Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS

     Kada Slaptųjų agentų klubo nariai gavo keistą užduotį – pagal senas nuotraukas atrasti du uostamiesčio pastatus – jie nežinojo, kad ieško buvusių spaustuvių ir kad tos paieškos nuves iki pat Nemuno, į Martyno Jankaus gimtinę. Mokiniai žinojo, kad Martynas Jankus Prūsijoje įkūrė lietuvišką spaustuvę, žinojo, kad ten buvo leidžiamas pirmasis lietuviškas laikraštis „Varpas“, tačiau nežinojo, kad pirmoji M. Jankaus spaustuvė buvo Ragainėje, tačiau ją teko perkelti į Tilžę. Nežinojo vaikai ir to, kad gyvendamas ir ūkininkaudamas Bitėnuose spaustuvės savininkas negalėjo tinkamai vadovauti leidybai, todėl bankrutavo ir spaustuvė už skolas buvo parduota. Tačiau tai Martyno Jankaus nepalaužė, tad 1893 metais jis įkūrė mažytę spaustuvę savo gimtinėje, Bitėnų kaime. Maža spaustuvė atliko didelį darbą – joje iki 1909 metų gotišku ir lotynišku šriftu buvo spausdinami lietuviški laikraščiai, žurnalai, knygos, kalendoriai, atsišaukimai. Žinant, kad lietuviškos spaudos draudimas pasibaigė 1904 metais, galima daryti išvadą, jog Martyno Jankaus spaustuvė labai daug prisidėjo prie lietuviško rašto išsaugojimo.   

     Sujaudinti spaustuvininko žygdarbių vaikai pagarbiai apžiūrėjo jo kapą, aplankė Vydūno amžinojo poilsio vietą, pasidžiaugė Kristijono Donelaičio, Martyno Mažvydo ir Liudviko Rėzos atminimo įamžinimu. Daug lietuvybės pėdsakų jaunieji agentai rado ir Martyno Jankaus muziejaus kieme, vaikštinėdami po Mažosios Lietuvos paveikslų sodą. Iš pradžių vieną eksponatą, senas medines duris, visi priskyrėme populiariam fantastiniam nuotykių filmui „Narnijos kronikos“, tačiau pravėrę jas supratome smarkiai klydę, nes užrašai ant jų bylojo apie skalvių gentį, apie Mažvydo ir kitų šviesuolių nešamą žodį iš Tilžės ir Ragainės, apie lietuvių kasdienybę, gamtos grožį ir begalinę meilę Lietuvai.

     Pakilę ant Rambyno kalno prisiminėme senuosius baltų dievus: pilkame akmenyje įamžintą ugnies ir teisingumo dievą Perkūną, rusvame – gyvybės ir vaisingumo dievą Patrimpą, juodame – Patulą, baltų požemio ir mirusiųjų dievą. Bandėme pažvelgti ir į kitą Nemuno pusę, kurioje jau yra Rusija, tačiau tirštas rūkas neleido nieko įžiūrėti. Tas rūkas įaudrino vaikų vaizduotę primindamas, kokius sunkumus turėjo įveikti knygnešiai, bandydami apeiti rusų žandarų saugomas vietas. Mokiniai suprato, kad vienas iš tų kelių buvo Nemunas.

     Nuščiuvę, susimąstę palikome Lietuvos istorijai svarbias vietas ir pasukome link garsiosios Raganų eglės, kuri šiais metais Europos medžių rinkimuose pateko į įspūdingiausių medžių dešimtuką! Ieškodami audros nulaužto aštuoniolikto eglės kamieno pėdsakų, pasidžiaugėme, kad medžio įspūdingumas dėl to nesumenko, ji vis dar primena šluotą – raganų skraidymo įrankį. Juk pagal vieną iš legendų ši eglė ir yra į žemę įsmeigta sužaliavusi šluota, kurią užmiršo senosios skalvių genties jaunuolį įsimylėjusi raganaitė.   

     Taip Slaptųjų agentų klubo nariai atgamino lietuviškos spaudos istoriją ir užbaigė antrąją šių mokslo metu bylą. Vaikų darbu buvo sužavėtas ir mažasis Sibiro haskių veislės šunelis, su viltimi žvelgęs į mūsų automobilio vidų lyg norėdamas tapti pirmuoju klubo keturkoju agentu 😀

  LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS

Daugiau įrašų panašia tema:

INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ (NAUJA!)
SNAIGIŲ LABORATORIJA  (NAUJA!)
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Mokiniai, Naujienos, Vadovavimas klasei, Įvairūs

KAS NETILPO Į REPORTAŽĄ APIE TREČIĄJĮ KŪRYBINĮ-PAŽINTINĮ KONKURSĄ „JEI BENDRAI VISI JUDĖSIM, MIESTO PASLAPTĮ ĮSPĖSIM“

     Emocijoms nurimus, įspūdžiams susigulėjus, keistai tuštumai atsiradus, norisi vėllogo 1 mintimis sugrįžti į pusmetį trukusius kūrybinius darbus.

     Kurdama trečiojo konkurso užduotis likau ištikima renginio idėjai ir formatui, tad dalyviams vėl teko sulaukti interneto kanalais atkeliavusios užduoties ir pradėti nuotykių kelionę, kuri šiais metais buvo pakankamai ilga. Tačiau, priešingai nei praėjusiais metais, nesulaukėme jokių nepasitenkinimo komentarų, kadangi visi žinojo, jog šis konkursas dedikuojamas sportui. Taigi pasirinkę keturis labiausiai mūsų miestą garsinusius objektus, nukėlėme konkurso dalyvius į senovės baltų ir Antikos mitus, kadangi uostamiesčio sporto klubai vieningai pasirinko dievų ar su jais susijusių daiktų pavadinimus. Kokius? Iššifruokite užduotis ir sužinosite.

1 užduotis

2 užduotis

3 užduotis

4 užduotis

     Jeigu patiko pirmųjų dviejų konkursų idėjos, į klasės, grupės, komandos ar šeimos renginius drąsiai įtraukite ir trečiojo konkurso temą. Dviračiais, paspirtukais, riedlentėmis ar riedučiais aplankydami keturis uostamiesčio sporto klubus, atgaivinsite ir sielą, ir kūną, nes nieko nėra maloniau už bendravimą su artimais žmonėmis.

     Jei mano žodžiais dar abejojate, pasižiūrėkite nuotaikingą filmuką, kuriame slapta kamera užfiksuotos nesuvaidintos emocijos, džiaugsmas ir azartas 😀 

     Plačiau apie konkursą skaitykite portale Vakarų ekspresas.

     Pavartyti baigiamojo renginio nuotraukų albumą galima Klaipėdos Litorinos mokyklos Facebook puslapyje.

Daugiau skaitykite:

JEI BENDRAI VISI JUDĖSIM, MIESTO PASLAPTĮ ĮSPĖSIM

JEI BENDRAI VISI JUDĖSIM, MIESTO PASLAPTĮ ĮSPĖSIM 2

 

 

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Žodžių daryba

PAMOKA GAMTOS IR BALTŲ DIEVŲ PRIEGLOBSTYJE

     Atsivertę sutrikusios klausos mokiniams skirtą literatūros vadovėlį, devintokai mintimis nusikėlė į pagonybės laikus, kad išsiaiškintų, kuo skiriasi mitologinės ir etimologinės sakmės. Atsakymus atrasti padėjo ne tik vadovėlio tekstas, bet ir pagonių garbinti dievai, jaukiai susibūrę prie švento aukuro Baltų mitologijos parke.

     Senąsias Baltų kultūros vertybes atskleidžiantį parką, įsikūrusį Kretingos raj., Sausdravų km.,  žino ne kiekvienas. Prieš ketvertą metų apie jį paklausta Šiaulių universiteto etimologijos dėstytojo Nerijaus Brazausko ir aš nustebusi gūžtelėjau pečiais, todėl dabar laikau savo pareiga atvežti vaikus į šventovę, kurioje galima susipažinti, apžiūrėti ir net pajusti Baltų dievų buvimą.

     Eidami verpstės forma išsidėsčiusiais pažintiniais takais devintokai turėjo surasti nurodytus dievus, prisiminti savo tautos papročius ir tuo pačiu pakartoti žodžių darybą. Studijuodami parko žemėlapį, mokiniai aplankė visus ratus, sprendė užkoduotas užduotis. Vaikams padėjo ne tik sukauptos žinios, juos globojo net ir oras, kadangi lietus prisiminė, jog jam reikia lyti mums jau beeinant iš velnių ir vėlių buveinės, išgąsdinusios Gabiją nejaukiai tyvuliuojančiu juodo vandens tvenkiniu. Beje, Gabija nesugebėjo rasti savo deivės, nors ugnies ir namų taku praėjome ne vieną kartą, todėl pasiūliau jai pagalbos ieškoti deivės Lados glėbyje. Kokį norą sugalvojo mergaitė, nežinau, tačiau mačiau, kad pasivaikščiojimas Baltų takais nuvijo nepasitenkinimą dėl neatskleistos ugnies deivės paslapties.   

     O susitikimas su dievu Ragučiu išblaškė paskutines abejones, nes linksmasis aludarių globėjas pakvietė vaikus pasisukti savo statinaitėse. Atrodo, kad miške slėpėsi ir grybautojų globėjas, kadangi į parką mus vežęs vairuotojas prisirinko kibiriuką baravykų ir kazlėkų 🙂