Paskelbta Apklausos, Idėjos kalendorinėms šventėms, Metodinės priemonės, Naujienos, Vadovavimas klasei, Valentino diena

AR VALENTINO DIENA GALI PAKENKTI?

     Sutinku, kad Šv. Valentino diena nėra mūsų šventė, bet juk galima švęsti ir savas (ką tikrai nuoširdžiai darome), ir rasti laiko paminėti pasaulyje populiarias dienas. Ypač jeigu ta diena kelia pačius gražiausius jausmus: meilę, norą apsikabinti, rasti gražų žodį…

     Taip nusprendžiau prisiminusi šią dieną savo mokykloje. Dominuojanti raudona spalva mokinių ir mokytojų aprangoje, sėkmingai sužaistas Gerumo žaidimas, violetinės (mano mėgstamiausios) spalvos atvirukas, dvi tulpės (visai nesvarbu, kad viena tuoj pat nulūžo), aukštyn kojomis priklijuota maža blizganti širdutė ir būrelis penktokėlių, kantriai laukiančių, kada galės su manimi apsikabinti. Sakykite, ką norite, bet aš manau, kad šypsenos, draugiškas apsikabinimas, geros emocijos, iš visos širdies sukurtas atvirukas Valentino dienos proga tikrai niekam nepakenkė ir nepakenks!

     O kokia jūsų nuomonė?    

Daugiau įrašų panašia tema:

SUDUŽUSIŲ ŠIRDELIŲ KLUBAS
KURKIME ŽAIDIMĄ KARTU!  
VALENTINO DIENA: ŠVĘSTI AR NEŠVĘSTI?!
VIENA ŠVENTĖ KITĄ ŠVENTĘ VEJA, O MES VĖL MOKOMĖS SU ŠIRDELĖM!
SMAGI IR NAUDINGA VALENTINO DIENOS VEIKLA
UŽDUOTYS MAŽIESIEMS VALENTINO DIENOS GERBĖJAMS  
JEI NEDRĮSTATE PARODYTI SAVO JAUSMŲ, MEILĘ GALIMA IŠREIKŠTI IR TOKIU BŪDU 
VALENTINO DIENA SU CRAYOLA 
Paskelbta Apklausos, Daiktavardis, Idėjos kalendorinėms šventėms, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Nepriklausomybės diena, Prieveiksmis, Sintaksė ir skyryba, Vadovavimas klasei

„KELIAS Į NEPRIKLAUSOMYBĘ!“

     Noriu pasidžiaugti tinklaraščio Idėjų paštas autorės sukurta ir nemokamai dalijama logoužduotimi, skirta Lietuvos nepriklausomybės dienai. Kadangi dirbu su vaikais, turinčiais įvairiapusių raidos sutrikimų, kelią į nepriklausomybę papildžiau ir pažintinių procesų lavinimo, ir lietuvių kalbos pažinimo užduotimis. Vieni, perėję kelią pagal užduoties autorės sumanymą, spalvino atitinkamą skaičių žyminčius langelius kartodami (arba mokydamiesi) spalvų pavadinimus. Kiti gilino žinias apie krypties prieveiksmius aprašydami kelią, vedantį aukštyn arba žemyn, sukantį kairėn arba dešinėn. Pildydami tuščius langelius žodžiais vaikai prisiminė šventės pavadinimą, jos prasmę, kartojo žodžių darybą, tikrinių daiktavardžių rašybą, skyrybos ženklų sakinio gale vartojimą. 

20200211_090855     Stebint su malonumu dirbančius vaikus, galvoje kilo daug užduotį apibūdinančių žodžių. Iš pradžių juos rašiau, vėliau kilo noras pasiteirauti savo skaitytojų nuomonės, todėl pridedu trumpą apklausą apie užduotį „KELIAS Į NEPRIKLAUSOMYBĘ!“.

Daugiau įrašų panašia tema:

KĄ SLEPIA VĖLIAVOS? NAUJA!
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
ĄŽUOLO PASAKOJIMAI

Paskelbta Apklausos, Idėjos kalendorinėms šventėms, Naujienos, Valentino diena

VALENTINO DIENA: ŠVĘSTI AR NEŠVĘSTI?!

Šią savaitę savo laisvalaikį paskyriau širdučių piešimui. Idėja kilo vis dažniau Širdis _2internetinėje paieškos sistemoje iššokant Valentino dienos pavadinimui ir įvairiems šios šventės simboliams. Nors mano kuriamos priemonės tikslas – emocinio intelekto ugdymas, tačiau neslėpsiu, kad širdelių idėją pasufleravo artėjanti vasario mėnesio šventė. Žinau, kad tą dieną mokykloje dominuos raudona spalva, vaikų drabužiai ir net žandai bus apklijuoti širdelėmis, o linksma nuotaika visiškai nesiderins su mokytojų pastangomis suteikti mokiniams naujų ar įtvirtinti jau turimas žinias. Štai kodėl į ugdymą įtraukiu širdeles, į kurias dažnas skeptikas žiūri su nepasitenkinimu ir vis primena, kad tai ne mūsų šalies šventė. Etnologas Libertas Klimka, paklaustas, ar ši šventė Lietuvoje prigijo, atsakė dviprasmiškai: ir taip, ir ne. Tas dviprasmiškumas lyg ir suteikia pasirinkimo teisę. Tad norintys švęsti tegul švenčia, o nepritariantys lai nesmerkia švenčiančių 😉

O koks jūsų požiūris į  Valentino dieną?  

Daugiau įrašų panašia tema:

GERUMO ŽAIDIMAS NAUJA!
SUDUŽUSIŲ ŠIRDELIŲ KLUBAS 
VIENA ŠVENTĖ KITĄ ŠVENTĘ VEJA, O MES VĖL MOKOMĖS SU ŠIRDELĖM!
SMAGI IR NAUDINGA VALENTINO DIENOS VEIKLA
UŽDUOTYS MAŽIESIEMS VALENTINO DIENOS GERBĖJAMS  
JEI NEDRĮSTATE PARODYTI SAVO JAUSMŲ, MEILĘ GALIMA IŠREIKŠTI IR TOKIU BŪDU 
VALENTINO DIENA SU CRAYOLA

 

Paskelbta Apklausos, Naujienos, Rugsėjo 1-oji

GANDRAMS IŠSKRIDUS…

gandrai 3

     Ištuštėjus Lietuvos laukams tampa aišku, jog vasarą keičia ruduo. Nors gandrų išskridimo diena nuo seno buvo laikoma rugpjūčio 24-ąja minima šv. Baltramiejaus diena, tačiau ornitologai keletą metų iš eilės pastebi, kad mūsų mėgstami paukščiai dėl neaiškių priežasčių į tolimą kelionę išsiruošia gerokai anksčiau. Tai patvirtino ir mano paskutinės vasaros kelionės. Rugpjūčio 19 d. dar džiaugiausi gandrų būriais, sekančiais laukuose dirbančias mašinas, tačiau 21 dieną keliaudama iš Talino į Klaipėdą pamačiau vieną vienintelį balų gražuolį. Todėl šiandien, važiuodama magistrale Klaipėda–Kaunas–Vilnius, atidžiai stebėjau laukus ir miškus, bet, deja, nebesutikau nei vieno gandro… 

     Gimtinę palikę gandrai priminė ne tik apie rudenį, bet ir apie artėjančius naujus mokslo metus. Labai įdomu, kokiomis mintimis juos pasitinka ir maži, ir dideli. Pasirinkdami vieną ar kelis trumputės apklausos atsakymus pasidalinkite savo nuotaikomis ir jausmais 🙂  

 

 

Paskelbta Apklausos, Naujienos, Rugsėjo 1-oji

JAU LAIKAS Į MOKYKLĄ.?!

Ar ilgesnės, ar trumpesnės, ar šiltesnės, ar vėsesnės, ar aktyvios, ar pasyvios vasarosanketa2 atostogos visada turi pabaigą. Raudonuose rėmeliuose kasdien besikeičiantys kalendoriaus skaičiai signalizuoja, kad iki mokslo metų pradžios lieka vis mažiau dienų.

Mieli mokiniai, tėveliai ir mokytojai, kviečiame atlikti pirmuosius namų darbus!

1. Komentaruose rašykite, kokį skyrybos ženklą paliktumėte šio įrašo pavadinime?

2. Dalyvaukite apklausoje.

 

 

 

Paskelbta Apklausos, Literatūra, Metodinės priemonės

ŠIUOLAIKINIO JAUNIMO POŽIŪRIO Į LIETUVIŲ KALBOS SVARBĄ TYRIMO ANALIZĖ

Atlikti tokį tyrimą paskatino to paties pavadinimo tekstas Jolitos Levickienės ir Mildos Pošiūtės-Žebelienės literatūros vadovėlyje, skirtame 9 klasės mokiniams, turintiems klausos sutrikimą. Tekste pateikta Kauno Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Irenos Kaklauskienės tyrimo analizė. Stebint aktyviai diskutuojančius mokinius, kilo mintis pakartoti šį tyrimą. Kad apklausos metu nekiltų nesusipratimų, literatūros pamokos tema buvo integruota į lietuvių gestų kalbos pamoką, kadangi mokymas sudaryti klausimus abiejose kalbose labai skiriasi.

Klaipėdos Litorinos mokyklos devintokai apklausė septynis 6–8 klasių mokinius. Jiems buvo užduoti aštuoni iš dešimties tekste buvusių klausimų. Kadangi devintokams reikėjo patiems atlikti tyrimo analizę, jie į apklausą neįtraukė klausimo, prašančio pateikti pasiūlymų, galinčių padaryti lietuvių kalbos mokymąsi malonų ir reikalingą. Nesudomino jų ir klausimas, kurio atsakyme reikėjo pasakyti, kaip respondentai rūpinasi kalbos išsaugojimu. Tai rodo, kad mokiniai nemėgsta atvirų klausimų, todėl renkasi lengviausią variantą, susidedantį iš trijų atsakymų: taip, ne, nežinau.

Beje, šitas tyrimas buvo devintos klasės mokinių namų darbas. Atlikdami jį mokiniai mokėsi užduoti klausimus, fiksuoti atsakymus. Apklausos metu buvo plečiamas žodynas, kartojamos tiesioginės kalbos skyrybos taisyklės, prisimenama, kaip kurti apklausos diagramas. Rašau apie tai, nes niekaip neišeina iš galvos praėjusią savaitę inernete audringą skaitytojų bangą sukėles Armino Himmelratho straipsnis apie kovą su namų darbais.

Smagu, kad apklausti mokiniai nėra abejingi lietuvių kalbai. Nors vaikų gimtoji kalba yra gestų kalba, tačiau jiems nesvetimos ir lietuvių kalbos problemos. Tik vieno klausimo jaunesniųjų klasių mokiniai nesuprato. Tai buvo klausimas apie kalbos mirtį. Todėl šią savaitę pamokas pradėsiu nuo David Crystal knygos „Kalbos mirtis“, Vilnius: Tyto alba, 2005.

Paskelbta Apklausos, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Sintaksė ir skyryba, Specialistams ir tėvams

JUODOSIOS PEDAGOGIKOS LABIRINTE: Į KOVĄ SU NAMŲ DARBAIS

     Dienraštyje „Klaipėda“ publikuotas straipsnis apie namų darbų skyrimą sukėlė dviprasmiškų minčių. Jamegeltonas bloknotas pasakojama apie Vokietijoje gyvenantį rašytoją Arminą Himmelrathą, kuris savo knygoje „Namų darbai, ne, ačiū!“ dalijasi mintimis apie namų darbų žalą mokiniams ir jų šeimos nariams.

     Gilintis į namų darbų temą rašytojas pradėjo suvokęs, kiek prarado laiko ir nervų įtikinėdamas savo tris vaikus atlikti mokytojų užduotus darbus. Remdamasis mokslininkų tyrimais rašytojas išsiaiškino, kad namų darbai ne tik nedaro jokios įtakos mokinių žinioms, bet yra nenaudingi ir beprasmiški. Kadangi esu mokytoja, nieko keisto, jog nesutinku su šiuo teiginiu. Manau, kad dirbdami namuose vaikai prisimena pamokoje išeitą temą, pagilina žinias, mokosi jas pritaikyti praktiškai. Tikiu, kad dauguma šiuos žodžius pavadins tradicinėmis šabloniškomis frazėmis, todėl pabandysiu jas iliustruoti pavyzdžiais. Skaitydama su septintokais Ulfo Starko knygos „Sikstenas“ ištraukas, pasiūliau jiems namuose sukurti saugaus elgesio atmintinę mažiems vaikams. Kuriant atmintinę paprašiau vartoti liepiamosios nuosakos veiksmažodžius. Smagu buvo skaityti vaikų darbus! Atmintinėse radau ne tik perspėjimų apie slypinčius pavojus, bet ir paliepimų neliesti vyresniųjų brolių ir seserų daiktų, nesiskųsti tėvams, netrukdyti bendrauti su draugais ir pan. Šios atmintinės priminė, kad konkurencinė kova tarp brolių ir seserų vis dar tebevyksta. Beje, man taip pat teko pereiti jaunesniojo vaiko šeimoje kančios kelius 😀

     Nenaudinga? Nesutinku, nes mokiniai net nepajuto, kaip pagilino gebėjimą vartoti liepiamosios nuosakos veiksmažodžius savo kalboje. Beprasmiška? Ne, nes niekada nepakenks dar kartą prisiminti, kokie pavojai gali slypėti artimoje aplinkoje.

     Remdamasis sociologų išvadomis knygos autorius teigia, kad silpnesni mokiniai, matydami, jog jų žinios atsilieka nuo kitų vaikų pasiekimų, neberuošia namų darbų, o gerai besimokantieji stropiai juos atlieka, todėl jis siūlo alternatyvą namų darbams: referatų rašymą, mėgstamų kompiuterinių žaidimų žaidimą, skaitymo minutes ir pan. Manau, kad autorius nieko naujo nepasakė, nes šiuolaikiškai dirbantis mokytojas gana seniai namų darbus keičia mokiniams patrauklia veikla. Pateikiu dar pavyzdį – mokydamiesi tiesioginės kalbos skyrybos, mano mokiniai kuria interaktyvius komiksus. Nenaudinga? Nesutinku, nes nemokamai internete platinamos komiksų kūrimo programos padeda vaikams žaismingai įtvirtinti taisykles. Betikslis laiko leidimas? Prieštarauju! Juk kurdami dialogus mokiniai plečia savo žodyną. Beprasmiška? Ne, nes pamėgtus šaudymus ir gaudymus vaikai iškeičia į vaizduotę ir kūrybiškumą lavinančią veiklą.

     Informacinėms technologijoms vis sparčiau užimant kiekvieną mūsų gyvenimo minutę, reikėtų jas visapusiškai išnaudoti mokinių lavinimui, nes jos yra patrauklios, nenuobodžios ir įtraukiančios. Ir dar galvoju, kad reikėtų rečiau vartoti žodžių junginį „namų darbai“, pabandykime pakeisti jį į pasiūlymus namuose sukurti, sukonstruoti, surasti, suskaičiuoti, išbandyti, ištirti, išrinkti, apklausti, apžiūrėti, apgalvoti ir pan.

Edukologės socialinių mokslų dr. Austėjos Landsbergienės mintys apie namų darbus pradinėse klasėse.

Namų darbų tema taip pat buvo gvildenta čia ir čia.

namų darbai

Paskelbta Apklausos, Metodinės priemonės

REGIONINĖ KONFERENCIJA „SĖKMĖ PAMOKOJE“

Išgirdusi regioninės konferencijos pavadinimą, iš karto supratau, kad turėsiu galimybę susipažinti su sėkmingomis pamokomis, sužinoti apie naujus mokymo(si) metodus, pasisemti originalių idėjų, nes mokytojų kūrybiškumas yra begalinis.

Nuojauta neapvylė. Pirmojo pranešimo autoriai – Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijos muzikos mokytojai – savo sėkmės istoriją išmušė trankiais perkusininkų orkestro ritmais. Pakilus į tribūną jaunutei „Versmės“ progimnazijos psichologei, sukirbėjo abejonė, kuo gi ji sudomins patyrusių pedagogų auditoriją. Abejonės išsisklaidė išgirdus merginos pranešimo tikslą – pakalbėti apie mokytojo motyvacijos kėlimą. Nuolat besirūpindami krentančia mokinių motyvacija, dažnai užmirštame, kad nemotyvuotas mokytojas yra viena iš pagrindinių to kritimo priežasčių. Kartu su versmiečiais keliaujant po Mažąją Lietuvą, kolegei, pradinių klasių mokytojai Erlandai Rimšienei, kilo mintis pratęsti šią kelionę ir  mokykloje. Nors gyvename Mažojoje Lietuvoje, tačiau ji turi didelę ir įdomią istoriją, todėl tikiu, kad būsimas projektas bus ne mažiau įdomus nei matytas konferencijoje.

Lietuvos edukologijos universiteto Socialinio ugdymo katedros doc. dr. Aurimo Juozaičio pranešimo klausiausi antrą kartą. Pirmą kartą jį išgirdau „Paramos kolegai“ (angl. ”Peer Coaching“) modelio išbandymo baigiamojoje konferencijoje. Šiandien dr. A. Juozaitis įrodė, jog mokytojas privalo nuolat mokytis, kad suspėtų su nuolat besikeičiančiu informacijos srautu ir taptų savo mokiniams to srauto navigatoriumi.

Po pertraukos, kurios metu vaišinomės kelionės po Mažąją Lietuvą dalyvių pagamintu sūriu – kėžiu, konferencijos dalyviai išsisklaidė po įvairias sekcijas. Tai vienas iš liūdniausių renginio momentų, nes supranti, kad vienu metu gali dalyvauti tik vienoje sekcijoje. Tačiau lituanistų sekcijoje apmaudas išsisklaidė klausantis kolegų minčių apie sėkmingas pamokas, įdomiausius jų momentus, vaikų reakcijas į netradicinius ugdymo metodus. Atrodė, kad įvadinėje pamokos dalyje, kurioje stengiamasi sudominti mokinius būsima pamoka, esu išbandžiusi visus būdus, tačiau po „Versmės“ progimnazijos pranešimo „Gera pradžia – pusė darbo“, mano pasitikėjimo kartelė smuktelėjo žemyn. Bet dėl to neliūdėjau, nes supratau, kad vėl turėsiu kuo stebinti savo mokinius. Aš šioje sekcijoje pratęsiau sausio mėnesį pradėtą apklausą apie mokymo ir žaidimo santykį pamokoje. Pristatydama pamoką, kur visose jos dalyse buvo naudojami žaidimai, bandžiau išsiaiškinti, ar žaidimas pamokoje yra efektyvi mokymo priemonė, ar tik brangaus pamokos laiko švaistymas. To pasiteiravau ir kolegų prašydama įrašyti vietoj daugtaškių, jų nuomone, tinkamiausią žodelį.

O Jus, mieli skaitytojai, kviečiu peržiūrėti sausio mėnesio apklausos rezultatus ir dar kartą padaryti savo išvadas.