Paskelbta Metodinės priemonės, Naujienos, Sintaksė ir skyryba, Sudėtinis sakinys, Vienarūšės sakinio dalys, Vientisinis sakinys

POŽIŪRIS Į SKYRYBĄ

     Vieniems skyryba ir sakinių nagrinėjimas primena klaidžius labirintus, kiti jaučiaskyrybos ženklai begalinį džiaugsmą išnarplioję ilgą sakinį, treti nesupranta, kam ta skyryba iš vis reikalinga 😀 Buvusi mano sintaksės dėstytoja kartodavo, kad sintaksė yra jos meilė, tačiau mano mokinių rytmetinis minčių lietus atskleidė priešingą nuomonę. 

20181113_081225

     Tikėdamasi panašių atsakymų VISĄ SAVAITGALĮ praleidau kurdama galvosūkius (laiko trukmę išskyriau tikslingai, nes pavargau nuo nuolatinių kaltinimų, kad mokytojai dirba tik pusę dienos, mėgaujasi laisvais vakarais, savaitgaliais ir ilgomis atostogomis), kurie į sakinius leistų pažvelgti linksmiau. Pridėjau ir užduočių, prašančių prisiminti lietuvių tautosakos žanrus, skatinančių pareikšti savo nuomonę, daryti išvadas.

SAKINIŲ RŪŠYS IR SKYRYBA

20181113_081030.jpg

     Paaiškinusi kiekvienos užduoties vertę, mokiniams leidau pasirinkti norimą jų skaičių. Vaikai nusprendė įveikti visas penkias užduotis, juk aukščiausią įvertinimą visi nori gauti! Stebėdama juos padariau kelis atradimus. Pirmiausia supratau, kad daugeliui visiškai nerūpi užduoties esmė, todėl susiduria su sunkumais ją atlikdami. Pavyzdžiui, vienas vaikas, greitai perbėgęs akimis užduoties sąlygą ir nepastebėjęs žodžio gyvatėlė, ilgai vargo bandydamas perskaityti IV užduotyje užšifruotą sakinį. Šių metų vasarą Palangoje, lituanistų mokymuose, išgirdau frazę „Delfy skaitytojai“. Tai vaikai, skaitantys tekstą ne iš dešinės į kairę, o nuo viršaus į apačią. Šiandien toks skaitytojas nesuprato II užduoties sakinio prasmės. Teko nuolat prašantiems pagalbos vaikams priminti ir žodžio galvosūkis prasmę, kadangi noras sulaukti iš manęs lengvų atsakymų loginio mąstymo tikrai neišlavins.

     Tačiau vienas atradimas mane labai nudžiugino 🙂 Įveikus rebusus ir šifrogramas, pasiūliau vaikams papildyti rytmetinį minčių lietų. Ir ką jūs manote? Vaikai nebesiskundė, jie vertino sakydami, kad jaučiasi pavargę, trūksta žinių, yra savimi nepatenkinti, užduotys buvo įdomios, reikia plėsti žodyną ir pan. Gal kurią dieną sulauksiu pasakymo, jog skyryba jiems vis dėlto labai patinka, nes įdomių užduočių šia tema turiu ne vieną. 

Daugiau įrašų, susijusių su sintakse ir skyryba, rasite:

Sudėtiniai sakiniai
Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
Vienarūšių sakinio dalių skyryba
PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ
Vientisinio sakinio skyryba
Užduotys skyrybos įtvirtinimui
Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS

     Kada Slaptųjų agentų klubo nariai gavo keistą užduotį – pagal senas nuotraukas atrasti du uostamiesčio pastatus – jie nežinojo, kad ieško buvusių spaustuvių ir kad tos paieškos nuves iki pat Nemuno, į Martyno Jankaus gimtinę. Mokiniai žinojo, kad Martynas Jankus Prūsijoje įkūrė lietuvišką spaustuvę, žinojo, kad ten buvo leidžiamas pirmasis lietuviškas laikraštis „Varpas“, tačiau nežinojo, kad pirmoji M. Jankaus spaustuvė buvo Ragainėje, tačiau ją teko perkelti į Tilžę. Nežinojo vaikai ir to, kad gyvendamas ir ūkininkaudamas Bitėnuose spaustuvės savininkas negalėjo tinkamai vadovauti leidybai, todėl bankrutavo ir spaustuvė už skolas buvo parduota. Tačiau tai Martyno Jankaus nepalaužė, tad 1893 metais jis įkūrė mažytę spaustuvę savo gimtinėje, Bitėnų kaime. Maža spaustuvė atliko didelį darbą – joje iki 1909 metų gotišku ir lotynišku šriftu buvo spausdinami lietuviški laikraščiai, žurnalai, knygos, kalendoriai, atsišaukimai. Žinant, kad lietuviškos spaudos draudimas pasibaigė 1904 metais, galima daryti išvadą, jog Martyno Jankaus spaustuvė labai daug prisidėjo prie lietuviško rašto išsaugojimo.   

     Sujaudinti spaustuvininko žygdarbių vaikai pagarbiai apžiūrėjo jo kapą, aplankė Vydūno amžinojo poilsio vietą, pasidžiaugė Kristijono Donelaičio, Martyno Mažvydo ir Liudviko Rėzos atminimo įamžinimu. Daug lietuvybės pėdsakų jaunieji agentai rado ir Martyno Jankaus muziejaus kieme, vaikštinėdami po Mažosios Lietuvos paveikslų sodą. Iš pradžių vieną eksponatą, senas medines duris, visi priskyrėme populiariam fantastiniam nuotykių filmui „Narnijos kronikos“, tačiau pravėrę jas supratome smarkiai klydę, nes užrašai ant jų bylojo apie skalvių gentį, apie Mažvydo ir kitų šviesuolių nešamą žodį iš Tilžės ir Ragainės, apie lietuvių kasdienybę, gamtos grožį ir begalinę meilę Lietuvai.

     Pakilę ant Rambyno kalno prisiminėme senuosius baltų dievus: pilkame akmenyje įamžintą ugnies ir teisingumo dievą Perkūną, rusvame – gyvybės ir vaisingumo dievą Patrimpą, juodame – Patulą, baltų požemio ir mirusiųjų dievą. Bandėme pažvelgti ir į kitą Nemuno pusę, kurioje jau yra Rusija, tačiau tirštas rūkas neleido nieko įžiūrėti. Tas rūkas įaudrino vaikų vaizduotę primindamas, kokius sunkumus turėjo įveikti knygnešiai, bandydami apeiti rusų žandarų saugomas vietas. Mokiniai suprato, kad vienas iš tų kelių buvo Nemunas.

     Nuščiuvę, susimąstę palikome Lietuvos istorijai svarbias vietas ir pasukome link garsiosios Raganų eglės, kuri šiais metais Europos medžių rinkimuose pateko į įspūdingiausių medžių dešimtuką! Ieškodami audros nulaužto aštuoniolikto eglės kamieno pėdsakų, pasidžiaugėme, kad medžio įspūdingumas dėl to nesumenko, ji vis dar primena šluotą – raganų skraidymo įrankį. Juk pagal vieną iš legendų ši eglė ir yra į žemę įsmeigta sužaliavusi šluota, kurią užmiršo senosios skalvių genties jaunuolį įsimylėjusi raganaitė.   

     Taip Slaptųjų agentų klubo nariai atgamino lietuviškos spaudos istoriją ir užbaigė antrąją šių mokslo metu bylą. Vaikų darbu buvo sužavėtas ir mažasis Sibiro haskių veislės šunelis, su viltimi žvelgęs į mūsų automobilio vidų lyg norėdamas tapti pirmuoju klubo keturkoju agentu 😀

  LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS

Daugiau įrašų panašia tema:

ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA (NAUJA!)
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Antonimai, sinonimai, Dailės terapija, dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Metodinės priemonės, Naujienos, Terapija

TEMOS „TEGYVUOJA LAPAI!“ INTERPRETACIJA

     Pradėjusi pamokose taikyti meno terapiją, prisiminiau medžių lapų marginimo idėją. Tam įtakos turėjo ir lygiai prieš metus pasidalintas įrašas „TEGYVUOJA LAPAI!“. Šį kartą ant rudeninių lapų surašėme sinonimus žodžiams, papuošusiems mokykloje vykusį renginį „ŠIMTMEČIO SKONIAI“ .

 Spalvingi rudens lapai tapo dar puošnesni, nes juose sugulė gražūs žodžiai, emocijos ir geri jausmai, užpildę vaikų širdis kuriant gerumo akcijos dalyviams padėkos suvenyrus. 

     Tikiuosi, mano mokiniai prisimins ne tik džiugias ir prasmingas renginio akimirkas, bet ir žodžių GRAŽUS, SKANUS, KVAPNUS, AČIŪ sinonimus, kuriuos, sutūpę lyg paukštukai aplink mano stalą, taip kruopščiai rašė.

     Beje, sinonimų ieškojome Antano Lyberio žodyne, išleistame 1961 metais. Suskaičiavę žodyno ir lietuvių kalbos vadovėlių amžių, vaikai turėjo progą padiskutuoti, kodėl mano asmeninė knyga atrodo kaip nauja, o daugelio jų vadovėliai prašosi skubios reanimacijos 😉 

Daugiau panašių įrašų:

KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
MOLIŪGAI VALDO!
Paskelbta Dailės terapija, dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pasakų terapija, Terapija, Vadovavimas klasei

VERTINIMAS IR ĮSIVERTINIMAS MENO TERAPIJOS METODAIS

     Įkvėpta sėkmingo meno terapijos metodų pritaikymo ugdant savo mokinių gebėjimą vertinti ir įsivertinti, parengiau seminarą, kurio metu pristačiau keletą naujų metodų, galinčių pakeisti visiems įprastus emocijų veidelius, šviesoforo spalvas, lipnius lapelius, picos ar pyrago dalybas.

     Nors pamažu, nors nedrąsiai, bet renginio dalyvės neatsilaikė prieš meno terapijos magiją ir atsivėrė, su nuostaba prisipažindamos, kad renginio pradžioje kiekvienos jų atliktas darbas ženkliai pasikeitė nuo panašaus darbo, padaryto prabėgus keletui valandų. Susirinkusios sužinoti, kaip užauginti kritiškai mąstančią, gebančią vertinti ir įsivertinti asmenybę, ugdytojos nejučia pačios tapo to proceso dalimi, nes turėjo galimybę pačios praktiškai išbandyti meno terapijos metodus, taikomus pamokose, klasės valandėlėse, neformaliojo ugdymo užsiėmimuose ir kitose veiklose tiek ikimokyklinukams, tiek mokyklinio amžiaus vaikams, tiek savo kolegoms. Jos sužinojo, kad meno terapiją galima pasitelkti į(si)vertinant ne tik įgytas žinias ir pasiekimus, savo ir aplinkinių poelgius, nuotaikas ir jausmus, bet ir perskaitytos knygos, matyto kino filmo, spektaklio herojus.  Seminaras padėjo suprasti, kad meno terapija yra vienas iš dėkingiausių būdų, padedančių ir vaikams, ir suaugusiesiems geriau pažinti save, suvokti savąjį AŠ, skatinančių atsiverti sau ir kitiems, mokančių prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, darbą, suteikiančių galimybę gauti grįžtamąjį ryšį.

Susidomėjusius ir norinčius apie šiuos metodus sužinoti daugiau, kreipkitės el. paštu kudariene@gmail.com ir aš su malonumu padėsiu perprasti juos bei pasidalinsiu teorinėmis ir praktinėmis žiniomis.

Daugiau panašių temų:

YPATINGI RAŠTAI SPALVINIMO MĖGĖJAMS!
NAUJI POTYRIAI
PASIEKIMŲ Į(SI)VERTINIMAS DAILĖS TERAPIJOS METODAIS
DAILĖS TERAPIJOS METODŲ PRITAIKYMAS UGDYME
PIEŠIMO GALIA
PROFESINIS PERDEGIMAS: ATPAŽINIMAS IR PAGALBA SAU MENO TERAPIJOS METODAIS
PASAKŲ TERAPIJOS STEBUKLAI
Paskelbta Antonimai, sinonimai, Helovinas, Idėjos kalendorinėms šventėms, Metodinės priemonės, Naujienos

MOLIŪGAI VALDO!

     Šiandien mes nesivaržysime moliūgų svėrimo varžybose, neskaptuosime jų irmoliūgas Helovino šventei, netgi moliūgų sriubos receptais nesidalinsime, bet jų nepamiršime, nes mūsų moliūgai padės gilinti žinias apie antonimus ir sinonimus. 

Užduotis „Antonimai ir sinonimai“

Daugiau įrašų panašia tema:

KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ

HELOVINAS!!!

HELOVINO NUOTYKIAI

SUTIKITE HELOVINĄ SU CRAYOLA!

TEGYVUOJA LAPAI!

 

 

 

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA

     Vėl pradėjęs veikti Slaptųjų agentų klubas, pasinaudojęs Bobų vasaros šiluma, spalio 9 dieną išvyko tirti pirmosios šių mokslo metų bylos. Šį kartą ne nusikaltėlių reikėjo ieškoti, bet atrasti per du šimtus metų skaičiuojantį pirmąjį kraštotyros muziejų. Užduotis ne iš lengvųjų, juk per tiek metų pėdsakų galėjo ir nebelikti! Laimė, mūsų ieškomam muziejui, saugiai įsikūrusiam po stikliniais gaubtais, išnykimas negresia. Priešingai, naudodamiesi literatūros vadovėlyje skaitytu tekstu, gautomis užuominomis „Dionizas Poška ir Baublių muziejus“, interaktyviu edukaciniu žaidimu bei pasivaikščiojimu po rudens spalvomis pasipuošusį Dionizo Poškos dvarą kartu su mokiniais prikėlėme iš užmaršties Lietuvos istorinius ir  XIX amžiaus žemaičių bajorų kultūrinio sąjūdžio faktus.

     Muziejuose lankausi dažnai, tačiau šio muziejaus darbuotojai rakinant Baublio duris, per kūną perbėgo šiurpulys. Gal tokį jausmą sukėlė mintis apie statinio ir jo statytojo draugystę, gal prisiminimai apie pagonių garbinamus medžius, o gal galimybė pamatyti šimtmečius menančius eksponatus?..  

     Mokiniai taip pat jautėsi neįprastai. Gabija kelis kartus perklausė, ar mes tikrai vaikštinėjame po atstatytą medinę toje pačioje vietoje stovėjusią tarpukario mokyklą. Paulių domino kaulai, kurie jo literatūros vadovėlyje priskiriami mamutui, tačiau po 2012 metų mokslininkų tyrimo jie „atiteko“… mėlynajam banginiui! Berniukams buvo įdomu sužinoti, kaip XVIII amžiuje veikė vandens malūnas, pabandyti pakelti bent vieną girnų pusę. Ne vienam buvo netikėta sužinojus, kiek daug garsių žmonių kilo iš šito krašto.

     Detektyvinės paieškos baigėsi Kaltinėnų kapinėse. Tiesa, baigėsi ne visai sėkmingai, nes nesugebėjome antkapyje rasti garsiojo užrašo, bylojančio apie Dionizo Poškos nuveiktus darbus. Žodžių iš istorijos neištrinsi, todėl dalinamės nors ir nerastu, bet labai svarbiu lietuvių kalbai liudijimu

Žinok, ateivi, jog tas kapas yra

Tikro žemaičio ir garbingo vyro,

Kurs kalbą mūsų ištaisyti troško,

O pats vadinos Dionizas Poška.

Daugiau idėjų pamokoms rasite:

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS (NAUJA!)
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS