Paskelbta Naujienos, Specialistams ir tėvams, Tai įdomu

INOVATYVIAUSIO 2020 METŲ KALBŲ MOKYTOJO VARDAS

Kažkada galvojau, kad inovatyvumas neatsiejamas nuo informacinių technologijų, kadangi visos IT naujovės buvo sutinkamos su dideliu susidomėjimu ir entuziazmu. Tuo entuziazmu užsikrėčiau ir aš. Šio viruso išsigydyti nepavyko iki šiol. Tačiau vis dažniau pagaunu save galvojant, kad inovacijos yra kažkas daugiau. Atnešusi į klasę savo vaikystės žaidimų idėją, pritaikytą lietuvių kalbai ar literatūrai ir XXI amžiaus kartos pomėgiams, pastebėjau, kad pamokos be kompiuterio nenusileidžia skaitmeninėmis priemonėmis pripildytiems užsiėmimams. Vadinasi, inovatyvumas nėra vien tik gebėjimas į ugdymą įtraukti informacines technologijas. Mane iki šiol tebestebina skaitmeninės kartos pomėgis atlikti užduotis, kurių metu reikia išmesti žaidimo kauliukus. Man iki šiol tebeskamba vieno penktokėlio, kiekvienos pertraukos metu skubančio išsitraukti savo planšetę, žodžiai, kad mano pasiūlytą žaidimą su kauliuku galėtų žaisti visą dieną. Kad aš neklystu, patvirtino šiandien Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose inovatyviausio kalbų mokytojo kategoriją pristatęs VU doc. dr. Valdas Jaskūnas, sakydamas, jog inovatoriais vadinami tie žmonės, kurie sukuria naujoves arba parodo naujas galimybes. Inovatoriai, pasak jo, yra tie, kurie kaskart ir iš naujo atsiliepia į mokinių prigimtinį smalsumą ir padrąsina pažinti tai, kas nepažinta.

Trečią kartą būdama tarp trijų (šiais metais net tarp keturių) pretendentų į garbingą apdovanojimą jaučiausi jaukiai ir ramiai. Mėgavausi švente, nors ji ir buvo kitokia nei ketverius pastaruosius metus, sveikinau ekrane išnyrančius pažįstamus veidus ir vardus, plojau laimėtojams ir džiaugiausi savo stabiliais rezultatais. Džiaugiausi tol, kol ekrane nepasirodė mano pavardė ir padidintas ekranas su mano veidu. O tada kažkodėl apsiverkiau. Kodėl, paaiškinti nelengva. Tačiau šiandien panašų jausmą patyriau du kartus. Pirmąjį tada, kai su mokiniais Tarptautinę neįgaliųjų dieną minėjome ne mūsų pamėgtoje Klaipėdos sporto mokykloje, bet klasėje. Antrasis turbūt buvo dėl to, kad dar neišdilo pernykštės apdovanojimų šventės, vykusios Valdovų rūmuose, akimirkos. Šiandien kaip niekad stipriai pajutau, kaip man trūksta išvykų, veiklų netradicinėse erdvėse ir gyvo bendravimo. To trūksta ir mano mokiniams. Antradienį viena septintokė nesusilaikė ir prisiglaudė prie manęs. Neatsilaikiau ir aš, apkabinau savo mergaitę. Tikėkimės, kad Covid-19 virusas neįveiks mano žmogiškumo, meilės vaikams ir inovatyvumo viruso, kuris, negydomas beveik penkiolika, o gal ir daugiau, metų, veda mane ir mano mokinius naujais ir labai įdomiais keliais.

Apie ankstesnes mano pastangas siekti Inovatyviausio mokytojo vardo 🙂 skaitykite:

AČIŪ, MOKYTOJAU!

INOVATYVIAUSIŲ MOKYTOJŲ APDOVANOJIMAI 2017

INOVATYVIAUSIŲ MOKYTOJŲ APDOVANOJIMAI 2016

Paskelbta eTwinning, Naujienos, Projektai, Specialistams ir tėvams, Tai įdomu, Virtuali kelionė klasėje

INOVATYVIAUSIŲ MOKYTOJŲ APDOVANOJIMAI 2017

     Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose dalyvavau antrą kartą. Pernykštė patirtis, likus už nominantų ribos, kartėlio neatnešė. Priešingai, matydama laureatus – iš „Virtualios kelionės klasėje“ konkursų pažįstamą Kauno Jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoją Rigondą Skorulskienę ir eTwinning ambasadorę, su kuria dažnai susitinku eTwinning seminaruose, Kuršėnų Pavenčių mokyklos anglų kalbos mokytoją Staselę Ryškienę, supratau, kodėl nepatekau tarp geriausiųjų. Todėl šiais metais nusprendžiau savo laimės nebandyti. Tačiau senas geras posakis apie tai, kad mes planuojame, o kažkas aukštai tarp debesų juokiasi, suveikė gavus laišką iš apdovanojimų organizatorių su pasiūlymu dar kartą įbristi į tą pačią upę. Prisipažinsiu, galvojau neilgai, nes praėję metai man buvo ypač turtingi metodine veikla, netradicinėmis pamokomis, kūrybiniais darbais ir renginiais, tad žinia, kad šiemet tapau viena iš trijų inovatyviausių šalies kalbų (gimtosios ir užsienio) mokytojų, buvo be galo maloni.

    Šias metais susidomėjau pasakų terapija, todėl lapkričio 21 dieną atvykusi į mokytojų pagerbimo iškilmes, pasijutau kaip Pelenė, netikėtai patekusi į puotą. Jausmas buvo toks keistas, jog iš pradžių vis žvalgiausi laikrodžio, po kurio dvyliktojo dūžio viskas turėtų pradingti. Mano draugystė su inovacijomis prasidėjo kaip ir pasakoje, labai labai seniai. Nusprendusi paįvairinti savo pamokas, nusipirkau knygą, mokančią kurti PowerPoint skaidres. Po vienos sėkmingos skaidrėmis iliustruotos pamokos sulaukiau mokinio, dabar jau auginančio sūnelį, klausimo, ar pati jas padariau. Pasigirdus teigiamam atsakymui, berniuko veide pasirodė visa puokštė emocijų: nuostaba, susižavėjimas, pagarba, džiaugsmas… To vaiko veidą dažnai prisimenu, nes jis įkvėpė nuolatiniams ieškojimams ir siekiams stebinti savo mokinius. Esu labai laiminga, kad savo darbais ir idėjomis pavyko nustebinti ir ekspertus, skaičiusius mano pedagoginės veiklos aprašymą ir nusprendusius, kad aš esu verta patekti į kalbų mokytojų TOP3. Dėkoju ir Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojoms, šį įsimintiną vakarą atvežusioms miesto mero sveikinimus. Smagu, kad jos tapo net penkių uostamiesčio nominantų, iš kurių du gavo inovatyviausio mokytojo vardus, triumfo liudininkėmis. Ačiū ir savo mokyklos bendruomenei. Tačiau didžiausią padėką skiriu savo esamiems ir buvusiems MOKINIAMS, kurie buvo, yra ir bus mano varomoji jėga. Mažos, bet vieningos kurčiųjų bendruomenės vaikų ir jaunuolių atkaklios pastangos surinkti man kuo daugiau balsų varžybose dėl Metų publikos mokytojo vardo leido man suprasti, kad būti mokytoju yra didelė privilegija ir begalinė laimė!