Galimybė pedagogams du kartus metuose švęsti Mokytojų dieną atsirado prieš 
ketverius metus, kada asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ nusprendė prisidėti prie mokytojo profesijos prestižo kėlimo ir tarti „ačiū“ tiems, kurie kuria ateitį Lietuvoje, kurių klasėse vyksta ne mažesni stebuklai nei Estijos, Suomijos ar Singapūro mokyklose. Taip atsirado Lietuvos respublikos ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio globojama iniciatyva „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai“. Nors iniciatyvos organizatoriai teigia, kad jų tikslas – skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvoje ir jiems atsidėkoti, nuo savęs noriu pridėti, kad tai – dar viena galimybė įsitikinti, jog mokytojo profesija yra pašaukimas. Mokytojas, pasak šiandieninių apdovanojimų metu kalbėjusių svečių, yra labai drąsus, kadangi nebijo kartu su vaikais laipioti uolomis, leistis lynu nuotykių parke arba karštai melstis, kad besileidžiantiems vaikams nieko nenutiktų, vežtis juos į trumpesnes ir ilgesnes keliones, leisti naktis prie laužo ir kt. Nes mokytojas yra labai imlus, kadangi bedirbdamas su Z karta jau žino, kaip reikės dirbti su alfa ir kitomis raidėmis pavadintomis kartomis. Nes mokytojas tiki savo mokiniais ir tuo, ką jis daro. Nes mokytojas mėgsta tai, ką jis daro. Nes mokytojas gyvena tuo, ką jis daro… Ir aš darysiu, kadangi žinia, jog antrą kartą patekau į inovatyviausių kalbų mokytojų trejetuką, ne tik džiugina, bet ir įkvepia plačiau išskleisti sparnus naujiems skrydžiams. Svarbu tik neappsvaigti kaip Ikarui nuo atsivėrusių galimybių, neišpuikti nuo gražių žodžių, skambėjusių Valdovų rūmuose, nesudeginti suteiktų galimybių ir nepamiršti tų, kurių dėka šiandien žengiau raudonuoju kilimu.
Daugiau įrašų panašia tema:
korsigita 