Prieš pristatydama puikią avatarų kūrimo programą noriu, kad išrinktumėte geriausiai mane atspindintį avatarą. Juos kūrė mano mokiniai, sureagavę į bandymą sukurti savo pačios atvaizdą. Pareiškę, kad man nepavyko, su malonumu įsitraukė į varžytuves, kurios nugalėtojui pažadėjau prizą. Tad padėkite išrinkti nugalėtoją! Atsidėkodama už aktyvų balsavimą netrukus pasidalinsiu smagia avatarų kūrimo programėle ir jos galimybėmis pamokose.
Smalsu, ar bandėte įžiebti pasakų girliandą? Kaip sekėsi, jei bandėte, kurios užduotys patiko, o kurių net nebandėte atlikti, nes nesudomino? Žinau, kad labai sunku prišnekinti palikti atsiliepimą, bet gal galėtumėte atsakyti į keturis trumpus klausimus?!
Taip vadinosi paskutinis iš 24 mano išklausytų meno terapijos seminarų, kuriuos vedė žymi Rusijos specialistė, pedagogikos mokslų daktarė Liudmila Lebedeva. Atkreipiu dėmesį į žodį išklausytų, kadangi seminarų yra žymiai daugiau. Tiesiog pagal kvalifikacijos kėlimo programą „Meno terapijos metodai psichologiniame konsultavime, socialiniame ir pedagoginiame darbe bei sveikatos apsaugoje“ («Методы арт-терапии в психологическом консультировании, социально-педагогической работе и здравоохранении»), man reikėjo dalyvauti 22 seminaruose, kad įgyčiau teisę savo darbe taikyti meno terapijos metodus 🙂
Į meno terapijos pasaulį panirau ne pirmą kartą. Pirmoji pažintis su meno galia prasidėjo prieš trejetą metų. Psichologės iš Baltarusijos Jelenos Belinskajos mokymuose buvo išbandytas ne vienas L. Lebedevos metodas. Šį kartą teko laimė dirbti su pačia unikalių metodikų autore, kuri pavergė ne tik savo profesionalumu, bet ir nuoširdžiu paprastumu, atvirumu, noru dalintis.
Mane domina pedagoginė meno terapijos kryptis, todėl žinau, kad daugelį naujų metodų pritaikysiu savo darbe, nes kūrybinis darbas dažnai pasako daugiau nei žodžiai. Literatūros pamokose meno terapija padeda mums įvertinti kūrinių herojus, suvokti jų poelgius, kurie kartais atrodo neapgalvoti, lengvabūdiški, beprasmiai, tačiau tinkamas meno terapijos metodas leidžia įsijausti į veikėjų būsenas ir suprasti, kad iš pradžių atrodęs kvailas poelgis turi labai gilią prasmę. Meno terapija papildo ir kalbos pažinimo pamokas, padėdama lengviau perprasti žodžių darybos ypatumus, leisdama pastebėti reikiamas gramatines kategorijas, leksines reikšmes… Meno terapija ne vienam mokiniui palengvina rašymo „kančias“, nes menas išlaisvina pasąmonėje prisnūdusį ir savo šlovės valandos laukiantį kūrybiškumą.
Daug meno terapijos metodų išbandžiau klasės valandėlėse ir net tėvų susirinkimuose. Daug meno terapijos metodų aptariu ir savo vedamuose seminaruose. Džiugiai nustebino Liudmilos Lebedevos pademonstruotas filmuko ir meno terapijos derinys! Tad dabar į įvairius trumpus, bet labai prasmingus vaizdo reportažus žiūriu visiškai kitaip. Apie tai žadu papasakoti ateinančiais mokslo metais, nes mintyse ir kompiuterio ekrane jau dėlioju naujo seminaro, skirto socialiniam ir emociniam ugdymui, kontūrus. Manau, kad ne vienam kils noras pamatyti, išbandyti ir įsitikinti meno terapijos, socialinių filmukų ir STEAM poveikiu savimonės, savitvardos, socialinio sąmoningumo, tarpusavio santykių įgūdžių, atsakingo sprendimų priėmimo formavimui.
O dabar trumpas testas jums, mano skaitytojai. Parašykite komentaruose, ką matote nuotraukoje. Vėliau pasidalinsiu savo mokinių pastebėjimais ir trumpai aprašysiu mano galvoje kilusią vienos iš Liudmilos Lebedevos metodikų interpretaciją.
Daugiau įrašų panašia tema:
Vasario 5 dieną pasidalinusi mintimis apie pažintį su programa „Flippity“ ir pasiteiravusi, ar būtų norinčių išmokti su ja dirbti, sulaukiau nemažo susidomėjimo. Taip pasielgiau, nes seniai jaučiau, kad man trūksta postūmio surizikuoti. Surizikuoti tikrąja to žodžio prasme, kadangi nežinau, kaip tą dieną elgsis interneto tinklo tiekėjai, kiek susirinks dalyvių, koks bus jų požiūris į mano siūlomą programą ir pan. Tačiau žengus vieną žingsnį, reikia kelti koją antrajam. Todėl skubu pasidalinti pranešimu, jog kovo 8 ir 9 dienomis kviečiu į nuotolinį seminarą 🙂
Kviečiu ir įsivaizduoju, kaip skaitantys šiuos žodžius svarsto, ar jiems to reikia. Todėl pasinaudojau viena „Flippity“ siūloma užduotimi ir sukūriau testą „PROGRAMOS „FLIPPITY“ MOKYMAI“, kuris tikrai padės apsispręsti – reikia registruotis į mano mokymus ar galima gyventi ir be jų.
Daugiau apie žodžių darybą:
PRIESAGOS IR UGDYMAS KARJERAI NAUJA!
DOMINO ŽAIDIMAS „VIETŲ PAVADINIMAI“ NAUJA!
RUDŽIO NUOTYKIAI IR PAMOKĖLĖS APIE DAIKTAVARDŽIO SKAIČIUS
Sakmės, legendos ir padavimai yra labai artimi pasakojamosios tausosakos žanrai, todėl atskirti juos nėra lengva. Pavyzdžiui, 5 klasės skaitiniuose, skirtuose klausos sutrikimą turintiems mokiniams, istorija apie Vilniaus įkūrimą vadinama padavimu, o internetiniuose šaltiniuose – legenda.
Mano mokiniai šias sąvokas taip pat painioja, todėl iškėlę klausimą – pasakojimas apie Vilniaus įkūrimą yra legenda ar padavimas – pradėjome atsakymo paieškas. Kad vaikai suprastų sakmių, padavimų ir legendų skirtumus, parinkau jiems skirtingų žanrų tekstų: vadovėlyje esančias sakmes „Kodėl Saulė šviečia dieną, o Mėnuo naktį“ ir „Kodėl katė paėdus prausias“; „Legendą apie Klaipėdos vardą“ ir padavimą „Marčiupis“. Skaitydami stengėmės atrasti išskirtinių bruožų, padedančių atpažinti kūrinio žanrą. Kad tarp tų bruožų nepaklystų, sukūriau lentelę. Skaitydami konkretų kūrinį mokiniai atitinkama spalva pažymi, jų nuomone, tinkamas teksto dalis. Jeigu skaitoma vadovėlyje, galima pasinaudoti spalvotomis figūromis, lipdukais, sagomis, kaladėlėmis ir kt. Tokia veikla ne tik padeda skirti pasakojamosios tautosakos žanrus, bet ir skatina įsigilinti į skaitomą tekstą.
Mokant sutrikusios klausos mokinius, ypatingai daug dėmesio skiriama aktyvaus ir pasyvaus žodyno plėtimui, sąvokų suvokimui, gramatinės kalbos struktūros įsisavinimui. Šis darbas neįmanomas be vaizdinės informacijos, formuojančios sąvokas ir vaizdinius, padedančios mokytis kalbos. Nuotolinio mokymosi metu vaizdinė informacija ne tik prisideda prie kalbos lavinimo, ji palengvina žinių įsisavinimą mokantis savarankiškai. Todėl sakmę „Kodėl katė paėdus prausias“ perkėliau į trumpą filmuką, sakmės apie Saulę ir Mėnulį skaitymui pasinaudojau „Google“ bendrovės socialiniame tinkle Youtube rastu į gestų kalbą išverstu filmuku. Tiems, kam gestų kalba neaktuali, gali žiūrėti Animotuko TV kūrinį.
#Nuotoliniam mokymui
Interaktyviu Quizizz testu patikrinau vaikų žodynėlio žinias.
Su „Legenda apie Klaipėdos vardą“ mano mokiniai susipažino skaitydami skaitmeninę knygutę, papildytą naudinga ir įdomia informacija, teksto suvokimo ir kalbos pažinimo užduotimis.
#Nuotoliniam mokymui
Kadangi šį rudenį su mokiniais lankėmės Anykščiuose, kelionės prisiminimus atgaivinome padavimu apie Marčiupio upelį ir akmenį. Kodėl ne apie Puntuką, paklausite? Pirma, šio akmens istoriją, tautosakos žanrą ir kitus faktus aiškinsis devintokai. Antra, būtent šis padavimas atskleidžia pagrindinį padavimų bruožą – tragizmą.
O kunigaikščio Gedimino sapno skaitymui rekomenduoju pasitelkti vos minutės trukmės, bet labai menišką Lietuvos sostinės įkūrimą vaizduojantį animacinį filmuką.
Ir nepamirškite kartu su vaikais skaitydami spalvinti teksto vietas, padėsiančias sužinoti, kas yra Gedimino sapną ir Vilniaus įkūrimą aprašantis kūrinys – legenda ar padavimas. O sėkmingai atliktą darbą galima vainikuoti STEAM užduotimi – Gedimino pilies statyba.
Daugiau apie nuotolinį mokymą(si):
Daugiau pamokų planų ir idėjų:
Sutinku, kad Šv. Valentino diena nėra mūsų šventė, bet juk galima švęsti ir savas (ką tikrai nuoširdžiai darome), ir rasti laiko paminėti pasaulyje populiarias dienas. Ypač jeigu ta diena kelia pačius gražiausius jausmus: meilę, norą apsikabinti, rasti gražų žodį…
Taip nusprendžiau prisiminusi šią dieną savo mokykloje. Dominuojanti raudona spalva mokinių ir mokytojų aprangoje, sėkmingai sužaistas Gerumo žaidimas, violetinės (mano mėgstamiausios) spalvos atvirukas, dvi tulpės (visai nesvarbu, kad viena tuoj pat nulūžo), aukštyn kojomis priklijuota maža blizganti širdutė ir būrelis penktokėlių, kantriai laukiančių, kada galės su manimi apsikabinti. Sakykite, ką norite, bet aš manau, kad šypsenos, draugiškas apsikabinimas, geros emocijos, iš visos širdies sukurtas atvirukas Valentino dienos proga tikrai niekam nepakenkė ir nepakenks!
O kokia jūsų nuomonė?
Daugiau įrašų panašia tema:
Noriu pasidžiaugti tinklaraščio Idėjų paštas autorės sukurta ir nemokamai dalijama 
užduotimi, skirta Lietuvos nepriklausomybės dienai. Kadangi dirbu su vaikais, turinčiais įvairiapusių raidos sutrikimų, kelią į nepriklausomybę papildžiau ir pažintinių procesų lavinimo, ir lietuvių kalbos pažinimo užduotimis. Vieni, perėję kelią pagal užduoties autorės sumanymą, spalvino atitinkamą skaičių žyminčius langelius kartodami (arba mokydamiesi) spalvų pavadinimus. Kiti gilino žinias apie krypties prieveiksmius aprašydami kelią, vedantį aukštyn arba žemyn, sukantį kairėn arba dešinėn. Pildydami tuščius langelius žodžiais vaikai prisiminė šventės pavadinimą, jos prasmę, kartojo žodžių darybą, tikrinių daiktavardžių rašybą, skyrybos ženklų sakinio gale vartojimą.
Stebint su malonumu dirbančius vaikus, galvoje kilo daug užduotį apibūdinančių žodžių. Iš pradžių juos rašiau, vėliau kilo noras pasiteirauti savo skaitytojų nuomonės, todėl pridedu trumpą apklausą apie užduotį „KELIAS Į NEPRIKLAUSOMYBĘ!“.
Daugiau įrašų panašia tema:
Šią savaitę savo laisvalaikį paskyriau širdučių piešimui. Idėja kilo vis dažniau 
internetinėje paieškos sistemoje iššokant Valentino dienos pavadinimui ir įvairiems šios šventės simboliams. Nors mano kuriamos priemonės tikslas – emocinio intelekto ugdymas, tačiau neslėpsiu, kad širdelių idėją pasufleravo artėjanti vasario mėnesio šventė. Žinau, kad tą dieną mokykloje dominuos raudona spalva, vaikų drabužiai ir net žandai bus apklijuoti širdelėmis, o linksma nuotaika visiškai nesiderins su mokytojų pastangomis suteikti mokiniams naujų ar įtvirtinti jau turimas žinias. Štai kodėl į ugdymą įtraukiu širdeles, į kurias dažnas skeptikas žiūri su nepasitenkinimu ir vis primena, kad tai ne mūsų šalies šventė. Etnologas Libertas Klimka, paklaustas, ar ši šventė Lietuvoje prigijo, atsakė dviprasmiškai: ir taip, ir ne. Tas dviprasmiškumas lyg ir suteikia pasirinkimo teisę. Tad norintys švęsti tegul švenčia, o nepritariantys lai nesmerkia švenčiančių 😉
O koks jūsų požiūris į Valentino dieną?
Daugiau įrašų panašia tema:
Ištuštėjus Lietuvos laukams tampa aišku, jog vasarą keičia ruduo. Nors gandrų išskridimo diena nuo seno buvo laikoma rugpjūčio 24-ąja minima šv. Baltramiejaus diena, tačiau ornitologai keletą metų iš eilės pastebi, kad mūsų mėgstami paukščiai dėl neaiškių priežasčių į tolimą kelionę išsiruošia gerokai anksčiau. Tai patvirtino ir mano paskutinės vasaros kelionės. Rugpjūčio 19 d. dar džiaugiausi gandrų būriais, sekančiais laukuose dirbančias mašinas, tačiau 21 dieną keliaudama iš Talino į Klaipėdą pamačiau vieną vienintelį balų gražuolį. Todėl šiandien, važiuodama magistrale Klaipėda–Kaunas–Vilnius, atidžiai stebėjau laukus ir miškus, bet, deja, nebesutikau nei vieno gandro…
Gimtinę palikę gandrai priminė ne tik apie rudenį, bet ir apie artėjančius naujus mokslo metus. Labai įdomu, kokiomis mintimis juos pasitinka ir maži, ir dideli. Pasirinkdami vieną ar kelis trumputės apklausos atsakymus pasidalinkite savo nuotaikomis ir jausmais 🙂
korsigita 