Paskelbta Metodinės priemonės, STEAM ugdymas, Vadovavimas klasei

PUPELĖS IR SOCIALINIS EMOCINIS UGDYMAS

Kada į mano klasę atėjusi bendrabutyje gyvenančių vaikų auklėtoja GITANA PRANULIENĖ pasisakė kartu su vaikais pradėjusi STEAM eksperimentą, pasidžiaugiau ir norėjau palinkėti sėkmės. Tačiau išgirdusi auklėtojos pasakojimą apie auklėtinio Romuko patirtį sodinant pupeles, supratau radusi neįprastą būdą aptarti su vaikais žmonių tarpusavio santykius. Mintį perkelti gamtos mokslų eksperimentą į klasės valandėlę paskatino ir internete rasta nuotrauka apie augalų ir žmonių poreikius.

Bet pradėkime viską iš pradžių. Sodinant dvi pupeles į augalų labirintą, Romukas pasakė, kad jos turi augti ne mažesniu nei penkių centimetrų atstumu. Auklėtojai pasiteiravus tokio reikalavimo priežasties, vaikas pasakė, kad mama jam pasakojo, jog arčiau pasodintos pupelės gali pradėti ginčytis, kuri iš jų gražesnė, pyktis ir stengtis trukdyti viena kitai augti. To rezultatas – prastas derlius. Pasodinę dvi pupeles – baltą ir raudoną – mokiniai siekė sužinoti, kuri pupelė greičiau sudygs; kaip joms, turinčioms visiškai vienodas sąlygas, seksis augti; ar gali kambario sąlygomis užderėti pupelės.

Vaikų pastangos suteikė stulbinančių atradimų! Po dviejų dienų pirmoji sudygusi raudonoji pupelė sėkmingai rado labirinto išėjimus ir per dvylika dienų pasiekė jo stogą. Baltoji pupelė nenorėjo laikytis labirinto taisyklių, todėl augimo pusiaukelėje susidūrė su jame esančiomis kliūtimis ir susižalojo – įplyšo jos lapas ir įtrūko kotelis. Susirūpinę vaikai vieningai nusprendė išlaisvinti abi pupeles ir persodino jas. Baltoji pupelė, pajutusi laisvę, sustiprėjo, atsigavo ir po trijų dienų praaugo savo kaimynę. Ir ne tik praaugo, bet pradėjo ją užgožti. Paklusni raudonoji pupelė, nenorėdama ginčytis su baltąja, stengėsi užleisti vietą ir po truputį linko į šoną.

Šia augalų augimo istorija iliustravau vaikams pasakojimą apie tai, kaip vienodas sąlygas bet skirtingus poreikius turintiems žmonėms reikia išmokti gyventi bendruomenėje, stengtis ieškoti kompromisų, bet tuo pačiu ir neatsisakyti savo interesų. Pasakojimą papildžiau socialiniame tinkle Facebook rastu paveikslėliu ir šiais metais naujai suformuotos mano vadovaujamos vyresniųjų kurčiųjų klasių mokinių grupės pavyzdžiais, o po to visi kartu aptarėme, kaip kiekvienas mūsų gali prisidėti prie klasės komandos formavimo.

Tai – ne pirmas STEM eksperimentas, integruotas į klasės vadovo veiklą. Tačiau jo efektas privalėjo būti atskirai aprašytas, nes atsiskleidė ne tik mokinių smalsumas, noras pažinti augalų dygimo paslaptis, bet ir vaikų empatiškumas gelbėjant sužalotą pupelę, supratingumas, kad visi gyvi Žemės organizmai negali tenkinti vien tik savo poreikių, reikia atsižvelgti ir į šalia esančius, būtina prisiminti, kad yra ne tik teisės, bet ir pareigos.

Daugiau idėjų klasės vadovams rasite rubrikoje Į PAGALBĄ KLASĖS VADOVUI

Paskelbta Literatūra, Logopedams, Meno terapija, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas

LEDO PILIS

Pasinaudoję gamtos pažinimo pamokose įgytomis žiniomis apie vandens būsenas, Nijolės Morkūnaitės eilėraštį „Ledo pilis“ ne tik skaitėme, bet ir įtraukėme jį į mokslinius eksperimentus. Iliustruodami kiekvieną eilėraščio eilutę, vaikai sužinojo, kad esant dideliam šalčiui vanduo virsta į ledą, o temperatūrai kylant jis vėl įgyja skystą būseną. Šį atradimą mokiniai patikrino statydami pilį iš ledo plytų. Šiltose rankose aptirpę ledo gabalai nenorėjo stovėti vienas ant kito ir vis nuslysdavo. Ragindami nenuleisti rankų, tikėti savimi, nesinervinti ir nenusiminti vaikai vis dėlto sugebėjo sudėti ledines plytas dviem aukštais. Ir visai nesvarbu, kad dedant paskutinę plytą statinys vėl sugriuvo, svarbiau tai, kad vaikai ne tik suprato, nuo ko priklauso vandens būsena, bet ir mokėsi drauge dirbti.

Pamoka apie vandens būseną persikėlė į namus. Mokiniai kartu su tėveliais net penkias dienas stebėjo stiklinėje esančio vandens pokyčius, leidusius suprasti, jog ne tik virinamas vanduo garuoja. Šis atradimas paskatino išsiaiškinti, kur dingo stiklinėse buvęs vanduo. Gamtos mokslų mėgėjai nesunkiai atsakė, kad garuodamas vanduo kyla aukštyn ir virsta debesimis.

O į klausimą, kaip jis grįžta atgal į žemę, atsakė sausio mėnesio antrąją savaitę į Lietuvą atkeliavusi mums įprasta ir labai išsiilgta žiema. Pasinaudojusi oro sąlygomis ir vaikų patirtimi, pakviečiau juos į snaigių laboratoriją, kurioje visi kartu patikrinome mįslėje apie snaigę esančius faktus. Beje, šį kartą mokslinis tyrimas buvo užbaigtas terapine vaizdo medžiaga, parodžiusia, kaip gamtoje susiformuoja snaigės. Efektas buvo toks didelis, kad šį filmuką rekomenduoju ir jums įtraukti į pamokas apie žiemą.

Mokslines-literatūrines pamokas baigėme taip pat su terapijos užduotimi – debesų stebėjimu ir realių objektų juose ieškojimu. Šios užduoties idėja kilo tada, kai Vytės Nemunėlio „Meškiuko Rudnosiuko“ skaitymo metu viena mokinė parodė man dangumi einančios… tikros meškos nuotrauką! Kadangi Lietuvoje dangus dažniausiai būna cepelinų spalvos, mums tokia sėkmė nenusišypsojo, todėl užduotį pavadinau „Debesų medžiokle“. Labai džiaugiuosi, kad medžioklėje vaikai dalyvavo kartu su savo šeimos nariais. Jie ne tik ieškojo laimikio, bet ir turėjo atspėti, ką pavyko sumedžioti man. Kažkodėl atrodo, kad pasaulyje nėra nei vieno žmogaus, nemėgstančio žiūrėti į debesis ir svajoti. Juk svajonės skatina siekti gyvenimo tikslų, lavina kūrybiškumą, padeda atsipalaiduoti, teikia daug teigiamų emocijų. Įdomus pastebėjimas – jeigu atvaizdas nėra labai aiškus, dažnas debesyse mato vis kitokį vaizdą. Pavyzdžiui, jūrų arkliuką, šuniuką, sraigę ar vėžlį, kaip kitiems pasirodė, net paukštį, kuris nusinešė Beno ir jo tėvelių prie jūros pagautą paršiuką, atspėjo ir mokiniai, ir jų tėvai, o atsakymų apie paskutinės nuotraukos personažus sulaukiau labai įvairių.

Nuotraukoje – mūsų būsimų skaitymo pamokų siužetas. Tad kokį kūrinį mes skaitysime? Atsakymų lauksiu komentaruose 🙂

Daugiau idėjų pamokoms:

TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU! NAUJA!
KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #NUOTOLINIAM MOKYMUI
SKAITANTIEMS „MEŠKIUKĄ RUDNOSIUKĄ“
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖABĖCĖLĖ
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVOSPALVĄ
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS
SŪRIO ŠVENTĖ
ORANŽINĖ AKIS
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲESTAFETĖ“
SNAIGIŲ LABORATORIJA
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS

 

 

Paskelbta Metodinės priemonės, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Vadovavimas klasei, Žodžių daryba

PRIESAGOS IR UGDYMAS KARJERAI

Pasinaudojusi tuo, kad esu ir klasės vadovė, ir lietuvių kalbos mokytoja, ugdymo karjerai užsiėmimus jau seniai įtraukiau į pamokas. Daugiausiai dėmesio tenka penktokams, kurie mokydamiesi priesaginės žodžių darybos susipažįsta su pačiomis įvairiausiomis profesijomis. Šiais metais ugdymo karjerai pamokoms sukurtas stalo žaidimas „Profesijos“ plės žodyną, primins priesagų rašybą, gilins žinias apie darbo įrankius ir priemones, supažindins su profesijų simboliais, darbo pobūdžiu ir pan. Žaidimas ypatingas ne tik tuo, kad jo metu vaikai bus skatinami mąstyti, diskutuoti, lavinti vaizduotę, bet ir tuo, jog jį galima žaisti nuotoliniu būdu.

#Nuotoliniam mokymui(si)

Susipažinti su profesijomis, jas „pasimatuoti“ padeda įvairūs žaidimai. Žaisdami žaidimą „Gydytojas“ mano mokiniai kūrė dialogus, mokėsi paklausti ir išklausyti gydytojo ar paciento, nustatyti diagnozę, skirti gydymą. Iš pradžių vaikai kuklinosi, tačiau vėliau jų vaizduotė išsiliejo per kraštus: pas gydytoją ėjo ir ant stiklo užlipęs, ir susilaužęs koją ir net pašautas kulkos pacientas. Žaidimo aprašymą ir priemones rasite mano rengtoje mokymo priemonėje „Auk sveikas, vaike“.

Į kirpėjo profesiją mokiniai iš pradžių žiūrėjo nenoriai, nes pirmoji užduotis – išmokti pinti kasą – pasidavė ne visiems. Bet vėliau gudriai į plaukų šukuosenų modeliavimą įtrauktas smulkiosios motorikos lavinimas įtraukė visus: ir mergaites, ir berniukus. Iš pradžių vaikai praktikavosi su popieriniais plaukais, vėliau perėjo prie rimtesnių – siūlinių – plaukų, kurie išlaisvino vaizduotę ir suteikė be galo daug džiaugsmo. Tai supratau iš mokinių emocijų, komentarų, kūrybinių rezultatų ir noro įsiamžinti nuotraukose.

Daugiau apie žodžių darybą:

DOMINO ŽAIDIMAS „VIETŲ PAVADINIMAI“ NAUJA!

RUDŽIO NUOTYKIAIIR PAMOKĖLĖSAPIE DAIKTAVARDŽIO SKAIČIUS

PRIESAGŲ PLAKATĖLIAI

KURKIME ŽAIDIMĄ KARTU!

KĄ GALI RANKOS?
SNINGA ŽODŽIAIS
ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS
PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ
PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ
MOKSLO METŲ PRADŽIA GALVOSŪKIŲ IR ŽAIDIMŲ RITMU
ŽAIDIMAS BE PABAIGOS  
AR PASIRUOŠĖTE MOKYKLAI?
BŪDVARDŽIŲ DARYBA
ŽAIDIMAS „GYVŪNAI“

Rate this:

Paskelbta Metodinės priemonės, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas

TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU!

Pasibaigus karantinui tikrai norėsis iškeisti klasę į platesnes erdves. Todėl kviečiu atsidaryti Lietuvos jūrų muziejaus rubrikos „Edukacijos“ langelį „Pamokos muziejuje“. Čia jūs rasite net trylika pamokų planų ir metodinių priemonių komplektų! Pasirinkus jums patinkančias ir tinkančias pamokas, beliks atsispausdinti visą medžiagą, susitarti su muziejumi dėl užsiėmimų laiko ir ruoštis kelionei. Taip entuziastingai kviečiu, kadangi vienos iš šių pamokų autorė esu ir aš. Su dailės mokytoja Jolita Stumbriene sukūrėme integruotą lietuvių kalbos, dailės ir matematikos pamokų scenarijų „TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU!“, leisiantį supažindinti vaikus su daugiareikšmiais žodžiais, prisiminti geometrines figūras ir pradėti moderniosios dailės studijas.

Išbandžiusios pamokas su savo mokiniais ir pasidalinusios įspūdžiais socialiniuose tinkluose, sulaukėme labai įdomaus komentaro, kad pačią neįdomiausią jūrų muziejaus ekspoziciją pavertėme nepaprastu nuotykiu. Tegul neįsižeidžia Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai, tačiau gyvieji eksponatai visada lankytojų yra labiau mėgiami ir dažniau lankomi. Todėl šį komentarą priėmėme su džiaugsminga nuostaba ir viltimi, kad ekspozicija „Jūra – gyvybės lopšys“ taps ypatingos traukos objektu. Taigi nedelskite ir pradėkite planuoti kelionę į paslaptingą vandens pasaulį!

Baigdama tradiciškai kreipiuosi į visus, kurie išbandys mūsų pamokas, su prašymu pasidalinti savo įspūdžiais ir mintimis, kas tiko, ką reikėtų patobulinti, išimti ar pakeisti, kad netradicinėje erdvėje vykstančios pamokos ne tik suteiktų naujų žinių, bet ir paliktų neišdildomų įspūdžių.

Daugiau idėjų pamokoms:

LEDO PILIS NAUJA!

SKAITANTIEMS „MEŠKIUKĄ RUDNOSIUKĄ“

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #NUOTOLINIAM MOKYMUI

KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖABĖCĖLĖ  
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVOSPALVĄ 
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS 
SŪRIO ŠVENTĖ 
ORANŽINĖ AKIS 
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲESTAFETĖ“ 
SNAIGIŲ LABORATORIJA 
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

IŠLANKSTYTOS MINTYS

Dar vienas nematytas perskaitytos knygos pristatymas, paskatinęs skaitytojus ir siužetą prisiminti, ir į jausmus įsigilinti, ir į kūrybą pasinerti. Populiarus „Dienos-nakties“ lankstinys šį kartą atliko daug svarbesnį vaidmenį, nes kiekvienas užlenktas kampas prašė vaikų atlikti užduotis, atsakyti į klausimus, susijusius su perskaityta knyga. Kad darbas suteiktų mokiniams džiaugsmo, pirmuosius lankstinius darėme kartu aptardami literatūros vadovėlių kūrinius. Tik po tokios repeticijos vaikai suprato, ką slepia lankstinys, todėl savo knygų pristatymą pradėjo visiškai kitaip nusiteikę. Tiesa, tokia veikla dirbant mišriu – nuotoliniu ir kontaktiniu – būdu nepasiteisino, nes vaikai lankstė nevienodu tempu, tad greičiau dirbantys užduodavo man vienokius klausimus, lėčiau – kitokius… Problemų kilo ir su vaikais, turinčiais rimtesnių raidos sutrikimų, nes jiems lankstyti būnant kitoje ekrano pusėje buvo per daug didelis iššūkis, todėl siūlau gerai apgalvoti, kam tiks ši priemonė, kaip ir kur su ja bus dirbama. Nauja veikla mokiniams patiko, mačiau, kad jiems pasidarė lengviau pasakoti apie tai, ką skaitė, kilo noras diskutuoti… Patiko berniuko, skaičiusio antrąją Deivido Valjamso serijos „Blogiausi pasaulio vaikai“ knygą, sprendimas pabaisas, naktį apsilankiusias ir mirtinai išgąsdinusias niekada namų darbų nedarantį vaiką, įrašyti į teigiamų herojų pusę. Paklausus, kodėl jis taip nusprendė, mokinys atsakė, kad pabaisos turėjo kilnų tikslą – priversti daryti namų darbus. O mergaitė, mėgstamiausiu veikėju pasirinkusi Tigru pavadintą išdykusį kačiuką su šypsena aiškino, kad jai nepatinka ramūs katinai, nes jie yra nuobodūs. Tad Tigras išpildė visus jaunosios skaitytojos lūkesčius 🙂    

Išmargintas piešiniais ir atsakymais lankstinys nebuvo galutinis darbo produktas. Pamėgtus herojus, įvairius jausmus sukėlusias veiksmo vietas, laiką, kada vyko svarbiausi įvykiai, nepatikę ar nemalonų slogutį palikę momentai persikėlė ant akmenukų. Maloniai vėsinantys išmarginti akmenys buvo sudėti į bendrą krūvą ir užmerktomis akimis traukiami tam, kad iš jų būtų galima sudėti sakinius ir sukurti naujas istorijas. Prie šitos veiklos grįšime dar ne kartą, nes dabar po kiekvieno knygų pristatymo prašysiu vaikų įsimintiniausius dalykus perkelti ant akmenukų, kad surinkčiau didelę kūrybiškumą skatinančią kolekciją 🙂      

Knygų dieną vainikavo vaikiškų knygų iliustratoriaus John Nez piešinys, prašantis surasti pasislėpusias knygas.  

Daugiau įrašų panašia tema:

PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS

MOKAUSI SKAITYTI IR SUPRASTI

Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas, Žodžių daryba

SKAITANTIEMS „MEŠKIUKĄ RUDNOSIUKĄ“

Nesenstanti klasika – Bernardo Brazdžionio eiliuota pasaka apie Meškiuką Rudnosiuką ilgą laiką buvo dingusi iš mano akiračio. Šią vasarą sutarusi su vaikais perskaityti Rudnosių šeimynos nuotykius, pasidžiaugiau knygutės aktualumu: joje tilpo ir draugiški šeimos narių santykiai, ir nemokėjimas elgtis su bitėmis, ir sveikos gyvensenos, saugaus elgesio likus vienam namuose pamokėlės, ir pažintis su mišku, jo gyventojais, ir priminimas, kad nėra jokių akinių, stebuklingai išmokančių skaityti… Tad galiu tvirtinti, jog knygutės turinys pasitarnavo ir skaitymo, ir gramatikos, ir kalbos ugdymo, ir gyvenimiškumo pamokoms. Juk taip smagu beskaitant suprasti, kad gauruotasis herojus dažnai elgiais kaip tu, mėgsta ar nemėgsta to paties kaip ir tu, klysta, mokosi iš savo klaidų ir, retkarčiais pasirodydamas pamokoje teatro lėlės įvaizdžiu arba perduodamas vaizdo žinutę, kviečia mokytis kartu.

Pasakos aptarimą su vaikais pradėjau nuo klausimo Ką reikėtų padaryti, kad vienas namuose likęs meškiukas Rudnosiukas atidarytų mums savo namelio duris? Išklausiusi įvairių versijų, pasiūliau pasirinkti vieną iš dviejų: susidraugauti su meškiuku arba ieškoti kito būdo. Pirmąjį variantą pasirinko visa klasė, tik vienas berniukas surizikavo pasirinkti antrąjį. Ir nepralošė, nes po antruoju variantu slėpėsi linksmas eiliuotas slaptažodis, padėjęs įtikintį meškiuką, kad pas jį atėjo draugai. Eilėraštuko žodžius, lydimus įvairiais judesiais, deklamavome įvairiu tempu, skirtingu garsu, o paskutinį žodį keitėme žiūrėdami, kokios spalvos figūra pasirodys vedančiojo rankose. Taip eiliuotame žaidime atsirado rudnosių, juodanosių, raudonnosių, žalianosių ir kitokių -osių meškinų 🙂 Eilėraštukas tapo ne tik puikia pamokos pradžios ir (ar) pabaigos, bet ir terapine priemone, prakalbinusia uždarus, mokymosi sunkumų ir autizmo sindromą turinčius vaikus.

Parengtas teksto suvokimo užduotis siūlau atlikti kartu su mokiniais. Remiantis individualiomis programomis, atsižvelgiant į mokinių žinias po vasaros atostogų, po savaitgalių, įsijaučiant į vaikų tos dienos nuotaikas, užduočių rinkinys pasipildė papildomomis veiklomis: debesų stebėjimu, žaidimu Tangrama, žodžių darybos pratybomis, muilo gaminimu ir pakavimu į pačių apipavidalintas dėžutes iš tualetinio popieriaus rulonėlių, atminties lavinimo žaidimu, STEAM pamoka apie cukraus kiekį vaikų mėgstamuose gėrimuose, rudens požymių stebėjimu, meškiuko Rudnosiuko pomėgių spėjimu naudojantis magiškąja saldainių fabriko „Rūta“ dėžute, komunikacinės veiklos užsiėmimu kalbantis su meškiuku – lėlių teatro lėle ir kita naudinga veikla. Po kelių mėnesių darbo Bernardo Brazdžionio herojus tapo visos klasės numylėtiniu, todėl paskutinę pamoką vaikai negailėjo teatro lėlei gražių palinkėjimų ir pažadų nepamiršti skaitymo metu išmoktų pamokų 🙂

Apie skaitymą ir teksto suvokimą rašoma rubrikoje Mokausi skaityti ir suprasti

Daugiau idėjų pamokoms:

LEDO PILIS NAUJA!

TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU! NAUJA!

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #NUOTOLINIAM MOKYMUI

KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ  
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ 
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS 
SŪRIO ŠVENTĖ 
ORANŽINĖ AKIS 
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ 
SNAIGIŲ LABORATORIJA 
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Antonimai, sinonimai, Apklausos, Biblioteka, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas

SAKMĖS, LEGENDOS, PADAVIMAI

Sakmės, legendos ir padavimai yra labai artimi pasakojamosios tausosakos žanrai, todėl atskirti juos nėra lengva. Pavyzdžiui, 5 klasės skaitiniuose, skirtuose klausos sutrikimą turintiems mokiniams, istorija apie Vilniaus įkūrimą vadinama padavimu, o internetiniuose šaltiniuose – legenda. 

Mano mokiniai šias sąvokas taip pat painioja, todėl iškėlę klausimą – pasakojimas apie Vilniaus įkūrimą yra legenda ar padavimas – pradėjome atsakymo paieškas. Kad vaikai suprastų sakmių, padavimų ir legendų skirtumus, parinkau jiems skirtingų žanrų tekstų: vadovėlyje esančias sakmes „Kodėl Saulė šviečia dieną, o Mėnuo naktį“ ir „Kodėl katė paėdus prausias“; „Legendą apie Klaipėdos vardą“ ir padavimą „Marčiupis“. Skaitydami stengėmės atrasti išskirtinių bruožų, padedančių atpažinti kūrinio žanrą. Kad tarp tų bruožų nepaklystų, sukūriau lentelę. Skaitydami konkretų kūrinį mokiniai atitinkama spalva pažymi, jų nuomone, tinkamas teksto dalis. Jeigu skaitoma vadovėlyje, galima pasinaudoti spalvotomis figūromis, lipdukais, sagomis, kaladėlėmis ir kt. Tokia veikla ne tik padeda skirti pasakojamosios tautosakos žanrus, bet ir skatina įsigilinti į skaitomą tekstą.   

Mokant sutrikusios klausos mokinius, ypatingai daug dėmesio skiriama aktyvaus ir pasyvaus žodyno plėtimui, sąvokų suvokimui, gramatinės kalbos struktūros įsisavinimui. Šis darbas neįmanomas be vaizdinės informacijos, formuojančios sąvokas ir vaizdinius, padedančios mokytis kalbos. Nuotolinio mokymosi metu vaizdinė informacija ne tik prisideda prie kalbos lavinimo, ji palengvina žinių įsisavinimą mokantis savarankiškai. Todėl sakmę „Kodėl katė paėdus prausias“ perkėliau į trumpą filmuką, sakmės apie Saulę ir Mėnulį skaitymui pasinaudojau „Google“ bendrovės socialiniame tinkle Youtube rastu į gestų kalbą išverstu filmuku. Tiems, kam gestų kalba neaktuali, gali žiūrėti Animotuko TV kūrinį.

#Nuotoliniam mokymui

     Interaktyviu Quizizz testu patikrinau vaikų žodynėlio žinias.

Su „Legenda apie Klaipėdos vardą“ mano mokiniai susipažino skaitydami skaitmeninę knygutę, papildytą naudinga ir įdomia informacija, teksto suvokimo ir kalbos pažinimo užduotimis.

#Nuotoliniam mokymui

https://read.bookcreator.com/eJKUhglpddZGr0xiJ3vQ7kTzWSk2/WvpVobaLQ1a9GaRgZ0LP2Q

Kadangi šį rudenį su mokiniais lankėmės Anykščiuose, kelionės prisiminimus atgaivinome padavimu apie Marčiupio upelį ir akmenį. Kodėl ne apie Puntuką, paklausite? Pirma, šio akmens istoriją, tautosakos žanrą ir kitus faktus aiškinsis devintokai. Antra, būtent šis padavimas atskleidžia pagrindinį padavimų bruožą – tragizmą.

O kunigaikščio Gedimino sapno skaitymui rekomenduoju pasitelkti vos minutės trukmės, bet labai menišką Lietuvos sostinės įkūrimą vaizduojantį animacinį filmuką.

Ir nepamirškite kartu su vaikais skaitydami spalvinti teksto vietas, padėsiančias sužinoti, kas yra Gedimino sapną ir Vilniaus įkūrimą aprašantis kūrinys – legenda ar padavimas. O sėkmingai atliktą darbą galima vainikuoti STEAM užduotimi – Gedimino pilies statyba.

Daugiau apie nuotolinį mokymą(si):

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ 
 PASAKOJIMŲ PASTATAI
KĄ GALI RANKOS?
VIRTUALIOS KLASĖS DRAUGĖS PAGALBA MOKANTIS APIE DAIKTAVARDŽIO GIMINES
KĄ DĖTI, KĄ MAUTI, KĄ VILKTI, KĄ AUTI?
ŽADĖTASIS TĘSINYS ARBA BENDRINIAI IR TIKRINIAI DAIKTAVARDŽIAI
MOKOMĖS LINKSNIUOTI BŪDVARDŽIUS
KONKRETIEJI IR ABSTRAKTIEJI DAIKTAVARDŽIAI
SU ŽYMA #NUOTOLINIAM MOKYMUI
DARBO DIENOS PLANAVIMAS MOKANTIS NUOTOLINIU BŪDU
UGDANTIEMS NUOTOLINIU BŪDU
VEIKSMAŽODŽIŲ KAITYMAS
ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS

Daugiau pamokų planų ir idėjų:

KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ  
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ 
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS 
SŪRIO ŠVENTĖ 
ORANŽINĖ AKIS 
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ 
SNAIGIŲ LABORATORIJA 
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS

Paskelbta Autizmas, Logopedams, Meno terapija, Metodinės priemonės, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Terapija, Žodžių daryba

RUDENS NUOTAIKA

Šio užduočių komplekto idėja kilo ruošiantis nuotoliniam mokymui. Rudenį mes pasitinkame nevienodai – vieni mėgaujasi spalvomis, kiti keiksnoja darganotą orą, treti, perėję prie žiemos laiko, panyra į depresinę būseną. Tad savo mokiniams įduosiu geros nuotaikos vitaminų, nes atlikdami mano siūlomas užduotis jie galės pasimėgauti rudens grožiu, pasivaikščioti lauke, patirti kūrybinį džiaugsmą. Visa tai kartu sudėjus norisi tikėti, kad tie, kurie nemėgsta rudens, nors truputį pakeis savo nuomonę.    

Skaitymui skirtas tekstukas paslėptas po gilėmis, kaštonais ir šermukšniais, kad sukurtų intrigą. Kauliuko metimas suteiks skaitymui žaismingumo. Kad būtų įdomiau, galima langelius atidarinėti ne iš eilės, o atidarant paspėlioti, koks gi ten žodis slepiasi.

7 ir 8 klausimai paskatins vaikus pagalvoti apie jausmus ir emocijas, o 9 – prisiminti žodžių darybą. 10 užduotis patiks ir mažiems, ir dideliems, nes programa SUPER COLORING siūlo spalvinti ne tik popieriuje, bet ir ekrane. Tiesa, spalvinti ekrane nėra taip lengva, tačiau įveikti sunkumus padeda trintukas, tuoj pat pašalinantis bet kokį nukrypimą ar ne vietoje atsiradusį brūkšnį. Smagiausia tai, kad ekrane nuspalvintą piešinį programa leidžia išsaugoti nuotraukos formatu taip suteikdama darbeliui profesionalumo įspūdį. SUPER COLORING ne tik lavina kūrybiškumą, bet ir suteikia daug informacijos apie spalvinamus daiktus. Pavyzdžiui, ar skiriasi juodojo ir auksinio beržo lapai; kaip atrodo uosio lapas ir pan. 12 užduotis skatins vaikus prisiminti rudens požymius, kurių prireiks kuriant pasakojimą apie rudenį, o 11 ir 13 užduotis tikrai išvilios juos į lauką ir įtrauks į gamtos terapijos seansą. Jeigu vis dėlto vaikų judėjimas bus apribotas šalyje esančio Covid-19 viruso, natūralius objektus galima pakeisti pieštais. Tad linkiu smagaus darbo ir geros nuotaikos!

#Nuotoliniam mokymui

Jeigu pajusite, kad norisi kažko daugiau, išeikite į mokytojos Agnės Trusevičienės parengtą rudens medžioklę.

Jei prastas oras ar karantino apribojimai ilgam įkalins namuose, lapų kritimu galima pasidžiaugti kūrybinės veiklos metu, kurią siūlo tinklaraštis Twitchetts.

Daugiau apie nuotolinį mokymą(si):

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ 
 PASAKOJIMŲ PASTATAI
KĄ GALI RANKOS?
VIRTUALIOS KLASĖS DRAUGĖS PAGALBA MOKANTIS APIE DAIKTAVARDŽIO GIMINES
KĄ DĖTI, KĄ MAUTI, KĄ VILKTI, KĄ AUTI?
ŽADĖTASIS TĘSINYS ARBA BENDRINIAI IR TIKRINIAI DAIKTAVARDŽIAI
MOKOMĖS LINKSNIUOTI BŪDVARDŽIUS
KONKRETIEJI IR ABSTRAKTIEJI DAIKTAVARDŽIAI
SU ŽYMA #NUOTOLINIAM MOKYMUI
DARBO DIENOS PLANAVIMAS MOKANTIS NUOTOLINIU BŪDU
UGDANTIEMS NUOTOLINIU BŪDU
VEIKSMAŽODŽIŲ KAITYMAS
ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS

Paskelbta Antonimai, sinonimai, Autizmas, Helovinas, Idėjos kalendorinėms šventėms, Literatūra, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Sakinio dalys, Sintaksė ir skyryba, STEAM ugdymas, Vienarūšės sakinio dalys

HELOVINO PILIES IR ŠVIESOS LŪŽIO PASLAPTIS

Šiemetinę Helovino šventę nusprendžiau susieti su populiariu fizikos reiškiniu – šviesos lūžiu. Paslaptingai pasirodantys ir vėl išnykstantys piešiniai tikrai turėtų sukelti mokinių smalsumą ir norą išsiaiškinti, kaip viskas vyksta. O juk STEAM ugdymu to ir siekiama! Tik nepagalvokite, kad lietuvių kalbą iškeičiau į fiziką! Apie šviesos lūžį mokiniams papasakos gamtos ir fizikos mokytoja, o mano pamokoje, dirbdami su trumpos pasakos tekstu, vaikai gilins žinias apie antonimus, vienarūšes sakinio dalis ir jų skyrybą. Su kitais mokiniais kalbėsime apie Helovino herojus aiškindamiesi, ko trūko svečių sąraše, kuo ypatingi į pilį patekę veikėjai, kodėl jie pasirodė tik mėnuliui patekėjus, kaip jie reaguoja į patekančią saulę  ir kt. Sudarydami Helovino veikėjų sąrašą, pakartosime lietuvių kalbos abėcėlę, o vėliau būtinai pasirinksime labiausiai patikusius veikėjus, nupiešime juos ir aprašysime pagal daikto aprašymo planą. Nuojauta kužda, kad bus linksma 🙂

Šviesos lūžio demonstravimas

Daugiau idėjų Helovino šventei rasite:

ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS

MOLIŪGAI VALDO!
TEGYVUOJA LAPAI!
HELOVINO NUOTYKIAI
SUTIKITE HELOVINĄ SU CRAYOLA!
HELOVINAS!!!
Paskelbta Antonimai, sinonimai, Būdvardis, Daiktavardis, Literatūra, Morfologija, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Prieveiksmis, Vadovavimas klasei, Veiksmažodis

IŠ KLASĖS Į LITERATŪROS SOSTINĘ ANYKŠČIUS

     Literatūros klasiko Antano Baranausko literatūrinio palikimo paieškos bandant apglėbti Puntuko akmenį, žingsniuojant medžių lajų taku virš garsiojo Anykščių šilelio, stengiantis prisiminti ekspozicijose esančią informaciją apie šilelio augalus ir gyvūnus, dairantis aplink 35 metrų aukščio apžvalgos bokšte; pažintis su senovės Lietuvos gyvenimą liudijančiais eksponatais Arklio muziejuje; pasinaudojimas galimybe pajusti visatos begalybę ir tuo pačiu suvokti klasės sistemos prasmę virtualiai skriejant „Cosmos“ Paukščių Taku; bendrystės išbandymas painiuose Labirintų parko kambariuose; jėgų pasitikrinimas Pramogų ir sporto centre „Kalita“; lietuvių kalbos žinių gilinimas sprendžiant galvosūkius, žodyno plėtimas netikėtais arklio plauko spalvų pavadinimais; smagus bendravimas autobuse ir kitos įdomybės… Štai taip kultūrinio ugdymo dieną praleido mano mokiniai! Kelionės įspūdžius perteikė nuotraukos, o vaikų emocijas ir žinias – grįžus į mokyklą užpildytas kelionės dienoraštis, kuriame matytus vaizdus mokiniai apibūdino daiktavardžio galininku, elgesį kelionės metu įsivertino būtojo kartinio laiko pirmojo asmens veiksmažodžiais, o savijautą – būdvardžiais ir prieveiksmiais.

Daugiau idėjų rasite įraše „ANYKŠČIŲ ŠILELIS“