Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS

     Kada Slaptųjų agentų klubo nariai gavo keistą užduotį – pagal senas nuotraukas atrasti du uostamiesčio pastatus – jie nežinojo, kad ieško buvusių spaustuvių ir kad tos paieškos nuves iki pat Nemuno, į Martyno Jankaus gimtinę. Mokiniai žinojo, kad Martynas Jankus Prūsijoje įkūrė lietuvišką spaustuvę, žinojo, kad ten buvo leidžiamas pirmasis lietuviškas laikraštis „Varpas“, tačiau nežinojo, kad pirmoji M. Jankaus spaustuvė buvo Ragainėje, tačiau ją teko perkelti į Tilžę. Nežinojo vaikai ir to, kad gyvendamas ir ūkininkaudamas Bitėnuose spaustuvės savininkas negalėjo tinkamai vadovauti leidybai, todėl bankrutavo ir spaustuvė už skolas buvo parduota. Tačiau tai Martyno Jankaus nepalaužė, tad 1893 metais jis įkūrė mažytę spaustuvę savo gimtinėje, Bitėnų kaime. Maža spaustuvė atliko didelį darbą – joje iki 1909 metų gotišku ir lotynišku šriftu buvo spausdinami lietuviški laikraščiai, žurnalai, knygos, kalendoriai, atsišaukimai. Žinant, kad lietuviškos spaudos draudimas pasibaigė 1904 metais, galima daryti išvadą, jog Martyno Jankaus spaustuvė labai daug prisidėjo prie lietuviško rašto išsaugojimo.   

     Sujaudinti spaustuvininko žygdarbių vaikai pagarbiai apžiūrėjo jo kapą, aplankė Vydūno amžinojo poilsio vietą, pasidžiaugė Kristijono Donelaičio, Martyno Mažvydo ir Liudviko Rėzos atminimo įamžinimu. Daug lietuvybės pėdsakų jaunieji agentai rado ir Martyno Jankaus muziejaus kieme, vaikštinėdami po Mažosios Lietuvos paveikslų sodą. Iš pradžių vieną eksponatą, senas medines duris, visi priskyrėme populiariam fantastiniam nuotykių filmui „Narnijos kronikos“, tačiau pravėrę jas supratome smarkiai klydę, nes užrašai ant jų bylojo apie skalvių gentį, apie Mažvydo ir kitų šviesuolių nešamą žodį iš Tilžės ir Ragainės, apie lietuvių kasdienybę, gamtos grožį ir begalinę meilę Lietuvai.

     Pakilę ant Rambyno kalno prisiminėme senuosius baltų dievus: pilkame akmenyje įamžintą ugnies ir teisingumo dievą Perkūną, rusvame – gyvybės ir vaisingumo dievą Patrimpą, juodame – Patulą, baltų požemio ir mirusiųjų dievą. Bandėme pažvelgti ir į kitą Nemuno pusę, kurioje jau yra Rusija, tačiau tirštas rūkas neleido nieko įžiūrėti. Tas rūkas įaudrino vaikų vaizduotę primindamas, kokius sunkumus turėjo įveikti knygnešiai, bandydami apeiti rusų žandarų saugomas vietas. Mokiniai suprato, kad vienas iš tų kelių buvo Nemunas.

     Nuščiuvę, susimąstę palikome Lietuvos istorijai svarbias vietas ir pasukome link garsiosios Raganų eglės, kuri šiais metais Europos medžių rinkimuose pateko į įspūdingiausių medžių dešimtuką! Ieškodami audros nulaužto aštuoniolikto eglės kamieno pėdsakų, pasidžiaugėme, kad medžio įspūdingumas dėl to nesumenko, ji vis dar primena šluotą – raganų skraidymo įrankį. Juk pagal vieną iš legendų ši eglė ir yra į žemę įsmeigta sužaliavusi šluota, kurią užmiršo senosios skalvių genties jaunuolį įsimylėjusi raganaitė.   

     Taip Slaptųjų agentų klubo nariai atgamino lietuviškos spaudos istoriją ir užbaigė antrąją šių mokslo metu bylą. Vaikų darbu buvo sužavėtas ir mažasis Sibiro haskių veislės šunelis, su viltimi žvelgęs į mūsų automobilio vidų lyg norėdamas tapti pirmuoju klubo keturkoju agentu 😀

  LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS

Daugiau įrašų panašia tema:

ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA (NAUJA!)
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA

     Vėl pradėjęs veikti Slaptųjų agentų klubas, pasinaudojęs Bobų vasaros šiluma, spalio 9 dieną išvyko tirti pirmosios šių mokslo metų bylos. Šį kartą ne nusikaltėlių reikėjo ieškoti, bet atrasti per du šimtus metų skaičiuojantį pirmąjį kraštotyros muziejų. Užduotis ne iš lengvųjų, juk per tiek metų pėdsakų galėjo ir nebelikti! Laimė, mūsų ieškomam muziejui, saugiai įsikūrusiam po stikliniais gaubtais, išnykimas negresia. Priešingai, naudodamiesi literatūros vadovėlyje skaitytu tekstu, gautomis užuominomis „Dionizas Poška ir Baublių muziejus“, interaktyviu edukaciniu žaidimu bei pasivaikščiojimu po rudens spalvomis pasipuošusį Dionizo Poškos dvarą kartu su mokiniais prikėlėme iš užmaršties Lietuvos istorinius ir  XIX amžiaus žemaičių bajorų kultūrinio sąjūdžio faktus.

     Muziejuose lankausi dažnai, tačiau šio muziejaus darbuotojai rakinant Baublio duris, per kūną perbėgo šiurpulys. Gal tokį jausmą sukėlė mintis apie statinio ir jo statytojo draugystę, gal prisiminimai apie pagonių garbinamus medžius, o gal galimybė pamatyti šimtmečius menančius eksponatus?..  

     Mokiniai taip pat jautėsi neįprastai. Gabija kelis kartus perklausė, ar mes tikrai vaikštinėjame po atstatytą medinę toje pačioje vietoje stovėjusią tarpukario mokyklą. Paulių domino kaulai, kurie jo literatūros vadovėlyje priskiriami mamutui, tačiau po 2012 metų mokslininkų tyrimo jie „atiteko“… mėlynajam banginiui! Berniukams buvo įdomu sužinoti, kaip XVIII amžiuje veikė vandens malūnas, pabandyti pakelti bent vieną girnų pusę. Ne vienam buvo netikėta sužinojus, kiek daug garsių žmonių kilo iš šito krašto.

     Detektyvinės paieškos baigėsi Kaltinėnų kapinėse. Tiesa, baigėsi ne visai sėkmingai, nes nesugebėjome antkapyje rasti garsiojo užrašo, bylojančio apie Dionizo Poškos nuveiktus darbus. Žodžių iš istorijos neištrinsi, todėl dalinamės nors ir nerastu, bet labai svarbiu lietuvių kalbai liudijimu

Žinok, ateivi, jog tas kapas yra

Tikro žemaičio ir garbingo vyro,

Kurs kalbą mūsų ištaisyti troško,

O pats vadinos Dionizas Poška.

Daugiau idėjų pamokoms rasite:

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS (NAUJA!)
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS

 

 

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS

     Tie, kas ugdo sutrikusios klausos vaikus, žino, kaip sunku jiems suvokti perkeltinėsSmulkioji tautosaka prasmės tekstus.

    Didžioji dalis smulkiosios tautosakos žanrų savyje turi užkoduotą žinutę, kurią dėl ypatingo kalbos vystymosi ir kitų raidos problemų mano mokiniai labai sunkiai perskaito. Pavyzdžiui, iliustruodami mįslę Ant kojytės  – kepurytė, vaikai piešdavo žmogaus koją ir savo kepurę 🙂 Tokie piešiniai tikrai nepadėdavo susiformuoti grybo vaizdiniui, todėl smulkiosios tautsakos žanrų įtvirtinimui pasitelkusi IT ir žaidimo metodus, sukūriau smagią pamoką, padėjusią priartėti prie liaudies kūrybos vaikams, besimokantiems pagal skirtingas programas. 

     Pasikvieskite į savo klasę linksmuolį Dainių ir žaisdami su juo prisiminkite liaudies išmintį, parungtyniaukite spėdami mįsles, išlaisvinkite vaikų kūrybiškumą vaizduojant palyginimų veikėjus.

Pamoka „Smulkiosios tautosakos žanrų įtvirtinimas“

Smulkiosios tautosakos žanrai. Kortelės

Užduočių kortelės

Vertinimo rezultatai

Žaidimas „Gyvūnai“

Daugiau idėjų pamokoms rasite:

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS (NAUJA!)
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA (NAUJA!)
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
Pamoka „Dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių vartojimas“
Pamoka „Kartojame daiktavardį“
Kas apvogė Kalėdų senelį, arba rimtos ir nerimtos kalėdinės užduotys įvairioms pamokoms

 

 

 

Paskelbta Antonimai, sinonimai, Fonetika, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Įvairūs

KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ

     Pradinių klasių mokinukams perėjus į penktąją klasę, gyvenimo pokyčiai dažnai sukelia ne tik džiaugsmingų emocijų, bet atneša ir daug nerimo. Juk nelengva prisiminti, ko nori tokia daugybė vis besikeičiančių mokytojų; suspėti per pertrauką ir rasti reikiamą kabinetą, ir pasikalbėti su draugais; atsinešti tinkamas mokymo priemones; atlikti kalnus užduočių; su viltimi laukti pirmųjų pažymių. 

     Mano smalsiems penktokams tokia daugybė pirmųjų kartų patiko, tačiau juos sujaudino žinia apie pirmąjį lietuvių kalbos kontrolinį darbą, kuriame reikėjo nepaklysti sinonimų ir antonimų labirintuose, dar kartą prisiminti abėcėlėje išsirikiavusias raides, kurios pradinėse klasėse taip lengvai išsirikiuodavo taisyklingoje eilėje, o penktoje klasėje kažkodėl vis stojo į neįprastas ilgųjų ir trumpųjų balsių, skardžiųjų ir dusliųjų, minkštųjų ir kietųjų priebalsių poras.

     Matydama nerimaujančius vaikus, paruošiau man pačiai neįprastą kontrolinio darbo pamoką. Gebėjimą pažinti sinonimus, rasti antonimų poras penktokai pasitikrino žaisdami domino žaidimą „Sinonimai“ ir antonimų „BINGO!“ Sinonimų džiunglėse mokiniams teko ilgokai paklaidžioti, o antonimus dėliojo smagiai ir neklysdami. Geri žaidimo rezultatai suteikė pasitikėjimo savo žiniomis, todėl sudėti turimas antonimų korteles abėcėlės tvarka buvo vienas juokas 😀 

Daugiau apie sinonimus ir antonimus rasite įraše MOLIŪGAI VALDO! (NAUJA!)

Daugiau įrašų panašia tema:

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS (NAUJA!)
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA (NAUJA!)
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS

 

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS

     Detektyvinę temą savo pamokose naudoju jau seniai. Tačiau tik šiais metais oficialiai įteisinome slaptųjų agentų klubą, veikiantį už lietuvių kalbos kabineto durų. Kam viso to reikėjo? Žinoma, kad vaikams, kuriems pats neįdomiausias pamokos momentas prasideda tada, kai mokytojas paprašo atsakyti į klausimus. Pabandykite pasiūlyti vaikams išsiaiškinti, ištirti ir pateikti įrodymus pamokoje nagrinėjamu klausimu. Patikėkite, tai tikrai efektinga! Iš pradžių mano mokiniai į tokius pasiūlymus žiūrėjo kreivai, nes nesuprato, kam to reikia, tačiau pradėjus jų tyrimo rezultatus pritaikyti praktikoje, pajuto, kad būti detektyvais gana įdomu.

     Tačiau tik ne šiandien, kai susieję savo įtarimus su šiandienine situacija Lietuvoje, suvokėme, jog Žilviną išdavusios Drebulės likimas panašus į Matuko tragediją. Beje, mano mokiniai apie ją nebuvo girdėję ir labai nustebo, kad prieš vykstant į netradicinėje erdvėje vyksiančią pamoką, paprašiau jų pasidomėti apie tai.

     Tačiau pradėkime viską nuo pradžių. Lietingą spalio 11 rytą devintokai išvyko į Palangą. Važiavo jie turėdami labai rimtą užduotį – ištirti pirmąją savo bylą. Tam reikėjo apsilankyti net dviejų nusikaltimų vietoje, išsiaiškinti Jūratės ir Žilvino nužudimo motyvus, įvardinti nusikaltimo vykdytojus ir išsiaiškinti, ar buvo jie nubausti. Palanga jaunuosius agentus pasitiko ne tik lietumi. Lyg kažką nujausdami, miesto gyventojai ir svečiai (jei jų dar yra), nekėlė kojos iš namų, todėl Basanavičiaus gatve ėjome tik mes – bylos tyrėjai.

     Pirmoji buvo apžiūrėta Jūratės ir Kastyčio skulptūra. Vasarą ją plaunantis fontano vanduo buvo išleistas, taip suteikdamas agentams progą kuo atidžiau viską ištirti. Tyrimas ilgai neužtruko ir į jūrų valdovės gyvybę pasikėsinęs asmuo buvo nustatytas. Apkaltinę Perkūną Jūratės nužudimu, jo bausmės klausimą vaikai iš karto atmetė – juk Dievas pats mus teisia ir baudžia, o ne mes jį. Tačiau pateikus keletą užuominų apie mylėtos deivės praradimą, devintokai suprato, kad Perkūnas pats sau įvykdė bausmės nuosprendį.

     Gintaro muziejuje mokiniams reikėjo rasti įrodymų apie gintaro kilmę. Šalia mokslinio teksto jie rado ne tik skaitytą sakmę, bet ir mitą apie Dzeuso nubaustą dievaitį Fajetoną, kurio motinos ir seserų ašaros virto gintarais. Vis dėlto vaikai pasirinko mokslinį paaiškinimą, nes muziejaus ekspozicija nepaliko jokių abejonių.  

     Suradę Eglės ir žalčio skulptūrą, slaptieji agentai ėmėsi antrosios bylos dalies. Aptardami Žilvino mirties priežastį mokiniai teisingai suprato, kad jis gyvybę prarado dėl savo kitoniškumo. Tai leido į pamoką įtraukti patyčių temą. Vaikams pasidarė nejauku suvokus, kad ir jų tarpe kitoniškumas ne visada yra privalumas.

     Tačiau sunkiausia buvo išaiškinti žmogžudystės kaltininkus, kadangi pasakos pabaigoje yra atvirai apkaltinama ir prakeikiama mažoji Drebulė. Atrodo, tuo bylą galėjome ir užbaigti, tačiau kalbėdami apie aukščiau minėto vaiko tragediją, supratome, jog maža mergytė buvo nekalta. Pasakos analizavimo metu mokiniams reikėjo išsiaiškinti Drebulės amžių. Remdamiesi tekstu ir vaikų skaičiumi šeimoje, devintokai tvirtai nusprendė, kad jauniausiam Eglės vaikui tėvo žūties išvakarėse buvo ketveri. Tiek pat buvo žiauriai nukankintam Matukui. Mažojo berniuko istorija pakreipė mano mokinių mintis kita linkme. Jie suprato, kad Eglės brolių išgąsdintas vaikas buvo apkaltintas be kaltės, todėl šiandien, ieškodami Palangos parke Eglės bei jos medžiais paverstų vaikų ir radę silpnutę, virpančią iš baimės ir nerandančią paguodos drebulėlę, mokiniai suvokė mūsų šalyje vykstančių nusikaltimų prieš vaikus beprasmiškumą ir baisumą.

„JŪRATĖ IR KASTYTIS“, „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“

Daugiau įrašų panašia tema:

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS (NAUJA!)
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA (NAUJA!)
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, UPC

EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“

Šis pamokų rinkinys – UPC seminaro „Globaliojo švietimo temų integravimas į ugdymo turinį“ rezultatas. Pasirodo, garsusis Edmundo de Amiči romanas „Širdis“ yra nepamainomas vystomojo bendradarbiavimo, darnaus vystymosi, globaliojo švietimo ir pilietiškumo vadovėlis, ugdantis svarbiausias žmogaus vertybes.

Literatūros pamoka

Pamokų planaspamokos uždaviniai ir vertinimo kriterijaiįsivertinimo sagosžodynėlisindividualios užduotyspritaikytos užduotys 

Užduočių kortelės

Pamokos akimirkos

Technologijų ir biologijos pamokų aprašymus rasite čia

!!! Siūlau užsukti į dar vieną pamoką, kurioje buvo nagrinėjamas šio autoriaus kūrinys.

Daugiau įrašų panašia tema:

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS (NAUJA!)
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA (NAUJA!)
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Metodinės priemonės, Morfologija, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Veiksmažodis

PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“

Tęsiu temą apie neasmenuojamąsias veiksmažodžių formas sutrikusios klausos vaikų kalboje. Norėdama savo mokinius įtikinti, kad dalyviai tekstą papildo įdomesniais, įvairesniais, solidesniais atspalviais, pasitelkiau tradicinį žaidimo metodą. Tiesa, kartoninis namelis šioje pamokoje atsirado ne dėl to. Jo prireikė pagal individualias programas besimokantiems mokiniams. Žaisdami ir matydami, kad jų veiksmus visa klasė paverčia sakiniais, minėti mokiniai jautėsi saugiai ir jaukiai.

O ir gabiesiems namelis pravertė, nes mačiau, kad pirmoji pažintis su dalyvio vartojimu sukėlė sumaištį ir įnešė nemažai nerimo. Vaikai to neslėpė ir pamokos pabaigoje paklausti, kaip jaučiasi, suspaustu kumščiu sukdami prie krūtinės prispaustą ranką savo gimtąja gestu kalba prisipažino, kad buvo baisu…

PAMOKOS „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“ PLANAS

Dalyvių darybos mozaika

Dėlionė „Žodžių namelis“

Individualios ir pritaikytos užduotys

Pasitikrinimo užduotis

Pavartykite dar vieną pamokos planą „Dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių vartojimas“.

Daugiau įrašų panašia tema:

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS (NAUJA!)
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA (NAUJA!)
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS