Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose dalyvavau antrą kartą. Pernykštė patirtis, likus už nominantų ribos, kartėlio neatnešė. Priešingai, matydama laureatus – iš „Virtualios kelionės klasėje“ konkursų pažįstamą Kauno Jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoją Rigondą Skorulskienę ir eTwinning ambasadorę, su kuria dažnai susitinku eTwinning seminaruose, Kuršėnų Pavenčių mokyklos anglų kalbos mokytoją Staselę Ryškienę, supratau, kodėl nepatekau tarp geriausiųjų. Todėl šiais metais nusprendžiau savo laimės nebandyti. Tačiau senas geras posakis apie tai, kad mes planuojame, o kažkas aukštai tarp debesų juokiasi, suveikė gavus laišką iš apdovanojimų organizatorių su pasiūlymu dar kartą įbristi į tą pačią upę. Prisipažinsiu, galvojau neilgai, nes praėję metai man buvo ypač turtingi metodine veikla, netradicinėmis pamokomis, kūrybiniais darbais ir renginiais, tad žinia, kad šiemet tapau viena iš trijų inovatyviausių šalies kalbų (gimtosios ir užsienio) mokytojų, buvo be galo maloni.
Šias metais susidomėjau pasakų terapija, todėl lapkričio 21 dieną atvykusi į mokytojų pagerbimo iškilmes, pasijutau kaip Pelenė, netikėtai patekusi į puotą. Jausmas buvo toks keistas, jog iš pradžių vis žvalgiausi laikrodžio, po kurio dvyliktojo dūžio viskas turėtų pradingti. Mano draugystė su inovacijomis prasidėjo kaip ir pasakoje, labai labai seniai. Nusprendusi paįvairinti savo pamokas, nusipirkau knygą, mokančią kurti PowerPoint skaidres. Po vienos sėkmingos skaidrėmis iliustruotos pamokos sulaukiau mokinio, dabar jau auginančio sūnelį, klausimo, ar pati jas padariau. Pasigirdus teigiamam atsakymui, berniuko veide pasirodė visa puokštė emocijų: nuostaba, susižavėjimas, pagarba, džiaugsmas… To vaiko veidą dažnai prisimenu, nes jis įkvėpė nuolatiniams ieškojimams ir siekiams stebinti savo mokinius. Esu labai laiminga, kad savo darbais ir idėjomis pavyko nustebinti ir ekspertus, skaičiusius mano pedagoginės veiklos aprašymą ir nusprendusius, kad aš esu verta patekti į kalbų mokytojų TOP3. Dėkoju ir Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojoms, šį įsimintiną vakarą atvežusioms miesto mero sveikinimus. Smagu, kad jos tapo net penkių uostamiesčio nominantų, iš kurių du gavo inovatyviausio mokytojo vardus, triumfo liudininkėmis. Ačiū ir savo mokyklos bendruomenei. Tačiau didžiausią padėką skiriu savo esamiems ir buvusiems MOKINIAMS, kurie buvo, yra ir bus mano varomoji jėga. Mažos, bet vieningos kurčiųjų bendruomenės vaikų ir jaunuolių atkaklios pastangos surinkti man kuo daugiau balsų varžybose dėl Metų publikos mokytojo vardo leido man suprasti, kad būti mokytoju yra didelė privilegija ir begalinė laimė!
korsigita 
Šaunuolė. Dabar tavęs nepastebėti neįmanoma. Sėkmės ir laimės.
Ačiū, Erlanda, šitą įvertinimą užsidirbau pati su džiaugsmu darydama tai, kas patinka, o tiems, kuriems tai atrodo nereikšminga, net akiniai nepadės. Juk šviesoms užgesus ir gėlėms nuvytus vėl viskas pasidengs užmaršties dulkėmis.