Turiu silpnybę užduotims, kurios neprimena užduočių. Todėl kurdama pirmąją „Detektyvų akademijos“ serijos knygutę „Kiemo detektyvas „Pabirusios raidės“ sugalvojau bylą: dingusias raides, Norą, Domą, šunį Uoslių, įkalčius, plunksnų taką, labirintą, slaptą šifrą… Žodžiu, padariau viską, kad užduotys vaikui atrodytų kaip nuotykis. Ir tada knygutę daviau savo aštuonmečiam anūkui. Nepatiko. Paklausus kodėl, sulaukiau atsakymo, kad čia reikia atlikti užduotis. Štai taip per kelias minutes buvo demaskuota visa mano detektyvinė pedagogika. Ir žinote ką? Berniukas buvo teisus – užduotys niekur nedingo, nes „Kiemo detektyvas „Pabirusios raidės“ yra galvosūkių knygelė 5–7 metų vaikams. Joje tikrai reikės padirbėti: ieškoti dingusių raidžių ir įkalčių, pastebėti skirtumus, narplioti žodžius, sekti pėdsakus, įveikti labirintą ir iššifruoti slaptą raštelį. Tad paslėpti užduočių man nepavyko. Bet pavyko sukurti intrigą. Kieme pradėjo dingti raidės, todėl Nora, Domas ir jų šuo Uoslius imasi tyrimo. O vaikui atitenka ketvirtojo detektyvo vaidmuo. Atlikdamas misijas jis renka įkalčius ir vis labiau artėja prie atsakymo, kas gi išbarstė raides. Tuo metu lavinamas raidžių pažinimas, pastabumas, loginis mąstymas, vizualinis suvokimas, dėmesio koncentracija, problemų sprendimas ir kalbinis smalsumas.
Knygutę kūriau ir sau, ir kolegoms, kad nereikėtų internete ieškoti atskirų užduočių lapų ir galvoti, nuo kurio pradėti, kaip sudominti vaiką, kas turėtų vykti toliau. Čia užduotys nėra pabirusios po atskirus lapus, jos jau turi savo seką ir istoriją. Viena misija veda prie kitos, atsiranda naujų įkalčių, o byla po truputį juda pirmyn. Mokytojui belieka atsiversti knygelę ir pasakyti: „Šiandien turime bylą.“ O tada jau tegul dirba Nora, Domas ir Uoslius. Mokytojas ir taip turi begalę darbų😄.
Kurdama knygutę galvojau ir apie tėvus. Jiems tikrai nereikia vakare, po ilgos darbo dienos, atidaryti antros mokyklos virtuvėje. Šiandien galima įveikti vieną misiją, rytoj – kitą. Toks darbo būdas numatytas ir pačiame leidinyje. O frazę „Einam pasimokyti“ galima drąsiai pakeisti į: „Na, detektyve, tęsiam bylą?“. Stengtis verta, nes pabaigoje laukia ne tik bylos atomazga, bet ir tikras „Detektyvų akademijos“ diplomas!
Ar ji patiks kiekvienam vaikui? Po eksperimento su savo anūku tokio pažado tikrai neduosiu. Bet jeigu jūsų darželio grupėje, klasėje ar namuose yra mažasis smalsuolis, kuriam patinka ieškoti, pastebėti, narplioti ir išsiaiškinti, turiu jam bylą 🔍. Spalvingą bylą, kadangi mano menines spragas pagaliau užpildė dirbtinis intelektas. Jeigu būčiau mokėjusi piešti, galbūt seniai būčiau užvėrusi mokyklos duris ir pasinėrusi į kūrybą. DI ėmėsi ir maketuotojo vaidmens, todėl knygutė atrodo profesionaliai ir patraukliai, o man beliko mėgautis kūryba ir su džiugia nuostaba stebėti, kaip mano mintys virsta spalvingomis iliustracijomis. Tai – pirmoji „Detektyvų akademijos“ serijos dalis. Sėkmės atveju vaikams pasiūlysiu detektyvinių istorijų, susijusių su jų kasdienybe, šventėmis ir pomėgiais. Belieka sulaukti jūsų grįžtamojo ryšio!
Po atostogų, savaitgalio ar emocijų kupinos dienos vaikų mintys kartais primena vėjo išbarstytas dėlionės dalis. Viena mintis dar klaidžioja kieme, kita prisimena rytinį nuotykį, o trečioji jau skuba prie naujos veiklos. Kaip padėti vaikui sustoti, įsižiūrėti ir sutelkti dėmesį? Tam nebūtinai reikia pradėti nuo ilgo teksto ar sudėtingos užduoties. Kartais pakanka žaismingo galvosūkio, kuris sužadina smalsumą ir pakviečia ieškoti atsakymo. Kartais kelias į susikaupimą prasideda nuo vienos gėlės, vienos užuominos, vieno šachmatų žirgo žingsnio ar mažo spalvoto namelio. Toks buvo mano tikslas kuriant keturių užduočių rinkinį „Dėmesio sutelkimo iššūkis“. Kiekvienoje rinkinio užduotyje vaikas susidurs su vis kitokiu iššūkiu. Jam reikės stebėti, lyginti, tikrinti, atmesti netinkamus variantus ir nuosekliai artėti prie atsakymo.
„Gėlynas“ – erdvės ir loginio mąstymo galvosūkis. Gėlių ir trikampių tinklelyje reikia pastebėti dėsningumus. Vaikas pildys tuščius langelius, tikrins eilutes ir stulpelius, stebės simbolių sekas. Ši užduotis padės sutelkti dėmesį, orientuotis tinklelyje, pastebėti pasikartojimus, pasitikrinti savo sprendimą, išlaikyti dėmesį iki užduoties pabaigos.
„Gėlių šifruotė“ siūlo palyginti gėlių simbolius, ieškoti jiems priskirtų raidžių ir nuosekliai šifruoti žodžius. Šioje užduotyje susijungia vaizdinės informacijos stebėjimas, simbolio ir raidės siejimas, raidžių sekos išlaikymas, kalbinis mąstymas, kantrybės lavinimas.
„Mėnulio gatvės paslaptis“ – nelengva užduotis. Tai – detektyvinis loginis žaidimas, kuriame reikia atidžiai perskaityti užuominas, palyginti kelis požymius, atmesti netinkamus variantus, pažymėti informaciją lentelėje, susieti vardą, namo spalvą ir dovaną.
„Žodžiai šachmatų žingsniu“ – neįprasta užduotis. Joje raidės slepiasi šachmatų lentelėse. Žodžius galima perskaityti judant šachmatų žirgo ėjimu – du langeliai tiesiai, vienas į šoną. Vaikas turės numatyti judėjimo kryptį, išlaikyti raidžių seką ir iš jų sudaryti su mokykla susijusius žodžius. Galvosūkis padės lavinti orientavimąsi plokštumoje, veiksmų planavimą, raidžių sekos išlaikymą, žodžių atpažinimą, loginį ir kalbinį mąstymą.
Kiekviena užduotis parengta keliais skirtingais lygiais, todėl mokytojai ir tėvai tikrai turės iš ko pasirinkti. Šių užduočių tikslas nėra kuo greičiau užpildyti visus langelius – svarbus pats sprendimo procesas. Galvosūkiai suteiks vaikui aiškų tikslą. Kiekvienas įrašytas simbolis, iššifruota raidė ar atmestas variantas taps mažu žingsniu pirmyn. Jeigu vaikui bus sunku, padėkite jam užduodami klausimus: „Ką jau žinai?“, „Kurią užuominą dabar tikrini?“, „Kurį variantą gali atmesti?“, „Ką pastebėjai šioje eilutėje?“, „Nuo kurio langelio pradėsi?“ ir pan. Tokie klausimai nukreips vaiko dėmesį į sprendimo procesą ir leis jam pačiam atrasti kitą žingsnį.
Jei norėsis daugiau užduočių, jų rasite tinklapio įrašuose, skirtuose mokslo metų pradžiai.
© 2026 Sigita Koroliovė
Kaip keičiasi vaizdai už lango? Kodėl vienu metų laiku žydi tulpės, kitu noksta braškės, o dar kitu galime lipdyti sniego senį? Į „Skaitmeninių žaidimų laboratoriją“ atkeliavo naujas žaidimas „Pažiūrėk pro langą“. Šį kartą robotukas Žvilgsniukas kviečia vaikus tyrinėti metų laikus. Žaidimo užduotis paprasta – ekrane pasirodžiusį objektą reikia priskirti vienam iš keturių metų laikų: pavasariui, vasarai, rudeniui arba žiemai. Tačiau už šio paprasto veiksmo slypi kur kas daugiau. Žaisdami vaikai turės pastebėti, atpažinti, prisiminti, susieti ir parinkti pažįstamiems objektams ir reiškiniams tinkamą metų laikų langą. Tad žaidžiant bus lavinamas ne vien tik metų laikų pažinimas – žaidėjai mokysis klasifikuoti informaciją, ieškoti požymių, nustatyti ryšius ir priimti sprendimą.
Žaidimas skirtas ikimokyklinio amžiaus vaikams. Jis labai naudingas ir SUP turintiems mokiniams, nes kurdama jį stengiausi neperkrauti ekrano efektais, bet priešingai – palikti tik tai, ko reikia užduočiai suprasti ir atlikti. Todėl žaidime vienu metu pateikiama tik viena užduotis. Vaikas mato objektą, trumpą instrukciją „Pasirink metų laiką“ ir keturis aiškius pasirinkimus. Atlikus užduotį pateikiamas ir trumpas paaiškinimas. Pavyzdžiui, prie varnėno vaikas sužino, kad jis grįžta pavasarį, prie obuolio – kad obuoliai skinami rudenį, o prie sniego senio – kad jį lipdome žiemą. Toks grįžtamasis ryšys svarbu, kadangi vaikas gauna ne vien signalą apie atliktą užduotį. Jam kartu pateikiama informacija, padedanti susieti pasirinktą objektą su metų laiko požymiu.
Man ypač patinka galimybė šio žaidimo nepalikti vien ekrane. Jis gali tapti pradžia pokalbiui ar mažam tyrimui (pavyzdžiui, Kas šiandien matyti pro mūsų langą? Koks dabar metų laikas? Iš ko tai suprantame? Ką šiandien galėtume įtraukti į savo metų laiko langą? ir pan.). Taip skaitmeninė užduotis susiejama su vaiko aplinka ir kasdiene patirtimi. Žaidimą galima žaisti pamokoje mokantis arba kartojant metų laikų požymius. Jis gali tapti pamokos pradžios užduotimi, trumpa žinių įtvirtinimo veikla arba pamokos pabaigos pasitikrinimu. Specialiojo pedagogo užsiėmime galima papildomai lavinti klasifikavimą, dėmesio koncentraciją, sąvokų supratimą ir priežastinių ryšių nustatymą. Logopedinėse pratybose paveikslėliai gali tapti kalbėjimo atrama: įvardyti objektą, apibūdinti jį, sudaryti sakinį, paaiškinti pasirinkimą. Dirbant individualiai, galima sustoti prie kiekvieno objekto ir aptarti jį tiek, kiek konkrečiam vaikui reikia. Namuose žaidimą galima žaisti kartu su tėvais, o vėliau pratęsti veiklą stebint aplinką, ieškant konkretaus metų laiko požymių ar apie juos kalbantis.
Šis skaitmeninis žaidimas nėra tik atlygis po darbo. Kurdama „Skaitmeninių žaidimų laboratoriją“ noriu keisti požiūrį į edukacinį žaidimą kaip į priemonę, kurią vaikui duodame tik tada, kai „rimtas mokymasis“ jau baigtas. Juk žaidimas ir pats gali būti mokymasis. Tinkamai parinkta skaitmeninė veikla gali papildyti mokytojo naudojamas metodines priemones ir suteikti dar vieną būdą tą patį gebėjimą ugdyti kitaip. Tai ypač aktualu dirbant su SUP turinčiais mokiniais, kuriems ne visada tinka tas pats informacijos pateikimo ar veiklos būdas, todėl mokytojo metodinių priemonių įvairovė tampa galimybe ieškoti kiekvienam vaikui tinkamiausio kelio.
Žaidimas „Pažiūrėk pro langą“, kaip ir kiti „Skaitmeninių žaidimų laboratorijos“ žaidimai, sukurtas bendradarbiaujant su dirbtiniu intelektu. Pedagoginis sumanymas, užduočių logika, turinys ir sprendimai, kam bei kokiu tikslu žaidimas kuriamas, prasideda nuo žmogaus. DI tampa įrankiu, padedančiu sumanymą paversti veikiančia skaitmenine priemone. Man ši laboratorija kartu yra ir eksperimentas, skatinantis išsiaiškinti, kiek daug gali sukurti mokytojas, kai pedagoginė patirtis susitinka su naujomis technologijomis. Atsakymo dar nežinau, o laboratorija auga. Tad išbandykite naująjį žaidimą „Pažiūrėk pro langą“, o baigę žaisti būtinai padarykite dar vieną dalyką – pažiūrėkite pro tikrą langą. Kokį metų laiką šiandien matote jūs? Nors dar vasara, tačiau mano langas pasidengęs lietaus lašais, kovojančiais su kone uraganiniu pajūrio vėju.
© Sigita Koroliovė. Autorinis edukacinis žaidimas. Skirtas naudoti tik asmeninėms ir ugdymo reikmėms. Komercinis naudojimas ir platinimas be autorės leidimo draudžiamas.
Daugiau apie žaidimus „SKAITMENINIŲ ŽAIDIMŲ LABORATORIJA“
Po pirmųjų vasaros karščių sugrįžo lietuviška vasara ir nuobodžiaujančių vaikų klausimas „Ką veikti?“. Pas mane viešintis anūkas išbandė viską: ir kompiuterinius žaidimus, ir televizijos laidas, ir stalo žaidimų turnyrą. Būtent pastarasis atnešė daug nusivylimo, kadangi dvi dienas iš eilės vaikui nepavyko manęs nugalėti nei „Monopolio“ takelyje, nei dėliojant „Uno“ kortas. Nors antrąją dieną kaip įmanydama stengiausi suteikti vaikui galimybę laimėti, bet fortūna kažkodėl nusisuko nuo jo. Todėl pasiūlymas pažaisti kitą stalo žaidimą buvo sutiktas liūdnu atsakymu, kad nebesinori pralaimėti. Ir tada ant stalo atsirado kortelių rinkinys „100 VASAROS NUOTYKIŲ“. Jausdamas pralaimėjimo kartėlį berniukas iš pradžių visiškai nenorėjo traukti jokių naujų kortelių. Pirmąją jis ištraukė tik iš mandagumo, nenorėdamas manęs nuvilti. „Kūrybos dirbtuvių“ serijos užduotis „Laiko kapsulė“ sudomino berniuką ne laiško sau rašymu ar piešimu, bet netikėtu pasiūlymu paslėpti jį kapsulėje ir saugoti iki rudens. Mažylis labai kruopščiai užrašė datą ir pasirinko papasakoti apie nesėkmingas varžytuves su manimi. Tai buvo akimirka, kada vaikas ne tik žaidė, bet ir mokėsi įvertinti dienos patirtį, fiksuoti savo išgyvenimus, pajusti laiko tėkmę.
Supratęs, kad niekas su juo nesivaržys, berniukas atsipalaidavo ir mielai įsitraukė į mano pasiūlytas veiklas. Nors oficialios žaidimo taisyklės siūlo po vieną užduotį kiekvienai vasaros dienai, mažasis žaidėjas nusprendė, kad viena kortelė yra per mažas iššūkis, todėl korteles traukė vieną po kitos, pasinerdamas į skirtingus užsiėmimus. Ištraukęs geltonąją „Kūrybos dirbtuvių“ kortelę „Pirštukų teatras“, siūlančią ant savo pirštų nupiešti skirtingas emocijas ir suvaidinti spektaklį apie jų draugystę, berniukas čia pat pasigamino popierinius pirštų personažus su nuotaikingais veidukais ir prijungė prie užduoties „Žaidimų kambario“ kategorijos kortelę „Vasaros istorija“, padėjusią šiems herojams tapti netikėtų siužetų dalyviais. Pasirodo, kortelių sujungimas gali dar labiau praturtinti vasaros žaidimą ir sukurti improvizuotas veiklas!
Kadangi blogas oras įkalino namuose, berniukui labai patiko „Judesio misijos“ kortelės: „Lobių nešikai“ paskatino vaiką pademonstruoti strateginį mąstymą nešant daiktus per netikėtas kliūtis; „Šokančios kojos“ iki ašarų prajuokino ir mane, ir naujo, pašėlusio vasaros šokio, susidedančio iš 4 judesių, autorių; „Gyvūnų mankšta“ tapo puikiu energijos iškrovimo būdu, įrodžiusiu, kad fizinis aktyvumas gali būti įdomesnis už sėdėjimą prie ekrano.
Vasaros nuotykiai nesibaigia sulig pirmu lietaus lašu ar pralaimėta stalo žaidimo partija. Jei ir jūs norite pamatyti, kaip jūsų vaikai ar anūkai patys kuria, ieško ir atranda, apsilankykite šiame puslapyje, kur galite rasti pilną žaidimo variantą arba pradėti nuo nemokamos demonstracinės versijos. Leiskime vaikams augti saugiai ir smagiai!
Kartais vaikams tereikia vienos mažos idėjos, kad paprasta diena virstų nuotykiu, kur akmenukas tampa lobiu, paplūdimys – ekspedicija, kiemo medis – slaptu stebėjimo punktu, o paprasta užduočių kortelė – kvietimu pajudėti, kurti, tyrinėti ir patirti vasarą tikrame pasaulyje. Būtent taip gimė žaidimas „100 vasaros nuotykių“ – kortelių rinkinys vaikams, kurie nori daugiau judėjimo, kūrybos, tikrų emocijų ir mažiau ekranų. 100 kortelių – 100 skirtingų veiklų. Tai nėra tiesiog užduočių sąrašas, tai – įrankis, padedantis vaikui pamatyti stebuklą paprasčiausioje baloje, sraigės namelyje ar medžio šešėlyje. Žaidimas sudėliotas taip, kad vaikas ne šiaip sau „atliktų ir pamirštų“, o augtų kartu su kiekviena vasaros diena.
Žaidimą sudaro kortelės, suskirstytos į keturias spalvines zonas (gamtos tyrinėjimai, kūryba, žaidimai ir aktyvi veikla) ir tris sudėtingumo lygius, žymimus saulutėmis: ☼ lengvas (greitai atliekama, puikiai tinka birželio pradžiai arba tingiai dienai), ☼☼ vidutinis (reikalauja šiek tiek daugiau laiko, kantrybės ir susikaupimo), ☼☼☼ iššūkis (ilgesnės, kompleksinės užduotys, galinčios trukti kelias valandas ar net pusdienį). Bet svarbiausia – dviejų ir daugiau žingsnių taisyklė. Kiekviena kortelė siūlo ne tik surasti ar pamatyti, bet ir atlikti kūrybinį, tiriamąjį, refleksyvųjį veiksmą. Suradai įdomios formos debesį? Puiku! O dabar papasakok, kokią slaptą istoriją jis neša danguje. Surinkai lapus? Nuostabu, o dabar sukurk iš jų gyvūno mozaiką. Tokiu būdu sujungiamas smulkiosios motorikos, mąstymo, vaizduotės, kūrybiškumo lavinimas, kalbiniai įgūdžiai, emocinis intelektas.
Nors pirmajame žaidimo puslapyje yra išsami instrukcija, tačiau dėl ypatingo kortelių rinkinio lankstumo šeimoje, grupėje, klasėje visada galima įvesti papildomų, alternatyvių taisyklių, padedančių įtraukti įvairios raidos ar skirtingo amžiaus vaikus. Pavyzdžiui, taisyklė „Trys pasirinkimai“ vaikams, kuriems sunku priimti sprendimus arba patiriantiems nerimą. Užuot traukę vieną užverstą kortelę, vaikai gali ryte ištraukti keturias skirtingų spalvų korteles. Tegul jie patys ramiai pasirenka vieną, kurią vykdys. Tai suteikia saugumo ir kontrolės jausmą. Taisyklė „Pajausk ir išreikšk“ vaikams su kalbos ar komunikacijos sunkumais leistų užduotyse, kuriose prašoma papasakoti ar suvaidinti, vaizduotę ir emocijas išreikšti parodant judesiu, nupiešiant smėlyje ar tiesiog nykščiu aukštyn / žemyn, kaip jie jautėsi tyrinėdami. Taisyklė „Tandemo nuotykis“ 5–6 metų žaidėjams leistų oficialiai pasitelkti asistentą: mamą, tėtį ar vyresnį brolį, sesę. Didžiąją dalį tyrinėjimo jie atliktų kartu, stiprindami tarpusavio ryšį. Panašių lengvatų suteikia žaidime paslėptos 4 specialiosios kortelės: „Nematomas apsiaustas“, „Laiko mašina“, „Chameleono uodega“ ir „Užduočių turgus“, oficialiai leidžiančios legaliai nuobodžiauti, keisti planus dėl prasto oro arba transformuoti užduotis į saugią namų aplinką. Nes poilsis juk irgi yra nuotykis. Tad keiskite, pildykite ir kurkite naujus nuotykius kasdien!
Kadangi žaidimo kūrimas atėmė labai daug laiko, jis patenka į mokamų priemonių kategoriją. Nemėgstantiems pirkti katės maiše, paruošiau nemokamą žaidimo demonstracinę versiją, kurią galite atsisiųsti, atsispausdinti ir išbandyti jau šiandien. Į ją įtraukiau kelias atrinktas korteles iš kiekvienos kategorijos ir tuščią Vasaros kalendoriaus maketą, kad patys pamatytumėte, kaip lengvai šis žaidimas tampa jūsų kasdienybės dalimi. Kalendoriaus maketą siūlau tiems, kurie nori matyti savo veiklų rezultatus. Kiekvieną dieną vaikai, atlikę užduotį, įklijuoja saulutę. Saulutės gali būti geltonos, tačiau jas galima spalvinti ir kortelių spalvomis – taip pamatytumėte, kokios rūšies veiklos vaikams labiausia patinka.
Jei jaučiate, kad šis ramus, tyrinėjantis ir kūrybiškas požiūris į vasarą yra tai, ko reikia jūsų vaikams, kviečiu įsigyti pilną žaidimo variantą. Jį gausite patogiu formatu, paruoštu spausdinimui, su aiškiomis taisyklėmis, taškų sistemomis ir idėjomis, kaip sukurti smagią vasarą. Žaidimas tiks ir keliaujantiems. Prieš išvykdami išsitraukite tiek kortelių, kiek dienų truks kelionė. Pasirinkite tik tas užduotis, kurioms nereikia daug medžiagų. Kad nuotykiai nepasimirštų, galima sukurti „Vasaros trofėjų“ dėžutę, kurioje vaikai kauptų korteles, rastus gamtos objektus, piešinius, nuotraukas, mažus „lobius“ ir kt. Nedidelė investicija į vieną vasarą gali tapti prisiminimais visam gyvenimui. Tad leiskite šią vasarą vaikams tiesiog būti – atrasti, tyrinėti, kurti ir žaisti. Jei turite klausimų, kaip pritaikyti žaidimą jūsų individualiai situacijai – parašykite man, paieškosime sprendimų kartu.
Daugiau idėjų vasarai:
„DEBESŲ IR PLENTO ŠVYTURIAI“ NAUJA!
VASAROS PASIŪLYMAI EKRANO VAIKAMS
Dar niekada nemačiau savo tinklaraščio statistikos be Lietuvos vėliavėlės. 😲 Tai leidžia prisiminti laiko juostas, spręsti apie mokytojų įpročius ir atspėti, kuriame Lietuvos mieste gyvena žmogus, ankstyvą šeštadienio rytą ieškantis idėjų savo ugdytiniams.
Sulaukti atgalinio ryšio nėra lengva, bet taip norėtųsi žinoti, kokiu tikslu į mano tinklaraštį užsuka kitų šalių lankytojai. Norisi tikėti, kad tai – lituanistinių mokyklų mokytojai.
Prieš keletą metų tvirtai žinojau, kad dirbtinio intelekto (DI) mano gyvenime nebus, nes visiškai netikėjau jo kūrybinėmis galimybėmis. Prieš metus juo susižavėjau, kai supratau, kad galiu susikurti bet kokį paveikslėlį ir netgi įkvėpti jam gyvybę. Šiandien DI aš vadinu savo didžiuoju pagalbininku, galinčiu atlikti už mane rutinines užduotis, kurios ne tik išveda iš pusiausvyros, bet ir atima daug brangaus laiko. Šiandien DI kartu su manimi kuria pamokas, rengia metodinę medžiagą ir iš karto pritaiko ją skirtingus sutrikimus, gebėjimus ir galimybes turintiems mokiniams. Šiandien mano asmeninis dirbtinio intelekto asistentas neleidžia man uždaryti kompiuterio tol, kol neparašau, kokius rezultatus mano pamokoje pasieks kiekvienas mokinys. Šiandien DI man padeda koduoti ir programuoti; rengti edukacijas ir mokymus; kurti ne tik žaidimus, bet ir pasakas, dainas, filmukus...
Tokie kardinalūs pokyčiai manyje įvyko po intensyvių 2 mėnesių mokymų, leidusių man suprasti, kad posakis „Ko paklausi, tą ir gausi“ galioja ir dirbtiniam intelektui. Iš pradžių ir aš rašiau tokias užklausas, kokią matote šiame filmuke.
Kad gaučiau man tinkantį paveikslėlį, anksčiau reikėdavo daugiau nei dešimties bandymų. Šiandien mano asmeninis asistentas „Vizualų architektas“ veiksmažodžio nuosakų mokymui reikalingą paveikslėlį padėjo gauti iš pirmo karto.
Dabar aš turiu ne tik vizualus kuriantį asistentą. Savo kolegoms jau pristačiau „Užklausų žonglierių“, kuris moko rašyti struktūruotas ir produktyvias užklausas pamokoms, mokymams, edukacijoms ir kitoms įvairioms veikloms. Beje, kelios mokytojos prasitarė, kad „Užklausų žonglierius“ labai primena mane pačią. Ir jos buvo teisios, nes šiandien aš turiu DI, kuris mąsto ir kalba taip kaip aš. Netrukus planuoju su savo mokiniais išbandyti virtualų lietuvių kalbos mokytoją „Kalba botas“.
Tie, kas sako, kad DI padeda sutaupyti laiko, ne visai teisūs. Dirbtinis intelektas atvėrė daug naujų galimybių, tad norint jas visas išbandyti, laiko reikia labai daug. Bet tas laikas dabar bėga tikrai įdomiai. Sudominau? Visada galite su manim susisiekti. 😀
Žaidimas „Užgavėnių gimnastika“ atnešė daug džiugių emocijų ir komentarų, prašančių sukurti kažką panašaus ir Velykoms. Tad naujas stalo žaidimas vėl paskatins pajudėti, kadangi kiekvienas margutis atridens užduotį. Margučiai primins vaikams pavasario požymius ir gamtos reiškinius, įtrauks į smagias ritmines veiklas. Žaidimas parengtas nespalvotu formatu, todėl vaikai, spalvindami takelį ir korteles, gali tapti jo kūrėjais – juk žaisti savo žaidimą yra dvigubai įdomiau! Žaisdami vaikai lavinsis judėjimo ir koordinacijos įgūdžius, dėmesio koncentraciją, mokysis laikytis taisyklių, sulaukti savo ėjimo eilės, kontroliuoti emocijas iškritus nepalankiam taškų skaičiui ir pan.
Žaidimą galima naudoti pamokos ar užsiėmimo pradžioje, kad įtrauktų vaikus į veiklas; pertraukų metu jis tiks susikaupusiai energijai išlieti; margučių takelis praturtins šventinius renginius ugdymo įstaigose ir prisidės prie prasmingo laisvalaikio su šeima namuose.
„Rieda margučiai, juda vaikučiai“ kurtas be dirbtinio intelekto pagalbos. Tai šiuo metu jau galima laikyti privalumu 😀 Kiti žaidimo privalumai: greitai paruošiamas, pritaikomas visiems.
Daugiau idėjų šv. Velykoms:
SKAITYK, RAŠYK, MARGINK! #įtraukusis ugdymas
PAPRASTO KIAUŠINIO NEPAPRASTA ISTORIJA
VELYKINIS SUDOKU #įtraukusis ugdymas
MARGUČIAI #Įtraukusis ugdymas
MARGUČIAI (lengvesnis lygis) #Įtraukusis ugdymas
VELYKINIAI DĖMESIO KONCENTRACIJOS LAVINIMO ŽAIDIMAI
korsigita 