Atsivertę sutrikusios klausos mokiniams skirtą literatūros vadovėlį, devintokai mintimis nusikėlė į pagonybės laikus, kad išsiaiškintų, kuo skiriasi mitologinės ir etimologinės sakmės. Atsakymus atrasti padėjo ne tik vadovėlio tekstas, bet ir pagonių garbinti dievai, jaukiai susibūrę prie švento aukuro Baltų mitologijos parke.
Senąsias Baltų kultūros vertybes atskleidžiantį parką, įsikūrusį Kretingos raj., Sausdravų km., žino ne kiekvienas. Prieš ketvertą metų apie jį paklausta Šiaulių universiteto etimologijos dėstytojo Nerijaus Brazausko ir aš nustebusi gūžtelėjau pečiais, todėl dabar laikau savo pareiga atvežti vaikus į šventovę, kurioje galima susipažinti, apžiūrėti ir net pajusti Baltų dievų buvimą.
Eidami verpstės forma išsidėsčiusiais pažintiniais takais devintokai turėjo surasti nurodytus dievus, prisiminti savo tautos papročius ir tuo pačiu pakartoti žodžių darybą. Studijuodami parko žemėlapį, mokiniai aplankė visus ratus, sprendė užkoduotas užduotis. Vaikams padėjo ne tik sukauptos žinios, juos globojo net ir oras, kadangi lietus prisiminė, jog jam reikia lyti mums jau beeinant iš velnių ir vėlių buveinės, išgąsdinusios Gabiją nejaukiai tyvuliuojančiu juodo vandens tvenkiniu. Beje, Gabija nesugebėjo rasti savo deivės, nors ugnies ir namų taku praėjome ne vieną kartą, todėl pasiūliau jai pagalbos ieškoti deivės Lados glėbyje. Kokį norą sugalvojo mergaitė, nežinau, tačiau mačiau, kad pasivaikščiojimas Baltų takais nuvijo nepasitenkinimą dėl neatskleistos ugnies deivės paslapties.
O susitikimas su dievu Ragučiu išblaškė paskutines abejones, nes linksmasis aludarių globėjas pakvietė vaikus pasisukti savo statinaitėse. Atrodo, kad miške slėpėsi ir grybautojų globėjas, kadangi į parką mus vežęs vairuotojas prisirinko kibiriuką baravykų ir kazlėkų 🙂
Daugiau įrašų panašia tema:
korsigita 
Nežinojau, kad toks pas mus yra :O