Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga išpuoštos mokyklos nupuošti neskubame, 
nes kovo 11 dieną vėl visi kelsime trispalves, giedosime Tautišką giesmę ir kalbėsime apie šalies nepriklausomybės atkūrimą. Mano ugdytiniai dažnai susipainioja tarp šių dviejų švenčių, todėl norisi jiems parodyti ar pasiūlyti kažką neįprasto, kad tas netikėtumas ilgiau išliktų atminty ir tuo pačiu išsaugotų žinias apie dvi svarbiausias Lietuvos šventes.
Įkvėpta tinklaraščio lavina.lt užduoties „Kelias į nepriklausomybę“, sugalvojau žaidimą „Ką slepia vėliavos?“, kuris ne tik primins vaikams, kodėl kovo 11 dieną visa Lietuva švenčia, bet ir supažindins juos su kitų šalių vėliavomis, vizualiai panašiomis į mūsų trispalvę. Žaidimas taip pat lavins dėmesį ir pastabumą, mokys nurodyti vėliavų koordinates.
Žaisti galima keliais būdais: turintys galimybę dirbti planšetėmis, galės žaisti individualiai; tiems, kas tokios galimybės neturi, gali žaisti grupėmis, žaidimo skaidrę demonstruojant ekrane. Kadangi skaidrėje yra 64 vėliavos, vaikai gali eiti po vieną prie klasės kompiuterio ir atidengti pasirinktą langelį. Tiesa, paskutinis žaidimo variantas užimtų daugiau laiko.
Daugiau įrašų panašia tema:
užduotimi, skirta Lietuvos nepriklausomybės dienai. Kadangi dirbu su vaikais, turinčiais įvairiapusių raidos sutrikimų, kelią į nepriklausomybę papildžiau ir pažintinių procesų lavinimo, ir lietuvių kalbos pažinimo užduotimis. Vieni, perėję kelią pagal užduoties autorės sumanymą, spalvino atitinkamą skaičių žyminčius langelius kartodami (arba mokydamiesi) spalvų pavadinimus. Kiti gilino žinias apie krypties prieveiksmius aprašydami kelią, vedantį aukštyn arba žemyn, sukantį kairėn arba dešinėn. Pildydami tuščius langelius žodžiais vaikai prisiminė šventės pavadinimą, jos prasmę, kartojo žodžių darybą, tikrinių daiktavardžių rašybą, skyrybos ženklų sakinio gale vartojimą. 
vaizdingas ir labai jautrus senojo ąžuolo pasakojimas mažajam giliukui apie Sausio 13-osios įvykius. Populiaraus Lego konstruktoriaus figūrėlės atkūrė visus tos tragiškos dienos įvykius ir netgi perteikė tuo metu visur tvyrojusią baimę ir blogą nuojautą, kurioms nepasiduoti padėjo begalinis laisvės troškimas. 