Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Yra vietos, kurios mumyse pasilieka ilgiau, nei trunka kelionė. Chasankeifas – senovinis miestas prie Tigro upės, kuriame „Erasmus+“ projektų dėka lankiausi net du kartus – yra viena iš tokių vietų. Tuomet pirmą kartą išgirdau tragišką jazidų istoriją. Žmonių, kurie šimtmečius buvo persekiojami, nes kiti jų nesuprato. Žmonių, kuriuos pernelyg dažnai buvo patogu vadinti stabmeldžiais, užuot pabandžius juos pažinti. Tiesa, iš šio unikalaus miesto liko tik prisiminimai, nes užtvenktas dambos jis atsidūrė po vandeniu. Nuskendo, bet neišdilo iš žmonių atminties. Jo atmintį saugo ir Elif Shafak romanas „Ir danguje teka upės“, savo pasakojimu sujungiantis Mesopotamijos žemę, Londono rūkus ir tris likimus, lydimus to paties vandens lašo. Tai ‒ Viktorijos laikų Londone gimęs lūšnynų ir atmatų karalius Artūras, apsėstas senovės Mesopotamijos raštų ir Gilgamešo epo; šiuolaikinio Londono gyventoja hidrologė Zalicha, bandanti išnerti iš asmeninio gyvenimo potvynio; Chasankeife auganti, palaipsniui prarandanti klausą jazidų mergaitė Narin, nešiojanti savyje visos tautos atmintį ir baimę, kad ta atmintis, kaip ir jos miestas, bus paskandinta. Visus tris herojus jungia ta pati Tigro upė, tekanti per tūkstantmečius ir nešanti vandenį, kuris kadaise krito lietumi ant Gilgamešo, o dabar krenta ant mūsų. E. Shafak primena, kad vanduo neturi atminties ribų. Jis grįžta. Ir kartu su juo grįžta istorijos, kurias norėtume, bet neturime teisės užmiršti. Ir vis dėlto ši knyga nėra vien skausmo istorija. Ji yra apie tai, kaip pasakojimai, raštai, senovės molio lentelės su dingusiu epu gali išgelbėti tai, kas atrodo negrįžtamai prarasta.
„Knygos tarsi popieriniai žibintai, mūsų kelrodė šviesa, klaidžiojanti po gyvenimo ūkanas.“ Ši rašytojos mintis lydėjo mane verčiant paskutinius romano puslapius. Kartais būtent knygos padeda suprasti tai, ko nepavyko suvokti kelionėje. O kartais sugrąžina į vietas, kuriose buvome, bet tik dabar iš tiesų jas pamatėme.
Po pirmųjų vasaros karščių sugrįžo lietuviška vasara ir nuobodžiaujančių vaikų klausimas „Ką veikti?“. Pas mane viešintis anūkas išbandė viską: ir kompiuterinius žaidimus, ir televizijos laidas, ir stalo žaidimų turnyrą. Būtent pastarasis atnešė daug nusivylimo, kadangi dvi dienas iš eilės vaikui nepavyko manęs nugalėti nei „Monopolio“ takelyje, nei dėliojant „Uno“ kortas. Nors antrąją dieną kaip įmanydama stengiausi suteikti vaikui galimybę laimėti, bet fortūna kažkodėl nusisuko nuo jo. Todėl pasiūlymas pažaisti kitą stalo žaidimą buvo sutiktas liūdnu atsakymu, kad nebesinori pralaimėti. Ir tada ant stalo atsirado kortelių rinkinys „100 VASAROS NUOTYKIŲ“. Jausdamas pralaimėjimo kartėlį berniukas iš pradžių visiškai nenorėjo traukti jokių naujų kortelių. Pirmąją jis ištraukė tik iš mandagumo, nenorėdamas manęs nuvilti. „Kūrybos dirbtuvių“ serijos užduotis „Laiko kapsulė“ sudomino berniuką ne laiško sau rašymu ar piešimu, bet netikėtu pasiūlymu paslėpti jį kapsulėje ir saugoti iki rudens. Mažylis labai kruopščiai užrašė datą ir pasirinko papasakoti apie nesėkmingas varžytuves su manimi. Tai buvo akimirka, kada vaikas ne tik žaidė, bet ir mokėsi įvertinti dienos patirtį, fiksuoti savo išgyvenimus, pajusti laiko tėkmę.
Supratęs, kad niekas su juo nesivaržys, berniukas atsipalaidavo ir mielai įsitraukė į mano pasiūlytas veiklas. Nors oficialios žaidimo taisyklės siūlo po vieną užduotį kiekvienai vasaros dienai, mažasis žaidėjas nusprendė, kad viena kortelė yra per mažas iššūkis, todėl korteles traukė vieną po kitos, pasinerdamas į skirtingus užsiėmimus. Ištraukęs geltonąją „Kūrybos dirbtuvių“ kortelę „Pirštukų teatras“, siūlančią ant savo pirštų nupiešti skirtingas emocijas ir suvaidinti spektaklį apie jų draugystę, berniukas čia pat pasigamino popierinius pirštų personažus su nuotaikingais veidukais ir prijungė prie užduoties „Žaidimų kambario“ kategorijos kortelę „Vasaros istorija“, padėjusią šiems herojams tapti netikėtų siužetų dalyviais. Pasirodo, kortelių sujungimas gali dar labiau praturtinti vasaros žaidimą ir sukurti improvizuotas veiklas!
Kadangi blogas oras įkalino namuose, berniukui labai patiko „Judesio misijos“ kortelės: „Lobių nešikai“ paskatino vaiką pademonstruoti strateginį mąstymą nešant daiktus per netikėtas kliūtis; „Šokančios kojos“ iki ašarų prajuokino ir mane, ir naujo, pašėlusio vasaros šokio, susidedančio iš 4 judesių, autorių; „Gyvūnų mankšta“ tapo puikiu energijos iškrovimo būdu, įrodžiusiu, kad fizinis aktyvumas gali būti įdomesnis už sėdėjimą prie ekrano.
Vasaros nuotykiai nesibaigia sulig pirmu lietaus lašu ar pralaimėta stalo žaidimo partija. Jei ir jūs norite pamatyti, kaip jūsų vaikai ar anūkai patys kuria, ieško ir atranda, apsilankykite šiame puslapyje, kur galite rasti pilną žaidimo variantą arba pradėti nuo nemokamos demonstracinės versijos. Leiskime vaikams augti saugiai ir smagiai!
Sakinys „Kada atvažiuosim?“ kelionėse gąsdina visus tėvus. Iš pradžių vaikai pasitenkina žodžiu „greitai“, tačiau ramią kelionės idilę netrukus pakeičia sensorinė perkrova: 5–7 metų vaikas pradeda muistytis, pykti ant per ankštų saugos diržų, o ore pradeda kauptis emocinės audros debesys. Tad ilgos kelionės dažnai tampa ne poilsio pradžia, o didžiuliu streso testu, kurio neišlaikę tėvai įbruka vaikui į rankas planšetę ir patys mėgaujasi dirbtine ramybe naršydami internete. Kad kelionės būtų ramesnės ir įdomesnės, kad keliautojai nesibartų, o dar labiau suartėtų, sukūriau terapinį kelionių žaidimą „Debesų ir plento švyturiai“. Pasirinkau tokį amžiaus tarpsnį, kadangi žaidimą kūriau savo anūkams, su kuriais šią vasarą leisiuosi į dvi keliones automobiliu ir lėktuvu.
Skirtingai nuo įprastų žaidimų, kur vaikai varžosi ir dažnai susipyksta dėl pralaimėjimo, „Debesų ir plento švyturiai“ remiasi visai kita filosofija – čia pralaimėtojų nėra, čia visi keliautojai tampa viena komanda, siekiančia bendro tikslo – saugiai ir ramiai pasiekti finišą. Žaidimas suprojektuotas taip, kad mažintų sensorinį triukšmą ir sugrąžintų vaikui kontrolės, emocinio stabilumo jausmą. Jo principas labai paprastas: 1) ištraukiama kortelė (rinkinyje yra 15 pilkų kortelių kelionei automobiliui ir 15 mėlynų – skrydžiui lėktuvu); 2) atliekama užduotis (nuo aplinkos stebėjimo, smagių vaizduotės žaidimų iki specialių nusiraminimo pratimų); 3) įžiebiamas švyturys (po kiekvienos užduoties žaidėjai sušunka „Švyturys įžiebtas!“ ir specialiame žemėlapyje lipduku arba markeriu pažymi įveiktą langelį nuo 1 iki 15).
Didžiausias šio žaidimo išskirtinumas – integruotos emocijų valdymo praktikos. Kai vaikas pavargsta ir įvyksta sensorinė perkrova, tėvai ištraukia specialias korteles (pavyzdžiui, „Plunksnos kvėpavimas“ arba „Laiko kapsulė“), kurių pratimai padeda vaikui nukreipti dėmesį, giliai kvėpuoti ir saugiai išleisti susikaupusią įtampą. Negana to, žaidimo taisyklėse yra numatyta pagalba – jei vaikas per daug pavargęs, tėvai gali perimti didžiąją užduoties dalį, kad mažasis keliautojas vis tiek patirtų sėkmės džiaugsmą be papildomų pastangų.
Kartais vaikams tereikia vienos mažos idėjos, kad paprasta diena virstų nuotykiu, kur akmenukas tampa lobiu, paplūdimys – ekspedicija, kiemo medis – slaptu stebėjimo punktu, o paprasta užduočių kortelė – kvietimu pajudėti, kurti, tyrinėti ir patirti vasarą tikrame pasaulyje. Būtent taip gimė žaidimas „100 vasaros nuotykių“ – kortelių rinkinys vaikams, kurie nori daugiau judėjimo, kūrybos, tikrų emocijų ir mažiau ekranų. 100 kortelių – 100 skirtingų veiklų. Tai nėra tiesiog užduočių sąrašas, tai – įrankis, padedantis vaikui pamatyti stebuklą paprasčiausioje baloje, sraigės namelyje ar medžio šešėlyje. Žaidimas sudėliotas taip, kad vaikas ne šiaip sau „atliktų ir pamirštų“, o augtų kartu su kiekviena vasaros diena.
Žaidimą sudaro kortelės, suskirstytos į keturias spalvines zonas (gamtos tyrinėjimai, kūryba, žaidimai ir aktyvi veikla) ir tris sudėtingumo lygius, žymimus saulutėmis: ☼ lengvas (greitai atliekama, puikiai tinka birželio pradžiai arba tingiai dienai), ☼☼ vidutinis (reikalauja šiek tiek daugiau laiko, kantrybės ir susikaupimo), ☼☼☼ iššūkis (ilgesnės, kompleksinės užduotys, galinčios trukti kelias valandas ar net pusdienį). Bet svarbiausia – dviejų ir daugiau žingsnių taisyklė. Kiekviena kortelė siūlo ne tik surasti ar pamatyti, bet ir atlikti kūrybinį, tiriamąjį, refleksyvųjį veiksmą. Suradai įdomios formos debesį? Puiku! O dabar papasakok, kokią slaptą istoriją jis neša danguje. Surinkai lapus? Nuostabu, o dabar sukurk iš jų gyvūno mozaiką. Tokiu būdu sujungiamas smulkiosios motorikos, mąstymo, vaizduotės, kūrybiškumo lavinimas, kalbiniai įgūdžiai, emocinis intelektas.
Nors pirmajame žaidimo puslapyje yra išsami instrukcija, tačiau dėl ypatingo kortelių rinkinio lankstumo šeimoje, grupėje, klasėje visada galima įvesti papildomų, alternatyvių taisyklių, padedančių įtraukti įvairios raidos ar skirtingo amžiaus vaikus. Pavyzdžiui, taisyklė „Trys pasirinkimai“ vaikams, kuriems sunku priimti sprendimus arba patiriantiems nerimą. Užuot traukę vieną užverstą kortelę, vaikai gali ryte ištraukti keturias skirtingų spalvų korteles. Tegul jie patys ramiai pasirenka vieną, kurią vykdys. Tai suteikia saugumo ir kontrolės jausmą. Taisyklė „Pajausk ir išreikšk“ vaikams su kalbos ar komunikacijos sunkumais leistų užduotyse, kuriose prašoma papasakoti ar suvaidinti, vaizduotę ir emocijas išreikšti parodant judesiu, nupiešiant smėlyje ar tiesiog nykščiu aukštyn / žemyn, kaip jie jautėsi tyrinėdami. Taisyklė „Tandemo nuotykis“ 5–6 metų žaidėjams leistų oficialiai pasitelkti asistentą: mamą, tėtį ar vyresnį brolį, sesę. Didžiąją dalį tyrinėjimo jie atliktų kartu, stiprindami tarpusavio ryšį. Panašių lengvatų suteikia žaidime paslėptos 4 specialiosios kortelės: „Nematomas apsiaustas“, „Laiko mašina“, „Chameleono uodega“ ir „Užduočių turgus“, oficialiai leidžiančios legaliai nuobodžiauti, keisti planus dėl prasto oro arba transformuoti užduotis į saugią namų aplinką. Nes poilsis juk irgi yra nuotykis. Tad keiskite, pildykite ir kurkite naujus nuotykius kasdien!
Kadangi žaidimo kūrimas atėmė labai daug laiko, jis patenka į mokamų priemonių kategoriją. Nemėgstantiems pirkti katės maiše, paruošiau nemokamą žaidimo demonstracinę versiją, kurią galite atsisiųsti, atsispausdinti ir išbandyti jau šiandien. Į ją įtraukiau kelias atrinktas korteles iš kiekvienos kategorijos ir tuščią Vasaros kalendoriaus maketą, kad patys pamatytumėte, kaip lengvai šis žaidimas tampa jūsų kasdienybės dalimi. Kalendoriaus maketą siūlau tiems, kurie nori matyti savo veiklų rezultatus. Kiekvieną dieną vaikai, atlikę užduotį, įklijuoja saulutę. Saulutės gali būti geltonos, tačiau jas galima spalvinti ir kortelių spalvomis – taip pamatytumėte, kokios rūšies veiklos vaikams labiausia patinka.
Jei jaučiate, kad šis ramus, tyrinėjantis ir kūrybiškas požiūris į vasarą yra tai, ko reikia jūsų vaikams, kviečiu įsigyti pilną žaidimo variantą. Jį gausite patogiu formatu, paruoštu spausdinimui, su aiškiomis taisyklėmis, taškų sistemomis ir idėjomis, kaip sukurti smagią vasarą. Žaidimas tiks ir keliaujantiems. Prieš išvykdami išsitraukite tiek kortelių, kiek dienų truks kelionė. Pasirinkite tik tas užduotis, kurioms nereikia daug medžiagų. Kad nuotykiai nepasimirštų, galima sukurti „Vasaros trofėjų“ dėžutę, kurioje vaikai kauptų korteles, rastus gamtos objektus, piešinius, nuotraukas, mažus „lobius“ ir kt. Nedidelė investicija į vieną vasarą gali tapti prisiminimais visam gyvenimui. Tad leiskite šią vasarą vaikams tiesiog būti – atrasti, tyrinėti, kurti ir žaisti. Jei turite klausimų, kaip pritaikyti žaidimą jūsų individualiai situacijai – parašykite man, paieškosime sprendimų kartu.
Žodis MEILĖ niekada nesikeičia – jį visada sudarė penkios raidės. Tačiau jausmas yra margesnis už pasaulį. Tad tegul vaikai išlieja šį gražų žodį ir dar gražesnį jausmą Canva drobėje!
Nors iki Advento dar toli, savaitgalį pas mane viešėjęs pirmokas jau išbandė keletą naujojo Advento kalendoriaus „Kalėdinių žaisliukų fabrikas“ užduočių. Tačiau šis įrašas atsirado ne dėl to – norėjosi parodyti, kaip įdomiai skaitmeninė karta mūsų senolių tradicijas perkelia į savo pasaulį. Sėkmingai išsprendęs galvosūkį Sudoku, mažylis sumanė savo rezultatą išsaugoti dukart, todėl eglutės žaisliukas buvo nufotografuotas ir išspausdintas nedideliu kišeniniu spausdintuvu.
„Norėsiu šito kalendoriaus“, – vartydamas įvairiomis technikomis pagamintus žaisliukus paprašė manęs berniukas, visiškai neseniai žibančiomis akutėmis apžiūrinėjęs viename prekybos centre Advento kalendorių kalnus 🙂
Įdomu tai, kad šiais metais Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pasiūlyta Tolerancijos dienos tema „Tolerancijos gatvė“ sutapo su man į rankas patekusios John Boyne knygos „Baisus dalykas, nutikęs Barnabiui Broketui“ turiniu. Būtent Barnabio tėvai labai stengėsi, kad gatvės kaimynai nesužinotų apie jų sūnaus išskirtinumą. Skaitydama knygą vis galvojau, kad ją reikėtų pasiūlyti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, nesugebantiems suprasti ir susitaikyti su kitokiu vaiku. Už vaikiškos fantazijos slypi tokie skaudūs vaiko išgyvenimai, kurių dažnas suaugęs neatlaiko ir pasirenka lengvesnį kelią – neigimą, ignoravimą ar net atstūmimą 😥 Paėmusi knygą neperskaičiau, kas rašoma jos viršelyje, todėl džiugiai nustebau, kad mano mintys sutapo su knygą vertusios Violetos Palčinskaitės įrašu. Kitokio vaiko tema vis dar skaudi ir aktuali, artimųjų ir kaimynų nuomonė dažnai svarbesnė už savo vaiko, todėl ji ypatingai tiks šių metų Tolerancijos dienai.
Internetiniame puslapyje Coffee and Carpool: Raising Kind Kids radau paveikslėlį, kuris tiks ir šiemetinei Tolerancijos dienai, ir socialiniam emociniam ugdymui (SEU). Kadangi pakeičiau buvusį tekstą savu, paveikslėlį galima naudoti tik nurodžius jo autorių.
Naujas ir neįprastas Advento kalendorius įtrauks vaikus į kūrybines, lavinamąsias ir terapines veiklas. Nuo kitų Advento kalendorių jis skiriasi tuo, kad vaikams nereikės atidarinėti langelių, dėžučių, vokų, buteliukų ir kitų įvairios talpos daiktų. Šis kalendorius labiau panašus į sieninį, kuris, kaip mįslėje, kas mėnesį dėl išplėšiamų lapų vis plonėja. Tad šį kalendorių galima atsispausdinti ir pakabinti, susegti kaip knygą ir kasdien vartyti, demonstruoti ekrane arba kasdien paruošti tik po vieną lapą. Yra du Advento kalendoriaus variantai: pirmajame surašytos dienos nuo Advento pradžios iki jo pabaigos tiems, kurie mėgsta netikėtumus, kasdien patiriamus siurprizus; antrajame variante dienos skaičių vaikai galės įsirašyti patys, nes jis skirtas tiems, kuriems labiau (pa)tinka struktūruota veikla. Antrasis kalendoriaus variantas leis vaikui pačiam pasirinkti bet kurį žaisliuko gaminimo būdą. Jeigu jis pageidaus kitą dieną pakartoti, leiskite, tegul kūrybiškumas teka vaiko pasirinkta vaga. Tuo pačiu jūs sužinosite, kokios veiklos jam labiausiai patiko ir tas žinias pritaikysite organizuodami tolimesnį ugdymą. Gali būti, kad kokių nors žaisliukų vaikas iš viso negamins. Nieko tokio, svarbu, kad visas 24 dienas jis sukurtų po vieną puošmeną eglutei. Beje, jei vaikas įsitrauks į kūrybinę veiklą ir norės per dieną pagaminti ne vieną žaisliuką, tegul kuria, tegul žaisliukų būna tiek daug, kiek telpa džiaugsmo jo širdelėje, juk žaisliukus bus galima panaudoti labai įvairiai: sukabinti ant eglutės, išpuošti klasę, grupę ar savo kambarį, dekoruoti jais dovanų maišelius ar dėžutes, pasidalinti su artimais žmonėms…
Advento kalendorius turi dar keletą privalumų. Jis tinka įvairaus amžiaus, įvairios raidos vaikams. Patys mažiausieji žaisliukus kurs taškuodami, brūkšniuodami, lipdydami, karpydami, spalvindami, dėliodami, varstydami. Vyresnieji margins juos skaičiuodami, mokydamiesi raidžių, pindami, lankstydami. Kalendoriuje yra žaisliukų, siūlančių pažaisti su šeima ar draugais, prašančių išspręsti galvosūkį, išsiburti ateitį, numatyti orą ir pan. Tokia užduočių įvairovė padės įtraukti į veiklas vienos šeimos skirtingo amžiaus vaikus, o darželyje ar mokykloje sukurs šventinę įtraukiojo ugdymo aplinką.
Švęsdami Mikalojaus Konstantino Čiurlionio jubiliejų pabandykite su vaikais išgirsti, kaip skamba garsaus menininko vardai ir pavardė. Jei žaidimas patiks, pagrokite ir savo vardų melodijas.
Būtų įdomu išgirsti ir pamatyti, ką sukūrė Lietuvos vaikai. Jei turėsite noro ir laiko, atsiųskite man trumputį vaizdo įrašą el. paštu korsigita@gmail.com. Gal sudėjus juos visus kartu turėsime naują šedevrą?! O kol kas dalinuosi akimirkomis iš mūsų pamokos.
korsigita 