Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Neįprasto margučio idėja kilo nusprendus dalyvauti mokinių STEAM erdvinių dekoracijų parodoje „Spalvingos STEAM Velykos 2022“. Pamačiusi, kiek naudos davė ši veikla, skubu dalintis su jumis, kad spėtumėte iki Velykų su savo ugdytiniais sukurti ką nors panašaus. O kurti buvo verta, nes mokiniai tapo tikrais inžinieriais: jiems patiems reikėjo nubraižyti labirintą, pagal brėžinį sukarpyti ir sudėlioti šiaudelius. Vėliau visus juos perkelti ant margučio pagrindo ir karštais klijais priklijuoti. Dirbdami aptarėme klimato kaitos problemas, prisipažinome, kad anksčiau mūsų naudoti kokteilių šiaudeliai pridarė Žemei daug žalos. Nors šiuo metu visi stengiamės naudoti popierinius šiaudelius, imti ir išmesti plastikinių negalėjome, nes jau žinome, kiek laiko plastikas yra. Tad išpirkome savo kaltę sukurdami smagų, tvarumo idėjas propaguojantį velykinį labirintą. Iš pradžių margučio autoriai sakė, kad jis skirtas mažiems vaikams, bet vėliau pripažino, jog smagu pažaisti ir vyresniems. Idėja padovanoti žaidimą mažiesiems bendruomenės nariams prisideda prie emocinio ir socialinio lavinimo. Belieka konstatuoti faktą, kad naujasis margutis tinka ir mokslams, ir gyvenimo vertybių diegimui, ir smagiam laiko praleidimui.
Kovo 15 dieną mokykloje vykusi Jaunojo mokslininko diena buvo skirta vandeniui. Vaikai labai mėgsta eksperimentus su vandeniu, todėl klasėje sukūrėme keletą gamtos reiškinių: viesulą, lietaus debesį, sniego pūgą ir vaivorykštės juostą. Vaivorykštės juosta šiandien atliko ypatingą vaidmenį, kadangi eksperimentų diena sutapo su vienu svarbiu įvykiu – į mano klasę atvyko berniukas iš Ukrainos. Norėdama padėti ir jam, ir kitiems mokiniams atsipalaiduoti ir suartėti, vaivorykštės auginimo eksperimento pagrindu sukūriau savo variantą – dviejų šalių vėliavų susitikimą.
Nuspalvinę popierinio rankšluosčio galus Lietuvos ir Ukrainos vėliavų spalvomis, mokiniai bandė atspėti, kokia susiliejusių vėliavų spalva dominuos. Neatspėjo niekas, nes eksperimentas pasibaigė tikrai netikėtai – susitikusių vėliavų spalvos nesusiliejo. Toks rezultatas suteikė puikią progą pakalbėti su mokiniais apie draugystę, pagarbą šalies simboliams. Nors karo temos šiandien vengėme, tačiau spalvingas eksperimentas padėjo suprasti, kad niekas neturi teisės brautis į svetimą teritoriją, todėl į savo socialinio ir emocinio lavinimo kolekciją pridedu dar vieną STEAM eksperimentą, padėsiantį vaizdžiai pademonstruoti konfliktų sprendimo galimybes.
Tokios sunkios pamokos neturėjau nei aš, nei mano kolegė, istorijos mokytoja Kristina Rimkienė, nei Klaipėdos Litorinos mokyklos sutrikusios klausos 5–10 klasių mokiniai, atsiliepę į tarptautinę pilietinę seminarų rengimo iniciatyvą – vesti nuotolines pamokas Ukrainos vaikams. Iniciatyvos autorius – mokslininkas Charlie Moreno Romero – pasiūlė organizuoti tokius užsiėmimus, kuriuose karo siaubą išgyvenantys vaikai galėtų pabendrauti ir pasidalinti savo išgyvenimais, emociškai atsigautų ir nors trumpam pamirštų jų šalį ištikusią negandą.
Užsiregistravusios vesti pamoką nežinojome, kiek ir kokių vaikų prisijungs, todėl supratome, kad gali tekti improvizuoti. Taip ir nutiko, kada ekrane išvydome mažų vaikučių veidus. Į savo pamoką, kurią pavadinome „Sukurkime pasaką kartu!“, įtraukėme pasakos ir dailės terapijų elementų, galinčių padėti išlieti susikaupusį nerimą ir baimę, atsipalaiduoti ir paieškoti išeities iš tokios sudėtingos situacijos. Gal pavadinimas, o gal trumpa anotacija paskatino mažųjų tėvus jungtis būtent į mūsų pamoką, tačiau jie tikrai nenusivylė, nes klaipėdiečių dėka vaikai tapo neilgos, bet gražios pasakos autoriais. Autorystės teisę jiems suteikė mano sukurtas žaidimas, kurio metu, laikantis pasakos kūrimo formulės, vaikai galėjo išsirinkti pasakos personažą, veiksmo vietą ir laiką, transportą, stebuklingus atributus ir padėjėjus. Esame dėkingos vyresniesiems pamokos dalyviams, supratingai užleidusiems savo pasirinkimo galimybę kitoje ekrano pusėje sėdintiems vaikams, kuriems atverti langelius buvo be galo smagu. Tai liudijo nuolatiniai komentarai: „aš dar nesirinkau; ir aš taip pat; ar galima dar kartą rinktis…“.
Pasiūlymas iliustruoti sukurtą pasaką buvo sutiktas su džiaugsmu, kurį tuoj pat pakeitė nerimas, kadangi vaikai neturėjo tokio popieriaus lapo, kokį laikiau savo rankose. Neturėjo jie ir spalvų, todėl piešiniai buvo piešiami parkeriu ar paprastu pieštuku. Žiūrint į juos, kirbėjo mintis, kad bėgdami iš savo namų vaikai nespėjo nieko pasiimti. Žaidimas lėmė pagrindiniams herojams – drąsiam berniukui ir bjauriajam ančiukui – debesėliu pakilti į kalnus. Ir visai nesvarbu, kad kalnai buvo nespalvoti, vaikų piešiniuose jie atrodė kaip išsigelbėjimas nuo to, kas šiandien vyksta žemėje.
Aptariant pasakas pokalbis ne kartą nukrypo į šoną, nes mažiesiems svečiams norėjosi pasidalinti savo įspūdžiais apie darželį ir mokyklą, kurių šiuo metu jie negali lankyti dėl vykstančio karo. Skaudu buvo girdėti iš vaikiškų lūpų tokį žiaurų paaiškinimą. Kadangi pagrindiniai pasakos veikėjai turėjo net 101 pagalbininką – būrį dalmatinų, vaikai su užsidegimu atsakinėjo į klausimus ir apie savo augintinius. Didelį įspūdį mažiesiems paliko mūsų mokinių gestai ir pirštų abėcėlė, vėliau jie patys kantriai ir nuoširdžiai mokė mus ukrainietiško atsisveikinimo… Toks ir buvo iniciatyvos tikslas – suteikti vaikams teigiamų emocijų, šilto bendravimo, palaikymo ir vilties. Ekrane esančių vaikų veidukai švytėjo, mojuodami rankomis ir spalvingais piešiniais jiems šypsojosi ir litoriniečiai, Bet tik išsijungus kamerai, vieni nuščiuvo, kiti stengėsi nuslėpti ašaras, o treti, tarp kurių buvau ir aš, pravirko… Nors pastaruoju metu vis kalbama apie visuomenę ištikusią vertybių krizę, drįstu nesutikti, nes šypsenos ekrane ir liūdesys už jo atskleidė mano auklėtinių žmogiškąsias vertybes ir parodė, kaip per vieną pamoką jie ūgtelėjo.
Nors dažnai sakau, kad sukūrusi vienai klasei užduotį, nemėgstu jos kartoti su kitais metais atėjusiais mokiniais, tačiau prie kai kurių jų vis dėlto ne kartą sugrįžtu, nes jos turi ypatingą vertę – ir moko, ir suteikia vertybių, kurių kartais jokiuose vadovėliuose nerasi.
Net septynis kartus apsisukus metų ratui, pajutau, jog laikas grįžti prie gražių žodžių pamokos. Pirma diena, kupina klausimų „Kam to reikia? O kokie žodžiai yra gražūs?“, nieko gero nežadėjo. Nelabai nudžiugino ir reakcija antrąją dieną: „Ką, ir vėl reikia?“. Trečią dieną buvau taip užsiėmusi, kad įėjusi į klasę ir skubiai ruošdamasi pamokai net krūptelėjau nuo netikėto klausimo: „Mokytoja, ar šitas žodis tinka?“. Apsidairiusi pamačiau, kad visi mano vaikai susikaupę rašo žodžius. Ketvirtą dieną atidarius klasės duris ir išgirdus: „Kas dar negavo lapelio žodžiams?“, per kūną perbėgo šiurpuliukas, o gerklėje jau ne pirmą kartą įstrigo graudulio kamuoliukas. Tie, kas nedirba su vaikais, mano emocijų galbūt nesupras. Apie tai pasakoju, nes žinau savo tinklaraščio auditoriją, nes su ja norisi dalintis sėkmės istorijomis🤗
Raktelio paieškos Valentino dienos išvakarėse padės vaikams pasitikrinti žinias apie būdvardį ir jo draugystę su daiktavardžiu. Būtent taip, mokydama vaikus derinti būdvardį su daiktavardžiu, vadinu šių kalbų ryšį. Valentino dienos išvakarėse žodis draugystė įgaus ypatingą reikšmę, todėl tikiuosi, kad trumpas žinių patikrinimo žaidimas bus žaidžiamas be įtampos ir su džiaugsmu.
Tai – ne vienintelė užduotis, pasislėpusi po vaikų mėgstama švente. Į akiratį patekusi origami pamokėlė, mokanti išlankstyti 3D besibučiuojančias lūpas, tuoj pat pasufleravo ir veiklų idėjas. Nuotolinių susitikimų ir video konferencijų organizavimo platformoje Zoom auklėtiniams parodžiusi savo lankstinį, nesitikėjau tokios reakcijos: jie juokėsi ir klausinėjo, ar turi savarankiškai namuose išlankstyti tokį pat darbelį, vėl juokėsi ir gestais mėgdžiojo popierinių lūpų veiksmus, vis tebesijuokdami sakė, kad tikrai nori išmokti lankstyti tokias neįprastas lūpas 💋 .
Tad klasės valandėlėje mes mokysimės ne tik origami meno, bet ir pasakyti vienas kitam gražių žodžių. Parašius šitą sakinį vaizduotėje iš karto iškilo tie, kurie galbūt neišdrįs to padaryti, tie, kurie dėl kalbos raidos specifikos gali nerasti reikiamų žodžių. Jei taip nutiks, gražių žodžių į vaikų lankstinius pridėsiu pati, jiems tereikės kitą dieną nežiūrint pasirinkti patikusias lūpas ir iš jų pasiimti gražius žodžius, kuriuos sudės į Valentino dienos sveikinimą. Būtinai pasinaudosiu ir Arno pasiūlymu. Išlankstę dar po vieną darbelį, įklijuosime liežuvį, ant kurio suguls ne žodžiai, o sakiniai. O po to galėsime prisiminti ir skyrybą. Ačiū, Arnuti, už idėją😘
Socialinio ir emocinio ugdymo lavinimui skirtas žaidimas padės suvokti jausmus ir būsenas, suprasti aplinkinių nuotaikas, išgyventi įvairias emocijas.
Žaisti galima po vieną, poromis, grupėmis.
Prieš pradedant žaisti, vaikams išdalijami akių ir lūpų rinkiniai. Žaidėjai pasirenka vieną iš keturių veikėjų: berniuką, mergaitę, širdelę ar emocijų veidelį.
Žaidimo variantai.
I. Vaikams siūloma pasukti ratą, perskaityti emocijos ar jausmo pavadinimą ir sukurti jo veiduką. Tikėtina, kad veidukai bus vaizduojami skirtingai, todėl vaikai gali gyvai pavaizduoti savo ir draugų emocijas. Tam tikslui reikėtų turėti asmeninius veidrodėlius. Sukūrus emociją, būtina aptarti, kada ir kodėl žmogus išgyvena panašų jausmą; geras ar blogas jis yra; kaip galima būtų padėti žmogui, jei jam to reikia; ar tu esi išgyvenęs tokį jausmą; jei taip, kada tai išgyvenai, kokios jo priežastys, kokios pasekmės ir pan. Rate yra daug nelengvų sąvokų, todėl, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų patirtį, galima pasigaminti savo ratą. Jei nesate ypatingas kompiuterio fanas, rekomenduoju pasigaminti jausmų korteles ir duoti vaikams išsitraukti.
II. Vaikai pasirenka vieną akių porą ir, keisdami veidelyje lūpas, stebi, kaip keičiasi akys, bando įvardinti atsiradusį jausmą, paiškinti savo mintis. Vėliau žaidžiama atvirkščiai – vaikai pasirenka vienas lūpas ir, keisdami veidelyje akis, stebi, kaip keičiasi jausmai ir emocijos, bando įvardinti atsiradusį jausmą, paiškinti savo mintis. Galima pasiūlyti nupiešti veidelyje antakius, kurie taip pat prisideda prie jausmų ir emocijų išraiškos veide. Kad nupiešti antakiai nusivalytų, veidelius rekomenduojama laminuoti, o piešimui naudoti nusivalančius baltos lentos rašiklius.
Pasiūlymas atkartoti jausmus tinka ir logopedinėms pratyboms, norint paįvairinti kalbos padargų mankštą, ir dailės, ir teatro pamokoms. Šį žaidimą galima naudoti aptariant literatūros kūrinius, žiūrėtus filmus, spektaklius, skaitytas knygas. Jis tiks ir patiks Valentino dienos gerbėjams. Tačiau didžiausią vertę, mano nuomone, žaidimas suteiks klasės valandėlėms, socialinio ir emocinio lavinimo užsiėmimams, Olweus programos įgyvendinimui.
„Sveikos mitybos piramidę tai tikrai gerai žinome!“ – galvoja visi iki tol, kol nereikia išvardinti jos dalių ir kiekvienoje dalyje esančių produktų. Taip nutiko ir mano auklėtiniams šiandien vykusiame Sveikatos ugdymo dienos užsiėmime. Dėliojant piramidę kilo didžiulės aistros, o joms prigesus išaiškėjo, kad mano mokiniai nežino, nuo ko prasideda makaronų kelias! Nors užsiėmimui buvau pasiruošusi planą A ir planą B, tačiau netikėtai greitai reikėjo sukurti planą C, nes vaikų atbuline tvarka vardinti makaronų kelio etapai sustojo ties miltais ir daugiau – nė iš vietos.
Rengdami mokymo priemones „Auk sveikas, vaike!“ pristatėme vaikams morkos, burokėlio, obuolio, pieno kelią. Šiandien mano mokiniai daugelio mėgiamą ir piramidėje ne paskutinį vaidmenį vaidinantį produktą piešiniais „palydėjo“ nuo didžiulio lauko ir mažyčių grūdelių jame iki gardaus patiekalo lėkštėje😋
O jūs ar esate susidūrę su panašiais netikėtumais? Ko nežinojo jūsų ugdytiniai?
Žodis laboratorija visada sužadina smalsumą, vaizduotėje piešdamas matytų filmų siužetus apie garuose ar dūmuose skendinčias patalpas, paslaptingai burbuliuojančius mėgintuvėlius, karštligiškai spindinčias mokslininkų akis, šaižius sirenų, perspėjančių apie galimą pavojų, garsus… Žinodama šio žodžio jėgą, pirmąją mokslo metų klasės valandėlę iš klasės perkėliau į STEAM laboratoriją. Kodėl STEAM? Todėl, kad šiame akronime esančios disciplinos tapo neatsiejama mano darbo dalimi. Tiesa, mokslai šiandien buvo kiek kitokie, paįvairinti šventiniais akcentais, kad pirmoji diena mokykloje paliktų gražius atsiminimus. O į šventinį popierėlį „įvyniotas“ akronimas padėjo tėvams suprasti, ką jų vaikai veikia pamokose, pažymėtose STEAM raidėmis.
SCIENCE (gamtos mokslai). Kad tėvai suprastų, koks svarbus yra jų indėlis į ugdymą, pasitelkiau difuzijos dėsnį. Pagal difuzijos dėsnį, aukštesnės koncentracijos dažų molekulės vandenyje juda į žemesnės koncentracijos skystį. Šiuo atveju dažai simbolizavo mokytojo perduodamas žinias. Į vandenį įlašinusi dažų, paaiškinau, kad kiekvienas mokytojas stengiasi perduoti savo žinias vaikams, tačiau vaikai jas įsisavina nevienodu greičiu. Tai iliustruoja iš lėto tirpstantys dažai. Kad procesas vyktų greičiau, dažnai prireikia pagalbos. Ją vaikams gali suteikti ir tėveliai, prisidėdami prie ugdymo proceso taip kaip lazdelė, padėjusi vandens molekulėms greičiau susitikti su dažų molekulėmis ir tolygiai nusidažyti.
TECHNOLOGY (technologijos). Technologijos buvo pasitelktos apklausai, kurią parengiau vaikų mėgstama programa Quizizz. Nuorodos į apklausą šį kartą nepridedu, nes ji buvo skirta mūsų šventei, tad ir klausimai tiko tik mums.
ENGINEERING (inžinerija). Šio sudėtingo, bet labai įdomaus mokslo pagrindinis tikslas yra rasti problemą ir jos sprendimo būdą. Inžinieriai yra nepaprastai kūrybingi žmonės! Kūrybingumo nestinga ir mano mokiniams. O ar turi inžinerinių gabumų jų tėveliai? Tai sužinojome pasidalinę į dvi – mokinių ir tėvų – komandas, kurioms reikėjo sukurti molekulinius statinius. Smagu buvo stebėti darnų vaikų darbą. Tai leido ir tėvams suprasti, kokia gera komanda tapo jų vaikai!
ARTS (menai). Kadangi ir šiais metais mano auklėtinių grupę sudaro vaikai nuo penktos iki dešimtos klasės, į meną taip pat buvo pažiūrėta šventiškai, bent taip manė pamokos dalyviai. Iš tiesų buvo pasitelktas vienas meno terapijos metodas. Pasiūliusi popieriaus lape karakuliais pavaizduoti savo nuotaiką grįžus į mokyklą, gavau daug įdomios informacijos, padėsiančios planuoti klasės vadovo darbą. Tėvų kūrinio nepridėjau, nes jį smarkiai pakoregavo vieno mokinio dvimetė sesutė 🙂
MATHS (matematika). Paskutinis šventės momentas buvo skirtas matematikos žinių patikrinimui. Mokiniai skaičiavo, kuri klasė, sudėjusi visų mokinių ūgį, yra aukščiausia. Planavau skaičiuoti ne mokinių ūgį, o amžių, bet pamačiusi, kaip paskutinę vasaros savaitę mūsų „Messenger“ gupėje vaikai dalijasi savo ūgio rezultatais, užduotį pakeičiau. Įdomiausia tai, kad dešimtokai nusileido ne vienai klasei. Tad aukščiausiai pagal bendrą ūgį komandai atiteko garbė iš savo tarpo išsirinkti visos grupės prezidentą!
O kad nauja mokslo metų pradžia nebūtų sunki, mano auklėtiniams padės STEAM vitaminai, suteiksiantys stiprybės, kantrybės, padėsiantys siekti žinių, leisiantys džiaugtis bendrais atradimais ir smagiais susibūrimais.
Kad mokslo šaknys nebūtų tokios karčios, pradėkime mokslo metus žaismingai 🙂 Smagi FLIPPITY VIKTORINApadės pereiti nuo atostogų prie mokymosi ritmo. O besisukantisMETŲ LAIKŲratas paskatins pasukti ir galvas, kad niekas nesusipainiotų tarp daugybės sezoninių reiškinių. Žinias apie rudenį vaikai galės pasitikrinti (gal ir papildyti) žaisdami žaidimą „APIE RUDENĮ“, sukurtą žaidimo „Kryžiukai-nuliukai“ principu. Nors žaidimas skirtas dviem žaidėjams, tačiau jis puikiai tiks ir dviem komandoms.
Užduotis „KĄ SLEPIA FIGŪROS“ primins, jog atėjo ruduo, kviečiantis visus į klases.
Vis dar tebegyvenantiems vasaros atostogų prisiminimais tikrai pravers dėmesio koncentraciją lavinantys užšifruoti rašteliai, kuriuos galima sukurti naudojantis „TERAPINE ABĖCĖLE“. Tiems, kas neturės laiko, siūlau pasinaudoti mano sukurtu rašteliu.
Užšifruoti galima ne tik tekstus. Jeigu gausite naują klasę, pasiūlykite vaikams susipažinti šifruojant vienas kito vardus. Užšifruota pamokos tema, užduotis, mįslė, patarlė ar reikalingas žodis taip pat prisidės prie vaikų motyvacijos kėlimo, susidomėjimo siūloma veikla. Tad šifruokite ir mėgaukitės!
Abėcėlės idėja gimė svarstant, kokias užduotis parengti pirmosioms mokslo metų pamokoms. Kadangi vis dar plaukiu meno terapijos bangomis, nusprendžiau mokymą suderinti su menu. Po vasaros atostogų vaikai ateis kupini įspūdžių, todėl jiems reikės pasiūlyti užduočių, padedančių susikoncentruoti ir nusiteikti darbui. Terapinė abėcėlė turėtų sudominti mano mokinius. Taip tvirtai kalbu, kadangi dar nė karto nesu rengusi panašios užduoties. Tiesa, ji šiek tiek primena darbą su užšifruotais tekstais, tačiau šį kartą jis bus visiškai kitokio pobūdžio. Naujovė, netikėtumas – viena iš būtinų meno terapijos sąlygų, tad labai tikiuosi, kad mano idėja pasiteisins.
Terapinė abėcėlė padės ne tik mokytis raidžių, bet ir lavins pažintinius procesus, būtinus sėkmingai vaiko raidai. Keisdami raides simboliais vaikai stiprins dėmesio koncentraciją, lavins atmintį, suvokimą, plėtos žodyną. Meno terapijos akcentai abėcėlėje išlaisvins vaikų vaizduotę, lavins kūrybiškumą.
Gebėjimas koncentruoti dėmesį palengvina vaikų mokymąsi, padeda tiksliau atlikti užduotis, atsirinkti reikiamą informaciją. Išlavinta dėmesio koncentracija turi teigiamos įtakos nerimo, streso mažinimui, padeda nuslopinti negatyvias emocijas, suteikia pasitikėjimo, kelia savivertę. Dėmesio reikalaujančios užduotys labai tinka hiperaktyviems vaikams: pratina juos prie veiklos be judesio, padeda kontroliuoti savo veiksmus, moko dirbti komandoje, kuria pasitikėjimu grįstus santykius.
Darbo su abėcėle būdai. 1. Rasti savo vardo raides raidžių-simbolių kortelėse ir nupiešti savo vardą. Susikoncentravimas į linijų, figūrų ir simbolių piešimą, į nuolat besikartojančius raštus, išvaduoja piešiantįjį nuo jį kamuojančių rūpesčių, nuo persekiojančių įkyrių minčių. Panašus poveikis jaučiamas meditacijos metu: žmogų užlieja vidinė ramybė, susitaikymas su pačiu savimi.
2. Pasidaryti daugiau abėcėlės kopijų, iškirpti atskirai raides ir paveikslėlius. Sudėti žodį ir pasiūlyti perskaityti jį naudojantis raidžių-simbolių kortelėmis. 3. Pasiūlyti patiems vaikams sudėti iš simbolių žodį ar sakinį ir pasiūlyti draugams jį perskaityti.
Ši abėcėlė gali paįvairinti visas, ne tik lietuvių kalbos, pamokas. Tikrai žinau, kad ją naudosiu klasės valandėlių metu. Mintyse kirba mintis pasiūlyti su ja pažaisti ir tėvų susirinkime. Man ji pasitarnaus ir socialinio-emocinio intelekto lavinimui, ir Olweus programos įgyvendinimui, nes tai tikrai efektingas įrankis įvairioms problemoms spręsti, konfliktams užgesinti, stresui sumažinti, nusiraminti ir atsipalaiduoti.
korsigita 