Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Apie socialinį emocinį ugdymą (SEU) kalbama daug ir plačiai, siūlomi įvairūs darbo būdai ir metodikos, padedančios lavinti penkias pagrindines SEU kompetencijas. Pastebėjusi STEAM eksperimentų auklėjamąją įtaką, pradėjau gilintis ir ieškoti pavyzdžių, galinčių prisidėti prie socialinio ir emocinio intelekto ugdymo. Paieškos, perkeltos į klasę, atnešė stulbinančių atradimų ir rezultatų. Netikėtumų rado ir mano paskatinta kolegė Erika Žąsinienė, dirbanti su vaikais, turinčiais autizmo spektro sindromą. Beveik metus ieškodamos ir eksperimentuodamos, mes atradome unikalią galimybę vaiko jausmus ir emocijas pažadinti STEAM metodais.
Balandžio 13 dieną pirmą kartą pristatėme naują kvalifikacijos kėlimo programą, pademonstravusią Šiaulių rajono Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazijos bendruomenei inovatyvią STEAM integraciją į SEU. Kolegų atsiliepimai ir pritarimai atskleidė, kad einame teisingu keliu, nes gamta nuo seno mus mokė ir tebemoko. Reikia tik apsidairyti ir atrasti tai, kas padeda susitvardyti, kelti savivertę, tai, kas leidžia įsijausti į kito būseną, tai, kas paaiškina įvairių emocijų priežastis, tai, kas suteikia stiprybės negatyvumą pakeisti pozityvumu…
Namo simbolis meno terapijoje užima svarbią ir nevienareikšmę vietą. Tai – ne tik konkretus pastatas, kuriame žmogus gyvena. Po juo gali slypėti ir asmeniniai žmogaus išgyvenimai, ir savojo „aš“ paieškos, ir santykiai šeimoje, ir bendravimas, bendradarbiavimas su aplinkiniais, ir šalies, tautos nacionaliniai, kultūriniai požymiai… Man namo piešimas padeda išsiaiškinti vaikų tarpusavio santykius. Po tokių kūrybinių klasės valandėlių visiems kartu atsiskleidžia ir santykiuose atsirandančių problemų priežastys.
Pajutusi, kad mano auklėtinių tarpe vis dažniau kyla kibirkštys, pasiūliau nupiešti namą. Sulaukiau daug klausimų, kaip jis turi atrodyti, tačiau nieko daugiau nebeaiškinau. Todėl gavau 15 skirtingų, bet daug pasakančių pastatų, kuriuose vėliau paprašiau surašyti visų auklėjamosios grupės vaikų, tame tarpe ir mano, vardus. Vardai sudėliojo visus likusius taškus. Šį kartą namo išvaizda nebuvo lemiama, didžiausią dėmesį kreipiau į mūsų vardus. Languose, pro juos šviečiančiuose kambariuose, duryse, ant laiptų, kopėčių surašyti ar po visą teritoriją išmėtyti vardai atskleidė slaptas grupeles, dar kartą patvirtino, kas yra tikri lyderiai, kas veržiasi jais būti, o kas visai to nenori. Piešiniai parodė mažųjų požiūrį į vyresniuosius, perdavė vaikų nebylią žinutę, kad jiems labai reikalinga mano ranka. Įdomu buvo analizuoti savo vardo vietą auklėtinių pastatuose. Vieni jį žingsneliu atskyrė nuo visos grupės, antri įkurdino nedideliame kambarėlyje ar mažu langeliu pažymėtoje pilies patalpoje, treti apgyvendino kaimynystėje. Buvo ir toks namas, kurio palėpėje gyvenu kartu su piešinio autore. Kai pasiteiravau kaimynu tapusio mokinio, ar aš netrukdysiu jam gyventi, pastarasis nusijuokė ir papurtė galvą. Šis piešinys man ypač svarbus, nes jo autorius, išgyvenantis labai sunkų laikotarpį, įsileido mane į savo teritoriją parodydamas didelį pasitikėjimą ir norą būti kartu.
Nors sakoma, kad piešinys padeda išreikšti tai, ką sunku įvardinti žodžiais, tačiau nemažai informacijos gavau ir iš piešinių pavadinimų, bet pastebėjimus šį kartą pasiliksiu sau, kadangi dauguma jų yra itin atviri ir jautrūs.
Žodis – svarbiausia komunikacijos priemonė, bet pasitaiko atvejų, kada būna sunku savo mintis ir jausmus išreikšti žodžiu. Taip nutinka ir dėl raidos sutrikimų, ir dėl charakterio savybių. Vieniems žodžiai liejasi nenutrūkstamu srautu, kitiems vos pavyksta išstenėti trumpą tylų atsakymą, o tretiems jie užstringa ir komunikavimo procesas nutrūksta. Kokybiškam bendravimui koją pakiša ir skurdus žodynas. Tad pristatau lėlių ir dramos terapijos interpretaciją – mini spektaklių kūrimą, kuriuose vaidina mokinių pagamintos lėlės, kartais pasiskolinančios mokinių balsus, o kartais savo jausmus ir emocijas išreiškiančios judesiu. Kad judesys kompensuotų kalbėjimo problemas, lėlės buvo gaminamos iš laikraščių, nes ši medžiaga suteikia joms norimą pavidalą, leidžia išsilankstyti pačiomis netikėčiausiomis pozomis ir suteikia galimybę lavinti vaikų kalbos ir komunikavimo įgūdžius. Nereikia pamiršti ir smulkiosios motorikos lavinimo svarbos, nes susukti laikraštį į ploną vamzdelį iš pradžių sunkiai sekėsi 😀
Taip jau susiklostė, kad mano auklėjamojoje grupėje yra 12 berniukų ir tik 3 mergaitės. Taip jau susiklostė, kad lėlių gaminimo savaitę visos mergaitės sirgo. Tad dar kartą pasikartosiu, jog visos šios grožybės sukurtos berniukų rankomis! Lėlės dalyvavo lietuvių kalbos pamokose: vieniems jos atskubėjo į pagalbą padėti kurti dialogus, mokytis tiesioginės kalbos skyrybos; kitiems „aiškino“ būdvardžio kaitymo giminėmis ir skaičiais ypatumus; tretiems lėlės padėjo lengviau suvokti patarlių ir posakių perkeltines prasmes. Tai liudija perdaryta liaudies išmintis ir sukurtos trumpos scenelės.
Beje, šiomis lėlėmis galima pasinaudoti mokant žmogaus anatomijos ir fiziologijos (#STEAM ugdymas). Mano pačios sukurtos dvi lėlės turėjo visas vyriškas ir moteriškas kūno dalis. Kai kam kilo noras prunkšti, kai kas suko akis į šalį, tačiau natūraliai atrodančios lėlės pasitarnavo man kalbant apie lytiškumą ir Lietuvoje nuvilnijusį nepilnamečių seksualinio išnaudojimo skandalą.
Lėlės gali padėti įgyvendinti ir kitas prevencines programas, prisidėti prie socialinio ir emocinio ugdymo; jos gali dalyvauti klasės renginiuose, nes kurdami įvairias situacijas su jomis vaikai nejučiomis prabyla ir bent akimirkai užmiršta bendravimo baimes, sumažėja komunikacijos problemos, atsiskleidžia mokinių vidinis pasaulis, noras pasisakyti ir būti išgirstiems.
Kurdama žaidimą „MESK KAULIUKĄ IR SUKURK UŽGAVĖNIŲ BAUBUKĄ“ galvojau tik apie šventę ir jos nuotaiką, bet išvydusi vaikų piešinius greitai persigalvojau. Baubukai pasitarnavo man prisimenant sudurtinių žodžių darybą, gilinat žinias apie būdvardžius, antonimus ir sinonimus, mokantis kurti aprašymus, galvojant palyginimus, net įgyvendinant socialinį ir emocinį ugdymą. Tad manau, kad šitą žaidimą galima žaisti ne tik švenčiant Užgavėnes, bet ir mokantis lietuvių kalbos. Ir ne tik jos!
Iš atsiliepimų supratau, kad žaidimas vaikams patiko. O man patiko, kad jūs žaidimą savaip interpretavote. Ačiū Ustukių pagrindinės mokyklos mokytojai Rasai Adomavičiūtei-Vasiliauskienei už naują idėją 😀
Šiandien paskutinė projekto „Lietuvos mokytojas 2023“ balsavimo diena. Nemėgstu tokių rinkimų, nes žinau, kad mažos mokyklos atstovei sunku konkuruoti su didesnėmis. Visą balsavimo laikotarpį lydėjo įvairios emocijos, nuotaikos ir patirtys: nuostaba, sužinojus, kad mokyklos vadovės mane nominavo, sveikinimų, patekus į konkursą lavina, netikėtas palaikymas iš žmonių, apie kuriuos net nebūčiau pagalvojusi, kai kurių artimųjų ironizavimas, mamytės, kuriai pasirodė, kad kasdien paspaudus ant širdelės, jų vis sumažėja, išgąstis ir visų mano penkiolikos ugdytinių ryžtas padėti laimėti. Šiam projektui esu dėkinga būtent už savo mokinius! Noras matyti augančių širdelių skaičių suvienijo mano auklėjamąją grupę taip, kaip jokia prevencinė programa to nesugebėjo padaryti. Vaikai kasdien rungtyniavo, kuris pirmas prabus ir „Facebook Messenger“ grupėje pasidalins projekto nuoroda su priminimu balsuoti, kuris pirmas praneš apie peržengtą dar vieną šimtą, netgi dalinosi vaizdo reportažais, kuriuose pavykdavo užfiksuoti, kaip tas apvalus šimtas pasiekiamas. Gaila buvo mažųjų, supratusių, jog nepavyks laimėti, nusivylimo ir gera buvo skaityti vyriausiųjų paguodą, kad nebelygintų balsų, o pasidžiaugtų, kiek daug širdučių pavyko surinkti. Ne veltui sakoma, kad stiprybė yra vienybėje. Tokios jos ne vienas man turėtų pavydėti🤭
Ar galite patikėti, kad šios lėlės – berniukų darbas? Kodėl lėlės? Ką jos veikia lietuvių kalbos pamokose? Koks jų vaidmuo klasės valandėlėse? Kas jas sieja su STEAM ugdymu? Kokiai terapijos rūšiai jos priskiriamos?.. Klausimų daug, o atsakymų reikės šiek tiek palūkėti, nes šiandiena buvo tik netikėta pradžia įdomiame kelyje 😀
Šią savaitę mano mokiniai, kaip ir visos šalies vaikai, prisimena kovotojus už Lietuvos laisvę. Nors Laisvės gynėjų dienai skirtame užduočių rinkinuke yra tik vienas variantas, tačiau jis tiks ir mažiems, ir didesniems. Vieni galės dirbti savarankiškai, kitiems reikės pagalbos, tačiau pamokos mintis bus visiems vienoda – padėka už laisvę. Pilį reikia atsispausdinti ant vieno lapo iš abiejų pusių. Tada detales sukarpyti, kad vaikai galėtų sudėlioti vieną pilies pusę. Apverstą pilies dėlionę reikėtų suklijuoti, kad būtų patogiau spalvinti gėlę. Braukažodis padės prisiminti Sausio 13 dienos simbolio pavadinimą ir tuo pačiu praplės žodyną naujais gėlių pavadinimais.
„UŽKODUOTAS LAIŠKAS NUO LIETUVOS“ gali būti skaitomas šią savaitę, tačiau jis puikiai tiks ir vasario, ir kovo mėnesio šventėms. Laiško šifravimui reikalinga„Terapinė abėcėlė“. Džiaugiuosi, kad ji nenugulė mano stalčiuose, kad vis randu progų pritaikyti ir pamokose, ir klasės valandėlėse. Iššifruoto laiško tekstą galima naudoti daugelyje pamokų: prisiminti laiško rašymo taisykles, mokyti kurti tekstą, rasti žemėlapyje tą mažą taškelį, aptarti laiško autoriaus siūlymą, parengti planetos saugojimo programą ar planą ir pan.
Kaip ir žadėjau, grįžtu prie avatarų temos. Pirmiausia dėkoju visiems balsavusiems ir rinkusiems geriausiai mane atspindintį avatarą. Tad komentatorių nuomone, nugalėjo avataras Nr. 7, kurį … sukūriau aš pati ir kurį mano auklėtiniai išbrokavo🤣
O dabar dalinuosi šios programėlės nuorodahttps://mustachio.esterlatorre.com/ ir privalumais. Perskaitę lietuvių pasaką „Eglė žalčių karalienė“ mokiniai gavo užduotį sukurti visų Eglės ir Žilvino šeimos narių avatarus. Dalinuosi dviem šeimynom, pradžiuginusiom ir sujaudinusiom mane. Pirmąją šeimą kūrė berniukas, skyręs ypatingai daug laiko sūnų įvaizdžiui. Man nereikėjo jo klausti, kuris avataras yra vaikų, o kuris – tėvų. Tiesa, sumaišiau Ąžuolą su Uosiu, todėl tuoj pat gavau pasiūlymą atkreipti dėmesį į plaukų spalvą – Ąžuolas iš nuotraukos žvelgė pasipuošęs sodria tamsiai žalių plaukų šukuosena. O Beržo nesupainiojau, jo šviesūs plaukai ir skaistus veidelis iš karto priminė laukų berželį.
Pažiūrėkite, kaip Eglės šeimą įsivaizdavo mergaitė, kuri niekaip negalėjo patikėti, kad žaltys galėtų būti geras vyras. Tad ir jo avatare žalčio bruožų liko labai daug. Vaikus avatarų autorė išskyrė odos spalva. Nors Ąžuolas nedaug teturi lietuviškų bruožų, tačiau jis išsiskiria tamsia kaip medžio žievė odair vešlia lapija. Didelis dėmesys odai buvo skiriamas ir kitų berniukų avatarams. Plaukų, antakių, odos spalva leidžia daryti išvadą, kad mergaitės vaizduotėje Eglės šeimos įvaizdį nulėmė gamta.
Avatarų kūrimo programą galima naudoti įvairių dalykų pamokose, klasės valandėlėse, neformaliojo ugdymo užsiėmimuose. Vaikai gali kurti ne tik literatūrinius herojus. Pasiūlykite sukurti išgirsto muzikos kūrinio emocją; paklauskite, kaip atrodytų draugystė, meilė, baimė, pyktis… Kalbėdami apie realius žmones: istorinių, geografinių, politinių įvykių veikėjus, paprašykite vaikų pavaizduoti jų emocijas atlikus žygdarbį, pasiekus tikslą, įvykdžius nusikaltimą, padovanojus pasauliui išradimą ir pan. O gal įdomu būtų sužinoti, kaip vaikai įsivaizduoja mitinius herojus, tik žmonių vaizduotėse egzistuojančias būtybes? Pabandykite sukurti avatarus mokydamiesi palyginimų. Negi nesmalsu, kaip atrodytų gudraus kaip lapė, pikto kaip vilkas, pasipūtusio kaip kalakutas avatarai?! Avatarai gali padėti išskirti įvairių profesijų atstovų savybes. Pasinaudokite šia programėle ir kurdami sveikinimus mamoms, tėčiams. Sukurkite avatarą draugui gimtadienio, mokytojui jo profesinės šventės proga. Jausmų ir emocijų perkėlimas į ekraną padės įsijausti į vaizduojamų asmenybių vidų, suprasti jų būseną, prisidės prie empatijos ugdymo💜
Jau ne kartą rašiau ir sakiau, kad esu netradicinė klasės vadovė, turinti būrį skirtingo amžiaus vaikų. Sukurti vieningą 5–10 klasių mokinių komandą nėra lengva, nes mažieji bando naudotis ką tik perėjusių į dalykinę sistemą privilegijomis, vyresnieji kviečiasi į pagalbą paauglystės demonus, patys vyriausieji visiems vadovauja ir neina į jokius kompromisus. Smagu, jei pavyksta įtraukti auklėtinius į įvairias veiklas, sudominti klasės ir mokyklos renginiais, džiugu matyti, kaip puoselėjamos mūsų sukurtos tradicijos, gera stebėti vaikų bendravimą neformalioje aplinkoje. Tačiau būna tokių dienų, kada rankos svyra iš bejėgiškumo, nes nežinau, ką atsakyti juokais susigrūmusių vaikų tėvams, kas sulaužė akinius, klausos aparatą, įskėlė mobiliojo telefono ekraną, nuplėšė mokyklinės uniformos emblemą, paslėpė penalą ir pan. Tenka būti ir teisėja, ir taikytoja, ir derybininke, ir nuodėmklause, ir psichologe, ir…
Vaikiškus nesutarimus, pasierzinimus, konkurenciją, pašlijusius santykius reikia gydyti, todėl pirmąją šių mokslo metų dieną pakviečiau visus į Jausmų sanatoriją. Patekti į jausmų ir emocijų gydyklą buvo galima praėjus išsamų medicininį tyrimą. Perėjimas iš vaikystės į paauglystę kartais taip susuka galvas, kad mokslai neberūpi; bendravimas persikelia į virtualią erdvę, kurioje slypi ne vienas pavojus; noras kuo greičiau užaugti dažnai pastūmėja į žalingų įpročių liūną. Todėl Svaigulio laboratorijoje buvo ištirtas mokinių atsparumas neigiamiems visuomenės reiškiniams. Tam reikėjo užsidengti akis, tris kartus apsisukti ir pereiti nubrėžta linija. Kilus konfliktui neretai pakyla ir temperatūra. Tad Karščio klinikoje visi ją pasimatavo. Deja, bet ne visiems pavyko išsitraukti termometrą su norimu rezultatu🥵 Širdis – svarbiausias žmogaus organas. Jis ne tik palaiko gyvybę, bet ir padeda jausti visą jausmų ir emocijų paletę. Bijanti širdis smarkiai plaka, mylinti – maloniai tuksi, pykstanti – apmiršta, džiaugsminga vežiasi iš krūtinės, pavydi spaudžia... Širdies centre visi turėjo galimybę išlieti savo jausmą popieriaus lape, kuris tuoj pat perėjo kardiogramos testą ir kiekvienam pateikė atsakymą apie dabartinę sveikatos būseną ❤️🩹💗
Deja, bet tyrimas atskleidė, jog visiškai sveikų vaikų mūsų grupėje nėra, todėl teko kuo greičiau imtis gydymo. Niekas taip nesuvienija, kaip bendri ritualai, talismanai, veiklos kartu. Gavę receptus vaikai sustojo ratu ir atliko gydytojo nurodytus veiksmus. Kadangi gydymą rekomenduojama atlikti kasdien visus metus, manau, kad gims nauja tradicija dieną pradėti nuo jausmų ritualo 😀 Kad gydymas būtų veiksmingas, visi tyrimo dalyviai gavo po maišelį jausmų tablečių, tad tikiuosi, kad šie mokslo metai sanatorijoje bus emociškai ypatingi ir jausmingai įdomūs!
Praėjusiems mokslo metams einant į pabaigą, tarp kelių mano auklėtinių įvyko eilinis vaikiškas konfliktas, kuris galėjo pasibaigti juokais, tačiau nuovargis padarė savo darbą, todėl aš neištvėriau ir pakviečiau vaikus į apklausą. Joje buvo tik vienas klausimas – ar galiu nuo kitų metų nebebūti klasės vadove? Auklėtiniai vieningai atsakė, jog negaliu. Susiėmiau už galvos ir nepastebėjau, kad prie manęs stovi Arnas – mūsų grupės lyderis. Berniukas pasakė, kad niekas nenori naujos klasės vadovės ir į mano dar kartą suvaidintą nevilties emociją sureagavo pasiūlydamas išrinkti kapitoną, kuris spręs tarp vaikų kilusius nesusipratimus. Atsakyti vaikams negalėjau, todėl vėl sėdžiu prie stalo ir ruošiuosi pirmajai pamokai, kuri bus skirta socialiniam ir emociniam ugdymui, galbūt padėsiančiam atrasti stebuklingą tabletę, kuri užglaistys visus kivirčius, erzinimus ir pykčius?! Medicininiais rezultatais pasidalinsiu vėliau, kai bus atlikti išsamūs visų vaikų tyrimai, nustatytos diagnozės ir paskirtas gydymas🤒💉💊😷
O kol kas siūlau pasinaudoti jau įgyvendintomis pirmųjų pamokų idėjomis, Rugsėjo 1 scenarijais, atsispausdinti įvairių užduočių, padėsiančių vaikams pereiti į naujų mokslo metų režimą.
korsigita 