Paskelbta Meno terapija, Metodinės priemonės, STEAM ugdymas, Terapija, Vadovavimas klasei

LĖLĖS

Ar galite patikėti, kad šios lėlės – berniukų darbas? Kodėl lėlės? Ką jos veikia lietuvių kalbos pamokose? Koks jų vaidmuo klasės valandėlėse? Kas jas sieja su STEAM ugdymu? Kokiai terapijos rūšiai jos priskiriamos?.. Klausimų daug, o atsakymų reikės šiek tiek palūkėti, nes šiandiena buvo tik netikėta pradžia įdomiame kelyje 😀

Paskelbta Meno terapija

„MANO VIDINIS PANTEONAS“

„Iš pradžių buvo chaosas“… Taip prasideda pasakojimas apie graikų dievų kilmę. Mano piešinyje iš pradžių buvo Olimpo kalnas.

Įdomu, kad šiandien vykęs dailės terapijos užsiėmimas „Mano vidinis panteonas“ sutapo su vyresnėse klasėse pradėta studijuoti graikų mitologija. Dar vienas sutapimas, kad vieną iš septynių šiandieniniame užsiėmime paminėtų deivių – Persefonę – šiandien su mokiniais sutikome skaitydami mitą apie Sizifą. Tiesa, dailės terapeutai sako, kad nieko atsitiktinai nebūna, bet mintyse kirba, jog literatūros pamokos galėjo pakišti koją ir sutrukdyti įsigilinti į save. Nors… Lektorės užduotis buvo visai kita, tokia kalno transformacija įvyko savaime, tad gal tik reikia laiko, kad suprasčiau, kas mano panteone užima svarbiausią vietą.

Kaip gera, kad prieš keletą metų į mano gyvenimą atėjo dailės terapija, kaip gera, kad pripildė jį ramybės, susitaikymo, įkvėpimo…

Daugiau įrašų panašia tema.

Paskelbta Literatūra, Meno terapija, Metodinės priemonės, Naujienos, Pasakų terapija, STEAM ugdymas, Terapija, Įvairūs

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS AUSTRIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

Pasiūlymas vesti kūrybines dirbtuves Vienos lietuvių bendruomenėje buvo netikėtas, todėl jį ir truputį anksčiau gautą kvietimą vesti mokymus pasaulio lituanistinių mokyklų ugdytojams palaikiau neatsitiktiniu sutapimu. Smagu, kad tas sutapimas išaugo į gražų ir naudingą abipusį bendradarbiavimą, džiugu, kad sulaukiu laiškų su klausimais, kaip pritaikyti vieną ar kitą mano sukurtą priemonę daugiakalbėje aplinkoje augantiems vaikams, gera su naujais partneriais vėl sugrįžti į tarptautinių eTwinning projektų būrį. Matydama tiek susidomėjimo ir noro susipažinti su mano kuriamais žaidimais, žinojau, kad Austrijoje taip pat žaisime. Mano sprendimas pasiteisino, nes dvi dienas Lietuvos respublikos ambasadoje, įsikūrusioje įspūdingame buvusių mados namų pastate, žaidė visi: ir vaikai, ir mamos, ir tėčiai.

Susitikimą pradėjau nuo „Jausmų sanatorijos“, kurią sukūriau savo auklėtiniams šių mokslo metų pirmajai pamokai. Sekdama savo tinklaraščio lankytojų statistiką matau didelį susidomėjimą šiuo žaismingu užsiėmimu. Mokytoja iš San Francisko lituanistinės mokyklos „Genys“, pasiguodusi, kad į paauglystės laikotarpį įžengę šeštokai niekuo nebesidomi,  pirmąjį susitikimą su jais taip pat suorganizavo sanatorijoje. Pamačiusi susidomėjimo ugneles vaikų akyse, ji prisipažino, kad mano priemonės labai tinka šios mokyklos mokiniams. Panaršyti po savo jausmus patiko ir mažiesiems Austrijos lietuvių bendruomenės nariams. Jausmus perkėlėme ir į laikrodukus, nes mane sužavėjo Klaipėdos laikrodžių muziejaus projekto „Savas muziejus“ metu gimusi idėja rodyklėmis pavaizduoti ne laiką, bet savo būseną.

Nuo mažų laikrodukų prasidėjo didieji atradimai, įtraukę ir vaikų mamas, ir tėvelius. Jie net neįsivaizdavo, kad kūrybinių dirbtuvių „Be sienų“ metu iš tiesų sugrius sienos ir jie visi pagamins tikrą laikrodį, kurio dalis ir detales su geriausiais linkėjimais perdavė muziejus iš Lietuvos. Pamačiusi, kaip visi džiaugiasi savo gaminiu, mintyse džiūgavau ir aš, nes po meno terapijos seanso, atvėrusio tarpusavio santykių paslaptis, pasiūliau visiems pasiklausyti Vytautės Žilinskaitės pasakos „Robotas ir peteliškė“, o po to sukonstruoti savo robotą, šviečiantį oranžine akimi. Tą užsiėmimo monetą mintyse pavadinau roboto Dondono sugrįžimu, nes pirmą kartą jis sumirksėjo savo oranžine akimi 2019 metais. Prieš ketverius metus gimusi idėja neprarado žavesio, nes noras patiems pasigaminti tai, kas atrodo neįmanoma, tinka visoms kartoms.  

Antroji dirbtuvių diena buvo skirta patiems mažiausiems, kurie kartu su tėveliais gamino žaidimo ir mokymosi kubelius, klausėsi Vytauto V. Landsbergio pasakos „Katino vardas“, kūrė katinų paveikslus, kurių vieną, nuoširdžiai ir su įkvėpimu iš plastilino sukurtą mažosios Anos Marijos, gavau dovanų😄. Visi smagiai galvojo katinams vardus, žaidė internetinį žaidimą, gamino žaislinius kačiukus, bandė pakelti savo plaukus taip kaip katinai pašiaušia savo kailius, o po to nepastebimai vėl sugrįžo į roboto Dondono pasaką ir sukūrė šešėlinio roboto susitikimą su plaštakėmis.

Gera buvo matyti visų įsitraukimą. Gera buvo žinoti, kad mano sukurti ugdymo metodai patinka ir toli nuo Lietuvos gyvenantiems vaikams. Koks buvo nustebimas, kai dirbtuvių organizatorė Ingrida pasakė, kad vienas iš tėvelių nėra lietuvis, kad jis – Slovakijos diplomatas. Kaip gaila, kad apie tai sužinojau tik prieš išvykdama namo, nes buvau nustebinta minėto žmogaus puikia lietuviška tartimi, kai jis pasiūlė ambasadorei Linai Rukštelienei nuo anglų kalbos pereiti prie lietuvių. Būtent jo sūnus Tomas patraukė mano dėmesį, kada laukdamas dirbtuvių pradžios išsitraukė knygą. Pasidomėjusi, kokia kalba skaito, nudžiugau pamačiusi lietuvišką tekstą. Tad kūrybinėse dirbtuvėse trykštanti didelė vaikų ir jų tėvų motyvacija liudija apie norą išsaugoti savo tautinį identitetą, norą tarpusavyje bendrauti lietuviškai, siekį perduoti tą norą savo vaikams, kad jie suprastų, jog būdami dvikalbiai vaikai vis tiek yra pasaulio lietuvių dalis!

Paskelbta Dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Meno terapija, Metodinės priemonės, Mokiniai, Naujienos, Pasakų terapija, Projektai, Terapija, Įtraukusis ugdymas

ŠVIETIMO PAŽANGOS ASAMBLĖJA

Balandžio mėnesį šalies ugdymo įstaigas pasiekė LR Prezidento kanceliarijos kvietimas pasidalinti gerosios praktikos pavyzdžiais. Iš 145 paraiškų buvo atrinktos 42, kurios buvo pristatytos Pasaulinę vaikų gynimo dieną Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vykusioje ŠVIETIMO PAŽANGOS ASAMBLĖJOJE. Prezidentūros ir partnerių – VDU Švietimo akademijos, EDU Vilnius, „Renkuosi mokyti!“ ir Lietuvos moksleivių sąjungos – inicijuotame renginyje visos Lietuvos mokyklų ir švietimo organizacijų atstovai pristatė inovatyvius švietimo projektus ir mokymo iniciatyvas.

Atidarydamas asamblėją Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad kalbėti apie švietimo pažangos procesą reikia su pačiu jaunimu. Valstybės vadovo žodžiai prasmingai įsilieja į 2022 metus, Europos Komisijos pirmininkės Ursula von der Leyen paskelbtus Europos jaunimo metais (EYY). Kad jauni žmonės gali įnešti pokyčių į švietimą rodė ir jų pristatymai, ir jų pasiūlymai, pateikti asamblėjos pabaigoje.

Darbas vyko keturiose grupėse: „Žalioji darbotvarkė“, „Unikalus ugdymo turinys“, „XXI amžiaus kompetencijų ugdymas“, „Lokalus ir globalus švietimas“. Grupėse kartu su ugdytojais dirbo ir pradinukai, ir progimnazijų mokiniai, ir gimnazistai. Klaipėdos Litorinos mokyklai atstovavau aš ir mano auklėtinis, grupės lyderis ARNAS MEŠKYS. Asamblėjoje pristatėme lokalaus ir globalaus švietimo patirtį vykdant Erasmus+ projektą „Specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai įveikia kliūtis meno terapijos pagalba“. Patekimas į asamblėją ir nudžiugino, ir nustebino, nes Litorinos mokykla buvo vienintelė dalyvė iš uostamiesčio! Manome, kad vertintojams įspūdį padarė mokykloje taikoma klasikinės dramos terapijos interpretacija – terapiniai spektakliai, kadangi jie nepaliko abejingų ir mūsų darbo grupės narių. Kodėl mokyklinius spektaklius vadiname terapiniais? Mūsų įstaigoje mokosi per 140 vaikų, turinčių mokymosi sunkumų, klausos, intelekto, elgesio ir emocijų sutrikimų, autizmo spektro sindromą, Dauno sindromą ir kt. Įgyvendindami įtraukiojo ugdymo koncepciją organizatoriai įtraukia į spektaklius visus vaikus be išimties. Tam nesutrukdo nei vaikų sutrikimai, nei artistinių duomenų trūkumas, nei ribotas vaidinamo kūrinio herojų skaičius. Pasirodymai tokiuose spektakliuose kelia vaikų savivertę, padeda atsiskleisti jų kūrybiškumui, suteikia daug teigiamų emocijų. Tėvų džiaugsmo ašaros koncertų metu taip pat priskiriamos terapijai. Matyti savo vaiką lygiaverčiu koncerto dalyviu – didžiausia dovana jiems!

Projekto pristatymo metu pasidalinome ir netikėtu pasakų terapijos metodo pritaikymu vaikams iš Ukrainos. Atsiliepę į kvietimą prisijungti prie tarptautinės pilietinės seminarų rengimo iniciatyvos – vesti nuotolines pamokas Ukrainos vaikams, sugalvojome žaidimą „Sukurkime pasaką kartu!“, į kurį įtraukti pasakos ir dailės terapijų elementai padėjo išlieti susikaupusį nerimą ir baimę, atsipalaiduoti ir paieškoti išeities iš tokios sudėtingos situacijos karo niokojamoje Ukrainoje. Šiuo pavyzdžiu mes su Arnu norėjome parodyti, kaip lokalus, vienoje įstaigoje (šiuo atveju Rumunijos mokykloje) taikomas pasakų terapijos metodas buvo įgyvendintas globaliai: išbandytas antros šalies – Lietuvos – mokykloje ir pritaikytas trečiajai šaliai – Ukrainai.

Lokalaus ir globalaus švietimo grupėje dirbo dešimties įstaigų atstovai. Vieni pristatė unikalias mokyklos tradicijas, suvienijančias ne tik įstaigos, bet ir miesto bendruomenes taip, kad kiekvieną dieną matomas logotipas #Noriuįmokyklą tikrai gyvuoja mokinių mintyse ir širdyse. Kiti dalinosi kvapą gniaužiančiais mūsų šalies etninės kultūros pristatymais ne tik Europos (liaudies šokių rateliai Italijoje), bet ir Azijos, Pietų Amerikos žemynų gyventojams. Pasirodo, lietuvių gerųjų praktikų dėka vienoje nedidelio Japonijos miestelio mokyklos klasėse po truputį atsirado interaktyvios lentos ir kompiuteriai! Sujaudino ir sužavėjo savanorystės pagrindais įgyvendinti projektai su Indijos ir Argentinos švietimo bendruomenėmis. Kadangi pranešimų laikas buvo griežtai reglamentuojamas, nespėjau pasimėgauti šifruočių, kurias kuria… darželinukai, sprendimu. Nepabijosiu prisipažinti, kad mažųjų kodavimo gebėjimai apstulbino mane – galvosūkių ir šifrogramų asę. „Mūsų turtas yra žmonių potencialas“, – sakė gabių vaikų ugdymo programos „Gifted“ atstovai. Apie tai kalbėjo ir gerąsias praktikas apibendrinantys grupių moderatoriai ir ekspertai, į tai bus kreipiamas ypatingas dėmesys ir kuriant ateities švietimą.

Paskelbta Dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Idėjos kalendorinėms šventėms, Meno terapija, Motinos diena, Naujienos, Terapija

KARAKULIAI MAMOMS

Artėjančios Motinos dienos proga pasiūliau vaikams ir vėl pakeverzoti ant popieriaus lapo. Maloniai nustebau, išgirdusi džiaugsmingas ovacijas. Vadinasi, šis meno terapijos metodas jau turi savo gerbėjų ratą. Prieš pasineriant į atpalaiduojantį karakulių piešimą paprašiau vaikų pagalvoti apie savo mamas. Nebuvo sunku perkelti savo mintis, kadangi po užsiėmimo laukė graži šventė, skirta mamoms.   

Kada visų lapus papuošė kilpos, kilpelės ir iš jų susipynusios raizgalynės, pasakiau, kad dabar jose reikės ieškoti mamai dovanų. Gera buvo stebėti nesąmoninguose piešiniuose išryškėjančius daiktus ir reiškinius. Dar geriau jaučiausi matydama, kaip po truputį nušvinta nemėgstančių piešti akys. Įdomu buvo ir pastudijuoti piešinių simbolius. Užsiėmimo kulminacija bus vėliau, kada vaikų mamos bandys atpažinti savo atžalų darbus. Tad reportažas dar turės tęsinį 😀

Karakulių testas pavyko! 1. Iš trylikos mamų penkios atpažino savo atžalų kūrybą 😀 2. Buvo atskleistas vienas atvejis, kai mama atsakymą ištraukė iš vaiko lūpų🤷‍♀️ 3. Viena mergaitė labai nusivylė mamos spėjimu, nes ji karakulyje paliko akivaizdžią užuominą. 4. Smagu, kad mamos azartiškai įsitraukė į spėjimą. Kai kurios netgi įtraukė visus šeimos narius, tad buvo dar įdomiau sužinoti, kas tikrai gerai pažįsta savo vaikus. Terapinio testo kulminacija – pasiūlymas pažiūrėti į tikrąjį savo vaiko karakulį ir pagalvoti, kodėl jis norėtų padovanoti būtent tokius daiktus ar reiškinius👩‍👦👩‍👧

Daugiau panašių įrašų:

ŠTAI KAS NUTINKA, KAI DVI ŠVENTĖS SUSITINKA

HARIO POTERIO BURTŲ LAZDELĖ

GYVENO KARTĄ LĖLĖ, PANAŠI Į MANE 

APIE KORTAS…
APIE PROFESINĮ PERDEGIMĄ VALSO RITMU 
ZENDOODLE – MEDITACIJA, SUSITAIKYMAS, ĮKVĖPIMAS
TARPUSAVIO RYŠIO KŪRIMAS
MALONUS IR NAUDINGAS MENO TERAPIJOS POVEIKIS
DUOTI IR NESUDEGTI
YPATINGI RAŠTAI SPALVINIMO MĖGĖJAMS!
MEDITACIJA SU DZENRAIZGYMU
NAUJI POTYRIAI
PASIEKIMŲ Į(SI)VERTINIMAS DAILĖS TERAPIJOS METODAIS
DAILĖS TERAPIJOS METODŲ PRITAIKYMAS UGDYME
PIEŠIMO GALIA
PROFESINIS PERDEGIMAS: ATPAŽINIMAS IR PAGALBA SAU MENO TERAPIJOS METODAIS
PASAKŲ TERAPIJOS STEBUKLAI
SPALVINIMO TERAPIJA

  

Paskelbta Dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Literatūra, Meno terapija, Metodinės priemonės, Mokiniai, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Pasakų terapija, Terapija, Vadovavimas klasei

SUNKI PAMOKA

Tokios sunkios pamokos neturėjau nei aš, nei mano kolegė, istorijos mokytoja Kristina Rimkienė, nei Klaipėdos Litorinos mokyklos sutrikusios klausos 5–10 klasių mokiniai, atsiliepę į tarptautinę pilietinę seminarų rengimo iniciatyvą – vesti nuotolines pamokas Ukrainos vaikams. Iniciatyvos autorius – mokslininkas Charlie Moreno Romero – pasiūlė organizuoti tokius užsiėmimus, kuriuose karo siaubą išgyvenantys vaikai galėtų pabendrauti ir pasidalinti savo išgyvenimais, emociškai atsigautų ir nors trumpam pamirštų jų šalį ištikusią negandą.

Užsiregistravusios vesti pamoką nežinojome,  kiek ir kokių vaikų prisijungs, todėl supratome, kad gali tekti improvizuoti. Taip ir nutiko, kada ekrane išvydome mažų vaikučių veidus. Į savo pamoką, kurią pavadinome „Sukurkime pasaką kartu!“, įtraukėme pasakos ir dailės terapijų elementų, galinčių padėti išlieti susikaupusį nerimą ir baimę, atsipalaiduoti ir paieškoti išeities iš tokios sudėtingos situacijos. Gal pavadinimas, o gal trumpa anotacija paskatino mažųjų tėvus jungtis būtent į mūsų pamoką, tačiau jie tikrai nenusivylė, nes klaipėdiečių dėka vaikai tapo neilgos, bet gražios pasakos autoriais. Autorystės teisę jiems suteikė mano sukurtas žaidimas, kurio metu, laikantis pasakos kūrimo formulės, vaikai galėjo išsirinkti pasakos personažą, veiksmo vietą ir laiką, transportą, stebuklingus atributus ir padėjėjus. Esame dėkingos vyresniesiems pamokos dalyviams, supratingai užleidusiems savo pasirinkimo galimybę kitoje ekrano pusėje sėdintiems vaikams, kuriems atverti langelius buvo be galo smagu. Tai liudijo nuolatiniai komentarai: „aš dar nesirinkau; ir aš taip pat; ar galima dar kartą rinktis…“.

Pasiūlymas iliustruoti sukurtą pasaką buvo sutiktas su džiaugsmu, kurį tuoj pat pakeitė nerimas, kadangi vaikai neturėjo tokio popieriaus lapo, kokį laikiau savo rankose. Neturėjo jie ir spalvų, todėl piešiniai buvo piešiami parkeriu ar paprastu pieštuku. Žiūrint į juos, kirbėjo mintis, kad bėgdami iš savo namų vaikai nespėjo nieko pasiimti. Žaidimas lėmė pagrindiniams herojams – drąsiam berniukui ir bjauriajam ančiukui – debesėliu pakilti į kalnus. Ir visai nesvarbu, kad kalnai buvo nespalvoti, vaikų piešiniuose jie atrodė kaip išsigelbėjimas nuo to, kas šiandien vyksta žemėje.

Aptariant pasakas pokalbis ne kartą nukrypo į šoną, nes mažiesiems svečiams norėjosi pasidalinti savo įspūdžiais apie darželį ir mokyklą, kurių šiuo metu jie negali lankyti dėl vykstančio karo. Skaudu buvo girdėti iš vaikiškų lūpų tokį žiaurų paaiškinimą.  Kadangi pagrindiniai pasakos veikėjai turėjo net 101 pagalbininką – būrį dalmatinų, vaikai su užsidegimu atsakinėjo į klausimus ir apie savo augintinius. Didelį įspūdį mažiesiems paliko mūsų mokinių gestai ir pirštų abėcėlė, vėliau jie patys kantriai ir nuoširdžiai mokė mus ukrainietiško atsisveikinimo… Toks ir buvo iniciatyvos tikslas – suteikti vaikams teigiamų emocijų, šilto bendravimo, palaikymo ir vilties. Ekrane esančių vaikų veidukai švytėjo, mojuodami rankomis ir spalvingais piešiniais jiems šypsojosi ir litoriniečiai, Bet tik išsijungus kamerai, vieni nuščiuvo, kiti stengėsi nuslėpti ašaras, o treti, tarp kurių buvau ir aš, pravirko… Nors pastaruoju metu vis kalbama apie visuomenę ištikusią vertybių krizę, drįstu nesutikti, nes šypsenos ekrane ir liūdesys už jo atskleidė mano auklėtinių žmogiškąsias vertybes ir parodė, kaip per vieną pamoką jie ūgtelėjo.

Paskelbta Biblioteka, Dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Literatūra, Meno terapija, Naujienos, TUK (terapija, ugdymas, kūryba)

SKAITYMO MOTYVATORIUS

Jei pasakyčiau, kad mano mokiniai labai laukia perskaitytų knygų atsiskaitymo dienų, meluočiau ir jums, ir sau. Vieniems tokios dienos nepatinka, nes jie nespėja perskaityti pasiūlytos ar pačių pasirinktos knygos, kiti nerimauja, kad mano parengtos užduotys gali būti per sunkios. Žinoma, yra ir malonių išimčių – vaikų, kuriems tokios dienos itin patinka.

Bet vieno momento laukia tikrai visi! Anksčiau, skatindama vaikus skaityti, siūlydavau jiems skaičiuoti, kiek kuris perskaito per metus. Niekur nefiksuojami skaičiai vaikų visiškai nesudomino, bet prieš keletą metų pasiūlytas smėlio terapijos metodas įtraukė pirmuosius jį išbandžiusius vaikus. Spalvingi smėlio sluoksniai ne tik rodė perskaitytų knygų skaičių, bet ir džiugino gražiais raštais. Meno terapijos specialistai turbūt gūžtelėtų pečiais ir paklaustų, kur gi čia yra smėlio terapija. Ir jie, ir aš žinome, jog menas tampa terapija tik tada, kai įvyksta pozityvūs pokyčiai. Pirmieji pokyčiai, tiesa, nedidukai, įvyko rudenį, pirmųjų perskaitytų knygų pažymėjimo dieną, kada vaikai, įpylę į indelius nurodytą kiekį smėlio, ilgai nenorėjo atsitraukti nuo dėžučių mėgaudamiesi raminančiu smiltelių byrėjimu pro pirštus. Antrasis pokytis įvyko pavasarį, pristačius paskutinę tais mokslo metais perskaitytą knygą. Kadangi vieni vaikai skaitė nenoriai ir lėtai, jie netruko suprasti, jog jų indeliai labai skiriasi nuo mėgstančių skaityti vaikų indelių. Nors žinau, kad dėl klausos sutrikimo lėčiau besivystančios vaikų kalbos jiems būna sunku skaityti, kadangi ne visada supranta, ką perskaitė, bet taip pat žinau, kad skaitymas yra vienas iš dėkingiausių būdų, užpildantis žodyno spragas, lavinantis kalbą, plečiantis akiratį. Todėl smėlio terapijos metodą tęsiau. Pamačiusi naujų mokinių reakciją į vyresniųjų smėlio indelius, sulaukusi daugybės klausimų, ar galima skaityti daugiau knygų negu siūlau visai klasei, supratau, jog įvyko trečias be galo svarbus pokytis – noras kuo greičiau pripildyti savąjį indą. O tai įgyvendinti nėra labai lengva – prieš įpilant sluoksnelį nuspalvinto Baltijos pajūrio smėlio, reikia ne tik perskaityti knygą, bet ir įveikti ne vieną užduotį.

Kol kas mano mokiniai tik mėgaujasi spalvingais indeliais, bet jau greitai aš jiems atversiu didelę paslaptį, juk tuose indeliuose yra sukauptas ne tik knygų sąrašas, bet ir naujai susiformavęs požiūris į skaitymą ir jo teikiamas vertybes.

Daugiau apie skaitymą: Mokausi skaityti ir suprasti PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS

Paskelbta Dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Helovinas, Idėjos kalendorinėms šventėms, Meno terapija, Metodinės priemonės, Naujienos, Terapija, Vėlinės

ŠTAI KAS NUTINKA, KAI DVI ŠVENTĖS SUSITINKA

Šventės baigėsi, o pravesta pamoka, vaikų piešiniai ir mintys liks ilgam… Kažkada pasakojau, kad mokinių požiūrį į kalendoriuje vieną po kitos einančias šventes (airiškąjį Heloviną ir lietuviškas Vėlines, Romos imperijos laikus siekiančią Valentino dieną, Lietuvos valstybės atkūrimo šventę, o kartais į jų tarpą įsimaišančias ir Užgavėnes) bandžiau atskleisti ant apibrėžtų rankų kuriamais koliažais. Tačiau šį kartą labiau pasiteisino karakulių technika. Pildydami lyginamąją rudens minimų dienų lentelę didžioji dalis mokinių pirmenybę atidavė Helovinui. Tačiau karakuliai ne vieną sugrąžino prie lietuviškų šaknų. Įspūdis buvo toks stiprus, kad daugumai vaikų teko pripažinti, jog jų pasąmonėje Helovinas užima ne pačią svarbiausią vietą. Ir galbūt net ne Helovinas, o mūsų šalyje atsiradusi graži nauja tradicija – moliūgų šventės. Džiaugiuosi jomis, nes šios šventės nukreipia dėmesį nuo užjūrio tradicijų, liaudiškais raštais išskaptuoti moliūgai primena, kas mes esame. Tad kol vieni, nenorintys atsisakyti šiurpnakčio, kelia adrenaliną keistomis kaukėmis, antri džiaugiasi gausiu moliūgų derliumi, o treti, grožėdamiesi akį glostančiais raštais ir tarp jų plevenančiomis žvakučių ugnelėmis, bando apmalšinti išėjusiųjų paliktą skausmą.

Pažvelgite į šį piešinį. Kaire (darbine) ranka buvo išraizgyta mėgstama šventė – Vėlinės, dešinėje raudonais karakuliais išsiraizgė Helovinas. Ieškant karakuliuose realių objektų, Vėlinių pusėje iš pradžių nevalingai buvo pradėtas spalvinti vaiduoklis. Kada dešinėje Helovino pusėje pasirodė, pasak autoriaus, pusiau demonas, pusiau šuo, jam kilo noras pakoreguoti kairės pusės piešinį, tad jame netikėtai atsirado liūdno žmogaus veidas. Visi žinome, kad liūdesiui su Helovinu tikrai nepakeliui!

Šio piešinio autorius gerai suvokė, kokios skirtingos rudens šventės. Tuos skirtumus išryškino Saulę primenantis  objektas ir Mėnulis. Mane labai sudomino žuvis, daugelyje tautų laikoma gyvybės, kilusios iš vandens, vaisingumo simboliu. Iš pradžių Vėlinių karakulyje pasirodė didelis vandens lašas. Netrukus Helovino pusėje atsirado į saulę besistiebianti žuvis. Tikrai iškalbingas piešinys.

Panašus savo simbolika ir šis piešinys: išskaptuotą Helovino moliūgą iš visų pusių supa vandens ir oro simboliai: žuvis, lašas, Mėnulis. O už moliūgo esantį vaiduoklį atidžiai stebi Saturnas. Jungtis tarp žemės ir dangaus labai stipri…

Šis karakulis atskleidžia netikėtą vidinę transformaciją. Kairėje pusėje buvęs Vėlinių piešinys virto ragana – vienu iš Helovino simbolių. Dešinėje, Helovino karakulyje, pasirodė piešinio autorės profilis, paskatinęs susimąstyti, ar renkantis mėgstamą šventę nebuvo padaryta klaida, nes trauka lietuviškai šventei pasirodė stipresnė. Už šiuos atradimus ir vėl esame dėkingi nenuspėjamai meno terapijai!  

Ne visi darbai padėjo atsiskleisti, tačiau matydama vaikų susidomėjimą neįprastu piešimu, dedu sau pliusą už tai, kad jiems pavyko atsipalaiduoti ir sukurti įdomų dviejų švenčių susitikimą 🙂

Daugiau apie meno terapiją:

HARIO POTERIO BURTŲ LAZDELĖ

GYVENO KARTĄ LĖLĖ, PANAŠI Į MANE 

APIE KORTAS…
APIE PROFESINĮ PERDEGIMĄ VALSO RITMU 
ZENDOODLE – MEDITACIJA, SUSITAIKYMAS, ĮKVĖPIMAS
TARPUSAVIO RYŠIO KŪRIMAS
MALONUS IR NAUDINGAS MENO TERAPIJOS POVEIKIS
DUOTI IR NESUDEGTI
YPATINGI RAŠTAI SPALVINIMO MĖGĖJAMS!
MEDITACIJA SU DZENRAIZGYMU
NAUJI POTYRIAI
PASIEKIMŲ Į(SI)VERTINIMAS DAILĖS TERAPIJOS METODAIS
DAILĖS TERAPIJOS METODŲ PRITAIKYMAS UGDYME
PIEŠIMO GALIA
PROFESINIS PERDEGIMAS: ATPAŽINIMAS IR PAGALBA SAU MENO TERAPIJOS METODAIS
PASAKŲ TERAPIJOS STEBUKLAI
SPALVINIMO TERAPIJA

Paskelbta Dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Fonetika, Meno terapija, Metodinės priemonės, Naujienos, Terapija

KĄ PASAKO VARDO RAIDĖS?

Mokydama vaikus abėcėlės visada įtraukiu žaidimų su vardais. Tai – ir pirmosios vardo raidės užpildymas ta pačia raide prasidedančiais žodžiais, kurie suteikia žinių apie vaikų žodyno apimtis, ir raidės kūrimas iš gamtinių medžiagų, ir raidės puošimas raštais, ir vardo rašymas sudedant raides abėcėlės tvarka…

Kiekviena raidė – vis kita istorija: viena tvirtai į žemę įsirėmusi, kita visą lapą užėmusi, trečia plačioje erdvėje nedrąsiai susirangiusi, ketvirta kampe bandanti išsilaikyti ant vienos kojos… Viena pražydusi gėlėmis, kantriai po vieną mažų rankelių sudėliota, antra iš svyruoklio gluosnio pasiskolinta, trečia – kukli, sudėta iš ant žemės gulėjusių lapų, ketvirta – žalumynų mišinys. Užduotys vienodos, bet jų atlikimas – skirtingas ir labai iškalbingas. Ačiū meno terapijai už galimybę perskaityti jas!

Žaisdami, kurdami vaikai niekada nesupranta, kiek daug informacijos aš gaunu iš jų darbų! Nors darbas su vardais yra labai jautrus, kadangi ne visi būna jais patenkinti, tačiau tuo pačiu įvairios veiklos suteikia galimybę pažinti save, suvokti savo asmenybės vertę, priimti save su visais pliusais ir minusais, o perskaičius perdarytus vardus, pamąstyti, kuris gi iš jų geresnis – tėvų duotas ar perdirbtas 🙂

Daugiau idėjų, paįvairinančių abėcėlės mokymąsi:

TERAPINĖ ABĖCĖLĖ

ŽAIDIMAI SU ABĖCĖLE

IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ

„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“

LAVINAMIEJI ŽAIDIMAI IŠ VELTINIO

Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Meno terapija, Metodinės priemonės, Naujienos, Rugsėjo 1-oji, STEAM ugdymas, Vadovavimas klasei

RUGSĖJO PIRMOSIOS ŠVENTĖ „STEAM LABORATORIJA“

Žodis laboratorija visada sužadina smalsumą, vaizduotėje piešdamas matytų filmų siužetus apie garuose ar dūmuose skendinčias patalpas, paslaptingai burbuliuojančius mėgintuvėlius, karštligiškai spindinčias mokslininkų akis, šaižius sirenų, perspėjančių apie galimą pavojų, garsus… Žinodama šio žodžio jėgą, pirmąją mokslo metų klasės valandėlę iš klasės perkėliau į STEAM laboratoriją. Kodėl STEAM? Todėl, kad šiame akronime esančios disciplinos tapo neatsiejama mano darbo dalimi. Tiesa, mokslai šiandien buvo kiek kitokie, paįvairinti šventiniais akcentais, kad pirmoji diena mokykloje paliktų gražius atsiminimus.  O į  šventinį popierėlį „įvyniotas“ akronimas padėjo tėvams suprasti, ką jų vaikai veikia pamokose, pažymėtose STEAM raidėmis.

SCIENCE (gamtos mokslai). Kad tėvai suprastų, koks svarbus yra jų indėlis į ugdymą, pasitelkiau difuzijos dėsnį. Pagal difuzijos dėsnį, aukštesnės koncentracijos dažų molekulės vandenyje juda į žemesnės koncentracijos skystį. Šiuo atveju dažai simbolizavo mokytojo perduodamas žinias. Į vandenį įlašinusi dažų, paaiškinau, kad kiekvienas mokytojas stengiasi perduoti savo žinias vaikams, tačiau vaikai jas įsisavina nevienodu greičiu. Tai iliustruoja iš lėto tirpstantys dažai. Kad procesas vyktų greičiau, dažnai prireikia pagalbos. Ją vaikams gali suteikti ir tėveliai, prisidėdami prie ugdymo proceso taip kaip lazdelė, padėjusi vandens molekulėms greičiau susitikti su dažų molekulėmis ir tolygiai nusidažyti.

TECHNOLOGY (technologijos). Technologijos buvo pasitelktos apklausai, kurią parengiau vaikų mėgstama programa Quizizz. Nuorodos į apklausą šį kartą nepridedu, nes ji buvo skirta mūsų šventei, tad ir klausimai tiko tik mums.    

ENGINEERING (inžinerija). Šio sudėtingo, bet labai įdomaus mokslo pagrindinis tikslas yra rasti problemą ir jos sprendimo būdą. Inžinieriai yra nepaprastai kūrybingi žmonės! Kūrybingumo nestinga ir mano mokiniams. O ar turi inžinerinių gabumų jų tėveliai? Tai sužinojome pasidalinę į dvi – mokinių ir tėvų – komandas, kurioms reikėjo sukurti molekulinius statinius. Smagu buvo stebėti darnų vaikų darbą. Tai leido ir tėvams suprasti, kokia gera komanda tapo jų vaikai!

ARTS (menai). Kadangi ir šiais metais mano auklėtinių grupę sudaro vaikai nuo penktos iki dešimtos klasės, į meną taip pat buvo pažiūrėta šventiškai, bent taip manė pamokos dalyviai. Iš tiesų buvo pasitelktas vienas meno terapijos metodas. Pasiūliusi popieriaus lape karakuliais pavaizduoti savo nuotaiką grįžus į mokyklą, gavau daug įdomios informacijos, padėsiančios planuoti klasės vadovo darbą. Tėvų kūrinio nepridėjau, nes jį smarkiai pakoregavo vieno mokinio dvimetė sesutė 🙂  

MATHS (matematika). Paskutinis šventės momentas buvo skirtas matematikos žinių patikrinimui. Mokiniai skaičiavo, kuri klasė, sudėjusi visų mokinių ūgį, yra aukščiausia. Planavau skaičiuoti ne mokinių ūgį, o amžių, bet pamačiusi, kaip paskutinę vasaros savaitę mūsų „Messenger“ gupėje vaikai dalijasi savo ūgio rezultatais, užduotį pakeičiau. Įdomiausia tai, kad dešimtokai nusileido ne vienai klasei. Tad aukščiausiai pagal bendrą ūgį komandai atiteko garbė iš savo tarpo išsirinkti visos grupės prezidentą!

O kad nauja mokslo metų pradžia nebūtų sunki, mano auklėtiniams padės STEAM vitaminai, suteiksiantys stiprybės, kantrybės, padėsiantys siekti žinių, leisiantys džiaugtis bendrais atradimais ir smagiais susibūrimais.

Daugiau skaitykite RUGSĖJO 1-OSIOS SCENARIJAI