Ar galite patikėti, kad šios lėlės – berniukų darbas? Kodėl lėlės? Ką jos veikia lietuvių kalbos pamokose? Koks jų vaidmuo klasės valandėlėse? Kas jas sieja su STEAM ugdymu? Kokiai terapijos rūšiai jos priskiriamos?.. Klausimų daug, o atsakymų reikės šiek tiek palūkėti, nes šiandiena buvo tik netikėta pradžia įdomiame kelyje 😀
Šią savaitę mano mokiniai, kaip ir visos šalies vaikai, prisimena kovotojus už Lietuvos laisvę. Nors Laisvės gynėjų dienai skirtame užduočių rinkinuke yra tik vienas variantas, tačiau jis tiks ir mažiems, ir didesniems. Vieni galės dirbti savarankiškai, kitiems reikės pagalbos, tačiau pamokos mintis bus visiems vienoda – padėka už laisvę. Pilį reikia atsispausdinti ant vieno lapo iš abiejų pusių. Tada detales sukarpyti, kad vaikai galėtų sudėlioti vieną pilies pusę. Apverstą pilies dėlionę reikėtų suklijuoti, kad būtų patogiau spalvinti gėlę. Braukažodis padės prisiminti Sausio 13 dienos simbolio pavadinimą ir tuo pačiu praplės žodyną naujais gėlių pavadinimais.
„UŽKODUOTAS LAIŠKAS NUO LIETUVOS“ gali būti skaitomas šią savaitę, tačiau jis puikiai tiks ir vasario, ir kovo mėnesio šventėms. Laiško šifravimui reikalinga „Terapinė abėcėlė“. Džiaugiuosi, kad ji nenugulė mano stalčiuose, kad vis randu progų pritaikyti ir pamokose, ir klasės valandėlėse. Iššifruoto laiško tekstą galima naudoti daugelyje pamokų: prisiminti laiško rašymo taisykles, mokyti kurti tekstą, rasti žemėlapyje tą mažą taškelį, aptarti laiško autoriaus siūlymą, parengti planetos saugojimo programą ar planą ir pan.
Daugiau įrašų panašia tema:
Kaip ir žadėjau, grįžtu prie avatarų temos. Pirmiausia dėkoju visiems balsavusiems ir rinkusiems geriausiai mane atspindintį avatarą. Tad komentatorių nuomone, nugalėjo avataras Nr. 7, kurį … sukūriau aš pati ir kurį mano auklėtiniai išbrokavo🤣
O dabar dalinuosi šios programėlės nuoroda https://mustachio.esterlatorre.com/ ir privalumais. Perskaitę lietuvių pasaką „Eglė žalčių karalienė“ mokiniai gavo užduotį sukurti visų Eglės ir Žilvino šeimos narių avatarus. Dalinuosi dviem šeimynom, pradžiuginusiom ir sujaudinusiom mane. Pirmąją šeimą kūrė berniukas, skyręs ypatingai daug laiko sūnų įvaizdžiui. Man nereikėjo jo klausti, kuris avataras yra vaikų, o kuris – tėvų. Tiesa, sumaišiau Ąžuolą su Uosiu, todėl tuoj pat gavau pasiūlymą atkreipti dėmesį į plaukų spalvą – Ąžuolas iš nuotraukos žvelgė pasipuošęs sodria tamsiai žalių plaukų šukuosena. O Beržo nesupainiojau, jo šviesūs plaukai ir skaistus veidelis iš karto priminė laukų berželį.
Pažiūrėkite, kaip Eglės šeimą įsivaizdavo mergaitė, kuri niekaip negalėjo patikėti, kad žaltys galėtų būti geras vyras. Tad ir jo avatare žalčio bruožų liko labai daug. Vaikus avatarų autorė išskyrė odos spalva. Nors Ąžuolas nedaug teturi lietuviškų bruožų, tačiau jis išsiskiria tamsia kaip medžio žievė odair vešlia lapija. Didelis dėmesys odai buvo skiriamas ir kitų berniukų avatarams. Plaukų, antakių, odos spalva leidžia daryti išvadą, kad mergaitės vaizduotėje Eglės šeimos įvaizdį nulėmė gamta.
Avatarų kūrimo programą galima naudoti įvairių dalykų pamokose, klasės valandėlėse, neformaliojo ugdymo užsiėmimuose. Vaikai gali kurti ne tik literatūrinius herojus. Pasiūlykite sukurti išgirsto muzikos kūrinio emocją; paklauskite, kaip atrodytų draugystė, meilė, baimė, pyktis… Kalbėdami apie realius žmones: istorinių, geografinių, politinių įvykių veikėjus, paprašykite vaikų pavaizduoti jų emocijas atlikus žygdarbį, pasiekus tikslą, įvykdžius nusikaltimą, padovanojus pasauliui išradimą ir pan. O gal įdomu būtų sužinoti, kaip vaikai įsivaizduoja mitinius herojus, tik žmonių vaizduotėse egzistuojančias būtybes? Pabandykite sukurti avatarus mokydamiesi palyginimų. Negi nesmalsu, kaip atrodytų gudraus kaip lapė, pikto kaip vilkas, pasipūtusio kaip kalakutas avatarai?! Avatarai gali padėti išskirti įvairių profesijų atstovų savybes. Pasinaudokite šia programėle ir kurdami sveikinimus mamoms, tėčiams. Sukurkite avatarą draugui gimtadienio, mokytojui jo profesinės šventės proga. Jausmų ir emocijų perkėlimas į ekraną padės įsijausti į vaizduojamų asmenybių vidų, suprasti jų būseną, prisidės prie empatijos ugdymo💜
Daugiau įrašų panašia tema:
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
Jau ne kartą rašiau ir sakiau, kad esu netradicinė klasės vadovė, turinti būrį skirtingo amžiaus vaikų. Sukurti vieningą 5–10 klasių mokinių komandą nėra lengva, nes mažieji bando naudotis ką tik perėjusių į dalykinę sistemą privilegijomis, vyresnieji kviečiasi į pagalbą paauglystės demonus, patys vyriausieji visiems vadovauja ir neina į jokius kompromisus. Smagu, jei pavyksta įtraukti auklėtinius į įvairias veiklas, sudominti klasės ir mokyklos renginiais, džiugu matyti, kaip puoselėjamos mūsų sukurtos tradicijos, gera stebėti vaikų bendravimą neformalioje aplinkoje. Tačiau būna tokių dienų, kada rankos svyra iš bejėgiškumo, nes nežinau, ką atsakyti juokais susigrūmusių vaikų tėvams, kas sulaužė akinius, klausos aparatą, įskėlė mobiliojo telefono ekraną, nuplėšė mokyklinės uniformos emblemą, paslėpė penalą ir pan. Tenka būti ir teisėja, ir taikytoja, ir derybininke, ir nuodėmklause, ir psichologe, ir…
Vaikiškus nesutarimus, pasierzinimus, konkurenciją, pašlijusius santykius reikia gydyti, todėl pirmąją šių mokslo metų dieną pakviečiau visus į Jausmų sanatoriją. Patekti į jausmų ir emocijų gydyklą buvo galima praėjus išsamų medicininį tyrimą. Perėjimas iš vaikystės į paauglystę kartais taip susuka galvas, kad mokslai neberūpi; bendravimas persikelia į virtualią erdvę, kurioje slypi ne vienas pavojus; noras kuo greičiau užaugti dažnai pastūmėja į žalingų įpročių liūną. Todėl Svaigulio laboratorijoje buvo ištirtas mokinių atsparumas neigiamiems visuomenės reiškiniams. Tam reikėjo užsidengti akis, tris kartus apsisukti ir pereiti nubrėžta linija. Kilus konfliktui neretai pakyla ir temperatūra. Tad Karščio klinikoje visi ją pasimatavo. Deja, bet ne visiems pavyko išsitraukti termometrą su norimu rezultatu🥵 Širdis – svarbiausias žmogaus organas. Jis ne tik palaiko gyvybę, bet ir padeda jausti visą jausmų ir emocijų paletę. Bijanti širdis smarkiai plaka, mylinti – maloniai tuksi, pykstanti – apmiršta, džiaugsminga vežiasi iš krūtinės, pavydi spaudžia... Širdies centre visi turėjo galimybę išlieti savo jausmą popieriaus lape, kuris tuoj pat perėjo kardiogramos testą ir kiekvienam pateikė atsakymą apie dabartinę sveikatos būseną ❤️🩹💗
Deja, bet tyrimas atskleidė, jog visiškai sveikų vaikų mūsų grupėje nėra, todėl teko kuo greičiau imtis gydymo. Niekas taip nesuvienija, kaip bendri ritualai, talismanai, veiklos kartu. Gavę receptus vaikai sustojo ratu ir atliko gydytojo nurodytus veiksmus. Kadangi gydymą rekomenduojama atlikti kasdien visus metus, manau, kad gims nauja tradicija dieną pradėti nuo jausmų ritualo 😀 Kad gydymas būtų veiksmingas, visi tyrimo dalyviai gavo po maišelį jausmų tablečių, tad tikiuosi, kad šie mokslo metai sanatorijoje bus emociškai ypatingi ir jausmingai įdomūs!
Daugiau idėjų Rugsėjo pirmajai rubrikoje RUGSĖJO 1-OSIOS SCENARIJAI
Praėjusiems mokslo metams einant į pabaigą, tarp kelių mano auklėtinių įvyko eilinis vaikiškas konfliktas, kuris galėjo pasibaigti juokais, tačiau nuovargis padarė savo darbą, todėl aš neištvėriau ir pakviečiau vaikus į apklausą. Joje buvo tik vienas klausimas – ar galiu nuo kitų metų nebebūti klasės vadove? Auklėtiniai vieningai atsakė, jog negaliu. Susiėmiau už galvos ir nepastebėjau, kad prie manęs stovi Arnas – mūsų grupės lyderis. Berniukas pasakė, kad niekas nenori naujos klasės vadovės ir į mano dar kartą suvaidintą nevilties emociją sureagavo pasiūlydamas išrinkti kapitoną, kuris spręs tarp vaikų kilusius nesusipratimus. Atsakyti vaikams negalėjau, todėl vėl sėdžiu prie stalo ir ruošiuosi pirmajai pamokai, kuri bus skirta socialiniam ir emociniam ugdymui, galbūt padėsiančiam atrasti stebuklingą tabletę, kuri užglaistys visus kivirčius, erzinimus ir pykčius?! Medicininiais rezultatais pasidalinsiu vėliau, kai bus atlikti išsamūs visų vaikų tyrimai, nustatytos diagnozės ir paskirtas gydymas🤒💉💊😷
O kol kas siūlau pasinaudoti jau įgyvendintomis pirmųjų pamokų idėjomis, Rugsėjo 1 scenarijais, atsispausdinti įvairių užduočių, padėsiančių vaikams pereiti į naujų mokslo metų režimą.
RUGSĖJO 1-OSIOS KODAS – VĖL Į MOKYKLĄ!
Kadangi mano mokykloje sutrikusios klausos mokinių klasės yra nedidelės, jau antrus metus esu visų 5–10 klasių auklėtoja. Šiemet išleidusi du dešimtokus supratau, kad nuo šiol kasmet teks sutikti mažučius penktokėlius ir vis braukti ašaras išlydint dešimtokus.
Žiūrint į gražiai nuaugusius jaunuolius – Naidą ir Aušrį – širdyje kirbėjo džiaugsmas, kad prie to prisidėjau ir aš, todėl ir atsisveikinti buvo nelengva. Bet nauji keliai tokie viliojantis, kad teko nuvyti liūdesį ir su kolege, mokyklos socialine pedagoge Jūrate Gedviliene, sukurti jaukią šventę, pavadintą „KELIONĖ“, kurios akimirkas sudėjau į nuotraukų koliažą.
O norintiems panašios šventės, dovanoju jos scenarijų.
Panaši tema – Paskutinio skambučio šventės „Ramunę baltąją“ scenarijus.
Nieko nėra geriau už savo sukurtas taisykles – jos yra veiksmingesnės ir ilgiau prisimenamos. Tad pasiūlymas susikurti saugios vasaros atmintinę turėtų padaryti būtent tokį poveikį. Veiksmingumą padvigubina išmaniuosiuose įrenginiuose vykstantis kūrybinis procesas. Kalbu apie žaidimą „Kad vasara būtų saugi!“, sukurtą programa TinyTap. Tiesa, paskutinę mokslo metų savaitę mano mokiniai kurs ir popierines atmintines. Jos padės man išsiaiškinti, kaip vaikai įsisavino mokomąją medžiagą, kadangi penktokų atmintinėse bus surašyti vasaros malonumai ir galimi pavojai. Sudarydami tokį sąrašą vaikai prisimins konkrečiuosius ir abstrakčiuosius daiktavardžius. Šeštokai kurs atmintinę, kuri leis prisiminti daiktavardžio ir būdvardžio derinimo taisykles, kaitymą linksniais. Vaikai pasidalins savo žiniomis, pasakodami, kuo jie džiaugsis ir ko reikės pasisaugoti. Septinta klasė sukurs saugaus elgesio atmintinę vartodami liepiamąją nuosaką, o aštuntokai pademonstruos savo gebėjimus vartoti neasmenuojamąsias veiksmažodžio formas. Įdomiausiais darbais būtinai pasidalinsiu 🤗
Daugiau idėjų vasaros atostogoms:
Neįprasto margučio idėja kilo nusprendus dalyvauti mokinių STEAM erdvinių dekoracijų parodoje „Spalvingos STEAM Velykos 2022“. Pamačiusi, kiek naudos davė ši veikla, skubu dalintis su jumis, kad spėtumėte iki Velykų su savo ugdytiniais sukurti ką nors panašaus. O kurti buvo verta, nes mokiniai tapo tikrais inžinieriais: jiems patiems reikėjo nubraižyti labirintą, pagal brėžinį sukarpyti ir sudėlioti šiaudelius. Vėliau visus juos perkelti ant margučio pagrindo ir karštais klijais priklijuoti. Dirbdami aptarėme klimato kaitos problemas, prisipažinome, kad anksčiau mūsų naudoti kokteilių šiaudeliai pridarė Žemei daug žalos. Nors šiuo metu visi stengiamės naudoti popierinius šiaudelius, imti ir išmesti plastikinių negalėjome, nes jau žinome, kiek laiko plastikas yra. Tad išpirkome savo kaltę sukurdami smagų, tvarumo idėjas propaguojantį velykinį labirintą. Iš pradžių margučio autoriai sakė, kad jis skirtas mažiems vaikams, bet vėliau pripažino, jog smagu pažaisti ir vyresniems. Idėja padovanoti žaidimą mažiesiems bendruomenės nariams prisideda prie emocinio ir socialinio lavinimo. Belieka konstatuoti faktą, kad naujasis margutis tinka ir mokslams, ir gyvenimo vertybių diegimui, ir smagiam laiko praleidimui.
Daugiau velykinių idėjų:
VELYKINIAI DĖMESIO KONCENTRACIJOS LAVINIMO ŽAIDIMAI
Kovo 15 dieną mokykloje vykusi Jaunojo mokslininko diena buvo skirta vandeniui. Vaikai labai mėgsta eksperimentus su vandeniu, todėl klasėje sukūrėme keletą gamtos reiškinių: viesulą, lietaus debesį, sniego pūgą ir vaivorykštės juostą. Vaivorykštės juosta šiandien atliko ypatingą vaidmenį, kadangi eksperimentų diena sutapo su vienu svarbiu įvykiu – į mano klasę atvyko berniukas iš Ukrainos. Norėdama padėti ir jam, ir kitiems mokiniams atsipalaiduoti ir suartėti, vaivorykštės auginimo eksperimento pagrindu sukūriau savo variantą – dviejų šalių vėliavų susitikimą.
Nuspalvinę popierinio rankšluosčio galus Lietuvos ir Ukrainos vėliavų spalvomis, mokiniai bandė atspėti, kokia susiliejusių vėliavų spalva dominuos. Neatspėjo niekas, nes eksperimentas pasibaigė tikrai netikėtai – susitikusių vėliavų spalvos nesusiliejo. Toks rezultatas suteikė puikią progą pakalbėti su mokiniais apie draugystę, pagarbą šalies simboliams. Nors karo temos šiandien vengėme, tačiau spalvingas eksperimentas padėjo suprasti, kad niekas neturi teisės brautis į svetimą teritoriją, todėl į savo socialinio ir emocinio lavinimo kolekciją pridedu dar vieną STEAM eksperimentą, padėsiantį vaizdžiai pademonstruoti konfliktų sprendimo galimybes.
Daugiau panašių įrašų:
Tokios sunkios pamokos neturėjau nei aš, nei mano kolegė, istorijos mokytoja Kristina Rimkienė, nei Klaipėdos Litorinos mokyklos sutrikusios klausos 5–10 klasių mokiniai, atsiliepę į tarptautinę pilietinę seminarų rengimo iniciatyvą – vesti nuotolines pamokas Ukrainos vaikams. Iniciatyvos autorius – mokslininkas Charlie Moreno Romero – pasiūlė organizuoti tokius užsiėmimus, kuriuose karo siaubą išgyvenantys vaikai galėtų pabendrauti ir pasidalinti savo išgyvenimais, emociškai atsigautų ir nors trumpam pamirštų jų šalį ištikusią negandą.
Užsiregistravusios vesti pamoką nežinojome, kiek ir kokių vaikų prisijungs, todėl supratome, kad gali tekti improvizuoti. Taip ir nutiko, kada ekrane išvydome mažų vaikučių veidus. Į savo pamoką, kurią pavadinome „Sukurkime pasaką kartu!“, įtraukėme pasakos ir dailės terapijų elementų, galinčių padėti išlieti susikaupusį nerimą ir baimę, atsipalaiduoti ir paieškoti išeities iš tokios sudėtingos situacijos. Gal pavadinimas, o gal trumpa anotacija paskatino mažųjų tėvus jungtis būtent į mūsų pamoką, tačiau jie tikrai nenusivylė, nes klaipėdiečių dėka vaikai tapo neilgos, bet gražios pasakos autoriais. Autorystės teisę jiems suteikė mano sukurtas žaidimas, kurio metu, laikantis pasakos kūrimo formulės, vaikai galėjo išsirinkti pasakos personažą, veiksmo vietą ir laiką, transportą, stebuklingus atributus ir padėjėjus. Esame dėkingos vyresniesiems pamokos dalyviams, supratingai užleidusiems savo pasirinkimo galimybę kitoje ekrano pusėje sėdintiems vaikams, kuriems atverti langelius buvo be galo smagu. Tai liudijo nuolatiniai komentarai: „aš dar nesirinkau; ir aš taip pat; ar galima dar kartą rinktis…“.
Pasiūlymas iliustruoti sukurtą pasaką buvo sutiktas su džiaugsmu, kurį tuoj pat pakeitė nerimas, kadangi vaikai neturėjo tokio popieriaus lapo, kokį laikiau savo rankose. Neturėjo jie ir spalvų, todėl piešiniai buvo piešiami parkeriu ar paprastu pieštuku. Žiūrint į juos, kirbėjo mintis, kad bėgdami iš savo namų vaikai nespėjo nieko pasiimti. Žaidimas lėmė pagrindiniams herojams – drąsiam berniukui ir bjauriajam ančiukui – debesėliu pakilti į kalnus. Ir visai nesvarbu, kad kalnai buvo nespalvoti, vaikų piešiniuose jie atrodė kaip išsigelbėjimas nuo to, kas šiandien vyksta žemėje.
Aptariant pasakas pokalbis ne kartą nukrypo į šoną, nes mažiesiems svečiams norėjosi pasidalinti savo įspūdžiais apie darželį ir mokyklą, kurių šiuo metu jie negali lankyti dėl vykstančio karo. Skaudu buvo girdėti iš vaikiškų lūpų tokį žiaurų paaiškinimą. Kadangi pagrindiniai pasakos veikėjai turėjo net 101 pagalbininką – būrį dalmatinų, vaikai su užsidegimu atsakinėjo į klausimus ir apie savo augintinius. Didelį įspūdį mažiesiems paliko mūsų mokinių gestai ir pirštų abėcėlė, vėliau jie patys kantriai ir nuoširdžiai mokė mus ukrainietiško atsisveikinimo… Toks ir buvo iniciatyvos tikslas – suteikti vaikams teigiamų emocijų, šilto bendravimo, palaikymo ir vilties. Ekrane esančių vaikų veidukai švytėjo, mojuodami rankomis ir spalvingais piešiniais jiems šypsojosi ir litoriniečiai, Bet tik išsijungus kamerai, vieni nuščiuvo, kiti stengėsi nuslėpti ašaras, o treti, tarp kurių buvau ir aš, pravirko… Nors pastaruoju metu vis kalbama apie visuomenę ištikusią vertybių krizę, drįstu nesutikti, nes šypsenos ekrane ir liūdesys už jo atskleidė mano auklėtinių žmogiškąsias vertybes ir parodė, kaip per vieną pamoką jie ūgtelėjo.
korsigita 