Prieveiksmis – korsigita

Būdvardis, Daiktavardis, Dalelytė, Ištiktukas, Jaustukas, Jungtukas, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Prielinksnis, Prieveiksmis, Skaitvardis, Veiksmažodis, Įvardis

„ĮDARBINTI“ SALDAINIAI

Publikuota 21 balandžio, 202227 gegužės, 2022 sukurta korsigita

Apie saldainius pamokoje seniai norėjau parašyti. Tas noras dar sustiprėjo gavus dovanų iš Šiaulių pieniškų šokoladukų „Šiauliai šnek“ rinkinuką. Tačiau užsitęsusi pandemija vis stabdė reportažo rašymą, kadangi viena iš pamokos užduočių būdavo atliekama prekybos centruose ieškant įvairių kalbos dalių pavadinimų. Šiuo atveju – saldainių. Išgirdusi, kad nuo gegužės 1 dienos atšaukiama nepaprastoji padėtis, pasivaikščiojimą po parduotuves vėl grąžinsiu. Ar žinote, kiek daug kalbos pažinimo dalykų galima perduoti mokiniams vaišinantis saldainiais arba apžiūrinėjant jų asortimentą parduotuvių lentynose?!

Pradėsiu nuo minėto rinkinuko, pristatančio unikalų šiaulietišką dialektą, tinkantį kalbant apie tarmes, apie Lietuvos etnografinius regionus, kalbos kultūros klaidas ir kt. Šokoladukų popierėliai pasitarnaus ir veiksmažodžio nuosakų nagrinėjimui.

Nuotraukų galerijoje užfiksuoti saldainiai tinka tikrinių daiktavardžių mokymui. Tai – ne visi mūsų šalyje gaminami saldainiai. Reikės kurią dieną nufotografuoti saldainius „Miglė“. Gal turite daugiau minčių? O gal ir nuotraukų? Mielai jas priimčiau į savo galeriją.

Įvardžių skyrių ir kaitymo temas puikiai iliustruoja ši nuotrauka. Beje, įvardžių parduotuvių lentynose galima rasti labai daug. Tad pabandykite išsiųsti vaikus į prekybos centrus. O gal išeisite pasidairyti visi kartu?! Dairydamiesi atkreipkite dėmesį ir į parduotuvių pavadinimus. Juose galima rasti ne tik kalbos dalių, bet ir ne vieną klaidą 😉

Prekybos centre galima mokytis ir įvardžiuotinių būdvardžių. Jų mokiniai lentynose ras ne vieną.

Platesnį parduotuvių asortmentą esu įtraukusi ir į interaktyvią Quizizz viktoriną „KALBOS DALYS“. Ją kol kas sudaro tik aštuoni klausimai, bet tikiuosi, kad greitai pasipildys naujais 🙂

Daugiau apie lietuvių kalbos dalis:

„KORTELĘ PAIMKI, ŽODELĮ PARINKI“

LIETUVIŲ KALBOS DALYS ARBA ANTRAS DAIKTŲ GYVENIMAS

Antonimai, sinonimai, Būdvardis, Daiktavardis, Literatūra, Morfologija, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Prieveiksmis, Vadovavimas klasei, Veiksmažodis

IŠ KLASĖS Į LITERATŪROS SOSTINĘ ANYKŠČIUS

Publikuota 17 spalio, 2020 sukurta korsigita

Literatūros klasiko Antano Baranausko literatūrinio palikimo paieškos bandant apglėbti Puntuko akmenį, žingsniuojant medžių lajų taku virš garsiojo Anykščių šilelio, stengiantis prisiminti ekspozicijose esančią informaciją apie šilelio augalus ir gyvūnus, dairantis aplink 35 metrų aukščio apžvalgos bokšte; pažintis su senovės Lietuvos gyvenimą liudijančiais eksponatais Arklio muziejuje; pasinaudojimas galimybe pajusti visatos begalybę ir tuo pačiu suvokti klasės sistemos prasmę virtualiai skriejant „Cosmos“ Paukščių Taku; bendrystės išbandymas painiuose Labirintų parko kambariuose; jėgų pasitikrinimas Pramogų ir sporto centre „Kalita“; lietuvių kalbos žinių gilinimas sprendžiant galvosūkius, žodyno plėtimas netikėtais arklio plauko spalvų pavadinimais; smagus bendravimas autobuse ir kitos įdomybės… Štai taip kultūrinio ugdymo dieną praleido mano mokiniai! Kelionės įspūdžius perteikė nuotraukos, o vaikų emocijas ir žinias – grįžus į mokyklą užpildytas kelionės dienoraštis, kuriame matytus vaizdus mokiniai apibūdino daiktavardžio galininku, elgesį kelionės metu įsivertino būtojo kartinio laiko pirmojo asmens veiksmažodžiais, o savijautą – būdvardžiais ir prieveiksmiais.

Daugiau idėjų rasite įraše „ANYKŠČIŲ ŠILELIS“

Apklausos, Daiktavardis, Idėjos kalendorinėms šventėms, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Nepriklausomybės diena, Prieveiksmis, Sintaksė ir skyryba, Vadovavimas klasei

„KELIAS Į NEPRIKLAUSOMYBĘ!“

Publikuota 11 vasario, 20208 kovo, 2020 sukurta korsigita

Noriu pasidžiaugti tinklaraščio Idėjų paštas autorės sukurta ir nemokamai dalijama užduotimi, skirta Lietuvos nepriklausomybės dienai. Kadangi dirbu su vaikais, turinčiais įvairiapusių raidos sutrikimų, kelią į nepriklausomybę papildžiau ir pažintinių procesų lavinimo, ir lietuvių kalbos pažinimo užduotimis. Vieni, perėję kelią pagal užduoties autorės sumanymą, spalvino atitinkamą skaičių žyminčius langelius kartodami (arba mokydamiesi) spalvų pavadinimus. Kiti gilino žinias apie krypties prieveiksmius aprašydami kelią, vedantį aukštyn arba žemyn, sukantį kairėn arba dešinėn. Pildydami tuščius langelius žodžiais vaikai prisiminė šventės pavadinimą, jos prasmę, kartojo žodžių darybą, tikrinių daiktavardžių rašybą, skyrybos ženklų sakinio gale vartojimą.

20200211_090855 Stebint su malonumu dirbančius vaikus, galvoje kilo daug užduotį apibūdinančių žodžių. Iš pradžių juos rašiau, vėliau kilo noras pasiteirauti savo skaitytojų nuomonės, todėl pridedu trumpą apklausą apie užduotį „KELIAS Į NEPRIKLAUSOMYBĘ!“.

Daugiau įrašų panašia tema:

KĄ SLEPIA VĖLIAVOS? NAUJA!

KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ

ĄŽUOLO PASAKOJIMAI

Būdvardis, Daiktavardis, Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Prieveiksmis, Sintaksė ir skyryba, Skaitvardis, Vientisinis sakinys, Žodžių daryba, Žodžių junginys, Įvairūs

PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ

Publikuota 16 spalio, 20173 sausio, 2019 sukurta korsigita

Ketvirtį amžiaus atidavus sutrikusios klausos vaikams sužinoti, kad reikės mokyti girdinčiųjų klasę – nemenkas išbandymas. O klasę vaikų, turinčių elgesio, emocijų, dėmesio sutrikimų – jau ir iššūkis. Su tokiomis mintimis sutikau 2016 m. vasarą, atnešusią ne tik daug nerimo, bet ir didžiulį įkvėpimą, virtusį eiliuota mokymo priemone „Pasaka apie kelionę į aukštesnę klasę“.

Dirbdama nedidelėje kurčius ir neprigirdinčius vaikus ugdančioje mokykloje turėjau privilegiją matyti juos nuo pat parengiamosios klasės, stebėti, kaip jie auga, iš pradinių klasių mokytojų sužinoti viską apie jų žinias, pomėgius, charakterio bruožus ir kitus svarbius dalykus. Tačiau naująją penktą klasę sudarė iš įvairių ugdymo įstaigų susirinkę vaikai, apie kuriuos galėjau pasiskaityti tik Pedagoginės psichologinės tarnybos išvadose ir rekomendacijose, kurios sufleravo, kad tai, kas tiko klausos negalią turintiems vaikams, naujokams visiškai netiks.

Norėdama sužinoti, su kokiu žinių ir gebėjimų bagažu atvyksta mano naujieji mokiniai, pradėjau mintyse dėlioti šaunios trijulės – Romo, Urtės ir Austėjos kelionę į aukštesnę klasę. Dirbdami su šia pasaka, mes visi kartu pasitikrinome pradinėse klasėse įgytas žinias ir gebėjimus, o vaikų reakcija į keturiolika pasakoje esančių užduočių atskleidė ir jų silpnybes bei stiprybes, parodė, kas jiems tinka, ko ateityje reikėtų vengti, leido suprasti, kaip ir kam pritaikyti atnaujintą lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrąją programą, kokius metodus ir darbo būdus parinkti pamokoms.

Pasakos posmeliuose slepiasi ne tik lietuvių kalbos užduotys, ji atlieka ir auklėjamąjį vaidmenį, skiepija vertybes, o po šį savaitgalį vykusių Pasakų terapijos mokymų, galiu sakyti, kad turi ir terapinį poveikį. 24–36 puslapyje rasite teksto suvokimo užduočių, kuriomis galėsite papildyti pamoką arba pasiūlyti vaikams jas atlikti namuose.

Kas sugulė į šį darbą, pabandžiau sudėti į skaidres, tačiau kilus klausimams, neaiškumams ar abejonėms, visada esu pasirengusi atsakyti, paaiškinti ir padėti, nes tikrovėje jau susidūriau su tokiomis situacijomis, kada žmonės nelabai supranta, ko iš jų nori užduoties autorius. Kadangi mintyse dėlioju antros pasakos siužetą, priimsiu ir kritiką, padėsiančią sukurti geresnę mokymo priemonę.

APIE PASAKĄ

Nors pasaka buvo kurta konkrečių sutrikimų turintiems vaikams, tačiau ją siūlau ir normalios raidos pradinių klasių mokinukams, mėgstantiems netradicines užduotis, norintiems pagilinti turimas žinias. Šiaulių universiteto profesorė, 8 klasės lietuvių kalbos vadovėlio bendraautorė Giedrė Čepaitienė prieš keletą metų mums sakė, kad vaikui nėra nieko nuobodesnio už žodį kartojimas. Ypač, pabrėžė ji, gabiems vaikams, sėkmingai įveikusiems temą ar kursą, kurį mokytoja kažkodėl vėl siūlo pakartoti. Juk daug įdomiau eiti ten, kur dar nesi buvęs, todėl ši pasaka galėtų būti puiki žinių įtvirtinimo priemonė, nieko bendra neturinti su tuo nuobodžiuoju žodžiu 🙂 Su pasakos herojais galima keliauti ir pamokų metu, ir neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, ir individualiose pratybose. Juk turėtų būti visai smagu kartu su Romu, Urte ir Austėja sužinoti, kad tikrai esi vertas aukštesnės klasės mokinio vardo!

PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ

Daugiau įrašų panašia tema:

REBEKA UNA „AŠ ESU TOMAS, SEKLYS“ (NAUJA!)

MOKAUSI SKAITYTI IR SUPRASTI

„KASPARAS, KAČIŲ PRINCAS“

PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS

Būdvardis, Daiktavardis, Dalelytė, Ištiktukas, Jaustukas, Jungtukas, Metodinės priemonės, Morfologija, Prielinksnis, Prieveiksmis, Skaitvardis, Veiksmažodis

LIETUVIŲ KALBOS DALYS ARBA ANTRAS DAIKTŲ GYVENIMAS

Publikuota 29 sausio, 201628 kovo, 2016 sukurta korsigita

Pasibaigus 2015 metams, mokykloje susikaupė nemažai senų kalendorių. Verčiamų, pagamintų iš storo kokybiško popieriaus kalendorių nekilo ranka išmesti. Savaitę pragulėję ant mano stalo jie pakišo naują idėją, padėsiančią mokymosi sunkumų turintiems mokiniams.

Šiandien vienas iš kalendorių virto kalbos dalių bloknotu, kuris vieniems padės prisiminti visų vienuolikos kalbos dalių pavadinimus, kitiems pasufleruos jų klausimus, tretiems pagelbės skiriant vienas kalbos dalis nuo kitų, dar kitiems palengvins užduotis, prašančias pateikti įvairių lietuvių kalbos dalių pavyzdžių.

LIETUVIŲ KALBOS DALYS