Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Kad vaikams būtų įdomu klausytis arba patiems skaityti, paįvairinkite pasakas STEAM metodais. Šį kartą visų mėgstamą pasaką apie stebuklingą pupą sutrumpinau, kad mažieji galėtų patys sukurti jos pabaigą, kad pajustų kūrybos ir įkvėpimo džiaugsmą.
Mano mažasis mokinukas, daugumos mano priemonių testuotojas, atsakė tradiciškai. Jo atsakymas leido suprasti, kad pasaka mažyliui girdėta.
Tačiau pasiūlymas pastatyti kopėčias tikrai buvo netikėtas. Iš pradžių penkerių su puse anūkui leidau pačiam pasirinkti darbo strategiją, bet pamačiusi, kad nei plastilinas, nei lipni juosta nesuklijuoja norimų medžiagų, prisijungiau prie berniuko veiklos. Dviese dirbti buvo smagu, tad netrukus į pupelės vazonėlį atrėmėme dvejas kopėčias. Jei reikės kopėčias prailginti, mažasis inžinierius jau žinos, kokias medžiagas rinktis. Belieka sulaukti pupelės augimo šuolio😉
Laikas susipažinti su tikrą pasaką sukūrusiais vaikais ir jų ugdytojais! Džiugina susidomėjusių kristalų auginimu dalyvių skaičius ir geografija. Nuostabą kelia augintojų amžius – nuo darželinukų iki dešimtokų. Kadangi vaikai ne tik augino kristalus ir kūrė iš jų pasaką, bet ir varžėsi, komisijai teko nepaprastai sunki užduotis – iš 103 darbų atrinkti nugalėtojus ir prizininkus. Kad rinkimai vyktų sąžiningai, komisija vertino darbus nežinodama autorių tapatybės. Sveikiname konkurso nugalėtojus, siunčiame aplodismentus visiems jo dalyviams ir kviečiame į virtualią parodą „KRISTALŲ PASAKA“!
Apie mokslo metų pradžią primena ne tik raustantys šermukšniai, bet ir mokyklinių prekių mugės. Tad „MOKYKLINIAI SUDOKU“ galvosūkiai padės vaikams ir ugdytojams susigaudyti priemonių gausoje, prisiminti žinotų ir (ar) išmokti naujų mokyklinių priemonių pavadinimus, prisidės prie loginio mąstymo, dėmesio koncentracijos lavinimo.
Skirtingo sudėtingumo 8 spalvingų galvosūkių rinkiniai pirmą kartą parengti skaitmeniniu ir popieriniu formatu, kad tiktų ir patiktų visiems SUDOKU mėgėjams.
Išsprendę galvosūkius, nenustumkite jų į šalį, sugalvokite papildomų rašymo, skaičiavimo, apibūdinimo, suskirstymo į kategorijas pagal dydį, spalvą, būtinumą, mokomąjį dalyką, sudėjimo pagal abėcėlę ir kt. užduočių. Pradėkite mokslo metus spalvingai ir žaismingai!
Šio žaidimo įkvėpėjas – Jūros šventėje vykęs Lietuvos karšto oro balionų čempionatas. Nors pati, bijodama aukščio, niekada jais neskridau, tačiau visada su džiaugsmu nulydžiu spalvingų balionų kelionę.
Žaidimas „SKRYDIS ORO BALIONU“supažindins su oro balionų techninėmis galimybėmis, pasiūlys keletą loginių užduočių, o pabaigoje pakvies į kūrybinį užsiėmimą, kurį galima papildyti ir STEAM veiklomis: oro baliono maketo gaminimu, balionų pūtimo eksperimentais, bandymais paskraidinti įvairių svorių daiktus…
Įdomu tai, kad baigusi dirbti kompiuteriu žvilgtelėjau į dangų ir tolumoje pamačiau vienišo oro baliono siluetą. Nenufotografavau, nes jis buvo toli, kokybiškai perteikti tą vienišumo būseną būtų sunku. Kažin, ar tai tik sutapimas, ar kažkoks ženklas🤔
Kaip sąmoningo kvėpavimo techniką paversti smagiu įpročiu, kas bendro tarp Ezopo ir inžinerijos, kuo gali pasitarnauti santykių formavimui, grupės ar klasės vienijimui vaikščiojančių spalvų eksperimentas, šviesos lūžio dėsnis, ko moko į labirintą pasodintos pupelės, kaip suderinti ugdymą ir savitvardos kompetencijos lavinimą, kodėl reikalingos ir geros, ir blogos emocijos?.. Tai – tik keli pavyzdžiai iš kvalifikacijos kėlimo programos, pristatančios naują SEU būdą, gamtoje jų yra nepaprastai daug, reikia tik atpažinti ir mokėti pritaikyti vaikams.
Klaipėdos Litorinos mokykloje kiekvieną pusmetį vyksta patyriminio ugdymo veiklos. 2023 m. pirmąjį pusmetį dalyvavome programoje „Jaunasis sinoptikas“. Kadangi mąstymas glaudžiai susijęs su kalba, sutrikusios klausos vaikai neturi galimybės gauti reikiamo kiekio audialinės informacijos, todėl reikia ieškoti kalbos ugdymo metodų, kurie ne tik kompensuotų tą trūkumą, bet ir lavintų mąstymą, koncentruotų dėmesį, turtintų žodyną. Tad man reikėjo atrasti tokių patyriminės veiklos būdų, kurie, supažindindami su sinoptiko profesija ir įvairiais gamtos reiškiniais, palengvintų nežinomų žodžių ir perkeltinės reikšmės frazių suvokimą. Mintyse dėliodama programą, netikėtai supratau radusi raktą, galintį tai padaryti.
Pirmąją programos įgyvendinimo dieną pasiūliau mokiniams pagaudyti vėją. Tam jie turėjo pasigaminti anemometrą. Kas tai yra? Tai – vėjo greičio matavimo prietaisas. Labiausiai paplitęs anemometro tipas yra puodelio anemometras, kurį sudaro keturi puodeliai, sumontuoti ant rankenų, besisukančių nuo vėjo. Taurės gaudo vėją ir verčia rodykles suktis.
Pasigaminę vėjo gaudyklę vaikai ilgai jo laukė, nes kovo pradžia buvo labai rami. Tad mokinių žodynas buvo papildytas nauju žodžiu TYKA. Tai – diena be vėjo. Laimė, vėjo sulaukėme. Ir ne bet kokio – vieną dieną jis būdavo silpnesnis, kitą – stipresnis… Mokinių anemometrui teko atlaikyti net ir audros gūsius! Taip vaikų žodyne atsirado sinonimų sąrašas, padėjęs apibūdinti skirtingo greičio vėjo judėjimą: PUČIA, DVELKIA, DUMIA, GAIRINA, ŠIURINA, SIAUČIA…
Paskutinę patyriminės veiklos dieną mano pasiūlymas pagauti vėją su maišeliais iš pradžių vaikus suglumino. Vėliau linksmai bėgiodami po mokyklos stadioną jie vis dėlto pripildė savo maišelius. Sulaukę klausimo, ar maišeliuose tikrai vėjas, mokiniai iš karto linktelėjo galvas. Tada išdalinau jiems balionus ir paprašiau pripūsti. Išgirdę tą patį klausimą, vaikai susimąstė ir netrukus šūktelėjo, jog ir balionuose, ir maišeliuose yra oras. Taip mes išsiaiškinome, kad vėjo pagauti neįmanoma. Šis nušvitimas padėjo mokiniams suvokti frazeologizmo GAUDO VĖJĄ LAUKUOSE prasmę. Užduotis, prašanti skaitmeniniame žodyne pasirinkti patikusius frazeologizmus apie vėją, jų pristatymas klasės draugams palengvino ir kitų pasakymų: DYKI VĖJAI, KIŠENĖSE VĖJAI PUČIA, IŠEITI ANT KETURIŲ VĖJŲ, VĖJAI GALVOJE, supratimą.
Tad tikiuosi, kad šios veiklos pristatymas NENUEIS VĖJAIS ir jūs padėsite savo mokiniams atskleisti tai, ką kadaise užkodavo mūsų senoliai🌬️
Apie socialinį emocinį ugdymą (SEU) kalbama daug ir plačiai, siūlomi įvairūs darbo būdai ir metodikos, padedančios lavinti penkias pagrindines SEU kompetencijas. Pastebėjusi STEAM eksperimentų auklėjamąją įtaką, pradėjau gilintis ir ieškoti pavyzdžių, galinčių prisidėti prie socialinio ir emocinio intelekto ugdymo. Paieškos, perkeltos į klasę, atnešė stulbinančių atradimų ir rezultatų. Netikėtumų rado ir mano paskatinta kolegė Erika Žąsinienė, dirbanti su vaikais, turinčiais autizmo spektro sindromą. Beveik metus ieškodamos ir eksperimentuodamos, mes atradome unikalią galimybę vaiko jausmus ir emocijas pažadinti STEAM metodais.
Balandžio 13 dieną pirmą kartą pristatėme naują kvalifikacijos kėlimo programą, pademonstravusią Šiaulių rajono Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazijos bendruomenei inovatyvią STEAM integraciją į SEU. Kolegų atsiliepimai ir pritarimai atskleidė, kad einame teisingu keliu, nes gamta nuo seno mus mokė ir tebemoko. Reikia tik apsidairyti ir atrasti tai, kas padeda susitvardyti, kelti savivertę, tai, kas leidžia įsijausti į kito būseną, tai, kas paaiškina įvairių emocijų priežastis, tai, kas suteikia stiprybės negatyvumą pakeisti pozityvumu…
Dažnai sakau, kad pravedusi pamoką ar sukūrusi nematytą užduotį vienoje klasėje, kitoje jos nemėgstu kartoti. Tai nutinka dėl skirtingų vaikų poreikių, dėl to kaltas ir nuobodulys, nes patinka kurti užduotis ir žaidimus, todėl anksčiau sukurti dažnai jau būna atsibodę.
Tačiau yra tokių pamokų, kurios niekada neatsibosta. Viena iš jų – Edmondo de Amiči „Akli vaikai“. Perskaitę pasakojimą, atlikę tyrimą, išanalizavę klausos ir regos sutrikimų turinčių žmonių galimybes ir padarę atitinkamas išvadas, mokiniai patys pasinėrė į tamsą ir pabandė atlikti įvairius darbus: perskaityti raides, atpažinti žmones, nueiti iki nurodytos vietos, pabandyti skirti garso šaltinius, rašyti popieriaus lape ir pan.
Šiandien stebėdama savo mokinius supratau, kad ši pamoka neprarado nei aktualumo, nei efektingumo perteikiant ir įsisavinant žinias, nei įdomumo jas pritaikant praktiškai.
Žodis – svarbiausia komunikacijos priemonė, bet pasitaiko atvejų, kada būna sunku savo mintis ir jausmus išreikšti žodžiu. Taip nutinka ir dėl raidos sutrikimų, ir dėl charakterio savybių. Vieniems žodžiai liejasi nenutrūkstamu srautu, kitiems vos pavyksta išstenėti trumpą tylų atsakymą, o tretiems jie užstringa ir komunikavimo procesas nutrūksta. Kokybiškam bendravimui koją pakiša ir skurdus žodynas. Tad pristatau lėlių ir dramos terapijos interpretaciją – mini spektaklių kūrimą, kuriuose vaidina mokinių pagamintos lėlės, kartais pasiskolinančios mokinių balsus, o kartais savo jausmus ir emocijas išreiškiančios judesiu. Kad judesys kompensuotų kalbėjimo problemas, lėlės buvo gaminamos iš laikraščių, nes ši medžiaga suteikia joms norimą pavidalą, leidžia išsilankstyti pačiomis netikėčiausiomis pozomis ir suteikia galimybę lavinti vaikų kalbos ir komunikavimo įgūdžius. Nereikia pamiršti ir smulkiosios motorikos lavinimo svarbos, nes susukti laikraštį į ploną vamzdelį iš pradžių sunkiai sekėsi 😀
Taip jau susiklostė, kad mano auklėjamojoje grupėje yra 12 berniukų ir tik 3 mergaitės. Taip jau susiklostė, kad lėlių gaminimo savaitę visos mergaitės sirgo. Tad dar kartą pasikartosiu, jog visos šios grožybės sukurtos berniukų rankomis! Lėlės dalyvavo lietuvių kalbos pamokose: vieniems jos atskubėjo į pagalbą padėti kurti dialogus, mokytis tiesioginės kalbos skyrybos; kitiems „aiškino“ būdvardžio kaitymo giminėmis ir skaičiais ypatumus; tretiems lėlės padėjo lengviau suvokti patarlių ir posakių perkeltines prasmes. Tai liudija perdaryta liaudies išmintis ir sukurtos trumpos scenelės.
Beje, šiomis lėlėmis galima pasinaudoti mokant žmogaus anatomijos ir fiziologijos (#STEAM ugdymas). Mano pačios sukurtos dvi lėlės turėjo visas vyriškas ir moteriškas kūno dalis. Kai kam kilo noras prunkšti, kai kas suko akis į šalį, tačiau natūraliai atrodančios lėlės pasitarnavo man kalbant apie lytiškumą ir Lietuvoje nuvilnijusį nepilnamečių seksualinio išnaudojimo skandalą.
Lėlės gali padėti įgyvendinti ir kitas prevencines programas, prisidėti prie socialinio ir emocinio ugdymo; jos gali dalyvauti klasės renginiuose, nes kurdami įvairias situacijas su jomis vaikai nejučiomis prabyla ir bent akimirkai užmiršta bendravimo baimes, sumažėja komunikacijos problemos, atsiskleidžia mokinių vidinis pasaulis, noras pasisakyti ir būti išgirstiems.
Pagalba kolegoms įtraukiojo ugdymo klausimais, kultūrinio Kuršėnų atgimimo stebėjimas ir mėgavimasis garsiuoju vyniotiniu. Tokie įspūdžiai nugulė atminty po vasario 13 dienos mokymų Šiaulių rajono Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazijoje. Kuršėnai man nesvetimi, todėl pakviesta pasidalinti patirtimi iš karto sutikau. Man, mažytės mokyklos mokytojai, buvo ir įdomu, ir truputį baugu dirbti senoje, didelę istoriją sukaupusioje progimnazijoje, kurioje savo pėdsakus paliko ne tik poetas Stasys Anglickis. Mokykla turi net dvi vardines klases – vieną jų įrengė poeto dukra Jolanta Anglickaitė-Šleževičienė, o antroji dedikuota architektūros profesoriui Konstantinui Mateckiui, kuris buvusiai mokyklai įsteigė ir savo vardo premiją, skatinančią mokyklos mokinius gerai mokytis, domėtis ir studijuoti Lietuvai reikalingas aplinkos inžinerines specialybes.
Smagu buvo stebėti džiaugsmingą nuostabą daugumos veiduose ir suprasti, kad mokymų medžiaga kolegoms buvo įdomus ir naudingas atradimas. Gera žinoti, kad tai nebuvo vienkartinis susitikimas – balandžio mėnesį progimnazijos bendruomenė lankysis Litorinos mokykloje, kur susipažins su įtraukiojo ugdymo(si) aplinkomis, sužinos, kaip dirbti su elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiais vaikais, pamatys, kaip STEAM metodai padeda ugdyti socialinį ir emocinį intelektą.
Įdomu buvo pasivaikščioti ir po miestelį, kuris atrodė lyg ir toks pat, bet kažkas jame buvo nebe taip. Ypač Lauryno Ivinskio aikštėje, kuri, kaip vėliau supratau, nebeturėjo žalumos. Ačiū pasivaikščiojimo gidei – mokyklos pavaduotojai ugdymui Sandrai Petkuvienei – aprodžiusiai ir rekonstruotą Kuršėnų dvarą, ir naują tiltą per Ventą, ir buvusios universalinės parduotuvės vietoje įsikūrusią modernią biblioteką.
korsigita 