LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS

Kada Slaptųjų agentų klubo nariai gavo keistą užduotį – pagal senas nuotraukas atrasti du uostamiesčio pastatus – jie nežinojo, kad ieško buvusių spaustuvių ir kad tos paieškos nuves iki pat Nemuno, į Martyno Jankaus gimtinę. Mokiniai žinojo, kad Martynas Jankus Prūsijoje įkūrė lietuvišką spaustuvę, žinojo, kad ten buvo leidžiamas pirmasis lietuviškas laikraštis „Varpas“, tačiau nežinojo, kad pirmoji M. Jankaus spaustuvė buvo Ragainėje, tačiau ją teko perkelti į Tilžę. Nežinojo vaikai ir to, kad gyvendamas ir ūkininkaudamas Bitėnuose spaustuvės savininkas negalėjo tinkamai vadovauti leidybai, todėl bankrutavo ir spaustuvė už skolas buvo parduota. Tačiau tai Martyno Jankaus nepalaužė, tad 1893 metais jis įkūrė mažytę spaustuvę savo gimtinėje, Bitėnų kaime. Maža spaustuvė atliko didelį darbą – joje iki 1909 metų gotišku ir lotynišku šriftu buvo spausdinami lietuviški laikraščiai, žurnalai, knygos, kalendoriai, atsišaukimai. Žinant, kad lietuviškos spaudos draudimas pasibaigė 1904 metais, galima daryti išvadą, jog Martyno Jankaus spaustuvė labai daug prisidėjo prie lietuviško rašto išsaugojimo.

Sujaudinti spaustuvininko žygdarbių vaikai pagarbiai apžiūrėjo jo kapą, aplankė Vydūno amžinojo poilsio vietą, pasidžiaugė Kristijono Donelaičio, Martyno Mažvydo ir Liudviko Rėzos atminimo įamžinimu. Daug lietuvybės pėdsakų jaunieji agentai rado ir Martyno Jankaus muziejaus kieme, vaikštinėdami po Mažosios Lietuvos paveikslų sodą. Iš pradžių vieną eksponatą, senas medines duris, visi priskyrėme populiariam fantastiniam nuotykių filmui „Narnijos kronikos“, tačiau pravėrę jas supratome smarkiai klydę, nes užrašai ant jų bylojo apie skalvių gentį, apie Mažvydo ir kitų šviesuolių nešamą žodį iš Tilžės ir Ragainės, apie lietuvių kasdienybę, gamtos grožį ir begalinę meilę Lietuvai.

Pakilę ant Rambyno kalno prisiminėme senuosius baltų dievus: pilkame akmenyje įamžintą ugnies ir teisingumo dievą Perkūną, rusvame – gyvybės ir vaisingumo dievą Patrimpą, juodame – Patulą, baltų požemio ir mirusiųjų dievą. Bandėme pažvelgti ir į kitą Nemuno pusę, kurioje jau yra Rusija, tačiau tirštas rūkas neleido nieko įžiūrėti. Tas rūkas įaudrino vaikų vaizduotę primindamas, kokius sunkumus turėjo įveikti knygnešiai, bandydami apeiti rusų žandarų saugomas vietas. Mokiniai suprato, kad vienas iš tų kelių buvo Nemunas.

Nuščiuvę, susimąstę palikome Lietuvos istorijai svarbias vietas ir pasukome link garsiosios Raganų eglės, kuri šiais metais Europos medžių rinkimuose pateko į įspūdingiausių medžių dešimtuką! Ieškodami audros nulaužto aštuoniolikto eglės kamieno pėdsakų, pasidžiaugėme, kad medžio įspūdingumas dėl to nesumenko, ji vis dar primena šluotą – raganų skraidymo įrankį. Juk pagal vieną iš legendų ši eglė ir yra į žemę įsmeigta sužaliavusi šluota, kurią užmiršo senosios skalvių genties jaunuolį įsimylėjusi raganaitė.

Taip Slaptųjų agentų klubo nariai atgamino lietuviškos spaudos istoriją ir užbaigė antrąją šių mokslo metu bylą. Vaikų darbu buvo sužavėtas ir mažasis Sibiro haskių veislės šunelis, su viltimi žvelgęs į mūsų automobilio vidų lyg norėdamas tapti pirmuoju klubo keturkoju agentu 😀

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS