Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas, Veiksmažodis, Velykos

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ

     Požiūris į klimato kaita yra nevienodas: kai kam tai yra 21 amžiaus grėsmė, kai kam – mada, kai kam – bereikalinga panika, kai kam – dėmesio nevertas reiškinys, kai kam – paprastas žodžių junginys ir t. t. Šias versijas išvardinau ne atsitiktinai – pasakiusi mokiniams, kad vykdysime projektą, susijusį su klimato kaita, galėjau sulaukti įvairių reakcijų. Todėl STEAM projekto „Pavasario orai pagal senovės lietuvių tradicijas ir realius stebėjimus“ darbą pradėjau nuo labai toli, nuo lietuvių liaudies tautosakos. Supažindinusi mokinius su senovės lietuvių orų spėjimo papročiais, vieną jų pasiūliau išbandyti Velykų rytą. Tai buvo smagus, šventinis ir šiek tiek paslaptingas ritualas, susijęs su mūsų senolių mėgstamais būrimais. Tad šiemetinės Velykos vaikams buvo kitokios ne tik dėl karantino, atėmusio iš mūsų galimybę gražiausią pavasario šventę sutikti gausiame artimųjų būryje, bet ir dėl naujos tradicijos – prieš susidaužiant margučiais, vaikams reikėjo vieną jų stipriai pasukti ir stebėti, į kurią pasaulio šalį atsisuks velykinio simbolio smailasis galas. Tai turėjo padėti sužinoti, koks bus likęs pavasaris. Velykų burtų rezultatų diagrama parodė, kad laukia vėjuotas ir lietingas pavasaris. Nieko nuostabaus, juk čia, pasak Eduardo Mieželaičio, Lietuva, čia lietūs lyja…

     Norėdami įsitikinti, ar senolių spėjimai patikimi, mokiniai kartu su savo tėveliais pusantro mėnesio stebėjo ir fiksavo kiekvienos dienos orus. Rezultatai nustebino, nes iš 49 dienų tik 4 buvo lietingos. Vadinasi, senovės lietuvių orų spėjimo tradicijomis pasitikėti nebegalima. Bet kodėl mūsų seneliai niekada nesuklysdavo, kaip jie be šiuolaikinių technologijų taip tiksliai nuspėdavo, kada arti, kada į dirvą sėklą berti?!

     Ir tik tada, kai vaikų galvose susikaupė tiek daug klausimų, buvo galima pradėti su jais kalbėti, kodėl nebepavyksta pasinaudoti liaudies išmintimi ir paaiškinti, kad viso to kaltininkas – klimato kaita. Atsižvelgdama į savo mokinių raidą pasistengiau paprastai, bet įtaigiai paaiškinti, kodėl klimato kaita yra mums pavojinga. Grėsmingi faktai sužadino vaikams ne tik baimės, bet ir susirūpinimo jausmą, kurio dėka visi kartu nusprendėme, kuo galėtume prisidėti prie gimtosios planetos išsaugojimo. Maži vaikai kalnų nenuvers, tačiau supratimas apie energijos taupymą, atliekų rūšiavimą, vartojimo mažinimą tikrai prisidės prie klimato kaitos mažinimo ir prie atsakomybės jausmo dėl Žemės ateities formavimo.

#Nuotoliniam mokymui

Komentaras 2020-06-24 171335

Daugiau pamokų planų ir idėjų:

KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“? NAUJA!
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ  
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS 
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ 
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS 
SŪRIO ŠVENTĖ 
ORANŽINĖ AKIS 
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ 
SNAIGIŲ LABORATORIJA 
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS

 

 

Paskelbta Autizmas, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas, Žodžių daryba

KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?

   Naujoviškas ukrainiečių liaudies pasakos „Pirštinė“ skaitymas suteikė mokiniams daug džiaugsmo ir netikėtumų. Šį kartą pasakos turiniu pasinaudojau ne tik skaitymo įgūdžių lavinimui. Dėkinga pasakos tema leido su mokiniais atlikti gamtos mokslų eksperimentą ir išsiaiškinti, kodėl žiemą mūvimos pirštinės. Pirštinėje gyvenę pasakos veikėjai suteikė progą patiems išbandyti ir įsitikinti priešdėlių įtaka žodžio reikšmei. Pamoka parengta įtraukiojo ugdymo principu, todėl ja galės naudotis ugdytojai, dirbantys su įvairios raidos vaikais. 

Pamokos „Pirštinė“ planas

Pasaka ir teksto suvokimo užduotys

Priešdėlių kubelis

Spalvinimo paveikslėliai „Kumštinė pirštinė“

Daugiau pamokų planų ir idėjų:

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #Nuotoliniam mokymui
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ  
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS 
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ 
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS 
SŪRIO ŠVENTĖ 
ORANŽINĖ AKIS 
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ 
SNAIGIŲ LABORATORIJA 
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Autizmas, Biblioteka, Literatūra, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Sintaksė ir skyryba, STEAM ugdymas

PASAKOJIMŲ PASTATAI

   Mokydama vaikus išplėsti sakinius, pasinaudojau jų sukurtais pasakojimais apie IMG_0862augintinius. Vieni pasakojimai, kaip įprasta, buvo neilgi, bet labai nuoširdūs, kiti – išsamūs ir įdomūs. Tad virtualios pamokos metu visi kartu pabandėme trijų žodžių, kuriuos skaičiavome pirštais, sakinį paversti dešimties žodžiu sakiniu, leidusiu pergalingai iškelti į viršų abiejų rankų delnus. Matydama vaikų džiaugsmą, pasiūliau parašytus tekstus pavaizduoti statiniais. Tam reikėjo suskaičiuoti savo pasakojimo žodžius, paimti tiek pat LEGO konstruktoriaus detalių ir ką nors pastatyti. Šia veikla norėjau ne tik vizualiai pademonstruoti rašinių apimties skirtumus, paskatinti juos praplėsti, bet ir įtraukti vieną iš STEAM ugdymo disciplinų – inžineriją. Paaiškėjus, kad ne visi mokiniai turi konstruktorius, rašinius pasiūliau statyti iš kitų statybinių medžiagų: siūlų ritelių, sagų, akmenukų, popierinių figūrėlių…

   Rezultatai pranoko mano lūkesčius – vaikų rašiniai virto spalvingų konstruktorių, domino kauliukų, popieriaus bokštais, pilimis, žmonių figūromis. Bet labiausiai nudžiugino ir nustebino pasakojimo apie katiną Pilkį savininko statinys – aukšta ir ilga baltų plytų siena kieme 🙂 

   Pasakojimai apie augintinius sugulė į skaitmeninę knygutę „MŪSŲ AUGINTINIAI“, kurią vartydami mano mokinukai ir jų tėveliai galės pamatyti visų mokslo metų darbo rezultatus, įsivertinti savo žinias ir pasidžiaugti asmeniniais pasiekimais!

#Nuotoliniam mokymuiKomentaras 2020-06-07 191920

Daugiau apie nuotolinį mokymąsi:

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  
KĄ GALI RANKOS?
VIRTUALIOS KLASĖS DRAUGĖS PAGALBA MOKANTIS APIE DAIKTAVARDŽIO GIMINES
KĄ DĖTI, KĄ MAUTI, KĄ VILKTI, KĄ AUTI?
ŽADĖTASIS TĘSINYS ARBA BENDRINIAI IR TIKRINIAI DAIKTAVARDŽIAI
MOKOMĖS LINKSNIUOTI BŪDVARDŽIUS
KONKRETIEJI IR ABSTRAKTIEJI DAIKTAVARDŽIAI
SU ŽYMA #NUOTOLINIAM MOKYMUI
DARBO DIENOS PLANAVIMAS MOKANTIS NUOTOLINIU BŪDU
UGDANTIEMS NUOTOLINIU BŪDU
VEIKSMAŽODŽIŲ KAITYMAS
ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS
Paskelbta Daiktavardis, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

RUDŽIO NUOTYKIAI IR PAMOKĖLĖS APIE DAIKTAVARDŽIO SKAIČIUS

     Kad vaikams neatsibostų Powtoon herojai, su daiktavardžio skaičiais juos supažindins realistiškesni herojai – šuo Rudis ir jo šeimininkas Joris. Vos tik sukūriau dvi knygutes ir paspaudžiau mygtuką baigta, galvoje pradėjo kirbėti kažkoks kirminas. Nežinau kodėl, bet linksmasis šuo Rudis niekaip neišėjo man iš galvos. Kelias diena svarsčiau, kodėl man nepavyksta jo paleisti ir… prisiminiau. Širdies kampelyje tikėdamasi, kad nuojauta šį kartą mane apgavo, atsiverčiau 2014 metais vestos pamokos aprašymą „Kartojame daiktavardį“. Tai viena iš nedaugelio pamokų, kurioje su žemesniųjų klasių mokiniais kalbame apie artimo mirtį. Tą kartą vaikams reikėjo priimti netikėtai į kelią išbėgusio šuns žūtį po autobuso ratais. Mano sukurtas tekstas ne tik padėjo pasitikrinti žinias apie daiktavardį, bet ir  suteikė progą integruoti į pamoką saugaus elgesio gatvėje taisykles. Bet baisiausia tai, kad žuvusio šuns vardas buvo… Rudis, o ant rankų jį laikantis berniukas kaip du vandens lašai panašus į knygučių veikėją Jorį. Taigi jums reikės pasirinkti. Jeigu nuspręsite pasinaudoti visa mano parengta medžiaga, jums teks susidurti su skausminga vaikų reakcija. Tiesa, ją galima pakreipti norima linkme ir pasiekti ypatingai gerų rezultatų kalbant apie saugų elgesį kelyje.

     Norėdami išvengti skaudžios reakcijos, galite atsisakyti kažkurios medžiagos. Nusprendę pasinaudoti visomis mano priemonėmis, bet norėdami apsaugoti vaikus nuo skaudžios informacijos, galite jiems įrodyti, jog tai tebuvo vardų sutapimai. Įtikinti vaikus turėtų padėti ir skirtingi berniukų vardai. Tai būtų optimistinis variantas. Pesimistinis variantas sufleruoja, kad vaikai gali pagalvoti, jog žuvusį Rudį rado Jorio brolis dvynys. Vienu žodžiu, rinktis jums. O aš Rudžio žūties istorijos vis dėlto neatsisakysiu, nes ji mano mokiniams buvo labai paveiki. Tiesa, tada jie dar neturėjo galimybės susipažinti su Rudžiu iš arčiau ir nespėjo prie jo prisirišti, todėl nežinomo šuns likimą priėmė lengviau. Bet juk nepradėsime bėgioti paskui vaikus, kad spėtume jiems pakišti gyvenimo smūgius sušvelninančią pagalvę.

#Nuotoliniam mokymui

Komentaras 2020-05-24 163450Komentaras 2020-05-24 163330

 

 

 

 

Daugiau apie nuotolinį mokymąsi:

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #Nuotoliniam mokymui
KĄ GALI RANKOS?
VIRTUALIOS KLASĖS DRAUGĖS PAGALBA MOKANTIS APIE DAIKTAVARDŽIO GIMINES
KĄ DĖTI, KĄ MAUTI, KĄ VILKTI, KĄ AUTI?
ŽADĖTASIS TĘSINYS ARBA BENDRINIAI IR TIKRINIAI DAIKTAVARDŽIAI
MOKOMĖS LINKSNIUOTI BŪDVARDŽIUS
KONKRETIEJI IR ABSTRAKTIEJI DAIKTAVARDŽIAI
SU ŽYMA #NUOTOLINIAM MOKYMUI
DARBO DIENOS PLANAVIMAS MOKANTIS NUOTOLINIU BŪDU
UGDANTIEMS NUOTOLINIU BŪDU
VEIKSMAŽODŽIŲ KAITYMAS
ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS

Daugiau apie daiktavardį:

ŽADĖTASIS TĘSINYS ARBA BENDRINIAI IR TIKRINIAI DAIKTAVARDŽIAI 
KONKRETIEJI IR ABSTRAKTIEJI DAIKTAVARDŽIAI 
„KELIAS Į NEPRIKLAUSOMYBĘ!“
KAIP PAAIŠKINTI MOKINIAMS, KAS YRA VIENASKAITINIAI IR DAUGISKAITINIAI DAIKTAVARDŽIAI?
MOKOMĖS PAŽINTI DAIKTAVARDĮ
VARŽYBOS SU IŠDYKĖLĖMIS PELYTĖMIS
DAIKTAVARDŽIŲ KAITYMAS LINKSNIAIS
DAIKTAVARDŽIŲ SKAIČIAI
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYS ĮVAIRIOMS PAMOKOMS
TESTAS „DAIKTAVARDIS IR BŪDVARDIS“
Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Nepriklausomybės diena, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas, Vadovavimas klasei

KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ

     Mintis įtraukti į pamokas Gedimino pilies statymą kilo spontaniškai. Prieš metus paprašiau mokinių išlankstyti iš popieriaus voką. Tačiau jis turėjo būti ne toks, kurį mes įprastai darome į kvadrato centrą lenkdami jo kampus. Paprašiau rasti kitą voko gaminimo būdą. Net neįsivaizdavau, kad kils didžiulė problema! Vaikai sugadino ne vieną ir ne du popieriaus lapus, kol išmąstė, kad ne iki galo sulenkę per pusę lapą, palikę viršuje juostelę ir suklijavę šonus, turės gražų ir tvirtą voką, į kurį galės dėti ne tik laišką ar atviruką, bet ir įvairias gramatikos lenteles, raštelius, korteles. 

     Dar didesnis iššūkis prieš savaitę laukė penktokų, „statančių“ priešdėlių namą, nes jiems reikėjo taip sudėti namo langus (ir duris), kad jie atsidarinėtų. Beje, penktokėliams konstravimo darbai nėra naujiena – mėnesio pradžioje jie suko paukščiams patogius, kiaušinių perėjimui tinkamus lizdus ir gūžtas. Pagrindinė užduoties sąlyga – pasistengti, kad paukščiams, paukšteliams ir paukštytėms juose būtų tikrai gera, kad jie neiškristų iš naujųjų būstų ir saugiai išperintų mažylius.   

     Gedimino pilies statymas pareikalavo ne tik konstravimo, bet ir lietuvių literatūros žinių, kadangi mokiniai už kiekvieną teisingą atsakymą gavo po vieną plytą. Taip į skaitymo pamokas buvo įtrauktas STEAM ugdymas, padėjęs mokiniams visapusiškiau ir lanksčiau mąstyti; pažvelgti į duotą užduotį iš įvairių pusių; įžvelgti naujas galimybes ir iššūkius; kūrybiškiau išnaudoti savyje slypinčius išteklius. Visa tai yra vadinama nauju praktiniu mąstymu.

     Gedimino pilį galima statyti skaitant padavimą „Apie Gedimino sapną, Vilniaus ir Trakų įkūrimą“, Balio Sruogos „Giesmę apie Gediminą“, manau, kad specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams nesugadins ji ir Gedimino laiškų studijų. Klasės vadovams, grupių auklėtojams siūlau pasinaudoti šia idėja klasės valandėlėse, skirtose Lietuvos nepriklausomybės, Vilniaus miesto gimtadienio, Mindaugo karūnavimo dienos minėjimams. 

     Ir nepamirškite paminėti liūdno pilies kalno likimo. Gal mokiniams kils geresnių idėjų nei šio kalno gelbėtojams ir pavyks išspręsti svyrančios pilies problemą.

GIESMĖ APIE GEDIMINĄ

Daugiau idėjų pamokoms:

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #Nuotoliniam mokymui
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ  
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS 
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ 
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS 
SŪRIO ŠVENTĖ 
ORANŽINĖ AKIS 
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ 
SNAIGIŲ LABORATORIJA 
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas

KONFERENCIJA „STE(A)M MODELIS LIETUVOS ŠVIETIME: AR TIKRAI VISKAS TAIP PAPRASTA?“

    Respublikinė mokytojų metodinė konferencija vyko sausio 17 dieną. Dalyvavimas jojeSTEAM logo (781x800) sukėlė dvejopus jausmus: pasitenkinimą ir abejones. Pamatyti, kaip dirba VGTU inžinerijos licėjaus pedagogai buvo neįkainojama patirtis. Žinia, kad šiandien atidaryto licėjaus STEAM centro viena iš vadovių, direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui Ernesta Smalinskė, yra lietuvių ir anglų kalbų mokytoja, dar labiau sužadino norą tęsti Litorinos mokyklos STEAM klubo veiklą. Pasiūlymas prisijungti prie STEM School Label (STEM mokyklos ženklelis) tinklo nudžiugino, tačiau tuoj pat ir išgąsdino, nes licėjaus bendruomenė, garsi savo veikla STEAM srityje, iš pradžių sugebėjo išsikovoti tik pradedančiosios mokyklos ženklelį. Abejones STEAM ugdymo ateitimi mūsų mokykloje sukėlė lektoriai. Klausydamasi jų pradėjau suprasti, kad kelių pamokų integravimas, nežiūrint to, kad jos patenka į STEAM akronime esančias disciplinas, dar nereiškia STEAM ugdymo. Pagrindinė STEAM ugdymo idėja – problemos iškėlimas ir jos išsprendimas.

     Litorinos mokyklos STEAM klubas vasario mėnesį minės pirmąjį savo gimtadienį. Tie, kas seka mokyklos naujienas, turėtų prisiminti, kad klubas atsirado nusprendus prisijungti prie Lietuvos STEAM mokyklų tinklo. Kovo mėnesį paaiškės, ar mums pavyko kandidatuojančios mokyklos statusą pakeisti į tinklo nario. Rengdama klubo ataskaitą dėl to šiek tiek abejojau, nes metai nebuvo itin derlingi. Naujos ugdymo krypties skeptikų bendruomenėje daugiau nei tikinčių ja. Tačiau konferencijos pavadinimas ir lektorių pranešimai sufleruoja, jog nelengva yra ir kitiems. VDU doc. dr. Romualda Lazauskaitė patarė neskubėti kurti STEAM modelio, pirma susitikti su kolegomis, pasikalbėti apie tai, surinkti bendraminčių komandą, suprantančią, kas tai yra, ką jie veiks, ir tik tada pradėti savo mintis įgyvendinti. Pokalbis mūsų mokykloje įvyko daugiau nei prieš metus, bendraminčių lyg ir atsirado, tačiau ypatingo sujudimo iki šiol nėra. Kad į naujovę žiūrima nedrąsiai, liudija ir pradinių klasių mokytojų apklausa, ir mokyklos konkursas „Gera pamoka“ (apie tai rašoma Klaipėdos Litorinos mokyklos rubrikoje „STEAM klubas“).   

     Abejonių kilo permąsčius ir savo vestų pamokų, kuriomis dalinuosi su kolegomis norėdama suteikti jiems drąsos išbandyti STEAM, turinį. Problema jose tikrai iškeliama, tačiau tuo pačiu mokiniams pateikiamas ir jos sprendimo būdas. O konferenciją organizavęs licėjus akcentavo mokinių pastangas patiems rasti problemos sprendimus. Ties tuo būtų galima dėti tašką ir sakyti, jog bandymas nepavyko. Bet! Juk mes esame mokykla, kurios mokiniams reikia parodyti kelią ir, susidūrus su panašiomis problemomis, skatinti pasinaudoti pasiūlytu sprendimo modeliu. Jei aš klystu, esu pasiruošusi išklausyti kitokių nuomonių.

     O tuo tarpu noriu pasidžiaugti STEAM  ugdymo galimybėmis integruoti, atrodo, visiškai nesiderinančias disciplinas ir sužinoti, kokiu tikslu VGTU inžinerijos licėjaus mokytojai sujungia  istoriją ir informacines technologijas, matematiką ir geografiją, aplinkosaugą ir matematiką, biologiją ir inžineriją, biologiją ir užsienio kalbą, fiziką ir kūno kultūrą, šokį ir inžineriją… Beje, licėjaus direktoriaus pavaduotoja inžineriniam ugdymui doc. dr. Lina Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė prisipažino, kad ne visi mokytojai noriai jungia disciplinas: jei vieni patys rodo iniciatyvą, tai kitus tenka suvesti mokyklos administracijai. Tokiu būdu, matydami, kad vienos ar kitos disciplinos mokytojai, jų darbo metodai ir temos puikiai derėtų, licėjaus vadovai padeda jiems nugalėti abejones ir neryžtingumą.

     Būtent po šios konferencijos dalies mano baimės prasisklaidė. Tikiu, kad Klaipėdos Litorinos mokyklos STEAM klubas dar sulauks savo šlovės valandos, nes, pasak konferenciją apibendrinusios VU prof. habil. dr. profesorės Vilijos Targamadzės, labai svarbu suvokti, kad aš esu ne tu, kad Z kartą keičia Alfa karta. Jeigu mes jų nesuprasime, jeigu vertinsime juos kaip ankstesnes kartas (žr. pav.), nieko nepasieksime. STEAM – labai perspektyvi kryptis, pabrėžė profesorė, tik reikia viską – ugdymo tikslus, veikėjus, turinį, formas, metodus – labai gerai susidėlioti, kad jo samprata taptų aiški ir, mano nuomone, tiktų konkrečiai ugdymo įstaigai.

Daugiau apie STEAM ugdymą:

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ 
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
PASAKOJIMŲ PASTATAI
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ 
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ?
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS
ORANŽINĖ AKIS
AR LEISTI VAIKAMS PAŽVELGTI Į ŽAISLO VIDŲ?
SNAIGIŲ LABORATORIJA
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
Paskelbta Fonetika, Idėjos kalendorinėms šventėms, Kalėdos ir Naujieji metai, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ

     Šiandien integruota lietuvių kalbos ir technologijų pamoka kvepėjo imbieru, gvazdikėliais ir medumi, nes penktokai kartojo lietuvių kalbos abėcėlę mokydamiesi kepti imbierinius sausainius. 

     Spalvingos raidžių ir skaičių formelės, malonus aromatas, draugiškas klegesys prie maisto gaminimo stalo sukūrė ypatingą artėjančių švenčių nuotaiką, todėl mokymasis išskirti raides, jų jungimas į skiemenis, rikiavimas į tvarkingą ir teisingą abėcėlės eilę, žodžių dėliojimas iš traškių sausainiukų nebeatrodė sunki ir nuobodi užduotis.

Daugiau idėjų pamokoms:

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #Nuotoliniam mokymui
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ 
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ 
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS 
SŪRIO ŠVENTĖ 
ORANŽINĖ AKIS 
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ 
SNAIGIŲ LABORATORIJA 
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS

 

Paskelbta Kalba ir rašo mokiniai, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Žodžių daryba

NEI PRIDĖSI, NEI ATIMSI

     Kai savo klasės naujienose dalinausi linksmais pavyzdžiais, pavadintais „Kalba Romukas“, jau žinojau, kad netrukus kursiu naują reportažų kategoriją „KALBA IR RAŠO MOKINIAI“, kurioje dalinsiuosi įdomiausiais atvejais iš mokyklinio gyvenimo. Tikiuosi, kad ši tema patiks jums, mieli tinklaraščio draugai, ir paskatins pasidalinti savo ugdytinių minčių perliukais.   

     Pirmasis naujos kategorijos įrašas skirtas giminiškų žodžių temai. Žodžių lizdų kūrimas – viena populiariausių užduočių, padedanti gilinti žinias apie bendrašaknius žodžius, plėsti mokinių žodyną. Aš šią užduotį šiek tiek pakeičiau, todėl mes su mokiniais piname žodžių grandinėles. Mokiniams ši užduotis nėra labai įdomi, tad vieną dieną pasiūliau visiems kartu sukurti pasakojimą, sudarytą iš žodžio rašyti darinių. Žinokit, kurti visiems kartu buvo nesunku ir net linksma! Kad būtų įdomiau, rašinyje paslėpiau negiminišką žodį. Štai, kas mums pavyko.

Pasakojimas apie rašymą.jpg

     Įkvėpta vaikų entuziazmo parašiau lentoje žodžio dalį -mok- ir paprašiau savarankiškai sukurti dar vieną pasakojimą. Kadangi užrašiau tik žodžio dalį ir neakcentavau, jog rašinys turi būti susijęs su mokymu, gavau didelę juoko dozę, paspartinusią naujos temos šiame tinklaraštyje atsiradimą 😀

Pasakojimas apie mokymą.jpg

Daugiau įrašų panašia tema:

DEMONSTRACINĖ PAVASARIO VERSIJA  NAUJA!
Paskelbta Fonetika, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas, Įvairūs

KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ?

     Šiandieninis bandymas išsiaiškinti, kodėl rudenį lapai keičia savo spalvą siejosi su gamtos mokslais. Nors šis dalykas mokykloje man patiko, tačiau neatsimenu, kad būtume aiškinęsi šį nuostabų gamtos reiškinį. O juk pasakojant apie krentančius geltonus, raudonus, oranžinius lapus ne vienam turėtų kilti mintis, kas tas paslaptingasis dailininkas, negailintis ryškių spalvų.

    Internete šia tema galima rasti daug vaizdo medžiagos, pritaikytos vaikams, tad pasinaudojau siūlomais patarimais ir perkėliau juos į kalbos ugdymo pamokas. Iš pradžių perskaitėme pasakojimą apie lapo gyvenimą nuo svaiginančio sūpavimosi medžio viršūnėje iki netikėto kritimo į spalvingų likimo draugų krūvą. Vaikams teko pasukti galvą, kad išsiaiškintų, kur augo minėto lapo medis, kas su juo nutiko, kodėl lapas pravirko.

UŽDUOTIS „LAPO GYVENIMAS“

     Tik tada perėjome prie rimtesnių darbų: reikėjo pririnkti įvairių spalvų lapų; apžiūrėti, kurie medžiai jau nusimetę savo rūbą, o kurie vis dar žaliuoja; patikrinti, ar tikrai baloje galima pamatyti savo atvaizdą; apžvelgti augalų mitybos sistemą ir paklausyti profesoriaus pasakojimo filmuke „Kodėl lapai rudenį keičia spalvą?“.

Filmuko „Kodėl lapai rudenį keičia spalvą?“ titrų vertimas

     Visa tai išsiaiškinę pagaliau priartėjome prie mus dominančio klausimo atsakymo. Pasirodo, viskas priklauso nuo oro sąlygų, saulės šviesos ir paslaptingojo chlorofilo! Kadangi plika akimi pamatyti nykstančio chlorofilo neįmanoma, atlikome nedidelį eksperimentą, padėjusį suprasti, kas rudenį vyksta su medžių lapais. Nesudėtinga, bet vaizdinga, informatyvu ir įdomu. Tad į STEAM ugdymo taupyklę įdedu dar vieną su gamtos mokslais susijusią pamoką 🙂

Daugiau idėjų pamokoms:

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #Nuotoliniam mokymui
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ 
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ  
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS 
ORANŽINĖ AKIS 
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“  
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
PAMOKA GAMTOS IR BALTŲ DIEVŲ PRIEGLOBSTYJE
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Helovinas, Naudingos nuorodos, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Tai įdomu, Įvairūs

„LIETUVA. O ČIA AR BUVAI?“

     Ar girdėjote apie juodąjį žemėlapį? Jei taip, ar daug pliusų, žyminčių aplankytas atsisiųstivietas, sudėjote jame? O gal daugiau pliusų gavo kitos pasaulio šalys? Skamba absurdiškai, tačiau ne vienas, apkeliavęs kone visą Europą, po Lietuvą būna keliavęs labai mažai. Kalbu ir apie save, nes prieš penkmetį paklausta etnologijos ir mitologijos dėstytojo apie Baltų mitologinį parką, išraudau ir nuleidusi galvą pasižadėjau apsilankyti jame. Pažadą įvykdžiau su kaupu, šiame parke vedu literatūros pamokas, padedu mokiniams susipažinti su senųjų baltų dievais, o taip pat skatinu keliauti po Lietuvą, kuri mums vis dar iki galo neatrasta.

     Tad kažkur pasaulyje išaušus Helovynui, ne kaukes pulkite gaminti, o leiskitės į kelionę po Lietuvą – pavymui raganoms ir velniams! Tuo pačiu pažiūrėkite ir vaizdo reportažą, padėsiantį suprasti, kodėl mes nešvenčiame Helovino 🙂  

Daugiau panašia tema skaitykite:

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS