..“ Jei į šį klausimą sąžinė tau atsakys: „Mano Motina pritartų“, veik ryžtingai, nes nuojauta tavęs neapgaus. Jei vidinis balsas sakys priešingai, nedaryk to, ką ketinai, ir išvengsi klaidos bei graužaties. Nuolat galvok, ką ji tau liepė ir ką siūlė, ką prašė padaryti. Gerai pamąstyk, vaike, ką reiškia žodis  „prašyti“; argi galėtum nepaklusti tokios geros, tokios švelnios, tokios mylinčios Motinos, kokia yra tavo Mama, prašymui! Iš tavęs ji norėtų štai ko:

3. Būk ankstyvas, kelkis su aušra. Vos pabudęs šok iš lovos, nepasiduok miegui ir tinguliui. Pirmiausia, ką privalai padaryti – pagarbink Kūrėją, melsk Jį, kad saugotų tavo nuostabiąją Mamą, prašyk laiminti artimuosius ir tave patį, kad visus nukreiptų doros keliu. Po šio pirmojo darbo, kuris turi būti tavo šventa pareiga, tegu seka antrasis – kūno švara; tam daug laiko nereikia, tačiau neturi teisės apsileisti, nes švara ne tik labai reikšminga kūno sveikatai, bet ir paslaptingu būdu apvalo sielą.

4. Valgydamas išlaikyk saiką, ypač venk vyno, nes žinai, kad jis kenkia sveikatai: jo gali išgerti per du pirštus, ne daugiau. Nepiktnaudžiauk ir alumi, tau geriausiai tiks gaivieji gėrimai. Žinok, kad didelį troškulį visada sukelia arba perkaitimas, arba netikę įpročiai, arba nesveikas skrandis. Taigi prisimink, jog sveikata priklauso nuo to, ar sveikas skrandis, todėl stenkis neperkaisti, saikingai gerk ir valgyk, venk visko, kas gadina sveikatą ir kenkia virškinimui.

5. Tavo jėgos priklauso nuo higienos, sveiko ir blaivaus gyvenimo bei mankštinimosi; jei paisysi šių reikalavimų – būsi sveikas. Tu ypač mėgai dvi mankštos rūšis: jodinėjimą ir plaukymą. Noriu, kad ir toliau jų neapleistum, bet būk atsargus, nes tai pavojingi užsiėmimai. Jei kalbėsime apie pirmąjį, aš visiškai pasitikiu žmogumi, kuris tave globos ir suras tau patikimą jojimo trenerį. Turiu perspėti dėl plaukymo, atsimink – didžiulis skirtumas, kur plaukioji: jūroje, upėje ar ežere. Plaukti tave išmokiau aš, mes abu plaukiame kaip žuvys, mačiau tave drąsiai šokantį į vandenį ir tuo visada džiaugdavausi: kai mes anomis vasaromis šokinėdavome iš valties į jūrą, gelmė buvo šimtas pėdų, ir niekada nepasiekdavome dugno, tačiau dauguma upių yra seklios, sraunios, ežerų dugnas priaugęs žolių ir dažnai dumblinas – visa tai pavojinga nardytojams. Tad prisimink, ką tau sakau, ir prieš maudydamasis upėje ar ežere visada pagalvok apie tai, kuo tokios maudynės skiriasi nuo maudynių jūroje.

6. Baik dieną taip, kaip pradėjai – malda; prisimink savo gerąją Motulę, jos rūpesčius dėl tavęs, jos meilę tau ir pagalvok, ar šiandien buvai vertas, kad ji rūpintųsi tavimi ir būtų tau tokia gera. Nenoriu kartoti, kad gerumą pelnysi pildydamas jos norus ir pageidavimus. Jei elgeisi taip, Dievas ir sąžinė dovanos tau ramų ir malonų miegą, bet jei suklydai, prašyk Dievą atleidimo ir tegul tave užvaldo nuoširdi atgaila ir pasiryžimas pasitaisyti, nes kitaip nepatirsi tikro gyvenimo džiaugsmo.

7. Siunčiu su tavimi tarną Santį, jis jau treji metai tau patarnauja. Būk su juo švelnus, geras, būk jam dėkingas, nes vykdamas su tavimi jis palieka žmoną ir vaikus. Yra didelis skirtumas tarp gerumo ir familiarumo: pirmasis kyla iš kilnios širdies, antrasis – iš primityvaus mąstymo. Tik atsitiktinumo dėka gimei tarp tų, kuriems tarnaujama, o ne tų, kurie tarnauja, tad tikrai neturi tuo didžiuotis; tačiau tu privilegijuotas, todėl stenkis kilmę patvirtinti taurumu ir kilniais jausmais – tai suteiks tau tikrąją vertę ir pateisins paprasčiausias fortūnos užgaidas.

8. Mokykis pats save analizuoti: nėra nieko geresnio už dienoraštį, kuriame fiksuotumei savo darbus ir ypač mintis. Tai duotų dvigubą naudą: įprastum susikaupti, mąstyti ir kalbėtis pats su savimi, antroji nauda būtų ta, kad susikurtum savo stilių; rašytoju tampama rašant; tai, ką supratai pamokoje ar stebėdamas, išmoksi dar geriau, jei viską aprašysi ir visiems laikams užfiksuosi atmintyje. Esu labai patenkintas, kad tavo seserys to išmoko ir dėl to tikrai nesigaili.

9. Dabar pakalbėkime apie tavo mokslus: šie mano žodžiai tebus patarimai žmogui, kuris įpareigotas tave prižiūrėti. Numatau tau diplomato karjerą, nes manau, kad tau ji labiausiai tinka. Taigi tavo mokslai turėtų sietis su būsima specialybe. Iš pradžių reikėtų rimto humanitarinių mokslų kurso. Tu jau šiek tiek moki graikų kalbą, jei panorėsi, išmoksi geriau. Mokytis privalai rimtai ir ryžtingai, nes esu įsitikinęs, jog vienu metu galima mokytis dviejų klasikinių kalbų; tikiu, kad graikų kalba, senesnė už lotynų, palengvins pastarosios mokymąsi. Šiuo metu literatūroje siaučia romantizmas, taip, kaip gyvenime cholera, bet ši banga praeis kaip ir visos kitos, o tai, kas gera ir gražu, liks amžiams, nes gerumas ir grožis, taip pat ir tiesa niekada nesikeičia. Tai, ką sakau, nėra labai svarbu dabar, bet laikui bėgant suprasi, kas yra svarbiausia: negausi gero ir gilaus išsilavinimo, jei jis nesirems klasikinėmis kalbomis.

10. Nepasakosiu tau smulkiau apie įvairias istorijos ir filosofijos mokslų sritis, nes tu privalai pats įgyti reikalingų žinių, jei ketini būti geras valdininkas. Kokia tvarka mokysiesi ir kokius mokymosi metodus teks rinktis, visiškai priklausys nuo apsišvietusio žmogaus, kuris vadovaus šiai veiklai. Tik pridursiu, jog pageidauju, kad mokytumeisi naujųjų kalbų, nes jos būtinos karjerai, kurios tu ketini siekti. Tavo amžiaus žmogaus atmintis labai gera, tad mokytis kalbų lengva, o kokia didelė nauda, suprasi tik vėliau.

11. A questo fine, non dimenticar o Caro mio la dolce favella Toscana, la lingua di quel bel paese dove il si suona! (Čia nepamiršk, o mano brangusis, švelnios Toskanos tarmės, kalbos, kuri šiame gražiame krašte skamba.). Nepakaks kalbėtis su Sančiu, nes jo kalba visada bus tik Florencijos gatvių kalba, teks rimtai mokytis italų kalbos; kad ją pamiltum, turi gerai ją suprasti, todėl reikia skaityti gerų italų rašytojų knygas, taip pat – išmokti rašyti. Todėl susirašinėti su seserimis patariu itališkai.

12. Kai baigsi parengiamąjį kursą, pradėsi lankyti paskaitas universitete, tad pasistenk pelnyti bendramokslių palankumą juos gerbdamas, su visais būdamas paslaugus ir mandagus. Kartais pasitaiko neramaus būdo, tulžingų studentų, kurie tik ir ieško progos susivaidyti su draugais. Tai maras, kurio reikia vengti kaip ugnies, ir geriausias būdas, kaip jau sakiau anksčiau, būti su visais mandagiam ir niekada nesikišti ne į savo reikalus. Tavo tikroji drąsa – ryžtingai visada atlikti tai, ką privalai. Dažnai baimė pasirodyti bailiu tikrąjį bailį pastūmėja elgtis arogantiškai, bet tai ne kas kita, kaip bailio drąsa, o tokia drąsa visuomenėje niekinama; labiau niekinama tik breterio (profesionalaus fechtuotojo, žudydavusio už pinigus) ir skundiko drąsa.

13. Turi visiškai paklusti ir pasitikėti žmogumi, kuris sutiks rūpintis tavo elgesiu ir veikla. Geriausias būdas pelnyti jo palankumą – skrupulingai vykdyti pareigas. Visada prisimink, kad tas žmogus pakeičia mus. To pakanka, kad jį gerbtum ir klausytum kaip tėvo.

14. Dar apie tavo kelionę: pakaks, jei pasakysiu, jog dėdė ir teta Dolgorukiai sutiko pabūti tau tėvu ir motina, kol atiduos į rankas to, kurį Apvaizda išsirinko juos pakeisti. Nemanau, kad turiu aiškinti, kaip tau elgtis su kilniais giminaičiais. Pernelyg gerai tave vertinu, mielas drauge, todėl esu įsitikinęs, jog padarysi viską, kad pelnytum jų palankumą, ir nė akimirką nedrįsi jiems nepaklusti.

Sudie, mielas vaike, telaimina tave Dangus, ir aš laiminu iš visos širdies. Rašyk mums bent du kartus per mėnesį. Tegul tavo plunksną vedžioja pasitikėjimas ir tiesa. Su didžiausiu malonumu skaitysime apie tavo sėkmę, nes nuo jos priklausys, kada ateis laimingoji diena, kai vėl galėsime tave apkabinti. Jei tu mus myli taip, kaip aš tikiuosi, tai ši meilė palaikys tave visuose darbuose ir niekada neleis pamiršti, kad vienintelė galimybė gauti kokią nors tarnybą vienoje iš pasiuntinybių Italijoje, o mums susitikti ir niekada nebesiskirti – po trejų metų išlaikyti egzaminą.

Kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio priesakai keturiolikmečiam sūnui Irenėjui Oginskiui, 1822 m. išvykstančiam studijuoti į Italiją.

Paskelbta Biblioteka, Naujienos, Tai įdomu

„IR TAI YRA VYVENIMAS. TAIP PAT KAIP GYVENIMAS, TIK SU KLAIDA.“

Taip savo knygą „Vyvenimas“ baigia jos autorė Beata Tiškevič. Metų pabaigą ir naujų 20190102_165112pradžią praleidau su, pasak autorės, netobulos moters pasakojimu apie jos netobulą gyvenimą. Knygą atsiverčiau jau turėdama du socialinio tinklo Facebook naudotojų komentarus. Vienai skaitytojai ši knyga pasirodė perdaug depresinė, kita, kurianti puikius tekstus, knygą pavadino natūraliai tikra, tačiau dėl smulkiai aprašytų išgyvenimų pagalvojo, jog turėjo rašytis sunkiai. Aš skaičiau su pasimėgavimu ir lengvu džiugesiu, kad pragyvenusi ne vieno muilo operos scenarijaus vertą gyvenimą, sugebėjau lengviau išsikapstyti iš jo paspęstų pinklių. Todėl manau, kad ir kitiems skaitytojams ji turėtų patikti dėl panašių priežasčių: arba džiugins, kad tavo gyvenimas nėra toks komplikuotas, arba nuramins, jog ne tau vienam taip blogai.

Ir nesvarbu, kurioje pusėje bus skaitytojai, juos visus knyga tikrai nustebins už nepadailintą atvirumą.  Skaitytojai turėtų būti dėkingi autorei už tai, kad ji juos myli raidėmis, už priminimą, kokia apgailėtina yra žmogiška prigimtis, už populiarios Enšteino frazės interpretaciją, už išsamų saviugdos knygų sąrašą, už drąsą parodyti savo negražiąją pusę, už gebėjimą iš savęs pasijuokti, už bandymą nurodyti kelią, galbūt padėsiantį atleisti kitam (nors pati Ru taip ir nesugebėjo atleisti), už nuostabią metaforą ir komentarus 346–349 puslapiuose bei kitus gyvenimo patikrintus receptus. Aš džiaugiuosi už galimybę pažvelgti į save iš šalies, už supratimą, kad ne aš viena buvau nepanaši į tvarkingas ir rūpesčių nekeliančias mergaites, už netikėtus sutapimus: norą rašyti ir panašią dvasinę būseną perskaičius Clarissos Pinkolos Ester knygą „Bėgančios su vilkais“. O kur dar viršelio spalva! 🙂

Skirtumas tik tas, kad aš visa tai „vyvenu“ jau pusę amžiaus, o knygos autorei teko „pervyventi“ per dvigubai trumpesnį laiką…

Paskelbta Mokiniai, Naujienos, Tai įdomu

PO DEŠIMTIES METŲ

     Išvydę šiandieninį sujudimą naujieji mokyklos darbuotojai vienas per kitą klausinėjo, kas čia vyksta, kas tie jauni pasitempę žmonės, lipantys iš nesibaigiančių automobilių srauto. O aš žiūrėjau pro klasės langą (tik dabar įvertinau privilegiją pirmajai pamatyti, kas atvyksta į mokyklą) ir gėrėjausi gražiai nuaugusiais, subrendusiais savo vaikais. Taip, taip – vaikais, nors visiems jiems jau per trisdešimt, man jie visada liks vaikai. Rašau apie pirmąją savo auklėtinių laidą, sugrįžusią į mokyklą po dešimties metų!

     Į susitikimą atvyko ir antroji tais metais mokyklą baigusi klasė, tad į mano kabinetą šiandien susirinko per dvidešimt žmonių, kadangi buvę mokiniai norėjo ne tik susitikti, bet ir supažindinti su antrosiomis pusėmis, parodyti savo vaikučius. Gera buvo matyti juos visus laimingus, nemažai pasiekusius, gera buvo dalintis prisiminimais, gera buvo mažytės virtualios apklausos metu sužinoti, kokiomis vertybėmis grindžia savąjį gyvenimo kelią. Matydama juos tokius švytinčius, atvirus ir nuoširdžius, visiškai nenustebau ekrane pamačiusi išryškintą žodį ŠEIMA (didžiausias apklausoje esantis žodis reiškia, kad jis buvo rašomas ne vieną kartą).

     Kadangi esu nuo pirštų galiukų iki plaukų šaknų mokytoja, neatsispyriau pagundai sugrąžinti buvusius mokinius į mokyklos suolą ir parodyti prieš vienuolika metų jų kurtus reklaminius filmukus. Pamatyti save senojoje, jau seniai su žeme sulygintoje Strėvos gatvėje buvusioje mokyklėlėje jiems buvo be galo smagu. Dar smagiau tapo sužinojus, kad pirmasis mano darbo praktikoje pritaikytas reklamos kūrimo metodas tebetaikomas iki šiol, o pirmasis jų filmas nuolat rodomas kiekvienai devintai klasei kaip klasikinis reklaminio filmo pavyzdys.

     Nors mokiniai susirinko mokykloje, kurioje nesimokė, jie įnešė savo indėlį pasakodami, ką gavo iš manęs lietuvių kalbos ir literatūros pamokose, prisiminė skaitytus kūrinius. Kai Karolis S. pasakė, kad iki šiol prisimena K. Borutos „Baltaragio malūną“, kurį jis perkėlė į A. Brako dailės mokykloje kurtus diplominio darbo linoraižinius (vienas jų jau vienuolika metų džiugina mane namuose), pasakiau, kad šio kūrinio mūsų mokyklinėje programoje nebėra. Tai sužinojusi Nina pasiteiravo apie V. M. Putino „Altorių šešėly“, kuris ją ne kartą pamokose pravirkdė, likimą… Tik surdopedagogai supras, ką aš jaučiau sulaukusi tokių klausimų iš žmonių, kuriems skaitymas dėl klausos sutrikimo malonumu tampa tik didelės valios ir labai ilgo darbo, prie kurio prisidedu ir aš, pastangomis.

     Ir dar, šiandien aš pasidžiaugiau galimybe padėkoti žmogui, pastūmėjusiam mane į inovatyvią veiklą. Jis pats apie tai net nenutuokė, todėl buvo be galo nustebęs ir sujaudintas, kadangi mano padėka buvo perduota matant jo žmonai ir sūneliui. Kas tas žmogus, sužinosite atsivertę pasakojimą INOVATYVIAUSIŲ MOKYTOJŲ APDOVANOJIMAI 2017

Paskelbta Mokiniai, Naujienos, Tai įdomu

KARALIENĖS LUIZĖS PAKYLĖTA…

     Sunku pasakyti, ar tai – paprastas sutapimas, ar lemtingas ženklas, kad praėjusį pavasarį, atsiliepę į Klaipėdos – Europos kultūros sostinės organizatorių kvietimą neleisti užšalti uostamiesčio istorijai, Klaipėdos mokiniams skirtam konkursui „Jei bendrai visi judėsim, miesto paslaptį įspėsim“ pasirinkome karalienės Luizės temą. Šifruodami užkoduotus tekstus mokiniai turėjo rasti penkis objektus, susijusius su Prūsijos karalienės gyvenimu Klaipėdoje. Aš tuo metu konkursą moderavau internetu, todėl prie nurodytų objektų apsilankiau užduočių kūrimo metu. Lygiai po metų karalienės Luizės dvasia mane pakvietė užsukti į vieną iš konkurse minimų objektų, kuriame  nuo 1891 iki 1945 metų veikė vokiška garsios istorinės asmenybės vardu pavadinta gimnazija.

     Balandžio 12 dieną, tik peržengusi Klaipėdos Karalienės Luizės jaunimo centro slenkstį, pajutau karališką aurą: nuo pat įėjimo iki Karalienės Luizės aulos lydintys paslaugūs pažai ir puošnios damos, rūmų menės įspūdį aulai suteikianti prieblanda, ne vieną šimtmetį skaičiuojantys karališki šokiai, muzika ir dainos, iškilmingas medalių įnešimas ir per penkerius metus ištobulinta jų įteikimo ceremonija…

     Taip už nuopelnus švietimui ir kultūrai buvo pagerbti keturi klaipėdiečiai: literatūrologė, rašytoja Jovita Saulėnienė, Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro dailės studijos „Varsa“ mokytoja ekspertė Loreta Laurinavičienė, rašytojas, filosofas Arvydas Juozaitis ir aš.

     Ir vėl – sutapimas, ar ne, bet praėjusių metų konkurse vaikams reikėjo išsiaiškinti, kokiu būdu būtų galima patekti į karalienės Luizės buduarą. Užuominos juos atvedė prie Klaipėdos dramos teatro repertuaro, skelbiančio apie garsųjį A. Juozaičio spektaklį. O nuotykių ieškojimas baigėsi atradus Klaipėdos moterų Rotary klubo „Karalienė Luizė“ būstinę, iš kurio prezidentės Jolantos Juškevičienės rankų gavau ne tik labai gražų, bet ir įpareigojantį medalį, nes jo gavimą lėmė mano mokyklos Mokinių tarybos balsas.

     Ir buvę, ir dabartiniai mano mokiniai nuolat siūlo mane įvairioms nominacijoms, tačiau nedidelei sutrikusios klausos žmonių bendruomenei sudėtinga varžytis su didelėmis mokyklomis, todėl jų tylūs balsai paskęsdavo tarp tūkstantinių skaičių. Esu labai laiminga, kad šį kartą mano vaikai buvo išgirsti ir jiems pagaliau pavyko laimėti! Rašau JIEMS, nes be savo MOKINIŲ aš nebūčiau užsiauginusi kūrybos, entuziazmo, meilės jiems ir savo darbui sparnų. Ačiū, mano vaikai!