Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Žodžių daryba

BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS

     Į Baltų mitologijos parką grįžau Žemei apskriejus aplink saulę du kartus. Šį kartą atsivežiau būrį berniukų ir tik vieną mergaitę. Grįžti į parką paskatino ne tik parko grožis ir nesuprantama trauka, bet ir mokinių susidomėjimas baltų mitais. Gal tam turėjo įtakos trumpi ir nesudėtingi tekstai, gal berniukų mėgstami antgamtiniai herojai kompiuteriniuose žaidimuose, o gal juos iš tiesų traukia senovės lietuvių dievų paslaptys?! Vaikų susidomėjimas mitais paskatino mane perkelti juos iš literatūros pamokų į gramatikos ir kalbos ugdymo pamokas. Tokiu būdu mokiniai sužinojo dievų daugvardystės priežastis; išsiaiškino žodžio tabu reikšmę; atliko nedidelį tyrimą, atskleidusį, kokiais senųjų dievų vardais ir šiais laikais pažeidžiamas pirmykščių tautų kultinis draudimas; gilino žinias apie giminiškus žodžius; pasitelkdami įvairius žodžių darybos formantus kūrė žodžių lizdus; pasakojo apie pasirinktus dievus. Įgytomis žiniomis mokiniai pasinaudojo spręsdami užkoduotas užduotis, kurias jie gavo atvykę į Baltų mitologijos parką.

BALTŲ DIEVAI. ŽODŽIŲ DARYBA

BALTŲ MITOLOGIJOS PARKO UŽDUOTYS

     Visos kelionės metu mes jautėme dievų malonę: danguje ridinėjosi saulė, vėjo net su žiburiu nebūtume radę, pasiimti skėčiai tingiai ilsėjosi rankinėse ir kuprinėse, o gautos užduotys, nors iš pradžių ir nenorėjusios pasiduoti, buvo atliktos sėkmingai ir su didžiuliu užsidegimu. Tiesa, visų paslapčių dievai mums neatskleidė. Sutapimas ar ne, tačiau prieš dvejus metus mano mokinei Gabijai nepavyko rasti bendravardės deivės skulptūros (apie tai skaitykite reportaže „Pamoka gamtos ir baltų dievų prieglobstyje“). Panaši istorija šiandien nutiko šeštokui Aivarui. Skaitydamas mitą apie turtus nešančią būtybę, berniukas pasakė, kad jį artimieji dažnai pavadina Aitvaru. Klasės vadovė pasiūlė surasti Aitvaro skulptūrą ir kartu nusifotografuoti. Kaip bebūtų keista, tačiau prieš dvejus metus įvykęs atsitikimas šiandien vėl pasikartojo – Aitvaro, pagal žemėlapį turėjusio stovėti šalia Gabijos, rasti jiems nepavyko!

Daugiau idėjų pamokoms rasite tema:

KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ NAUJA!
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ  
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ 
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS 
SŪRIO ŠVENTĖ 
ORANŽINĖ AKIS 
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ 
SNAIGIŲ LABORATORIJA 
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Žodžių daryba

PAMOKA GAMTOS IR BALTŲ DIEVŲ PRIEGLOBSTYJE

     Atsivertę sutrikusios klausos mokiniams skirtą literatūros vadovėlį, devintokai mintimis nusikėlė į pagonybės laikus, kad išsiaiškintų, kuo skiriasi mitologinės ir etimologinės sakmės. Atsakymus atrasti padėjo ne tik vadovėlio tekstas, bet ir pagonių garbinti dievai, jaukiai susibūrę prie švento aukuro Baltų mitologijos parke.

     Senąsias Baltų kultūros vertybes atskleidžiantį parką, įsikūrusį Kretingos raj., Sausdravų km.,  žino ne kiekvienas. Prieš ketvertą metų apie jį paklausta Šiaulių universiteto etimologijos dėstytojo Nerijaus Brazausko ir aš nustebusi gūžtelėjau pečiais, todėl dabar laikau savo pareiga atvežti vaikus į šventovę, kurioje galima susipažinti, apžiūrėti ir net pajusti Baltų dievų buvimą.

     Eidami verpstės forma išsidėsčiusiais pažintiniais takais devintokai turėjo surasti nurodytus dievus, prisiminti savo tautos papročius ir tuo pačiu pakartoti žodžių darybą. Studijuodami parko žemėlapį, mokiniai aplankė visus ratus, sprendė užkoduotas užduotis. Vaikams padėjo ne tik sukauptos žinios, juos globojo net ir oras, kadangi lietus prisiminė, jog jam reikia lyti mums jau beeinant iš velnių ir vėlių buveinės, išgąsdinusios Gabiją nejaukiai tyvuliuojančiu juodo vandens tvenkiniu. Beje, Gabija nesugebėjo rasti savo deivės, nors ugnies ir namų taku praėjome ne vieną kartą, todėl pasiūliau jai pagalbos ieškoti deivės Lados glėbyje. Kokį norą sugalvojo mergaitė, nežinau, tačiau mačiau, kad pasivaikščiojimas Baltų takais nuvijo nepasitenkinimą dėl neatskleistos ugnies deivės paslapties.   

     O susitikimas su dievu Ragučiu išblaškė paskutines abejones, nes linksmasis aludarių globėjas pakvietė vaikus pasisukti savo statinaitėse. Atrodo, kad miške slėpėsi ir grybautojų globėjas, kadangi į parką mus vežęs vairuotojas prisirinko kibiriuką baravykų ir kazlėkų 🙂 

 

Daugiau įrašų panašia tema:

KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ NAUJA!
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ  
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS 
SŪRIO ŠVENTĖ 
ORANŽINĖ AKIS 
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ 
SNAIGIŲ LABORATORIJA 
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Kalėdos ir Naujieji metai, Literatūra, Metodinės priemonės, Įvairūs

BALTŲ SIMBOLIAI SNAIGIŲ RAŠTUOSE

     Ir kas galėjo pagalvoti, kad pajūrio akmenėlių marginimas baltų ženklais ir simboliais bus toks užkrečiamas! Pradėję ruoštis gražiausioms metų šventėms – Kalėdoms, nusprendėme klasę papuošti pačių karpytomis snaigėmis. Tačiau ne kiekvienas moka ant daug kartų perlenkto popieriaus sukurti tokį piešinį, kurį išlankstęs pamatytų nėriniuotą žiemos gražuolę. Prisipažinsiu, viena iš tų nemokančiųjų esu aš 😀

     Bevartydama turtingus interneto klodus, pastebėjau, kad snaigės turi ypatingus ženklus ir figūras, labai primenančias mūsų mandalas, pieštas baltų mitologijos skyriaus baigimo proga. Pasiūlymas sukurti baltų simbolius vaizduojančias snaiges patiko mokiniams. Bent iš pradžių, nes išbandę kelis variantus, supratome, kad norint gauti kuo geresnį rezultatą, reikia kiek įmanoma daugiau kartu perlenkti popieriaus lapą. O iškarpyti storame popieriuje mažas figūras buvo labai sunku! Tačiau rezultatas atpirko skaudančius nuo įsirėžusių žirklių pirštus, nes paslaptingi senųjų baltų ornamentai pavergė mus visus.

     Puošnioje klasėje ir mokytis maloniau, todėl snaigių temą perkėliau į pamokas: mokiniai prisiminė, kas yra snaigė, aprašė jos išvaizdą, pasakojo, kaip ji atsiranda ant žemės, dalijosi įspūdžiais apie snaigių sukeltus pojūčius ir net prisipažino, kad ne kartą bandė sužinoti, koks to mažyčio dangaus krituliuko skonis 😉

      Su baltų simboliais susipažinti galima čia ir čia.

Paskelbta Apklausos, Around the Baltic Sea in 365 days, eTwinning, Literatūra, Metodinės priemonės

ETNOGRAFINIŲ METŲ FINIŠO LINIJA TIES BALTIJOS JŪRA

     Nors šiandieninio pasivaikščiojimo pajūriu tikslas buvo prisirinkti akmenukų, tačiau man jis priminė reklaminį šūkį „Three in one (trys viename)“, nes buvo ir grynu oru pakvėpuota, ir su šeima pabendrauta, ir pamokoms pasiruošta.

     Ant surinktų akmenų greitai atsiras mandalos, padėsiančios įminti baltų simbolių paslaptis. Taip užbaigsime etnografinius 2015 metus ir pagilinsime literatūros pamokose įgytas baltų mitologijos žinias.

     Beje, po 2012 metais vykusio projekto „Laiškai iš gamtos“, nenustojau ieškoti gamtoje ženklų, simbolių, piešinių, raidžių, įvairių daiktų siluetų. Atsitiktinai gamtoje susidaręs vaizdas, suvokiamas kaip konkretaus žinomo objekto vaizdas, vadinamas PAREIDOLIJA (gr. παρα- ‘klaidingas’ + είδωλον ‘atvaizdas’).  Daugiausia tokių pavyzdžių galima rasti debesyse. Tačiau prisimintas faktas, kad kiekvienas žmogus tame pačiame debesyje gali pamatyti skirtingą vaizdą, sukėlė manyje abejonių, ar tikrai mano akmenų kolekcijoje yra tai, ką regi mano akys.

     Jeigu mėgstate svajodami žiūrėti į debesis, vadinasi gebate pamatyti žymiai daugiau, nei skubantys ir nepastebintys aplinkui esančio grožio žmonės. Tokiems svajokliams pridedu nedidelę apklausą, kuri padėtų man sužinoti, ką vaizduoja mano eksponatai.

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

Baltų mitologija

mitologine-saule-v-kasinskasKeletas rebusiukų mokinių sudominimui pamokos pradžioje, interaktyvus žaidimas, kryžiažodis ir labirintas temos „Baltų mitologija“ įtvirtinimui, žinių ir gebėjimų pa(si)tikrinimui:

rebusiukas „Perkūnas“rebusiukas „Velnias“„Ąžuolyno sakmės“mitologijos rato užduotysmitologijos ratasbaigiamasis kryžiažodisbaigiamojo kryžiažodžio atsakymai. labirintas „Aitvaras“