Paskelbta „Skaitmeninių žaidimų laboratorija“, Dirbtinis intelektas (DI), Idėjos kalendorinėms šventėms, Logopedams, Metodinės priemonės, STEAM ugdymas

🍁„RUDENS TAKELIS“

Dar vienas žaidimas mano „Skaitmeninių žaidimų laboratorijoje“ gimė stebint rudenėjančios gamtos pokyčius. Šį kartą kviečiu vaikus stabtelėti, įsižiūrėti ir pastebėti, kas po ko eina dėmesio ir susikaupimo lavinimo žaidime „Rudens takelis“, kuriame juos lydės robotukas Rudeniukas. Žaidimo siužetas labai paprastas. Vėjas išbarstė Rudeniuko takelio ženklus, todėl vaikui reikia padėti jį atkurti. Ekrane rodoma paveikslėlių seka, pavyzdžiui: obuolys – gilė – obuolys – gilė – ? Vaikas turi pastebėti pasikartojimo tvarką ir pasirinkti, koks paveikslėlis pratęs takelį. Žaidime yra 12 užduočių. Pradžioje sekos labai paprastos, vėliau jos ilgėja ir keičiasi jų pasikartojimo principas. Taigi sunkėja ne instrukcija, sunkėja pats mąstymo iššūkis.

Šis žaidimas skirtas priešmokyklinio ugdymo vaikams, tačiau jis gali būti naudingas ir išsiblaškiusiems pradinukams, kuriems reikia dėmesio, nuoseklumo ar pažintinių procesų lavinimo užduočių. Kurdama jį galvojau ir apie SUP turinčius mokinius, todėl sąmoningai atsisakiau to, kas gali tapti papildoma kliūtimi. Čia nėra laikmačio, taškų medžioklės, ilgų instrukcijų ar reikalavimo perskaityti daug teksto. Viename ekrane – viena užduotis. Paveikslėliai dideli, pasirinkimų nedaug, o instrukcija visą laiką ta pati: „Pratęsk takelį.“ Suklydus niekas nerašo „Klaida!“ ir neparodo teisingo atsakymo. Rudeniukas tiesiog pasiūlo: „Pažiūrėk dar kartą.“ arba „Pabandyk iš naujo.“ Tad vaikas be streso ir įtampos gali dar kartą apžiūrėti seką ir pats atrasti jos principą. Man ši žaidimo dalis ypač svarbi – pagalba neturi atimti galimybės pagalvoti pačiam. Teisingai pasirinkus, robotukas visada pagiria ir padrąsina: „Puiku! Takelis tęsiasi“, „Šaunu! Keliaujame toliau“, „Radai trūkstamą tako ženklą!“ ar „Tu tikrai padedi Rudeniukui!“

Žaidimą galima naudoti pamokos pradžioje kaip trumpą „smegenų mankštą“, individualiame specialiojo pedagogo, logopedo ar kito švietimo pagalbos specialisto užsiėmime, pertraukėlės tarp sudėtingesnių veiklų metu. Žaisti galima ir namuose. Nors žaidimas pasipuošęs rudens spalvomis, jo pagrindinis tikslas nėra mokyti rudens požymių. Ruduo čia yra tik siužetas. Tikroji užduotis – pastebėti dėsningumą, išlaikyti dėmesį ir pratęsti seką.

© Sigita Koroliovė. Autorinis edukacinis žaidimas. Skirtas naudoti tik asmeninėms ir ugdymo reikmėms. Komercinis naudojimas ir platinimas be autorės leidimo draudžiamas.

Daugiau apie žaidimus „SKAITMENINIŲ ŽAIDIMŲ LABORATORIJA“

Paskelbta Metodinės priemonės, Mokamos priemonės, Mokiniai, SEU, STEAM ugdymas, TUK (terapija, ugdymas, kūryba)

NUOTYKIAI, NUGALĖJĘ BLOGĄ ORĄ IR NUOTAIKĄ

Po pirmųjų vasaros karščių sugrįžo lietuviška vasara ir nuobodžiaujančių vaikų klausimas „Ką veikti?“. Pas mane viešintis anūkas išbandė viską: ir kompiuterinius žaidimus, ir televizijos laidas, ir stalo žaidimų turnyrą. Būtent pastarasis atnešė daug nusivylimo, kadangi dvi dienas iš eilės vaikui nepavyko manęs nugalėti nei „Monopolio“ takelyje, nei dėliojant „Uno“ kortas. Nors antrąją dieną kaip įmanydama stengiausi suteikti vaikui galimybę laimėti, bet fortūna kažkodėl nusisuko nuo jo. Todėl pasiūlymas pažaisti kitą stalo žaidimą buvo sutiktas liūdnu atsakymu, kad nebesinori pralaimėti. Ir tada ant stalo atsirado kortelių rinkinys „100 VASAROS NUOTYKIŲ“. Jausdamas pralaimėjimo kartėlį berniukas iš pradžių visiškai nenorėjo traukti jokių naujų kortelių. Pirmąją jis ištraukė tik iš mandagumo, nenorėdamas manęs nuvilti. „Kūrybos dirbtuvių“ serijos užduotis „Laiko kapsulė“ sudomino berniuką ne laiško sau rašymu ar piešimu, bet netikėtu pasiūlymu paslėpti jį kapsulėje ir saugoti iki rudens. Mažylis labai kruopščiai užrašė datą ir pasirinko papasakoti apie nesėkmingas varžytuves su manimi. Tai buvo akimirka, kada vaikas ne tik žaidė, bet ir mokėsi įvertinti dienos patirtį, fiksuoti savo išgyvenimus, pajusti laiko tėkmę.

Supratęs, kad niekas su juo nesivaržys, berniukas atsipalaidavo ir mielai įsitraukė į mano pasiūlytas veiklas. Nors oficialios žaidimo taisyklės siūlo po vieną užduotį kiekvienai vasaros dienai, mažasis žaidėjas nusprendė, kad viena kortelė yra per mažas iššūkis, todėl korteles traukė vieną po kitos, pasinerdamas į skirtingus užsiėmimus. Ištraukęs geltonąją „Kūrybos dirbtuvių“ kortelę „Pirštukų teatras“, siūlančią ant savo pirštų nupiešti skirtingas emocijas ir suvaidinti spektaklį apie jų draugystę, berniukas čia pat pasigamino popierinius pirštų personažus su nuotaikingais veidukais ir prijungė prie užduoties „Žaidimų kambario“ kategorijos kortelę „Vasaros istorija“, padėjusią šiems herojams tapti netikėtų siužetų dalyviais. Pasirodo, kortelių sujungimas gali dar labiau praturtinti vasaros žaidimą ir sukurti improvizuotas veiklas!    

Kadangi blogas oras įkalino namuose, berniukui labai patiko „Judesio misijos“ kortelės: „Lobių nešikai“ paskatino vaiką pademonstruoti strateginį mąstymą nešant daiktus per netikėtas kliūtis; „Šokančios kojos“ iki ašarų prajuokino ir mane, ir naujo, pašėlusio vasaros šokio, susidedančio iš 4 judesių, autorių; „Gyvūnų mankšta“ tapo puikiu energijos iškrovimo būdu, įrodžiusiu, kad fizinis aktyvumas gali būti įdomesnis už sėdėjimą prie ekrano.

Vasaros nuotykiai nesibaigia sulig pirmu lietaus lašu ar pralaimėta stalo žaidimo partija. Jei ir jūs norite pamatyti, kaip jūsų vaikai ar anūkai patys kuria, ieško ir atranda, apsilankykite šiame puslapyje, kur galite rasti pilną žaidimo variantą arba pradėti nuo nemokamos demonstracinės versijos. Leiskime vaikams augti saugiai ir smagiai!

Paskelbta Metodinės priemonės, Mokamos priemonės, Mokiniai, SEU, STEAM ugdymas, Terapija, Įtraukusis ugdymas

„100 VASAROS NUOTYKIŲ“

Kartais vaikams tereikia vienos mažos idėjos, kad paprasta diena virstų nuotykiu, kur akmenukas tampa lobiu, paplūdimys – ekspedicija, kiemo medis – slaptu stebėjimo punktu, o paprasta užduočių kortelė – kvietimu pajudėti, kurti, tyrinėti ir patirti vasarą tikrame pasaulyje. Būtent taip gimė žaidimas „100 vasaros nuotykių“ – kortelių rinkinys vaikams, kurie nori daugiau judėjimo, kūrybos, tikrų emocijų ir mažiau ekranų. 100 kortelių – 100 skirtingų veiklų. Tai nėra tiesiog užduočių sąrašas, tai – įrankis, padedantis vaikui pamatyti stebuklą paprasčiausioje baloje, sraigės namelyje ar medžio šešėlyje. Žaidimas sudėliotas taip, kad vaikas ne šiaip sau „atliktų ir pamirštų“, o augtų kartu su kiekviena vasaros diena.

Žaidimą sudaro kortelės, suskirstytos į keturias spalvines zonas (gamtos tyrinėjimai, kūryba, žaidimai ir aktyvi veikla) ir tris sudėtingumo lygius, žymimus saulutėmis:  ☼ lengvas (greitai atliekama, puikiai tinka birželio pradžiai arba tingiai dienai), ☼☼ vidutinis (reikalauja šiek tiek daugiau laiko, kantrybės ir susikaupimo), ☼☼☼ iššūkis (ilgesnės, kompleksinės užduotys, galinčios trukti kelias valandas ar net pusdienį). Bet svarbiausia – dviejų ir daugiau žingsnių taisyklė. Kiekviena kortelė siūlo ne tik surasti ar pamatyti, bet ir atlikti kūrybinį, tiriamąjį, refleksyvųjį veiksmą. Suradai įdomios formos debesį? Puiku! O dabar papasakok, kokią slaptą istoriją jis neša danguje. Surinkai lapus? Nuostabu, o dabar sukurk iš jų gyvūno mozaiką. Tokiu būdu sujungiamas smulkiosios motorikos, mąstymo, vaizduotės, kūrybiškumo lavinimas, kalbiniai įgūdžiai, emocinis intelektas.

Nors pirmajame žaidimo puslapyje yra išsami instrukcija, tačiau dėl ypatingo kortelių rinkinio lankstumo šeimoje, grupėje, klasėje visada galima įvesti papildomų, alternatyvių taisyklių, padedančių įtraukti įvairios raidos ar skirtingo amžiaus vaikus. Pavyzdžiui, taisyklė „Trys pasirinkimai“ vaikams, kuriems sunku priimti sprendimus arba patiriantiems nerimą. Užuot traukę vieną užverstą kortelę, vaikai gali ryte ištraukti keturias skirtingų spalvų korteles. Tegul jie patys ramiai pasirenka vieną, kurią vykdys. Tai suteikia saugumo ir kontrolės jausmą.  Taisyklė „Pajausk ir išreikšk“ vaikams su kalbos ar komunikacijos sunkumais leistų užduotyse, kuriose prašoma papasakoti ar suvaidinti, vaizduotę ir emocijas išreikšti parodant judesiu, nupiešiant smėlyje ar tiesiog nykščiu aukštyn / žemyn, kaip jie jautėsi tyrinėdami. Taisyklė „Tandemo nuotykis“ 5–6 metų žaidėjams leistų oficialiai pasitelkti asistentą: mamą, tėtį ar vyresnį brolį, sesę. Didžiąją dalį tyrinėjimo jie atliktų kartu, stiprindami tarpusavio ryšį.  Panašių lengvatų suteikia žaidime paslėptos 4 specialiosios kortelės: „Nematomas apsiaustas“, „Laiko mašina“, „Chameleono uodega“ ir „Užduočių turgus“, oficialiai leidžiančios legaliai nuobodžiauti, keisti planus dėl prasto oro arba transformuoti užduotis į saugią namų aplinką. Nes poilsis juk irgi yra nuotykis. Tad keiskite, pildykite ir kurkite naujus nuotykius kasdien!

Kadangi žaidimo kūrimas atėmė labai daug laiko, jis patenka į mokamų priemonių kategoriją. Nemėgstantiems pirkti katės maiše, paruošiau nemokamą žaidimo demonstracinę versiją, kurią galite atsisiųsti, atsispausdinti ir išbandyti jau šiandien. Į ją įtraukiau kelias atrinktas korteles iš kiekvienos kategorijos ir tuščią Vasaros kalendoriaus maketą, kad patys pamatytumėte, kaip lengvai šis žaidimas tampa jūsų kasdienybės dalimi. Kalendoriaus maketą siūlau tiems, kurie nori matyti savo veiklų rezultatus. Kiekvieną dieną vaikai, atlikę užduotį, įklijuoja saulutę. Saulutės gali būti geltonos, tačiau jas galima spalvinti ir kortelių spalvomis – taip pamatytumėte, kokios rūšies veiklos vaikams labiausia patinka.

Jei jaučiate, kad šis ramus, tyrinėjantis ir kūrybiškas požiūris į vasarą yra tai, ko reikia jūsų vaikams, kviečiu įsigyti pilną žaidimo variantą. Jį gausite patogiu formatu, paruoštu spausdinimui, su aiškiomis taisyklėmis, taškų sistemomis ir idėjomis, kaip sukurti smagią vasarą. Žaidimas tiks ir keliaujantiems. Prieš išvykdami išsitraukite tiek kortelių, kiek dienų truks kelionė. Pasirinkite tik tas užduotis, kurioms nereikia daug medžiagų. Kad nuotykiai nepasimirštų, galima sukurti „Vasaros trofėjų“ dėžutę, kurioje vaikai kauptų korteles, rastus gamtos objektus, piešinius, nuotraukas, mažus „lobius“ ir kt. Nedidelė investicija į vieną vasarą gali tapti prisiminimais visam gyvenimui. Tad leiskite šią vasarą vaikams tiesiog būti – atrasti, tyrinėti, kurti ir žaisti. Jei turite klausimų, kaip pritaikyti žaidimą jūsų individualiai situacijai – parašykite man, paieškosime sprendimų kartu.

Daugiau idėjų vasarai:

„DEBESŲ IR PLENTO ŠVYTURIAI“ NAUJA!

VASAROS PASIŪLYMAI EKRANO VAIKAMS

Žaidimas „PIEVOJE“

VASAROS GALVOSŪKIAI 

VASAROS PROJEKTAS 

NERKIME Į VASARĄ!

„GAMTUKAI“ KVIEČIA Į GAMTĄ

Mokinių vasaros atostogoms artėjant

KĄ JUMS REIŠKIA VASAROS ATOSTOGOS?

Paskelbta Logopedams, Metodinės priemonės, STEAM ugdymas, Įvairūs

MIŠKO ENCIKLOPEDIJA

Ar esate pasiruošę susipažinti su miško gyventojais, augalais ir įminti mįsles, kurias sugalvojo pats miškas? Tuomet atsidarykite interaktyvią viktoriną „MIŠKO ENCIKLOPEDIJA“, kurią sukūrėme kartu su anūku ir jo tėveliais. Šis darbas vainikavo Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos pirmokų projektą apie mišką. Tai ne šiaip sau viktorina. Mažasis gamtos tyrinėtojas sukūrė virtualų mišką, kuriame galima pasitikrinti savo žinias apie Lietuvos gamtą. Dalyvaudami viktorinoje vaikai mokysis žaisdami: jiems reikės atpažinti miško gyventojus ir augalus, atsakyti į klausimus „Taip ar ne?“, įminti smagias mįsles. Žaidėjai ne tik susipažins su Lietuvos miškų gyventojais, bet ir galės pasiklausyti jų skleidžiamų garsų.

Viktorina persmelkta nuoširdumo ir meilės gamtai. Kiekvienas klausimas, kiekviena mįslė – tai kvietimas pažvelgti į mišką vaiko akimis, pamatyti jį gyvą ir pilną paslapčių. Tad jei ieškote smagios ir prasmingos veiklos sau ar savo vaikams, „Miško enciklopedija“ puikiai tiks, nes ji padės gerai praleisti laiką, pasitikrinti žinias ir išmokti ką nors naujo. Pasidalinkite šia viktorina su kolegomis, draugais, šeima ir visais, kas myli gamtą. Tegul visi naudojasi tikrai geru įrankiu savo žinioms gilinti!

Panašūs įrašai:

JONVABALIŲ GIRAITĖ

MIŠKO DETEKTYVAS

METŲ KALENDORIUS

Žaidimas „PIEVOJE“

„GAMTUKAI“ KVIEČIA Į GAMTĄ

Paskelbta Metodinės priemonės, Mokiniai, STEAM ugdymas

KELIONĖ Į MĖNULĮ

  Šiandien su džiaugsmu stebėjau būrį Klaipėdos lopšelio-darželio „Puriena“ priešmokyklinukų, sutikusių pasinerti į vaikišką avantiūrą – išbandyti savo galimybes skristi į Mėnulį. Išbandymai buvo nelengvi: svaigulio pratimas, reakcijos patikrinimas, regėjimo testas, kvėpavimo aparato gaminimas, raketos dėliojimas ir jos paleidimo į kosmosą šūkio mokymasis.

  Kada mažieji „Aitvarėlių“ grupės vaikai sužinojo, kad kalbėsime apie Mėnulį, vienas berniukas nedrąsiai prasitarė, jog užaugęs nori būti kosmonautas. Edukacijos pabaigoje svajotojų apie kosmoso platybes atsirado daugiau. Toks ir buvo mano tikslas – smagiu žaidimu, inovatyviai pateiktomis užduotimis pažadinti mažuosiuose svajones apie svaiginančius skrydžius. Ir nebūtinai į kosmosą, juk už mėnesio jie atsisveikins su darželiu ir išskris į naują kelionę. Sėkmingo skrydžio, vaikai! Tik nepamirškite taisyklingai kvėpuoti, atidžiai dairytis ir semti saujomis tai, kas dar nepažinta ir nepatirta.  

Paskelbta Biblioteka, Literatūra, STEAM ugdymas

APIE KNYGAS IR GĖLES

Šiandien noriu pasidžiaugti dviem Vilniaus knygų mugėje rastomis knygutėmis vaikams, paskatinusiomis ne tik skaityti, bet ir susidomėti gėlininkyste. Ką bendro turi skaitymas ir gėlės, pasufleruos knygų pavadinimai.

„Pasakojimas apie katiną ir tulpę su ypatingai šiltu rašytojos Evelinos Daciūtės palinkėjimu buvo skirtas pusketvirtų metų mergytei Izabelei. Katino Oskaro Murkaus Rumtumtugerio nuotykius, papildytus mano sugalvotais judesiais ir vaidyba, skaitėme gal pusę šimto kartų, nes mažoji vis grįždavo prie įdomiausių vietų ir prašydavo pakartoti. Jai ypač patiko momentas, kada kartu su Oskaru teatrališkai tekdavo laukti, kol mažas lapelis pavirs gėle. Garsus burzgimas vedžiojant pirštuku po knygos puslapį, trumpo katino ir tulpės barnio metu skleidžiami garsai, kurie visada baigdavosi skardžiu juoku, patvirtino faktą, kad mažiesiems labai patinka įvairūs garsažodžiai. Knyga sužavėjo šiltu pasakojimu apie žiemos nemėgusio katino pokyčius, mokymąsi bendrauti, rūpintis kitais ir laukti… Kad anūkė suprastų to laukimo prasmę, pasisodinome ir mes tulpių. Jautri draugystės istorija įstrigo mažylei. Tai atskleidė jos reakcija į nukritusius tulpės žiedlapius darželyje, įrengtame prie mano daugiabučio. Paaiškinimas, kad taip pat nutiks ir jos tulpėms, sugraudino mergaitę, bet knygos žodžiais nuskambėjęs mano priminimas, kad teks palaukti, vėl sugrąžino į jos veiduką šypseną.

  Antrasis sodinimo etapas vyko su priešmokyklinuku Aru po perskaitytos Ignės Zarambaitės knygos „Simas ir jo kalavijas“. Mažasis gėlininkas mano anūką supažindino su įvairiomis gėlėmis ir net du vardus turinčiu augalu, nukėlusiu į gladiatorių laikus; perdavė slaptą prietarą apie vogtų gėlių auginimą; papasakojo, kad be žaidimų ar karstymosi medžiais yra daugybė kitų įdomių užsiėmimų. Nesėkmingi Simo bandymai užsiauginti kardelį mokė neprarasti kantrybės ir tikėjimo, o berniuko vaizduotėje kylančios kovos su slibinais ir audromis įtraukė ir mano mažąjį klausytoją. Todėl pasiūlymą pasisodinti savo kardelį anūkas priėmė su džiaugsmu. Juk taip smagu kambario viduryje pasikapstyti po juodą žemę! Dar smagiau pasidarė sužinojus, kad vazonėlį su pasodintais dviem svogūnėliais galės vežtis namo. Šiandien anūko kardeliai sparčiai stiebiasi į viršų, nes jiems negresia nei vėjai, nei audros, nei nerūpestingų praeivių kojos. Jiems nereikia nei tvoros, bet gali būti, kad prireiks kopėčių, kaip nutiko seneliui ir senelei vienoje pasakoje pasodinusiems pupelę😊 Berniuko susidomėjimas gėlėmis nustebino jo mamą, tad gali būti, kad knygos veikėjas Simas turės dar vieną bendramintį, iškeisiantį išmaniuosius įrenginius į paslaptingą augalų pasaulį.

Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Laisvės gynėjų diena, Metodinės priemonės, Mokiniai, Nepriklausomybės diena, SEU, STEAM ugdymas

KĄ ATSKLEIDĖ AMULETAI?

Prieš dvejus metus sulaukusi kvietimo į Vienos lituanistinę mokyklą „Ąžuoliukas“, pavadinau tai maloniu netikėtumu. Po dvejų metų atskriejęs kvietimas sugrįžti, leido suprasti, kad pirmasis vizitas Austrijos lietuvių bendruomenėje nebuvo tik laimingas atsitiktinumas 😊

Vizitui į lituanistinę mokyklą ruošiausi ilgai, nes laukė susitikimai ir su mokytojais, ir su vaikais. Susitikime Lietuvos ambasadoje pasidalinau savo mintimis apie žaidimus ir jų naudą daugiakalbėje aplinkoje augantiems vaikams, ateinantiems į lituanistinę mokyklą po savaitės mokslų pasirinktoje Austrijos įstaigoje. Kalbos apie žaidimus tęsėsi ir antrąją dieną, nes dviejų amžiaus grupių vaikams atvežiau žaismingas edukacijas. Kol mažieji rengėsi kelionei į Mėnulį, vyresniesiems teko įminti Gedimino pilies paslaptį. Pasirodo, kunigaikštis Gediminas prieš daugelį metų pametė pilyje amuletą, be kurio Lietuvai gresia didelis pavojus. Tad užsiėmimo metu mokiniai gamino amuletus. Buvau nustebinta vaikų išmone ir kūrybiškumu. Darbo pradžioje nudžiugino ir baltapūkio Benjamino klausimas, ar amuletas bus skirtas jam, ar visiems Lietuvos gyventojams. „Ratuto“ mokyklos vaikai amuletus gamino iš panaudotų plastikinių indelių, paversdami juos apyrankėmis, žetonais, medalionais, vienas kurių turėjo net du dugnus, kad būtų galima paslėpti slaptą raštelį. Smagu buvo matyti, kad vaikai amuletus užsidėjo ir nenusiėmė.   

Nors Vienoje lankiausi lapkričio 9–10 dienomis, tačiau įspūdžius apie mažuosius „Ratuto“ mokinukus sulaikiau net dviem mėnesiams, kad galėčiau palyginti jų kūrybą su savo mokinių darbais. Šiandien, minėdami Laisvės gynėjų dieną, mano auklėtiniai taip pat minė paslaptį – tik ne kunigaikščio Gedimino, o piliakalnio. Jiems taip pat reikėjo pagaminti amuletus. Darbui atsinešti nereikėjo nieko – gaminti pasiūliau iš įvairių klasėje esančių daiktų: popierinių lėkščių, stiklinaičių, plastikinių butelių, šiaudelių, plastilino… Mano auklėtiniai kūrybinę veiklą pradėjo nuo prašymo idėjų paieškoti internete. Tad daugumos darbai buvo tik graži internetinė kopija 😦 Laimė, keli amuletai buvo originalūs, sukurti be ekrano ir įkvėpti ne tik garsiųjų Lietuvos piliakalnių, bet ir laisvės, už kurią 14 šalies kovotojų 1991 metais sausio 13 dieną sumokėjo labai didelę kainą. Išeivijos lietuviai stengiasi  išlaikyti meilę Lietuvai, šį gražų jausmą perduoda ir savo vaikams, štai kodėl iš amuletų, sukurtų toli nuo Lietuvos, sklido ypatingas jausmas ir energija.

Užduotį apie piliakalnius galima rasti skaitmeninėje knygutėje LIETUVA

Įspūdžiai iš lituanistinės mokyklos „Ąžuoliukas“ KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS AUSTRIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

Paskelbta Autizmas, Idėjos kalendorinėms šventėms, Kalėdos ir Naujieji metai, Logopedams, Matematika, Metodinės priemonės, Mokiniai, STEAM ugdymas, Terapija

PASTATYKI SNIEGO SENĮ!

Kadangi orų prognozės nieko gero nežada, sniego senio statymui siūlau naują žaidimą „Pastatyki sniego senį!“, kurį šešiametis ekspertas žaidė pusę dienos. Bežaidžiant mažyliui kilo mintis sukurti savo žaidimą „Mašina“, tad dar kartą pakartosiu, kad paprastas žaidimo kauliukas gali sudominti ir skaitmeninę kartą.

Įdomu buvo stebėti berniuko reakcijas – išmetęs tradicinio sniego senio atributus vaikas nusivildavo, todėl žaidimo metu ne kartą bandė „užburti“ kauliuką, kad jis išmestų norimą taškų skaičių. Pastatęs trikampį senį vaikas tuoj pat ėmėsi antrojo. Netrukus ant stalo rikiavosi trys originalūs sniego seniai⛄ Kadangi berniukas jau moka skaityti, jį sudomino ir žodinė užduotis. Nors bandymas piešti nebuvo labai lengvas, tačiau savo darbeliu autorius liko patenkintas.

Žaidėjo komentarai vaizdo įraše turėtų jums padėti sugalvoti, į kokius ugdymo dalykus galima įtraukti žaidimą „Pastatyki sniego senį!“. Siūlau juo paįvairinti STEAM ugdymo pamokas, logopedinius, specialiojo pedagogo vedamus užsiėmimus, neįprastas sniego senis puikiai įsilietų ir į šventinius konkursus.

Žaidimas tinka įvairaus amžiaus, gebėjimų ir poreikių vaikams, kurie galės piešti pagal žodinius ar vaizdinius aprašymus, o tie, kurie nemėgsta piešti, tikrai smagiai dėlios sniego senius iš atskirų detalių.

Daugiau panašių įrašų:

NUPIEŠK EGLUTĘ NAUJA!

VISKAS APIE SNIEGO SENIUS

VIENI LIPDĖ SNIEGO SENIUS, KITI KŪRĖ BESMEGENIUS

SENIO BESMEGENIO LIPDYMAS – NEĮMANOMA MISIJA?

Paskelbta Logopedams, Metodinės priemonės, Mokamos priemonės, STEAM ugdymas

ATRADIMAI

Žaidimas „PIEVOJE“ jau rado savo gerbėją – ką tik sulaukusi trejų metų Izabelė džiugina savo smalsumu ir noru atrasti. Tik sujudėjus žolėje ar krūmuose mažam vabaliukui, į akiratį patekus gėlei, plunksnai ar pagaliukui, mergaitė prašydavo paduoti žaidimų lapą, kad galėtų surasti jame reikiamą paveikslėlį ir palyginti su natūraliu daiktu. Deja, bet duobės, susiformavusios aplink kanalizacijos dangtį, žaidimų takelyje mažylė nerado😊 Nerado ir po stipraus lietaus atsiradusios balos, ir įspūdingo švyturio, kuris turbūt šviečia jūroje dirbančiam tėčiui ir seneliui. Bet nerasti daiktai žaidime taip pat turi savo vietą – „PIEVŲ SEKLYS“ leis išsaugoti visus pievos ar savo kiemo tyrinėjimo atradimus ir įspūdžius🔍🕵️‍♀️🔎

O ką galima rasti jūsų kieme?

Daugiau žaidimų apie gamtą:

„100 VASAROS NUOTYKIŲ“ NAUJA!

VASAROS PASIŪLYMAI EKRANO VAIKAMS

JONVABALIŲ GIRAITĖ

MIŠKO DETEKTYVAS

RUDUO KUBELIUOSE

ŽAIDIMAS BE PABAIGOS