Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Žodžių daryba

BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS

     Į Baltų mitologijos parką grįžau Žemei apskriejus aplink saulę du kartus. Šį kartą atsivežiau būrį berniukų ir tik vieną mergaitę. Grįžti į parką paskatino ne tik parko grožis ir nesuprantama trauka, bet ir mokinių susidomėjimas baltų mitais. Gal tam turėjo įtakos trumpi ir nesudėtingi tekstai, gal berniukų mėgstami antgamtiniai herojai kompiuteriniuose žaidimuose, o gal juos iš tiesų traukia senovės lietuvių dievų paslaptys?! Vaikų susidomėjimas mitais paskatino mane perkelti juos iš literatūros pamokų į gramatikos ir kalbos ugdymo pamokas. Tokiu būdu mokiniai sužinojo dievų daugvardystės priežastis; išsiaiškino žodžio tabu reikšmę; atliko nedidelį tyrimą, atskleidusį, kokiais senųjų dievų vardais ir šiais laikais pažeidžiamas pirmykščių tautų kultinis draudimas; gilino žinias apie giminiškus žodžius; pasitelkdami įvairius žodžių darybos formantus kūrė žodžių lizdus; pasakojo apie pasirinktus dievus. Įgytomis žiniomis mokiniai pasinaudojo spręsdami užkoduotas užduotis, kurias jie gavo atvykę į Baltų mitologijos parką.

BALTŲ DIEVAI. ŽODŽIŲ DARYBA

BALTŲ MITOLOGIJOS PARKO UŽDUOTYS

     Visos kelionės metu mes jautėme dievų malonę: danguje ridinėjosi saulė, vėjo net su žiburiu nebūtume radę, pasiimti skėčiai tingiai ilsėjosi rankinėse ir kuprinėse, o gautos užduotys, nors iš pradžių ir nenorėjusios pasiduoti, buvo atliktos sėkmingai ir su didžiuliu užsidegimu. Tiesa, visų paslapčių dievai mums neatskleidė. Sutapimas ar ne, tačiau prieš dvejus metus mano mokinei Gabijai nepavyko rasti bendravardės deivės skulptūros (apie tai skaitykite reportaže „Pamoka gamtos ir baltų dievų prieglobstyje“). Panaši istorija šiandien nutiko šeštokui Aivarui. Skaitydamas mitą apie turtus nešančią būtybę, berniukas pasakė, kad jį artimieji dažnai pavadina Aitvaru. Klasės vadovė pasiūlė surasti Aitvaro skulptūrą ir kartu nusifotografuoti. Kaip bebūtų keista, tačiau prieš dvejus metus įvykęs atsitikimas šiandien vėl pasikartojo – Aitvaro, pagal žemėlapį turėjusio stovėti šalia Gabijos, rasti jiems nepavyko!

Daugiau idėjų pamokoms rasite tema:

IŠGYVENIMO PAMOKOS RUMŠIŠKĖSE NAUJA!
LEDO PILIS 
TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU!
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS
SŪRIO ŠVENTĖ
ORANŽINĖ AKIS
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“
SNAIGIŲ LABORATORIJA
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“
IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“PAMOKA „DALYVIŲ
VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Žodžių daryba

PAMOKA GAMTOS IR BALTŲ DIEVŲ PRIEGLOBSTYJE

     Atsivertę sutrikusios klausos mokiniams skirtą literatūros vadovėlį, devintokai mintimis nusikėlė į pagonybės laikus, kad išsiaiškintų, kuo skiriasi mitologinės ir etimologinės sakmės. Atsakymus atrasti padėjo ne tik vadovėlio tekstas, bet ir pagonių garbinti dievai, jaukiai susibūrę prie švento aukuro Baltų mitologijos parke.

     Senąsias Baltų kultūros vertybes atskleidžiantį parką, įsikūrusį Kretingos raj., Sausdravų km.,  žino ne kiekvienas. Prieš ketvertą metų apie jį paklausta Šiaulių universiteto etimologijos dėstytojo Nerijaus Brazausko ir aš nustebusi gūžtelėjau pečiais, todėl dabar laikau savo pareiga atvežti vaikus į šventovę, kurioje galima susipažinti, apžiūrėti ir net pajusti Baltų dievų buvimą.

     Eidami verpstės forma išsidėsčiusiais pažintiniais takais devintokai turėjo surasti nurodytus dievus, prisiminti savo tautos papročius ir tuo pačiu pakartoti žodžių darybą. Studijuodami parko žemėlapį, mokiniai aplankė visus ratus, sprendė užkoduotas užduotis. Vaikams padėjo ne tik sukauptos žinios, juos globojo net ir oras, kadangi lietus prisiminė, jog jam reikia lyti mums jau beeinant iš velnių ir vėlių buveinės, išgąsdinusios Gabiją nejaukiai tyvuliuojančiu juodo vandens tvenkiniu. Beje, Gabija nesugebėjo rasti savo deivės, nors ugnies ir namų taku praėjome ne vieną kartą, todėl pasiūliau jai pagalbos ieškoti deivės Lados glėbyje. Kokį norą sugalvojo mergaitė, nežinau, tačiau mačiau, kad pasivaikščiojimas Baltų takais nuvijo nepasitenkinimą dėl neatskleistos ugnies deivės paslapties.   

     O susitikimas su dievu Ragučiu išblaškė paskutines abejones, nes linksmasis aludarių globėjas pakvietė vaikus pasisukti savo statinaitėse. Atrodo, kad miške slėpėsi ir grybautojų globėjas, kadangi į parką mus vežęs vairuotojas prisirinko kibiriuką baravykų ir kazlėkų 🙂 

Daugiau įrašų panašia tema:

IŠGYVENIMO PAMOKOS RUMŠIŠKĖSE NAUJA!
LEDO PILIS 
TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU! 
KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #NUOTOLINIAM MOKYMUI
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS
SŪRIO ŠVENTĖ
ORANŽINĖ AKIS
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“
SNAIGIŲ LABORATORIJA
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS