– O! Oho! Aš nežinojau, kad mano mama taip gražiai piešia! Kieno čia toks grožis?! Eikit sau! Nuostabu!
– Mūsų mamos daro stebuklus!, – konstatavo Deividas.
Tokiais jaustukais ir nuostabos šūksniais vaikai reagavo į savo mamų piešinius.
Kai penktadienį paklausiau mamų, ar galiu joms užduoti namų darbų, visos sutiko. Tad šeštadienį ir sekmadienį jos paėmė į rankas piešimo priemones ir piešė savo šeimas. Tačiau vietoj žmonių popieriuje pražydo gėlės. Tai buvo dar vieno meno terapijos metodo išbandymas. Esu dėkinga savo auklėtinių mamoms, sugebėjusioms ne tik sukurti savo šeimų puokštes, bet ir nuslėpti piešinius nuo vaikų.
Todėl šiandien, minėdami Tarptautinę šeimos dieną ir atlikdami tokią pačią užduotį, mano auklėtiniai galėjo pasigrožėti mamų darbais ir palyginti juos su savais. Na o aš eilinį kartą įsitikinau, kad meno terapija atskleidžia tai, ko kartais nenorime, nedrįstame ar nesusivokiame pasakyti. Vertinu tokius atradimus 🙂 Gėlės vaizdinys yra įkvepiantis, skatinantis įsigilinti į savo emocinę savijautą, santykius šeimoje, savo vaidmenį joje. Juk ne veltui lietuvių tautosakoje žmonės buvo lyginami su gėlėmis: mergelė lelijėlė, bernelis dobilėlis ir pan. Juk ne šiaip sau yra dalijami patarimai, kokias gėles tinka dovanoti moterims, kokias – vyrams, kokias spalvas ir kodėl rinktis…
Beje, siūlau šį meno terapijos metodą ir jums išbandyti. Įsivaizduokite, kad jūsų mokiniai yra gėlės. Kokios gėlės auga jūsų darželyje? Šį klausimą galite užduoti ir mokiniams, tegul pasvarsto, tarp kokių gėlių jie leidžia laiką mokykloje. Gegužės mėnesį vesto praktinio seminaro „Inovatyvus požiūris į klasės vadovo veiklą“ dalyviai sudėliojo neįprastą puokštę – joje buvo ir sodo karalienių, ir kuklių lauko gėlyčių, ir spygliuotų augalų 😀 Tad beliks pabandyti apibūdinti gėles, pasidomėti jų simbolika, pavartyti Sigučio Obelevičiaus „Gėlių kalbos paslaptis“ arba seną gerą latvių rašytojos Annos Sakse knygutę „Pasakos apie gėles“, kad sužinotumėte, kokie žmonės jus supa 😀
Daugiau įrašų panašia tema:
