Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA

     Vėl pradėjęs veikti Slaptųjų agentų klubas, pasinaudojęs Bobų vasaros šiluma, spalio 9 dieną išvyko tirti pirmosios šių mokslo metų bylos. Šį kartą ne nusikaltėlių reikėjo ieškoti, bet atrasti per du šimtus metų skaičiuojantį pirmąjį kraštotyros muziejų. Užduotis ne iš lengvųjų, juk per tiek metų pėdsakų galėjo ir nebelikti! Laimė, mūsų ieškomam muziejui, saugiai įsikūrusiam po stikliniais gaubtais, išnykimas negresia. Priešingai, naudodamiesi literatūros vadovėlyje skaitytu tekstu, gautomis užuominomis „Dionizas Poška ir Baublių muziejus“, interaktyviu edukaciniu žaidimu bei pasivaikščiojimu po rudens spalvomis pasipuošusį Dionizo Poškos dvarą kartu su mokiniais prikėlėme iš užmaršties Lietuvos istorinius ir  XIX amžiaus žemaičių bajorų kultūrinio sąjūdžio faktus.

     Muziejuose lankausi dažnai, tačiau šio muziejaus darbuotojai rakinant Baublio duris, per kūną perbėgo šiurpulys. Gal tokį jausmą sukėlė mintis apie statinio ir jo statytojo draugystę, gal prisiminimai apie pagonių garbinamus medžius, o gal galimybė pamatyti šimtmečius menančius eksponatus?..  

     Mokiniai taip pat jautėsi neįprastai. Gabija kelis kartus perklausė, ar mes tikrai vaikštinėjame po atstatytą medinę toje pačioje vietoje stovėjusią tarpukario mokyklą. Paulių domino kaulai, kurie jo literatūros vadovėlyje priskiriami mamutui, tačiau po 2012 metų mokslininkų tyrimo jie „atiteko“… mėlynajam banginiui! Berniukams buvo įdomu sužinoti, kaip XVIII amžiuje veikė vandens malūnas, pabandyti pakelti bent vieną girnų pusę. Ne vienam buvo netikėta sužinojus, kiek daug garsių žmonių kilo iš šito krašto.

     Detektyvinės paieškos baigėsi Kaltinėnų kapinėse. Tiesa, baigėsi ne visai sėkmingai, nes nesugebėjome antkapyje rasti garsiojo užrašo, bylojančio apie Dionizo Poškos nuveiktus darbus. Žodžių iš istorijos neištrinsi, todėl dalinamės nors ir nerastu, bet labai svarbiu lietuvių kalbai liudijimu

Žinok, ateivi, jog tas kapas yra

Tikro žemaičio ir garbingo vyro,

Kurs kalbą mūsų ištaisyti troško,

O pats vadinos Dionizas Poška.

Daugiau idėjų pamokoms rasite:

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS (NAUJA!)
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS

 

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.