Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS

     Kada Slaptųjų agentų klubo nariai gavo keistą užduotį – pagal senas nuotraukas atrasti du uostamiesčio pastatus – jie nežinojo, kad ieško buvusių spaustuvių ir kad tos paieškos nuves iki pat Nemuno, į Martyno Jankaus gimtinę. Mokiniai žinojo, kad Martynas Jankus Prūsijoje įkūrė lietuvišką spaustuvę, žinojo, kad ten buvo leidžiamas pirmasis lietuviškas laikraštis „Varpas“, tačiau nežinojo, kad pirmoji M. Jankaus spaustuvė buvo Ragainėje, tačiau ją teko perkelti į Tilžę. Nežinojo vaikai ir to, kad gyvendamas ir ūkininkaudamas Bitėnuose spaustuvės savininkas negalėjo tinkamai vadovauti leidybai, todėl bankrutavo ir spaustuvė už skolas buvo parduota. Tačiau tai Martyno Jankaus nepalaužė, tad 1893 metais jis įkūrė mažytę spaustuvę savo gimtinėje, Bitėnų kaime. Maža spaustuvė atliko didelį darbą – joje iki 1909 metų gotišku ir lotynišku šriftu buvo spausdinami lietuviški laikraščiai, žurnalai, knygos, kalendoriai, atsišaukimai. Žinant, kad lietuviškos spaudos draudimas pasibaigė 1904 metais, galima daryti išvadą, jog Martyno Jankaus spaustuvė labai daug prisidėjo prie lietuviško rašto išsaugojimo.   

     Sujaudinti spaustuvininko žygdarbių vaikai pagarbiai apžiūrėjo jo kapą, aplankė Vydūno amžinojo poilsio vietą, pasidžiaugė Kristijono Donelaičio, Martyno Mažvydo ir Liudviko Rėzos atminimo įamžinimu. Daug lietuvybės pėdsakų jaunieji agentai rado ir Martyno Jankaus muziejaus kieme, vaikštinėdami po Mažosios Lietuvos paveikslų sodą. Iš pradžių vieną eksponatą, senas medines duris, visi priskyrėme populiariam fantastiniam nuotykių filmui „Narnijos kronikos“, tačiau pravėrę jas supratome smarkiai klydę, nes užrašai ant jų bylojo apie skalvių gentį, apie Mažvydo ir kitų šviesuolių nešamą žodį iš Tilžės ir Ragainės, apie lietuvių kasdienybę, gamtos grožį ir begalinę meilę Lietuvai.

     Pakilę ant Rambyno kalno prisiminėme senuosius baltų dievus: pilkame akmenyje įamžintą ugnies ir teisingumo dievą Perkūną, rusvame – gyvybės ir vaisingumo dievą Patrimpą, juodame – Patulą, baltų požemio ir mirusiųjų dievą. Bandėme pažvelgti ir į kitą Nemuno pusę, kurioje jau yra Rusija, tačiau tirštas rūkas neleido nieko įžiūrėti. Tas rūkas įaudrino vaikų vaizduotę primindamas, kokius sunkumus turėjo įveikti knygnešiai, bandydami apeiti rusų žandarų saugomas vietas. Mokiniai suprato, kad vienas iš tų kelių buvo Nemunas.

     Nuščiuvę, susimąstę palikome Lietuvos istorijai svarbias vietas ir pasukome link garsiosios Raganų eglės, kuri šiais metais Europos medžių rinkimuose pateko į įspūdingiausių medžių dešimtuką! Ieškodami audros nulaužto aštuoniolikto eglės kamieno pėdsakų, pasidžiaugėme, kad medžio įspūdingumas dėl to nesumenko, ji vis dar primena šluotą – raganų skraidymo įrankį. Juk pagal vieną iš legendų ši eglė ir yra į žemę įsmeigta sužaliavusi šluota, kurią užmiršo senosios skalvių genties jaunuolį įsimylėjusi raganaitė.   

     Taip Slaptųjų agentų klubo nariai atgamino lietuviškos spaudos istoriją ir užbaigė antrąją šių mokslo metu bylą. Vaikų darbu buvo sužavėtas ir mažasis Sibiro haskių veislės šunelis, su viltimi žvelgęs į mūsų automobilio vidų lyg norėdamas tapti pirmuoju klubo keturkoju agentu 😀

  LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS

Daugiau įrašų panašia tema:

KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ NAUJA!
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS NAUJA!
SŪRIO ŠVENTĖ
ORANŽINĖ AKIS 
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“ 
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ 
SNAIGIŲ LABORATORIJA 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
PAMOKA GAMTOS IR BALTŲ DIEVŲ PRIEGLOBSTYJE
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“ 
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Kalėdos ir Naujieji metai, Literatūra, Metodinės priemonės, Įvairūs

BALTŲ SIMBOLIAI SNAIGIŲ RAŠTUOSE

     Ir kas galėjo pagalvoti, kad pajūrio akmenėlių marginimas baltų ženklais ir simboliais bus toks užkrečiamas! Pradėję ruoštis gražiausioms metų šventėms – Kalėdoms, nusprendėme klasę papuošti pačių karpytomis snaigėmis. Tačiau ne kiekvienas moka ant daug kartų perlenkto popieriaus sukurti tokį piešinį, kurį išlankstęs pamatytų nėriniuotą žiemos gražuolę. Prisipažinsiu, viena iš tų nemokančiųjų esu aš 😀

     Bevartydama turtingus interneto klodus, pastebėjau, kad snaigės turi ypatingus ženklus ir figūras, labai primenančias mūsų mandalas, pieštas baltų mitologijos skyriaus baigimo proga. Pasiūlymas sukurti baltų simbolius vaizduojančias snaiges patiko mokiniams. Bent iš pradžių, nes išbandę kelis variantus, supratome, kad norint gauti kuo geresnį rezultatą, reikia kiek įmanoma daugiau kartu perlenkti popieriaus lapą. O iškarpyti storame popieriuje mažas figūras buvo labai sunku! Tačiau rezultatas atpirko skaudančius nuo įsirėžusių žirklių pirštus, nes paslaptingi senųjų baltų ornamentai pavergė mus visus.

     Puošnioje klasėje ir mokytis maloniau, todėl snaigių temą perkėliau į pamokas: mokiniai prisiminė, kas yra snaigė, aprašė jos išvaizdą, pasakojo, kaip ji atsiranda ant žemės, dalijosi įspūdžiais apie snaigių sukeltus pojūčius ir net prisipažino, kad ne kartą bandė sužinoti, koks to mažyčio dangaus krituliuko skonis 😉

      Su baltų simboliais susipažinti galima čia ir čia.