Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Stengdamiesi ieškoti inovatyvių ugdymo metodų, dažnai atsisakome senų, nors ir veiksmingų. Nenorėdami atsilikti nuo technologijų pažangos, įprastas užduotis keičiame skaitmeninėmis. O gal galima rasti balansą tarp jų? Tai kovo 7 dieną bandėme išsiaiškinti Kauno Tado Ivanausko progimnazijoje.
Pradėjusi seminarą „Mokymasis kurti inovatyvias įtraukiojo ugdymo(si) užduotis“ nuo nedidelio kartoninio kubelio, parodžiau, kaip galima jį paversti inovatyvia priemone, skirta individualių poreikių turintiems mokiniams. Man pavyko sukurti aštuonių skirtingų lygių geografinį kubelį, kuris progimnazijos bendruomenei turėjo padėti suprasti, kaip į ugdymo procesą įtraukti nevienodų gebėjimų mokinius.
Nors kubelis yra įtraukus ir sudominimo, ir tinkamos edukacinės aplinkos aspektu, tačiau jo pagaminimas užima nemažai laiko, todėl seminaro klausytojams patariau naudotis internetinėmis užduočių ir žaidimų kūrimo programomis, nereikalaujančiomis aukštų skaitmeninių kompetencijų, bet padedančiomis per sąlyginai trumpą laiką sukurti įdomių priemonių įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams. Tai ir įspūdingo dydžio dėlionės, kurių detalių skaičius priklauso nuo mokinių gebėjimų, tai ir galvosūkiai, ir žodžių žaidimai, kurie vizualiai atrodo taip pat, tačiau pateiktos informacijos kiekis atitinka kiekvieno mokinio galimybes ir poreikius.
Kadangi ugdome skaitmeninę kartą, reikia atiduoti duoklę ir jų pomėgiams – internetiniams žaidimams. Mokymai dirbti su mano mėgstama programa Flippity turėjo patikti kolegoms iš Kauno, kadangi ši programa leidžia sukurti momentines užduotis per kelias minutes. O išmokus jas kurti, dažniausiai kyla noras žengti toliau. Taip nutiko ir Tado Ivanausko progimnazijos bendruomenei, pasiryžusiai įveikti spynų iššūkį. Tikiuosi, kad į jūsų klases greitai atkeliaus ir Flippity stalo žaidimas, ir smagi viktorina, ir įsivertinimo testas…
Ruošdamasi pristatyti lituanistinės mokyklėlės „Pasaka“ bendruomenei Flippity programą, sužinojau, kad joje vaikai skirstomi į spalvotas grupes pagal amžių ir kalbos mokėjimo lygį. Tad kilo mintis, parodyti, kaip būtų galima skaityti ir aptarti vieną pasaką (šiuo atveju – „Varna ir sūris“) su skirtingų poreikių vaikais. Idėją įgyvendinti padėjo būtent ši internetinė programa, kurią visiems rekomenduoju dėl ypatingos įvairovės ir galimybių įgyvendinant #įtraukųjį ugdymą. Patiems mažiausiems tiks ir patiks atminties ir atitikmenų žaidimas. Jį galima papildyti su pasaka nesusijusiais veikėjais ir daiktais, kad vaikai mokytųsi susieti skaitomą tekstą su konkrečiais objektais ir subjektais. Panašią funkciją atlieka manipuliatorius, bet jis skirtas vyresniems, jau mokantiems perskaityti neilgus žodžius. Skaitantiems ir rašantiems vaikams galima sukurti spynų žaidimą. Vyriausiesiems, kurie jau mokosi vertinti veikėjų poelgius, suprasti jų priežastis ir pasekmes, turėtų patikti testas „Ar gali būti tarp žmonių pasakos „Varna ir sūris“ veikėjų?“. Džiaugiuosi, kad Flippity autorius sukūrė šį įsivertinimo įrankį. Sukurti jame testą nėra lengva, bet ne dėl programos ypatumų, o dėl galutinio rezultato prasmingumo. Klausimus ir atsakymus reikia taip suformuluoti, kad atsakinėdamas žmogus nejučiomis pasinertų į savianalizės procesą, o rezultatai turi būti labai iškalbingi, nors ir ne visada malonūs. Manau, kad man pavyko🤔
Apžvelgiau tik 5 iš 28 Flippity įrankių, erdvės idėjoms yra daug. Tad sukite pasakų ratą ir skaitykite kartu su vaikais. Tik atsiminkite, kad ratas ne visada išsuks norimą pasaką, todėl sugalvokite užduočių kiekvienam rate esančiam kūriniui. Nesijaudinkite, Flippity jums tikrai padės!
Praėjusių metų pabaigoje Kauno švietimo inovacijų centras, Kauno Tado Ivanausko progimnazija, Kauno miesto mokyklų logopedų ir specialiųjų pedagogų metodinis būrelis sukvietė ugdytojus į respublikinį metodinių darbų edukacinį virtualų projektą „SKAITMENINĖS ĮTRAUKIOJO UGDYMO PRIEMONĖS“. Projekto dalyvių darbai buvo eksponuojami parodoje, o vėliau sugulė į skaitmeninį katalogą.
Vartant katalogą kilo keletas minčių. Pirmoji jų – gluminanti, nes pastebėjau, kad mūsų supratimas, kas yra skaitmeninė priemonė, labai skirtingas. Niekada interaktyviame ekrane demonstruojamos nuotraukos nepavadinčiau skaitmenine priemone, tačiau tą mintį pasilieku sau. Antroji – stebinanti, kadangi neaišku, kodėl yra pristatomos priemonės, kurių panaudoti negali?! Trečioji – motyvuojanti, nes peržvelgusi programas, naudojamas kuriant priemones, ir pamačiusi, kad populiarumo viršūnėje tebesilaiko Web 2.0 programa LearningApps ir raštingumo ugdymo įrankis Word wall, supratau savovedamų mokymų reikalingumą ir naudą. Ketvirtoji – džiuginanti, kadangi dalijimasis priemonėmis sutaupys daug laiko ir suteiks galimybę įtraukti į savo pamokas naujų ir įdomių užduočių. #įtraukiajam ugdymui
Ne paslaptis, kad daugelis daro skaitvardžių vartojimo klaidų. Žaidimas „SKAITVARDŽIŲ PINKLĖS“ padės nepasimesti tarp šios kalbos dalies skyrių ir poskyrių, primins vartojimo taisykles, pasiūlys netikėtų loginių užduočių. Žaisti galima po vieną, poromis, komandomis. Žaidimas skirtas įvairių gebėjimų mokiniams. Jeigu turite klasėje individualių poreikių mokinių, takelius paskirstykite patys, kadangi mėlynajame užduotys yra lengvesnės, padedančios mokiniams siekti asmeninės ūgties ir suteikiančios žaidimo kartu su visais džiaugsmą. #įtraukiajam ugdymui
Mano klasėje žaidimo „SKAITVARDŽIŲ PINKLĖS“ premjera sutapo su kelintinių skaitvardžių temos aiškinimu. Iš pradžių mokiniai sprendė galvosūkį, po kurio turėjo atidaryti 1 stalčių ir surasti rudą kortelę su naujos temos pavadinimu. Rezultatai: o kiekvienas atidarė vis kitą stalčių, o nei viename jų rudos kortelės nebuvo, o sužinojau, kad mano klasėje yra per 20 stalčių 😀 o vaikai suprato, kad norint rasti reikalingą stalčių, reikia vartoti kitokį skaitvardį. #įtraukiajam ugdymui
Aiškindamiesi kiekinių ir kelintinių skaitvardžių nuo 1 iki 10 skirtumus, mokiniai pastebėjo, kad ir lietuvių, ir ukrainiečių kalboje pirmieji skaitvardžiai skiriasi (žr. 1 skaidrę). #ukrainiečių mokymui Sužinoję, kad išmokti jų pavadinimus padės kalendorius, iš pradžių pradėjo juoktis, o po to džiugiai nustebo supratę, jog mokytis beveik nerekės (žr. 2 skaidrę) 😀
Žaidimas „SKAITVARDŽIŲ PINKLĖS“ padėjo viską sudėlioti į savo vietas. Kad vaikus suintriguočiau, iš pradžių parodžiau jiems trumpą filmo „DŽIUMANDŽI“ ištrauką. Pasirodo, jį matė visi, todėl jau pirma žaidimo skaidrė ir ją lydintys bauginantys garsai, buvo sutikti su ovacijomis. Tokios pat nuotaikos linkiu ir jūsų mokiniams!
Daugiau apie skaitvardžius skaitykite rubrikoje „SKAITVARDŽIAI“:
Šį kartą vardo paieškoti siūlau skirtingo amžiaus, skirtingos raidos, skirtingų poreikių ar skirtingų pomėgių vaikams, kadangi pastebėjau, jog pasaka „Katino vardas“ patinka ir mažiems, ir vyresniems, ir vaikams, ir jų tėveliams. O jeigu dar visi kartu susėda prie kūrybinių užduočių stalo, vardo ieškantis katinas įgyja net realų pavidalą. Vadinasi, ši pasaka tinka įgyvendinant ir įtraukųjį ugdymą. #įtraukiajam ugdymui
Klausydami pasakos vaikai turi atlikti tris užduotis. Pirmoji – nupiešti katiną ir jį nuspalvinti. Patys mažiausi gali sujungti punktyrine linija nupieštą katiną, mokantiems skaičiuoti siūloma sujungti taškus, mėgstantiems piešti katiną pasiūlykite sukurti patiems.
Antroji užduotis padės prisiminti medžius, kurių vaisiai – kankorėžiai. Paskutinė užduotis prašo sugalvoti katinui vardą. Kad dirbti būtų lengviau ir smagiau, vaikams pasitarnaus TinyTap programa sukurtas žaidimas „KATINO VARDAS“. Atsižvelgiant į vaikų amžių ir individualius poreikius, vienas užduotis jie galės atlikti savarankiškai, kitoms prireiks vyresniųjų pagalbos. Tai gali būtų grupės, klasės draugai, kurie mokosi dirbti komandoje; tai gali būti pagalbos mokiniui specialistai, auklėtojai, mokytojai, tėvai ar kiti šeimos nariai.
Vyresniems pasiūlykiteinteraktyvią užduotį, kurioje yra dėmesį ir pastabumą lavinantis žaidimas, pasiūlymas rasti net šešiolikos katinų vardus ir šiurpi dėlionė 😱
Patiems vyriausiems skirta užduotis atlieka ir terapinį vaidmenį, kadangi katinų vardai užšifruoti terapinėje abėcėlėje, stiprinančioje dėmesio koncentraciją, lavinančioje atmintį, suvokimą, kalbą.
Po įtemptų darbų mažieji galės atsipalaiduoti gamindami spalvingus katinėlius iš pagaliukų, popieriaus ir šenilo vielos strypelių. Tik nepamirškite ir jiems sugalvoti vardų 😸
Dvi dienas dalindamasi žiniomis apie inovatyvias įtraukiojo ugdymo(si) užduotis su didele ir draugiška Klaipėdos „Pajūrio“ progimnazijos bendruomene pajutau, kad nuolat kalbėjau apie laiką🕐: galimybė sutaupyti laiko; per trumpą laiko tarpą sukurti mokiniams įdomias užduotis; paskirstyti užduočių atlikimo laiką atsižvelgiant į mokinių poreikius; iki įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo pradžios laiko likę nebedaug; laiko tam pasiruošti neužteks ir pan.⏳
Tikiuosi, kad po mano mokymų kolegos ras laiko⏰ ir noro pasinaudoti geromis, nesudėtingomis, bet vertingomis internetinėmis programomis, padėsiančiomis sukurti įdomią ir veiksmingą mokymosi aplinką, o taip pat išlošti laiko, kurio mums nuolat trūksta⌛.
Kada organizuoju seminarus visiems miesto ar šalies ugdytojams, į juos užsiregistruoja tie, kuriems tikrai įdomu, apie ką aš kalbu, naudinga tai, ką pristatau. Kada mane pasikviečia viena įstaiga, žinau, jog į mokymus ateis ir norintys, ir tie, kuriems lieps. Todėl paskutinėmis spalio dienomis vykęs susitikimas su Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijos bendruomene nustebino ne tik modernia kompiuteriu klase, bet ir degančiais noru padėti savo mokiniams ugdytojais. Nujaučiu, kad kiekvienas iš seminaro „Mokymasis kurti inovatyvias įtraukiojo ugdymo(si) užduotis“ dalyvių pradės kurti užduotis ir žaidimus bent viena iš penkių pristatytų programų, kadangi įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui jos bus tikra paspirtis. Tikiu, kad dviejų dienų susitikimo neužklos užmaršties dulkės, nes direktoriaus pavaduotoja ugdymui jau sukūrė idėjų banką, kuriame bus nuorodos į pristatytas internetines programas, padėsiančias nustebinti mokinius, sukurti žaismingą ir įdomią edukacinę aplinką, tinkančią visų poreikių ugdytiniams.
Sulaukusi kvietimo iš Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos pasidalinti patirtimi apie įtraukiojo ugdymo(si) priemonių rengimą, šiek tiek nerimavau, nes tada, kai aukštybėse buvo dalinama muzikinė klausa, manęs arba nebuvo, arba jos nebeužteko. Tiesa, J. Kačinsko muzikos mokykla man nėra svetima – net septynerius metus tamsiais vakarais sėdėdavau mokyklos vestibiuliuose ir laukdavau, kada baigsis smuiko klasę lankiusios dukters pamokos. Tad sugrįžimas į šią mokyklą buvo malonus.
Nors kviesdami mane muzikos specialistai žinojo, kokiomis temomis kalbu, neramino mintis, ar mano sukaupta patirtis jiems bus įdomi ir naudinga. Neramino ir žinojimas, jog į mokymus susirinks didelė auditorija, turinti per šimtą ugdytojų. Žinojau, kad atsiras tokių, kurie į mokymus atėjo todėl, kad liepė, žinojau, kad dalis jų mokymų metu stengsis padaryti susikaupusius darbus, žinojau, kad ne vienas bandys laiką užmušti naršydamas internete. Tad ruošdama mokymų medžiagą jutau ir didelę įtampą, ir baimę apsijuokti, nes, kaip minėjau, esu gana toli nuo muzikos ir šokio. Todėl šiandien ypatingai gera buvo matyti susidomėjusius veidus, fotografuojamą ekraną; gera buvo kartu žaisti muzikinius žaidimus; gera buvo dalintis tuo, ką esu išbandžiusi ir pritaikiusi savo darbe, tuo, kas padeda į ugdymą įnešti įvairovės, spalvų ir netikėtumų, tuo, kas individualius poreikius turintiems vaikams suteikia džiaugsmo ir pasitikėjimo savimi. Tiesa, mokymai baigėsi ne tokia linksma gaida, nes sulaukiau neramių ir sunkių klausimų, kaip ir kas vyks 2024 metais, startavus įtraukiajam ugdymui. Norėjosi atsakyti, kad pagal ŠMSM parengtą įtraukties veiksmų planą viskas bus gerai, tačiau abejonės viso plano įgyvendinimu to neleido padaryti, tad atvirai pasakiau, jog bus sunku 😟
Balandžio mėnesį šalies ugdymo įstaigas pasiekė LR Prezidento kanceliarijos kvietimas pasidalinti gerosios praktikos pavyzdžiais. Iš 145 paraiškų buvo atrinktos 42, kurios buvo pristatytos Pasaulinę vaikų gynimo dieną Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vykusioje ŠVIETIMO PAŽANGOS ASAMBLĖJOJE. Prezidentūros ir partnerių – VDU Švietimo akademijos, EDU Vilnius, „Renkuosi mokyti!“ ir Lietuvos moksleivių sąjungos – inicijuotame renginyje visos Lietuvos mokyklų ir švietimo organizacijų atstovai pristatė inovatyvius švietimo projektus ir mokymo iniciatyvas.
Atidarydamas asamblėją Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad kalbėti apie švietimo pažangos procesą reikia su pačiu jaunimu. Valstybės vadovo žodžiai prasmingai įsilieja į 2022 metus, Europos Komisijos pirmininkės Ursula von der Leyen paskelbtus Europos jaunimo metais (EYY). Kad jauni žmonės gali įnešti pokyčių į švietimą rodė ir jų pristatymai, ir jų pasiūlymai, pateikti asamblėjos pabaigoje.
Darbas vyko keturiose grupėse: „Žalioji darbotvarkė“, „Unikalus ugdymo turinys“, „XXI amžiaus kompetencijų ugdymas“, „Lokalus ir globalus švietimas“. Grupėse kartu su ugdytojais dirbo ir pradinukai, ir progimnazijų mokiniai, ir gimnazistai. Klaipėdos Litorinos mokyklai atstovavau aš ir mano auklėtinis, grupės lyderis ARNAS MEŠKYS. Asamblėjoje pristatėme lokalaus ir globalaus švietimo patirtį vykdant Erasmus+ projektą „Specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai įveikia kliūtis meno terapijos pagalba“. Patekimas į asamblėją ir nudžiugino, ir nustebino, nes Litorinos mokykla buvo vienintelė dalyvė iš uostamiesčio! Manome, kad vertintojams įspūdį padarė mokykloje taikoma klasikinės dramos terapijos interpretacija – terapiniai spektakliai, kadangi jie nepaliko abejingų ir mūsų darbo grupės narių. Kodėl mokyklinius spektaklius vadiname terapiniais? Mūsų įstaigoje mokosi per 140 vaikų, turinčių mokymosi sunkumų, klausos, intelekto, elgesio ir emocijų sutrikimų, autizmo spektro sindromą, Dauno sindromą ir kt. Įgyvendindami įtraukiojo ugdymo koncepciją organizatoriai įtraukia į spektaklius visus vaikus be išimties. Tam nesutrukdo nei vaikų sutrikimai, nei artistinių duomenų trūkumas, nei ribotas vaidinamo kūrinio herojų skaičius. Pasirodymai tokiuose spektakliuose kelia vaikų savivertę, padeda atsiskleisti jų kūrybiškumui, suteikia daug teigiamų emocijų. Tėvų džiaugsmo ašaros koncertų metu taip pat priskiriamos terapijai. Matyti savo vaiką lygiaverčiu koncerto dalyviu – didžiausia dovana jiems!
Projekto pristatymo metu pasidalinome ir netikėtu pasakų terapijos metodo pritaikymu vaikams iš Ukrainos. Atsiliepę į kvietimą prisijungti prie tarptautinės pilietinės seminarų rengimo iniciatyvos – vesti nuotolines pamokas Ukrainos vaikams, sugalvojome žaidimą „Sukurkime pasaką kartu!“, į kurį įtraukti pasakos ir dailės terapijų elementai padėjo išlieti susikaupusį nerimą ir baimę, atsipalaiduoti ir paieškoti išeities iš tokios sudėtingos situacijos karo niokojamoje Ukrainoje. Šiuo pavyzdžiu mes su Arnu norėjome parodyti, kaip lokalus, vienoje įstaigoje (šiuo atveju Rumunijos mokykloje) taikomas pasakų terapijos metodas buvo įgyvendintas globaliai: išbandytas antros šalies – Lietuvos – mokykloje ir pritaikytas trečiajai šaliai – Ukrainai.
Lokalaus ir globalaus švietimo grupėje dirbo dešimties įstaigų atstovai. Vieni pristatė unikalias mokyklos tradicijas, suvienijančias ne tik įstaigos, bet ir miesto bendruomenes taip, kad kiekvieną dieną matomas logotipas #Noriuįmokyklą tikrai gyvuoja mokinių mintyse ir širdyse. Kiti dalinosi kvapą gniaužiančiais mūsų šalies etninės kultūros pristatymais ne tik Europos (liaudies šokių rateliai Italijoje), bet ir Azijos, Pietų Amerikos žemynų gyventojams. Pasirodo, lietuvių gerųjų praktikų dėka vienoje nedidelio Japonijos miestelio mokyklos klasėse po truputį atsirado interaktyvios lentos ir kompiuteriai! Sujaudino ir sužavėjo savanorystės pagrindais įgyvendinti projektai su Indijos ir Argentinos švietimo bendruomenėmis. Kadangi pranešimų laikas buvo griežtai reglamentuojamas, nespėjau pasimėgauti šifruočių, kurias kuria… darželinukai, sprendimu. Nepabijosiu prisipažinti, kad mažųjų kodavimo gebėjimai apstulbino mane – galvosūkių ir šifrogramų asę. „Mūsų turtas yra žmonių potencialas“, – sakė gabių vaikų ugdymo programos „Gifted“ atstovai. Apie tai kalbėjo ir gerąsias praktikas apibendrinantys grupių moderatoriai ir ekspertai, į tai bus kreipiamas ypatingas dėmesys ir kuriant ateities švietimą.
Kai internetinėje erdvėje pandemijos metu pasirodė priemonės, kurtos programa Wordwall, jos greitai tapo visų ugdytojų, ypač pagalbos mokiniui specialistų, favoritėmis. Šioje programoje sukurtos užduotys man taip pat patiko, tačiau nepuoliau jų kurti, nes įsijungė manyje esantis mygtukas, priminęs, jog aš mėgstu išskirtines programas, kurios nėra itin populiarios tarp ugdytojų dėl savo sudėtingumo arba dėl nežinojimo, kad tokios programos yra.
Pastaruoju metu vis sulaukdavau pasiūlymų į savo mokymus įtraukti ir Wordwall programą, kadangi ji tikrai yra populiari, bet ne visi savarankiškai gali ją įvaldyti. Šiandien galiu pasidalinti gera žinia – tokius mokymus organizuoja lietuvišką šios programos versiją platinanti akredituota institucija VšĮ „Švietimo tinklas“.
Žinia, kad programa yra mokama, buvo antrasis mygtukas, sumažinęs susidomėjimą ja. Tiesa, Wordwall leidžia kurti užduotis ir nemokamai, tačiau tik… penkias. Tai sužinojusi, ją galutinai išbraukiau iš savo susidomėjimų sąrašo. Iki tol, kol nesulaukiau mokyklos direktorės pasiūlymo nupirkti Wordwall licenziją. Tad šiuo metu esu standartinio plano vartotoja, galinti visus metus kurti neribotą skaičių užduočių. Tiesa, sukūrusi pirmąją užduotį netryškau entuziazmu, nes esu atradusi daug įdomesnių programų. Tačiau skeptiškumas dingo tada, kai supratau, jog vieną užduotį mokiniams galiu pateikti įvairiomis formomis ir žaidimais.
Antroji entuziazmo banga atėjo paaiškėjus, kad kiekvieną užduotį galiu pritaikyti individualius poreikius turintiems mokiniams: sumažinti žodžių skaičių, pridėti laiko, keisti judančių objektų greitį, sunkumo lygį, klausimų pateikimo tvarką, parinkti atitinkamus paskatinimus ir kt. Tada ir supratau, kodėl visi ugdytojai taip mėgsta programą Wordwall!
Tai supratusi, nutariau pradėti naują rubriką, kurioje gali rasti vietą ir Jūsų sukurti darbai. Kol kas mano sienoje yra tik dvi užduotys, bet faktas, kad jos gali būti atliekamos pasinaudojant vis kitais programos siūlomais šablonais, leidžia sakyti, kad siena ne tokia jau ir tuščia 🙂
korsigita 