Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
„Kalba vaikai“ skyrelis pasipildė dar vienu smagiu vaikišku paaiškinimu 🙂 Į tris dienas sukritusių vasario švenčių simboliai sugulė į didelę širdį, kuri padėjo aptarti visas šventes, mokė nepaklysti tarp jų simbolių. Valentino dienos simbolius vaikai turėjo nuspalvinti raudona spalva, Užgavėnių – geltona, o Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – žalia. Mūsų mokykloje, laikantis priešgaisrinės saugos reikalavimų, Morė jau seniai nebedeginama. Todėl mokinio, paklausto, kodėl Morės vardu pavadintą figūrą jis nuspalvino raudona spalva, atsakymas, kad tai yra meilė arba amore, paskatino atsidaryti kompiuterį, parodyti vaikams, kaip atrodo Užgavėnių Morė, o po to, paaiškinus šio personažo ir italų kalba rašomo žodžio skirtumus, pasiklausyti grupės „Biplan“ atliekamos dainos „Amore“ ❤
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga išpuoštos mokyklos nupuošti neskubame, nes kovo 11 dieną vėl visi kelsime trispalves, giedosime Tautišką giesmę ir kalbėsime apie šalies nepriklausomybės atkūrimą. Mano ugdytiniai dažnai susipainioja tarp šių dviejų švenčių, todėl norisi jiems parodyti ar pasiūlyti kažką neįprasto, kad tas netikėtumas ilgiau išliktų atminty ir tuo pačiu išsaugotų žinias apie dvi svarbiausias Lietuvos šventes.
Įkvėpta tinklaraščio lavina.lt užduoties „Kelias į nepriklausomybę“, sugalvojau žaidimą „Ką slepia vėliavos?“, kuris ne tik primins vaikams, kodėl kovo 11 dieną visa Lietuva švenčia, bet ir supažindins juos su kitų šalių vėliavomis, vizualiai panašiomis į mūsų trispalvę. Žaidimas taip pat lavins dėmesį ir pastabumą, mokys nurodyti vėliavų koordinates.
Žaisti galima keliais būdais: turintys galimybę dirbti planšetėmis, galės žaisti individualiai; tiems, kas tokios galimybės neturi, gali žaisti grupėmis, žaidimo skaidrę demonstruojant ekrane. Kadangi skaidrėje yra 64 vėliavos, vaikai gali eiti po vieną prie klasės kompiuterio ir atidengti pasirinktą langelį. Tiesa, paskutinis žaidimo variantas užimtų daugiau laiko.
Noriu pasidžiaugti tinklaraščio Idėjų paštas autorės sukurta ir nemokamai dalijama užduotimi, skirta Lietuvos nepriklausomybės dienai. Kadangi dirbu su vaikais, turinčiais įvairiapusių raidos sutrikimų, kelią į nepriklausomybę papildžiau ir pažintinių procesų lavinimo, ir lietuvių kalbos pažinimo užduotimis. Vieni, perėję kelią pagal užduoties autorės sumanymą, spalvino atitinkamą skaičių žyminčius langelius kartodami (arba mokydamiesi) spalvų pavadinimus. Kiti gilino žinias apie krypties prieveiksmius aprašydami kelią, vedantį aukštyn arba žemyn, sukantį kairėn arba dešinėn. Pildydami tuščius langelius žodžiais vaikai prisiminė šventės pavadinimą, jos prasmę, kartojo žodžių darybą, tikrinių daiktavardžių rašybą, skyrybos ženklų sakinio gale vartojimą.
Stebint su malonumu dirbančius vaikus, galvoje kilo daug užduotį apibūdinančių žodžių. Iš pradžių juos rašiau, vėliau kilo noras pasiteirauti savo skaitytojų nuomonės, todėl pridedu trumpą apklausą apie užduotį „KELIAS Į NEPRIKLAUSOMYBĘ!“.
Mintis įtraukti į pamokas Gedimino pilies statymą kilo spontaniškai. Prieš metus paprašiau mokinių išlankstyti iš popieriaus voką. Tačiau jis turėjo būti ne toks, kurį mes įprastai darome į kvadrato centrą lenkdami jo kampus. Paprašiau rasti kitą voko gaminimo būdą. Net neįsivaizdavau, kad kils didžiulė problema! Vaikai sugadino ne vieną ir ne du popieriaus lapus, kol išmąstė, kad ne iki galo sulenkę per pusę lapą, palikę viršuje juostelę ir suklijavę šonus, turės gražų ir tvirtą voką, į kurį galės dėti ne tik laišką ar atviruką, bet ir įvairias gramatikos lenteles, raštelius, korteles.
Dar didesnis iššūkis prieš savaitę laukė penktokų, „statančių“ priešdėlių namą, nes jiems reikėjo taip sudėti namo langus (ir duris), kad jie atsidarinėtų. Beje, penktokėliams konstravimo darbai nėra naujiena – mėnesio pradžioje jie suko paukščiams patogius, kiaušinių perėjimui tinkamus lizdus ir gūžtas. Pagrindinė užduoties sąlyga – pasistengti, kad paukščiams, paukšteliams ir paukštytėms juose būtų tikrai gera, kad jie neiškristų iš naujųjų būstų ir saugiai išperintų mažylius.
Gedimino pilies statymas pareikalavo ne tik konstravimo, bet ir lietuvių literatūros žinių, kadangi mokiniai už kiekvieną teisingą atsakymą gavo po vieną plytą. Taip į skaitymo pamokas buvo įtrauktas STEAM ugdymas, padėjęs mokiniams visapusiškiau ir lanksčiau mąstyti; pažvelgti į duotą užduotį iš įvairių pusių; įžvelgti naujas galimybes ir iššūkius; kūrybiškiau išnaudoti savyje slypinčius išteklius. Visa tai yra vadinama nauju praktiniu mąstymu.
Gedimino pilį galima statyti skaitant padavimą „Apie Gedimino sapną, Vilniaus ir Trakų įkūrimą“, Balio Sruogos „Giesmę apie Gediminą“, manau, kad specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams nesugadins ji ir Gedimino laiškų studijų. Klasės vadovams, grupių auklėtojams siūlau pasinaudoti šia idėja klasės valandėlėse, skirtose Lietuvos nepriklausomybės, Vilniaus miesto gimtadienio, Mindaugo karūnavimo dienos minėjimams.
Ir nepamirškite paminėti liūdno pilies kalno likimo. Gal mokiniams kils geresnių idėjų nei šio kalno gelbėtojams ir pavyks išspręsti svyrančios pilies problemą.
Rytoj mano pamoką, skirtą Laisvės gynėjų dienai, papildys išsamus, suprantamas, vaizdingas ir labai jautrus senojo ąžuolo pasakojimas mažajam giliukui apie Sausio 13-osios įvykius. Populiaraus Lego konstruktoriaus figūrėlės atkūrė visus tos tragiškos dienos įvykius ir netgi perteikė tuo metu visur tvyrojusią baimę ir blogą nuojautą, kurioms nepasiduoti padėjo begalinis laisvės troškimas.
Tai ne vienintelis Dominyko Daunio sukurta vaizdo istorija. Užsukusi į autoriaus YouTobe puslapį radau dar du: „Lietuvai 100“ ir „Antanas Smetona“.
Žiūrint į filmukų sukūrimo datą, norisi tikėti, kad senasis ąžuolas papasakos dar ne vieną įdomią istoriją mūsų vaikams. Juk jis simbolizuoja ne tik tvirtybę, ilgaamžiškumą, bet ir išmintį, kurią būtina perduoti jaunajai kartai.