Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

IŠGYVENIMO PAMOKOS RUMŠIŠKĖSE

Priešpaskutinę rugsėjo dieną 5–10 klasių sutrikusios klausos mokiniai ir vaikai iš Sutrikusios klausos vaikų ir jaunuolių tėvų bendrijos „Aidas”, atvykę į Lietuvos liaudies buities muziejų, pateko į baisųjį lietuviškos spaudos draudimo periodą. Ir ne tik pateko, bet ir turėjo jį išgyventi. Viskas prasidėjo peržengus slaptosios lietuviškos mokyklos slenkstį. Slenkstis simbolizuoja ribą tarp dviejų pasaulių, tad jį peržengę mokiniai pateko į motiniškai besišypsančios, bet griežtokos daraktorės klasę. Daraktorė laiko veltui neleido, juk jai reikėjo suspėti su vaikais išeiti trijų žiemų kursą: pažinti raides, mokytis slebizavoti, rašyti grifelinėse lentelėse, skaičiuoti rišant siūlų mazgelius, mokytis kalbėti maldeles, minti mįsles ir net skaityti odę rykštei! Tiems, kurie mokytis nenorėjo, teko išbandyti klūpojimą ant akmenukų, kurie atstojo senovėje naudotus žirnius. Pamokų metu vis nuskambėdavo priminimas, kad reikia būti budriems, saugotis žandarų, išgirdus keistus garsus slėpti lietuviškas knygeles. Perspėjama buvo neveltui – įpusėjus trečios žemos kursą, visi pašoko nuo stipraus beldimo į duris. Žandarai! Laimė, daraktorei pavyko išgelbėti visą grupę, pasiūlius tikrintojams didelį rūkyto kumpio gabalą. Tačiau nei vienas lengviau neatsiduso, nes žandarai bet kada galėjo grįžti, todėl daraktorė parodė, kur tokiu atveju galima pasislėpti: vieni sulindo į užkrosnį, kiti sutūpė kubiliukuose.

Išėjus tris klases, kelionė laiku nesibaigė. Muziejaus gidė, vesdama nuo pirkios prie trobos, nuo stubos prie gryčios, įtraukė vaikus į buities darbus siūlydama sumalti grūdus, išskalbti drabužius, pasemti vandens iš šulinio, pasirūpinti šuniuku; aiškindama, kaip reikia padengti stalą, kaip spausti sūrį, kokia kryptimi šluoti grindis… Su ano meto vaikų kasdienybe mokiniai susipažino bandydami šešiese sugulti į vieną lovą ir vienu metu apsiversti ant kito šono, apžiūrinėdami medinius žaislus, iš skudurėlių suvyniotas lėles, matuodamiesi medines klumpes, spėliodami Užgavėnių personažų kaukes, dėdamiesi į galvą perspėjimus, kas nutiks barbenant pirštais į stalą, supant tuščią lopšį, sėdint sukryžiuotomis kojomis… Šios kelionės metu vaikai sužinojo, koks etnografinis regionas buvo turtingiausias, kuriame krašte gyveno labiausiai išsilavinę žmonės, kokiame regione labiausiai buvo vertinamas ąžuolas, liepa ir šermukšnis, kur vykdavo pačios smagiausios Užgavėnės; aiškinosi, kodėl aukštaičiai su žemaičiais dažnai nesusišnekėdavo, kokia delmono reikšmė, kurioje tarmėje dažniausiai skamba garsai c ir dz, kokio ilgio ištekėjusių moterų nuometas… Apie visa tai mokomasi kasmet. Tačiau pamokos, gautos ne iš vadovėlių, ne iš mokytojų pasakojimų ar kompiuterių ekranų, yra dvigubai vertingesnės, įdomesnės ir įsimintinesnės. 

Daugiau panašių įrašų:

TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU! 
KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #NUOTOLINIAM MOKYMUI
SKAITANTIEMS „MEŠKIUKĄ RUDNOSIUKĄ“
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖABĖCĖLĖ
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS
SŪRIO ŠVENTĖ
ORANŽINĖ AKIS
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲESTAFETĖ“
SNAIGIŲ LABORATORIJA
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Meno terapija, Metodinės priemonės, Naujienos, Rugsėjo 1-oji, STEAM ugdymas, Vadovavimas klasei

RUGSĖJO PIRMOSIOS ŠVENTĖ „STEAM LABORATORIJA“

Žodis laboratorija visada sužadina smalsumą, vaizduotėje piešdamas matytų filmų siužetus apie garuose ar dūmuose skendinčias patalpas, paslaptingai burbuliuojančius mėgintuvėlius, karštligiškai spindinčias mokslininkų akis, šaižius sirenų, perspėjančių apie galimą pavojų, garsus… Žinodama šio žodžio jėgą, pirmąją mokslo metų klasės valandėlę iš klasės perkėliau į STEAM laboratoriją. Kodėl STEAM? Todėl, kad šiame akronime esančios disciplinos tapo neatsiejama mano darbo dalimi. Tiesa, mokslai šiandien buvo kiek kitokie, paįvairinti šventiniais akcentais, kad pirmoji diena mokykloje paliktų gražius atsiminimus.  O į  šventinį popierėlį „įvyniotas“ akronimas padėjo tėvams suprasti, ką jų vaikai veikia pamokose, pažymėtose STEAM raidėmis.

SCIENCE (gamtos mokslai). Kad tėvai suprastų, koks svarbus yra jų indėlis į ugdymą, pasitelkiau difuzijos dėsnį. Pagal difuzijos dėsnį, aukštesnės koncentracijos dažų molekulės vandenyje juda į žemesnės koncentracijos skystį. Šiuo atveju dažai simbolizavo mokytojo perduodamas žinias. Į vandenį įlašinusi dažų, paaiškinau, kad kiekvienas mokytojas stengiasi perduoti savo žinias vaikams, tačiau vaikai jas įsisavina nevienodu greičiu. Tai iliustruoja iš lėto tirpstantys dažai. Kad procesas vyktų greičiau, dažnai prireikia pagalbos. Ją vaikams gali suteikti ir tėveliai, prisidėdami prie ugdymo proceso taip kaip lazdelė, padėjusi vandens molekulėms greičiau susitikti su dažų molekulėmis ir tolygiai nusidažyti.

TECHNOLOGY (technologijos). Technologijos buvo pasitelktos apklausai, kurią parengiau vaikų mėgstama programa Quizizz. Nuorodos į apklausą šį kartą nepridedu, nes ji buvo skirta mūsų šventei, tad ir klausimai tiko tik mums.    

ENGINEERING (inžinerija). Šio sudėtingo, bet labai įdomaus mokslo pagrindinis tikslas yra rasti problemą ir jos sprendimo būdą. Inžinieriai yra nepaprastai kūrybingi žmonės! Kūrybingumo nestinga ir mano mokiniams. O ar turi inžinerinių gabumų jų tėveliai? Tai sužinojome pasidalinę į dvi – mokinių ir tėvų – komandas, kurioms reikėjo sukurti molekulinius statinius. Smagu buvo stebėti darnų vaikų darbą. Tai leido ir tėvams suprasti, kokia gera komanda tapo jų vaikai!

ARTS (menai). Kadangi ir šiais metais mano auklėtinių grupę sudaro vaikai nuo penktos iki dešimtos klasės, į meną taip pat buvo pažiūrėta šventiškai, bent taip manė pamokos dalyviai. Iš tiesų buvo pasitelktas vienas meno terapijos metodas. Pasiūliusi popieriaus lape karakuliais pavaizduoti savo nuotaiką grįžus į mokyklą, gavau daug įdomios informacijos, padėsiančios planuoti klasės vadovo darbą. Tėvų kūrinio nepridėjau, nes jį smarkiai pakoregavo vieno mokinio dvimetė sesutė 🙂  

MATHS (matematika). Paskutinis šventės momentas buvo skirtas matematikos žinių patikrinimui. Mokiniai skaičiavo, kuri klasė, sudėjusi visų mokinių ūgį, yra aukščiausia. Planavau skaičiuoti ne mokinių ūgį, o amžių, bet pamačiusi, kaip paskutinę vasaros savaitę mūsų „Messenger“ gupėje vaikai dalijasi savo ūgio rezultatais, užduotį pakeičiau. Įdomiausia tai, kad dešimtokai nusileido ne vienai klasei. Tad aukščiausiai pagal bendrą ūgį komandai atiteko garbė iš savo tarpo išsirinkti visos grupės prezidentą!

O kad nauja mokslo metų pradžia nebūtų sunki, mano auklėtiniams padės STEAM vitaminai, suteiksiantys stiprybės, kantrybės, padėsiantys siekti žinių, leisiantys džiaugtis bendrais atradimais ir smagiais susibūrimais.

Daugiau skaitykite RUGSĖJO 1-OSIOS SCENARIJAI

Paskelbta Antonimai, sinonimai, Biblioteka, Literatūra, Matematika, Metodinės priemonės, STEAM ugdymas

DVIESE BIJOTI DRĄSIAU, O DRAUGE SKAITYTI SMAGIAU

Pirmoji šio pasakojimo pavadinimo dalis priklauso Rasos Lazauskaitės knygai. Kadangi knygos anotacijoje buvo rašoma, jog ji tinka ir mažiems, ir dideliems, kad ji netgi gali pakeisti skaniausų ledų porciją, nieko nelaukdama atsiverčiau ir pradėjau skaityti. Knygą skaičiau ir dėl kitos priežasties. Ruošdamiesi šių metų Velykoms, kartu su mokiniais vėl prisijungėme prie fondo „Švieskime vaikus“projekto „Vaikų Velykėlės 2021“. Projekte dalyvaujame antrus metus, kadangi labai patinka fondo įkūrėjų pasiūlyti mainai: mes jiems kuriame didelį margutį, jie mums dovanoja knygų. Būten ši R. Lazauskaitės knyga šiemet buvo iškeista į du gigantiškus margučius 🙂

Perskaičiusi knygą supratau, kad galiu aptarti ją su visais savo mokiniais. Tad mokslo metų pradžioje patikrinsiu, ar tikrai ši knyga įdomi įvairaus amžiaus skaitytojams. Aš jau esu patikusiųjų pusėje 🙂 Buvo gera skaityti tokią šiltą, emociškai jautrią ir vertybes puoselėjančią knygą. Kokiu žodžiu, jei ne draugystė pavadinti norą suteikti galimybę pajust skrydžo džiaugsmą tiems, kurie skraidyti negali. Kokiu žodžiu jei ne draugystė pavadinti miško gyventojų susirūpinimą dėl pamestų stručio sapnų. Kokiu žodžiu jei ne draugystė pavadinti kurmio ryžtą išlįsti į žemės paviršių ne jam skirtu laiku. Kokiu žodžiu jei ne draugystė pavadinti norą būti kartu ir džiaugsme, ir bėdoje…

O kad kartu būtų smagiau aptarinėti miškelio gyventojų nuotykius, parengiau užduočių komplektą, suteiksiantį progą po vasaros žaismingai pa(si)tikrinti turimas žinias ir įgyti naujų, leisiantį išsiaiškinti vaikų požiūrį į bendravimą, sužinoti, kokie sapnai juos aplanko naktimis, ir net padėsiantį įveikti baimes.

Daugiau įrašų panašia tema

Mokausi skaityti ir suprasti

PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS

Paskelbta „FLIPPITY“ BIBLIOTEKĖLĖ, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas

KUR RASTI AUKSINĘ ŽUVELĘ?

Pasakos „Žvejys ir auksinė žuvelė“ skaitymui ruošėmės ilgai. Iš pradžių vaikai su tėveliais gamino žuvis. Viena jų tapo mūsų pasakos talismanu, pradedančiu ir baigiančiu kiekvieną pamoką.

Kadangi mokydamiesi suvokti perkeltinę žodžių prasmę pasinaudojome širdies apibūdinimais, diktanto, padėjusio patikrinti priešdėlių ir , ilgųjų ir trumpųjų balsių, tikrinių daiktavardžių, žodžių, atsakančių į klausimus KĄ? ir KADA? rašybą, tema buvo apie žuvį Perlę ir perlinės širdies reikšmę.

O tada jau atėjo laikas pasakai. Pasaką skaitėme ir po vieną, ir visi kartu: vieni gavo net du pasakos lapus, kiti skaitė sakinių korteles, treti jungė žodžius į skiemenis. Užduotys skirtingos, bet tikslas vienas – padėti vaikams suvokti pasakos siunčiamą žinutę. Tam pasitarnavo ir senoji animacija.

Pasakos turinį perteikti padėjo ir komiksų knygelių kūrimas, kurių paskutiniuose puslapiuose atsirado vaikų svajonės, ir darbas su iliustracijomis. Vieni mokėsi parinkti iliustracijai sakinį, kiti patys kūrė savo pasakos interpretacijas. Pasakos siužetą padėjo prisiminti ir žodžių tankumyne rasti tekste paminėti žodžiai. Ši užduotis leido pakartoti ir apibendrinamųjų žodžių temą.

Jeigu galvojate, kad literatūros pamokos praėjo be STEAM ugdymo, klystate, nes ši pasaka suteikė progą susipažinti su žuvies sandara ir išsiaiškinti, kodėl žuvys neskęsta vandenyje. Iš plastikinio maišelio pagamintos žuvys ne tik atskleidė gamtos paslaptį, bet ir atnešė daug džiaugsmo. Kas galėjo pagalvoti, kad kartą panaudotas maišelis gali padėti atlikti gamtos mokslų eksperimentą?! Įkvėpimo pagauti nusprendėme prikelti antram gyvenimui ir plastikinius butelius, kurie tapo jaukiais akvariumais vaikų pieštoms žuvelėms. Kad tos žuvelės buvo nepaprastos, liudijo ant kiekvienos jų parašytas šiltas ir jautrus palinkėjimas. Vaikų linkėjimai ir emocijos parodė, kad auksinė žuvelė nebūtinai turi būti konkretus daiktas, ją galima turėti mintyse, jausmuose ir širdyse. Ją galima susikurti savo vaizduotėje ir tikėti stebuklų galia taip, kaip patikėjo vienas berniukas, nusprendęs savo žuvytę apgyvendinti ne plastikiniame butelyje, o prie namų esančiame tvenkinyje 💖

Pasitikrinti skaitymo metu įgytas žinias mokiniams padėjo internetinis stalo žaidimas, sukurtas Flippity programa.

Daugiau apie Flippity.

Bet jeigu nuspręsite, kad to dar neužtenka, nusipieškite savo auksinę žuvelę arba pabandykite ją rasti dailininko Gergely Dudás piešinyje 🙂

Idėjos pamokoms:

TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU! 
KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #NUOTOLINIAM MOKYMUI
SKAITANTIEMS „MEŠKIUKĄ RUDNOSIUKĄ“
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖABĖCĖLĖ
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVOSPALVĄ
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS
SŪRIO ŠVENTĖ
ORANŽINĖ AKIS
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲESTAFETĖ“
SNAIGIŲ LABORATORIJA
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS

Paskelbta Metodinės priemonės, STEAM ugdymas, Vadovavimas klasei

PUPELĖS IR SOCIALINIS EMOCINIS UGDYMAS

Kada į mano klasę atėjusi bendrabutyje gyvenančių vaikų auklėtoja GITANA PRANULIENĖ pasisakė kartu su vaikais pradėjusi STEAM eksperimentą, pasidžiaugiau ir norėjau palinkėti sėkmės. Tačiau išgirdusi auklėtojos pasakojimą apie auklėtinio Romuko patirtį sodinant pupeles, supratau radusi neįprastą būdą aptarti su vaikais žmonių tarpusavio santykius. Mintį perkelti gamtos mokslų eksperimentą į klasės valandėlę paskatino ir internete rasta nuotrauka apie augalų ir žmonių poreikius.

Bet pradėkime viską iš pradžių. Sodinant dvi pupeles į augalų labirintą, Romukas pasakė, kad jos turi augti ne mažesniu nei penkių centimetrų atstumu. Auklėtojai pasiteiravus tokio reikalavimo priežasties, vaikas pasakė, kad mama jam pasakojo, jog arčiau pasodintos pupelės gali pradėti ginčytis, kuri iš jų gražesnė, pyktis ir stengtis trukdyti viena kitai augti. To rezultatas – prastas derlius. Pasodinę dvi pupeles – baltą ir raudoną – mokiniai siekė sužinoti, kuri pupelė greičiau sudygs; kaip joms, turinčioms visiškai vienodas sąlygas, seksis augti; ar gali kambario sąlygomis užderėti pupelės.

Vaikų pastangos suteikė stulbinančių atradimų! Po dviejų dienų pirmoji sudygusi raudonoji pupelė sėkmingai rado labirinto išėjimus ir per dvylika dienų pasiekė jo stogą. Baltoji pupelė nenorėjo laikytis labirinto taisyklių, todėl augimo pusiaukelėje susidūrė su jame esančiomis kliūtimis ir susižalojo – įplyšo jos lapas ir įtrūko kotelis. Susirūpinę vaikai vieningai nusprendė išlaisvinti abi pupeles ir persodino jas. Baltoji pupelė, pajutusi laisvę, sustiprėjo, atsigavo ir po trijų dienų praaugo savo kaimynę. Ir ne tik praaugo, bet pradėjo ją užgožti. Paklusni raudonoji pupelė, nenorėdama ginčytis su baltąja, stengėsi užleisti vietą ir po truputį linko į šoną.

Šia augalų augimo istorija iliustravau vaikams pasakojimą apie tai, kaip vienodas sąlygas bet skirtingus poreikius turintiems žmonėms reikia išmokti gyventi bendruomenėje, stengtis ieškoti kompromisų, bet tuo pačiu ir neatsisakyti savo interesų. Pasakojimą papildžiau socialiniame tinkle Facebook rastu paveikslėliu ir šiais metais naujai suformuotos mano vadovaujamos vyresniųjų kurčiųjų klasių mokinių grupės pavyzdžiais, o po to visi kartu aptarėme, kaip kiekvienas mūsų gali prisidėti prie klasės komandos formavimo.

Tai – ne pirmas STEM eksperimentas, integruotas į klasės vadovo veiklą. Tačiau jo efektas privalėjo būti atskirai aprašytas, nes atsiskleidė ne tik mokinių smalsumas, noras pažinti augalų dygimo paslaptis, bet ir vaikų empatiškumas gelbėjant sužalotą pupelę, supratingumas, kad visi gyvi Žemės organizmai negali tenkinti vien tik savo poreikių, reikia atsižvelgti ir į šalia esančius, būtina prisiminti, kad yra ne tik teisės, bet ir pareigos.

Daugiau idėjų klasės vadovams rasite rubrikoje Į PAGALBĄ KLASĖS VADOVUI

Paskelbta Literatūra, Logopedams, Meno terapija, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas

LEDO PILIS

Pasinaudoję gamtos pažinimo pamokose įgytomis žiniomis apie vandens būsenas, Nijolės Morkūnaitės eilėraštį „Ledo pilis“ ne tik skaitėme, bet ir įtraukėme jį į mokslinius eksperimentus. Iliustruodami kiekvieną eilėraščio eilutę, vaikai sužinojo, kad esant dideliam šalčiui vanduo virsta į ledą, o temperatūrai kylant jis vėl įgyja skystą būseną. Šį atradimą mokiniai patikrino statydami pilį iš ledo plytų. Šiltose rankose aptirpę ledo gabalai nenorėjo stovėti vienas ant kito ir vis nuslysdavo. Ragindami nenuleisti rankų, tikėti savimi, nesinervinti ir nenusiminti vaikai vis dėlto sugebėjo sudėti ledines plytas dviem aukštais. Ir visai nesvarbu, kad dedant paskutinę plytą statinys vėl sugriuvo, svarbiau tai, kad vaikai ne tik suprato, nuo ko priklauso vandens būsena, bet ir mokėsi drauge dirbti.

Pamoka apie vandens būseną persikėlė į namus. Mokiniai kartu su tėveliais net penkias dienas stebėjo stiklinėje esančio vandens pokyčius, leidusius suprasti, jog ne tik virinamas vanduo garuoja. Šis atradimas paskatino išsiaiškinti, kur dingo stiklinėse buvęs vanduo. Gamtos mokslų mėgėjai nesunkiai atsakė, kad garuodamas vanduo kyla aukštyn ir virsta debesimis.

O į klausimą, kaip jis grįžta atgal į žemę, atsakė sausio mėnesio antrąją savaitę į Lietuvą atkeliavusi mums įprasta ir labai išsiilgta žiema. Pasinaudojusi oro sąlygomis ir vaikų patirtimi, pakviečiau juos į snaigių laboratoriją, kurioje visi kartu patikrinome mįslėje apie snaigę esančius faktus. Beje, šį kartą mokslinis tyrimas buvo užbaigtas terapine vaizdo medžiaga, parodžiusia, kaip gamtoje susiformuoja snaigės. Efektas buvo toks didelis, kad šį filmuką rekomenduoju ir jums įtraukti į pamokas apie žiemą.

Mokslines-literatūrines pamokas baigėme taip pat su terapijos užduotimi – debesų stebėjimu ir realių objektų juose ieškojimu. Šios užduoties idėja kilo tada, kai Vytės Nemunėlio „Meškiuko Rudnosiuko“ skaitymo metu viena mokinė parodė man dangumi einančios… tikros meškos nuotrauką! Kadangi Lietuvoje dangus dažniausiai būna cepelinų spalvos, mums tokia sėkmė nenusišypsojo, todėl užduotį pavadinau „Debesų medžiokle“. Labai džiaugiuosi, kad medžioklėje vaikai dalyvavo kartu su savo šeimos nariais. Jie ne tik ieškojo laimikio, bet ir turėjo atspėti, ką pavyko sumedžioti man. Kažkodėl atrodo, kad pasaulyje nėra nei vieno žmogaus, nemėgstančio žiūrėti į debesis ir svajoti. Juk svajonės skatina siekti gyvenimo tikslų, lavina kūrybiškumą, padeda atsipalaiduoti, teikia daug teigiamų emocijų. Įdomus pastebėjimas – jeigu atvaizdas nėra labai aiškus, dažnas debesyse mato vis kitokį vaizdą. Pavyzdžiui, jūrų arkliuką, šuniuką, sraigę ar vėžlį, kaip kitiems pasirodė, net paukštį, kuris nusinešė Beno ir jo tėvelių prie jūros pagautą paršiuką, atspėjo ir mokiniai, ir jų tėvai, o atsakymų apie paskutinės nuotraukos personažus sulaukiau labai įvairių.

Nuotraukoje – mūsų būsimų skaitymo pamokų siužetas. Tad kokį kūrinį mes skaitysime? Atsakymų lauksiu komentaruose 🙂

Daugiau idėjų pamokoms:

IŠGYVENIMO PAMOKOS RUMŠIŠKĖSE NAUJA!
TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU! 
KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #NUOTOLINIAM MOKYMUI
SKAITANTIEMS „MEŠKIUKĄ RUDNOSIUKĄ“
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖABĖCĖLĖ
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVOSPALVĄ
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS
SŪRIO ŠVENTĖ
ORANŽINĖ AKIS
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲESTAFETĖ“
SNAIGIŲ LABORATORIJA
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS

 

 

Paskelbta Metodinės priemonės, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Vadovavimas klasei, Žodžių daryba

PRIESAGOS IR UGDYMAS KARJERAI

Pasinaudojusi tuo, kad esu ir klasės vadovė, ir lietuvių kalbos mokytoja, ugdymo karjerai užsiėmimus jau seniai įtraukiau į pamokas. Daugiausiai dėmesio tenka penktokams, kurie mokydamiesi priesaginės žodžių darybos susipažįsta su pačiomis įvairiausiomis profesijomis. Šiais metais ugdymo karjerai pamokoms sukurtas stalo žaidimas „Profesijos“ plės žodyną, primins priesagų rašybą, gilins žinias apie darbo įrankius ir priemones, supažindins su profesijų simboliais, darbo pobūdžiu ir pan. Žaidimas ypatingas ne tik tuo, kad jo metu vaikai bus skatinami mąstyti, diskutuoti, lavinti vaizduotę, bet ir tuo, jog jį galima žaisti nuotoliniu būdu.

#Nuotoliniam mokymui(si)

Susipažinti su profesijomis, jas „pasimatuoti“ padeda įvairūs žaidimai. Žaisdami žaidimą „Gydytojas“ mano mokiniai kūrė dialogus, mokėsi paklausti ir išklausyti gydytojo ar paciento, nustatyti diagnozę, skirti gydymą. Iš pradžių vaikai kuklinosi, tačiau vėliau jų vaizduotė išsiliejo per kraštus: pas gydytoją ėjo ir ant stiklo užlipęs, ir susilaužęs koją ir net pašautas kulkos pacientas. Žaidimo aprašymą ir priemones rasite mano rengtoje mokymo priemonėje „Auk sveikas, vaike“.

Į kirpėjo profesiją mokiniai iš pradžių žiūrėjo nenoriai, nes pirmoji užduotis – išmokti pinti kasą – pasidavė ne visiems. Bet vėliau gudriai į plaukų šukuosenų modeliavimą įtrauktas smulkiosios motorikos lavinimas įtraukė visus: ir mergaites, ir berniukus. Iš pradžių vaikai praktikavosi su popieriniais plaukais, vėliau perėjo prie rimtesnių – siūlinių – plaukų, kurie išlaisvino vaizduotę ir suteikė be galo daug džiaugsmo. Tai supratau iš mokinių emocijų, komentarų, kūrybinių rezultatų ir noro įsiamžinti nuotraukose.

Daugiau apie žodžių darybą:

DOMINO ŽAIDIMAS „VIETŲ PAVADINIMAI“ NAUJA!

RUDŽIO NUOTYKIAIIR PAMOKĖLĖSAPIE DAIKTAVARDŽIO SKAIČIUS

PRIESAGŲ PLAKATĖLIAI

KURKIME ŽAIDIMĄ KARTU!

KĄ GALI RANKOS?
SNINGA ŽODŽIAIS
ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS
PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ
PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ
MOKSLO METŲ PRADŽIA GALVOSŪKIŲ IR ŽAIDIMŲ RITMU
ŽAIDIMAS BE PABAIGOS  
AR PASIRUOŠĖTE MOKYKLAI?
BŪDVARDŽIŲ DARYBA
ŽAIDIMAS „GYVŪNAI“

Rate this:

Paskelbta Metodinės priemonės, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas

TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU!

Pasibaigus karantinui tikrai norėsis iškeisti klasę į platesnes erdves. Todėl kviečiu atsidaryti Lietuvos jūrų muziejaus rubrikos „Edukacijos“ langelį „Pamokos muziejuje“. Čia jūs rasite net trylika pamokų planų ir metodinių priemonių komplektų! Pasirinkus jums patinkančias ir tinkančias pamokas, beliks atsispausdinti visą medžiagą, susitarti su muziejumi dėl užsiėmimų laiko ir ruoštis kelionei. Taip entuziastingai kviečiu, kadangi vienos iš šių pamokų autorė esu ir aš. Su dailės mokytoja Jolita Stumbriene sukūrėme integruotą lietuvių kalbos, dailės ir matematikos pamokų scenarijų „TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU!“, leisiantį supažindinti vaikus su daugiareikšmiais žodžiais, prisiminti geometrines figūras ir pradėti moderniosios dailės studijas.

Išbandžiusios pamokas su savo mokiniais ir pasidalinusios įspūdžiais socialiniuose tinkluose, sulaukėme labai įdomaus komentaro, kad pačią neįdomiausią jūrų muziejaus ekspoziciją pavertėme nepaprastu nuotykiu. Tegul neįsižeidžia Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai, tačiau gyvieji eksponatai visada lankytojų yra labiau mėgiami ir dažniau lankomi. Todėl šį komentarą priėmėme su džiaugsminga nuostaba ir viltimi, kad ekspozicija „Jūra – gyvybės lopšys“ taps ypatingos traukos objektu. Taigi nedelskite ir pradėkite planuoti kelionę į paslaptingą vandens pasaulį!

Baigdama tradiciškai kreipiuosi į visus, kurie išbandys mūsų pamokas, su prašymu pasidalinti savo įspūdžiais ir mintimis, kas tiko, ką reikėtų patobulinti, išimti ar pakeisti, kad netradicinėje erdvėje vykstančios pamokos ne tik suteiktų naujų žinių, bet ir paliktų neišdildomų įspūdžių.

Daugiau idėjų pamokoms:

IŠGYVENIMO PAMOKOS RUMŠIŠKĖSE NAUJA!

LEDO PILIS 

SKAITANTIEMS „MEŠKIUKĄ RUDNOSIUKĄ“

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #NUOTOLINIAM MOKYMUI

KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖABĖCĖLĖ  
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVOSPALVĄ 
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS 
SŪRIO ŠVENTĖ 
ORANŽINĖ AKIS 
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲESTAFETĖ“ 
SNAIGIŲ LABORATORIJA 
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

IŠLANKSTYTOS MINTYS

Dar vienas nematytas perskaitytos knygos pristatymas, paskatinęs skaitytojus ir siužetą prisiminti, ir į jausmus įsigilinti, ir į kūrybą pasinerti. Populiarus „Dienos-nakties“ lankstinys šį kartą atliko daug svarbesnį vaidmenį, nes kiekvienas užlenktas kampas prašė vaikų atlikti užduotis, atsakyti į klausimus, susijusius su perskaityta knyga. Kad darbas suteiktų mokiniams džiaugsmo, pirmuosius lankstinius darėme kartu aptardami literatūros vadovėlių kūrinius. Tik po tokios repeticijos vaikai suprato, ką slepia lankstinys, todėl savo knygų pristatymą pradėjo visiškai kitaip nusiteikę. Tiesa, tokia veikla dirbant mišriu – nuotoliniu ir kontaktiniu – būdu nepasiteisino, nes vaikai lankstė nevienodu tempu, tad greičiau dirbantys užduodavo man vienokius klausimus, lėčiau – kitokius… Problemų kilo ir su vaikais, turinčiais rimtesnių raidos sutrikimų, nes jiems lankstyti būnant kitoje ekrano pusėje buvo per daug didelis iššūkis, todėl siūlau gerai apgalvoti, kam tiks ši priemonė, kaip ir kur su ja bus dirbama. Nauja veikla mokiniams patiko, mačiau, kad jiems pasidarė lengviau pasakoti apie tai, ką skaitė, kilo noras diskutuoti… Patiko berniuko, skaičiusio antrąją Deivido Valjamso serijos „Blogiausi pasaulio vaikai“ knygą, sprendimas pabaisas, naktį apsilankiusias ir mirtinai išgąsdinusias niekada namų darbų nedarantį vaiką, įrašyti į teigiamų herojų pusę. Paklausus, kodėl jis taip nusprendė, mokinys atsakė, kad pabaisos turėjo kilnų tikslą – priversti daryti namų darbus. O mergaitė, mėgstamiausiu veikėju pasirinkusi Tigru pavadintą išdykusį kačiuką su šypsena aiškino, kad jai nepatinka ramūs katinai, nes jie yra nuobodūs. Tad Tigras išpildė visus jaunosios skaitytojos lūkesčius 🙂    

Išmargintas piešiniais ir atsakymais lankstinys nebuvo galutinis darbo produktas. Pamėgtus herojus, įvairius jausmus sukėlusias veiksmo vietas, laiką, kada vyko svarbiausi įvykiai, nepatikę ar nemalonų slogutį palikę momentai persikėlė ant akmenukų. Maloniai vėsinantys išmarginti akmenys buvo sudėti į bendrą krūvą ir užmerktomis akimis traukiami tam, kad iš jų būtų galima sudėti sakinius ir sukurti naujas istorijas. Prie šitos veiklos grįšime dar ne kartą, nes dabar po kiekvieno knygų pristatymo prašysiu vaikų įsimintiniausius dalykus perkelti ant akmenukų, kad surinkčiau didelę kūrybiškumą skatinančią kolekciją 🙂      

Knygų dieną vainikavo vaikiškų knygų iliustratoriaus John Nez piešinys, prašantis surasti pasislėpusias knygas.  

Daugiau įrašų panašia tema:

PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS

MOKAUSI SKAITYTI IR SUPRASTI

Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas, Žodžių daryba

SKAITANTIEMS „MEŠKIUKĄ RUDNOSIUKĄ“

Nesenstanti klasika – Bernardo Brazdžionio eiliuota pasaka apie Meškiuką Rudnosiuką ilgą laiką buvo dingusi iš mano akiračio. Šią vasarą sutarusi su vaikais perskaityti Rudnosių šeimynos nuotykius, pasidžiaugiau knygutės aktualumu: joje tilpo ir draugiški šeimos narių santykiai, ir nemokėjimas elgtis su bitėmis, ir sveikos gyvensenos, saugaus elgesio likus vienam namuose pamokėlės, ir pažintis su mišku, jo gyventojais, ir priminimas, kad nėra jokių akinių, stebuklingai išmokančių skaityti… Tad galiu tvirtinti, jog knygutės turinys pasitarnavo ir skaitymo, ir gramatikos, ir kalbos ugdymo, ir gyvenimiškumo pamokoms. Juk taip smagu beskaitant suprasti, kad gauruotasis herojus dažnai elgiais kaip tu, mėgsta ar nemėgsta to paties kaip ir tu, klysta, mokosi iš savo klaidų ir, retkarčiais pasirodydamas pamokoje teatro lėlės įvaizdžiu arba perduodamas vaizdo žinutę, kviečia mokytis kartu.

Pasakos aptarimą su vaikais pradėjau nuo klausimo Ką reikėtų padaryti, kad vienas namuose likęs meškiukas Rudnosiukas atidarytų mums savo namelio duris? Išklausiusi įvairių versijų, pasiūliau pasirinkti vieną iš dviejų: susidraugauti su meškiuku arba ieškoti kito būdo. Pirmąjį variantą pasirinko visa klasė, tik vienas berniukas surizikavo pasirinkti antrąjį. Ir nepralošė, nes po antruoju variantu slėpėsi linksmas eiliuotas slaptažodis, padėjęs įtikintį meškiuką, kad pas jį atėjo draugai. Eilėraštuko žodžius, lydimus įvairiais judesiais, deklamavome įvairiu tempu, skirtingu garsu, o paskutinį žodį keitėme žiūrėdami, kokios spalvos figūra pasirodys vedančiojo rankose. Taip eiliuotame žaidime atsirado rudnosių, juodanosių, raudonnosių, žalianosių ir kitokių -osių meškinų 🙂 Eilėraštukas tapo ne tik puikia pamokos pradžios ir (ar) pabaigos, bet ir terapine priemone, prakalbinusia uždarus, mokymosi sunkumų ir autizmo sindromą turinčius vaikus.

Parengtas teksto suvokimo užduotis siūlau atlikti kartu su mokiniais. Remiantis individualiomis programomis, atsižvelgiant į mokinių žinias po vasaros atostogų, po savaitgalių, įsijaučiant į vaikų tos dienos nuotaikas, užduočių rinkinys pasipildė papildomomis veiklomis: debesų stebėjimu, žaidimu Tangrama, žodžių darybos pratybomis, muilo gaminimu ir pakavimu į pačių apipavidalintas dėžutes iš tualetinio popieriaus rulonėlių, atminties lavinimo žaidimu, STEAM pamoka apie cukraus kiekį vaikų mėgstamuose gėrimuose, rudens požymių stebėjimu, meškiuko Rudnosiuko pomėgių spėjimu naudojantis magiškąja saldainių fabriko „Rūta“ dėžute, komunikacinės veiklos užsiėmimu kalbantis su meškiuku – lėlių teatro lėle ir kita naudinga veikla. Po kelių mėnesių darbo Bernardo Brazdžionio herojus tapo visos klasės numylėtiniu, todėl paskutinę pamoką vaikai negailėjo teatro lėlei gražių palinkėjimų ir pažadų nepamiršti skaitymo metu išmoktų pamokų 🙂

Apie skaitymą ir teksto suvokimą rašoma rubrikoje Mokausi skaityti ir suprasti

Daugiau idėjų pamokoms:

LEDO PILIS NAUJA!

TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU! NAUJA!

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #NUOTOLINIAM MOKYMUI

KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ  
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ 
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS 
SŪRIO ŠVENTĖ 
ORANŽINĖ AKIS 
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ 
SNAIGIŲ LABORATORIJA 
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS