Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Kur dingo pirmasis Kokotės kiaušinis🥚, kodėl jis buvo pagrobtas, kokios pagrobimo priežastys… Visa tai Velykų išvakarėse turės išsiaiškinti vaikai. Sekimas dingusio kiaušinio pėdsakais, pažintis su dideliu būriu šventiškai pasipuošusių ir linksmai nusiteikusių kiškių padės suvokti priežasties ir pasekmės ryšius, įtvirtins žinias apie būdvardžio darybą, jų derinimą su daiktavardžiais. O taip pat pametės idėjų, kokiais raštais marginti šiemetinius margučius🐣
Kada kiaušinio dingimo byla bus baigta, pakalbėkite su vaikais apie vištos Kokotės jausmus pamačius tuščią lizdą, sužinojus, kur ieškoti kiaušinio, išvydus jį neįprastai išmargintą ir pan. Pasiūlykite sukurti istorijos pabaigą žodžiu, raštu, piešiniu, kūrybiniu darbeliu, komiksu ar inscenizacija…
Laikas pakalbėti apie būdvardžių kaitymą. Kad pokalbis būtų įdomesnis, pasitelksiu ne kartą padėjusią programą TinyTap. Apie būdvardžių kaitymo giminėmis ypatumus paaiškins žaidimas „Daiktavardžių ir būdvardžių draugystė“. Žaidimas „Arbūzų derlius“ leis surinkti didelį ir gausų arbūzų derlių, o taip pat padės suprasti, kada ir kaip reikia vartoti būdvardžių vienaskaitą ir daugiskaitą, kokios yra jų galūnės, ar tebesitęsia draugystė su daiktavardžiu. Pavojingos, bet įtraukiančiosžaidimo „Piratų lobis“ turtų paieškos įtvirtins žinias apie būdvardžių laipsnius.
Visus tris žaidimus mokiniai gali žaisti atskirai, skirtingų pamokų ar užsiėmimų metu. Tačiau šį kartą noriu pasiūlyti kitokį darbo būdą – kursą „Būdvardžių kaitymas“. Kuo jis ypatingas? Pirmiausia tuo, kad mokiniai privalo atlikti užduotį iki galo ir surinkti atitinkamą taškų skaičių. Jeigu taškų nesurinks, užduotis neatsirakins ir neleis pereiti prie kitos. Manau, kad ši naujovė paskatins mokinius atidžiau atlikti žaidimų užduotis, nespėlioti, bet pasirinkti tokį atsakymą, kuris nesumažins taškų skaičiaus. Vadinasi, iškilus abejonėms mokinys turės peržvelgti savo užrašus, vadovėlius ar kitą mokytojo pateiktą informaciją, o tada jau drąsiai spausti ant reikiamo langelio, žodžio ar paveikslėlio.
Tad linkėdama sėkmės siūlau išbandyti abu variantus ir kviečiu pasidalinti įspūždžiais, kuris iš jų geresnis, naudingesnis, patrauklesnis, įdomesnis, azartiškesnis ir dar visoks -esnis😂
Būdvardžių daryba šiemetiniams penktokams ir šeštokams – kieti riešutėliai. Tenka ieškoti naujų būdų, padedančių juos gliaudyti. Į pagalbą pasitelkiau interaktyvių užduočių ir žaidimų kūrimo programą GENIALLY. Nematytos spalvingos užduotys paįvairino pamoką, sudomino mokinius, parodė jiems daugiau darybos pavyzdžių, praplėtė žodyną naujais žodžiais. Dėlionę „Koks? Kokia? Kokie? Kokios?“, dedikuotą stalui, 😉būtinai užbaikite namų darbų užduotėle, prašančia nufotografuoti ir atsiųsti savo virtuvinį stalą. Kitą dieną mano vaikai su ypatingu susidomėjimu apžiūrinėjo draugų stalus ir, savaime aišku, apibūdino juos naujais būdvardžių dariniais.
Užduotis, prašanti sujungti žodžius su priesagomis, nudžiugino atvertus paskutinį jos langą, kviečiantį įsivertinti savo pasiekimus. Tad manau, jog neprašoviau pasinaudodama efektingais Genially šablonais 😀
Žodis – svarbiausia komunikacijos priemonė, bet pasitaiko atvejų, kada būna sunku savo mintis ir jausmus išreikšti žodžiu. Taip nutinka ir dėl raidos sutrikimų, ir dėl charakterio savybių. Vieniems žodžiai liejasi nenutrūkstamu srautu, kitiems vos pavyksta išstenėti trumpą tylų atsakymą, o tretiems jie užstringa ir komunikavimo procesas nutrūksta. Kokybiškam bendravimui koją pakiša ir skurdus žodynas. Tad pristatau lėlių ir dramos terapijos interpretaciją – mini spektaklių kūrimą, kuriuose vaidina mokinių pagamintos lėlės, kartais pasiskolinančios mokinių balsus, o kartais savo jausmus ir emocijas išreiškiančios judesiu. Kad judesys kompensuotų kalbėjimo problemas, lėlės buvo gaminamos iš laikraščių, nes ši medžiaga suteikia joms norimą pavidalą, leidžia išsilankstyti pačiomis netikėčiausiomis pozomis ir suteikia galimybę lavinti vaikų kalbos ir komunikavimo įgūdžius. Nereikia pamiršti ir smulkiosios motorikos lavinimo svarbos, nes susukti laikraštį į ploną vamzdelį iš pradžių sunkiai sekėsi 😀
Taip jau susiklostė, kad mano auklėjamojoje grupėje yra 12 berniukų ir tik 3 mergaitės. Taip jau susiklostė, kad lėlių gaminimo savaitę visos mergaitės sirgo. Tad dar kartą pasikartosiu, jog visos šios grožybės sukurtos berniukų rankomis! Lėlės dalyvavo lietuvių kalbos pamokose: vieniems jos atskubėjo į pagalbą padėti kurti dialogus, mokytis tiesioginės kalbos skyrybos; kitiems „aiškino“ būdvardžio kaitymo giminėmis ir skaičiais ypatumus; tretiems lėlės padėjo lengviau suvokti patarlių ir posakių perkeltines prasmes. Tai liudija perdaryta liaudies išmintis ir sukurtos trumpos scenelės.
Beje, šiomis lėlėmis galima pasinaudoti mokant žmogaus anatomijos ir fiziologijos (#STEAM ugdymas). Mano pačios sukurtos dvi lėlės turėjo visas vyriškas ir moteriškas kūno dalis. Kai kam kilo noras prunkšti, kai kas suko akis į šalį, tačiau natūraliai atrodančios lėlės pasitarnavo man kalbant apie lytiškumą ir Lietuvoje nuvilnijusį nepilnamečių seksualinio išnaudojimo skandalą.
Lėlės gali padėti įgyvendinti ir kitas prevencines programas, prisidėti prie socialinio ir emocinio ugdymo; jos gali dalyvauti klasės renginiuose, nes kurdami įvairias situacijas su jomis vaikai nejučiomis prabyla ir bent akimirkai užmiršta bendravimo baimes, sumažėja komunikacijos problemos, atsiskleidžia mokinių vidinis pasaulis, noras pasisakyti ir būti išgirstiems.
Kurdama žaidimą „MESK KAULIUKĄ IR SUKURK UŽGAVĖNIŲ BAUBUKĄ“ galvojau tik apie šventę ir jos nuotaiką, bet išvydusi vaikų piešinius greitai persigalvojau. Baubukai pasitarnavo man prisimenant sudurtinių žodžių darybą, gilinat žinias apie būdvardžius, antonimus ir sinonimus, mokantis kurti aprašymus, galvojant palyginimus, net įgyvendinant socialinį ir emocinį ugdymą. Tad manau, kad šitą žaidimą galima žaisti ne tik švenčiant Užgavėnes, bet ir mokantis lietuvių kalbos. Ir ne tik jos!
Iš atsiliepimų supratau, kad žaidimas vaikams patiko. O man patiko, kad jūs žaidimą savaip interpretavote. Ačiū Ustukių pagrindinės mokyklos mokytojai Rasai Adomavičiūtei-Vasiliauskienei už naują idėją 😀
Kuriant užduotis dviem vienai po kitos einančioms šventėms, atmintyje suskambo Andriaus Mamontovo ir grupės „Fojė“ daina. Tad draugystės kubelius ir širdeles bus galima panaudoti kelis kartus, nes mylėti reikia ir savo artimuosius, ir savo šalį. „DRAUGYSTĖS KUBELYJE“ yra du kubeliai, skatinantys bendrauti, padedantys kurti gražius tarpusavio santykius. „KOMPLIMENTŲ KUBELIU“ taip pat pasinaudosiu primindama mokiniams apie palyginimus ir pasiūlydama sukurti savo vaizdingų dviejų panašių dalykų sugretinimų.
„DIDŽIAUSIŲ LIETUVOS MIESTŲ“ kubelį galima papildyti įvairiomis užduotimis: jei vaikai yra iš kito miesto, pasiūlyti sužinoti, kelintoje eilėje jis yra; pratęsti kubelyje esančių miestų sąrašą; apibūdinti kiekvieną jų paminint svarbiausius objektus, geografinius, istorinius faktus ir pan.
Kubelį „SUŽINOK IR PALYGINK“ sukūriau šeštokams, pradėjusiems būdvardžių laipsnių temą. Pirmą kartą į savo užduotį įtraukiau QR kodus, todėl jau nekantrauju pamatyti vaikų reakciją, nes jiems teks ne tik atsidaryti internetinį šaltinį, bet ir atsirinkti reikiamus faktus, kurie leis daugiau pažinti Lietuvą ir padės gilinti žinias apie būdvardžių kaitymą laipsniais.
Kas geriau klasėje – mokytojas ar Kalėdų senelis? Į šį klausimą atsakyti gali naujas TinyTap žaidimas „VISA TIESA APIE KALĖDŲ SENELĮ“. Jau buvau rašiusi, kad TinyTap programa padeda man įtraukti vaikus į mokymosi procesą, nes yra spalvinga, įdomi, įtraukianti, nes klaidingi atsakymai neleidžia pereiti į kitą puslapį. Vieni norėdami, kiti – nelabai, tačiau visi taiso klaidas, kad galėtų įveikti visas žaidimo užduotis. Kad ši taktika yra teisinga, rodo ir mano sukurtų žaidimų statistika. Todėl tikiuosi, kad ir naujasis žaidimas mokiniams patiks, nes būdvardžio kaitymo giminėmis ir skaičiais žinias gilinti padės pats Kalėdų🎄🎅!
Jeigu patiks toks būdvardžių mokymasis, pasiūlykite vaikams būdvardžių darybai skirtą žaidimą „LAIKAS“.
Ruduo – itin dėkingas metas mozaikų, ornamentų kūrimui. Ieškodama įkvėpimo susidūriau su teseliacijos sąvoka. Susidūriau ir nebeatsispyriau jos vilionėms. Teseliacija yra pasikartojantis vienos ar įvairių formų geometrinių figūrų dėliojimas. Tačiau tai nėra chaotiškas veiksmas, jis turi griežtas taisykles – tarp figūrų negali būti jokių tarpų, figūros negali persidengti.
Teseliacijos pavyzdžių aplink mus yra labai daug, tik mes to arba nežinome, arba nepastebime. Tai ir namų stogai, grindų, sienų plytelės, ir ornamentai languose, tvorose, audiniuose. Labiausia žavi teseliacija gamtoje – nuo mums gerai pažįstamo korio iki gyvatės odos, vėžlio šarvo, žuvų žvynų, ananaso, kankorėžio, gėlės žiedo… Teseliaciją savo darbuose naudojo ir dailininkai, ir architektai. Netgi tangramos dėliojimas yra susijęs su teseliacija.
Įgyvendindami mokyklos patyriminio ugdymo programą „Stebuklinga obuolio galia“, su vaikais sukūrėme stilizuotą obuolį, sudarytą iš daugybės obuolių. Sudėlioti visas figūras lygiai lengva nebuvo. Stebint vaikų pastangas kilo mintis į figūras sudėti žodžius ir parodyti, kad tekstas taip pat turi būti dėliojamas pagal taisykles, kad visi žodžiai jame turi derėti ne tik pagal prasmę, bet ir pagal gramatines taisykles. Nors pirmojo teseliacijos teksto dėliojime buvo akivaizdi pagalba – mozaikos raštas rėmeliuose – vaikai to nepastebėjo ir pagalba nepasinaudojo. Nepaisant to, matematikos ir lietuvių kalbos suvienijimas paįvairino pamoką nauja veikla, leido sukurti daug skirtingo lygio užduočių, padėjusių sudėlioti pasakojimą, pakartoti žodžių darybos, morfologijos, sintaksės ir skyrybos temas. Užduotis „Teseliacijos medžioklė“ – pavyzdžių ieškojimas ir fotografavimas – suteikė galimybę atidžiau pažvelgti į supančią aplinką, pastebėti tai, ką kasdien matome, bet nežinome, kaip tai pavadinti.
Nors prie pasakojimo pridedu kartu su vaikais sukurtą teseliacijos atmintinę, tačiau prisipažįstu, jog teksto mozaiką dėliojau ilgai. Nepaisant to, sudėlioti figūrų lygiai vis tiek nepavyko – tarp jų yra ir nelygumų, ir tarpelių, todėl rezultatu nesu labai patenkinta. Tiesa, vaikams figūras dalinau sukarpytas, tad mano netikslumų nesimatė. Juos pastebėti galėjo tik tie, kuriems į pagalbą atėjo teksto rėmeliai🤭
Prieš išleisdama mokinius į vasaros atostogas, pasiūliau jiems surinkti atostogų rinkinuką, padėsiantį sustabdyti įdomiausias vasaros akimirkas ir pasidalinti jomis su bendraklasiais. Prisiminusi savo dėstytojos, Šiaulių universiteto profesorės Giedrės Čepaitienės frazę, kad vaikams, ypač gabiems, nėra nuobodesnio dalyko už išeitų temų kartojimą, sumaniau lietuvių kalbos žinias vaikams priminti dalinantis įspūdžiais. Taip gimė kelionių, išvykų ir kitokių veiklų, padėjusių pakartoti būdvardžio darybą sąrašas. Daiktavardžių ir būdvardžių derinimas, kaitymas juos linksniais sugulė į turėtų, dar nebuvusių, planuojamų, išsvajotų kelionų ataskaitą.
Įdomu buvo pamatyti ir išgirsti, ką veikė mano mokiniai, kur buvo, ką pamatė. Vaikų rinkinukai leido suprasti, kas į užduotį pažiūrėjo atsakingai ir visą vasarą rinko prisiminimus, kas tai padarė paskutinę minutę, kam ši kūrybinė užduotis nieko nereiškė. Vaikų prisiminimai padėjo sudaryti kelionių pagal veiklas sąrašą. Net nustebau, kad mes visi šią vasarą turėjome net vienuolika įvairių išvykų! O kokios buvo pačios populiariausios, atskleidžia apklausos diagrama ir atostogų rinkinukų koliažas.
Po smagių prisiminimų labai tiko užduotis „ATOSTOGŲ DIENORAŠTIS“ , padėjusi atrasti dar daugiau kelionės būdų ir įdomių veiklų.
korsigita 