Paskelbta Apklausos, Metodinės priemonės

REGIONINĖ KONFERENCIJA „SĖKMĖ PAMOKOJE“

Išgirdusi regioninės konferencijos pavadinimą, iš karto supratau, kad turėsiu galimybę susipažinti su sėkmingomis pamokomis, sužinoti apie naujus mokymo(si) metodus, pasisemti originalių idėjų, nes mokytojų kūrybiškumas yra begalinis.

Nuojauta neapvylė. Pirmojo pranešimo autoriai – Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijos muzikos mokytojai – savo sėkmės istoriją išmušė trankiais perkusininkų orkestro ritmais. Pakilus į tribūną jaunutei „Versmės“ progimnazijos psichologei, sukirbėjo abejonė, kuo gi ji sudomins patyrusių pedagogų auditoriją. Abejonės išsisklaidė išgirdus merginos pranešimo tikslą – pakalbėti apie mokytojo motyvacijos kėlimą. Nuolat besirūpindami krentančia mokinių motyvacija, dažnai užmirštame, kad nemotyvuotas mokytojas yra viena iš pagrindinių to kritimo priežasčių. Kartu su versmiečiais keliaujant po Mažąją Lietuvą, kolegei, pradinių klasių mokytojai Erlandai Rimšienei, kilo mintis pratęsti šią kelionę ir  mokykloje. Nors gyvename Mažojoje Lietuvoje, tačiau ji turi didelę ir įdomią istoriją, todėl tikiu, kad būsimas projektas bus ne mažiau įdomus nei matytas konferencijoje.

Lietuvos edukologijos universiteto Socialinio ugdymo katedros doc. dr. Aurimo Juozaičio pranešimo klausiausi antrą kartą. Pirmą kartą jį išgirdau „Paramos kolegai“ (angl. ”Peer Coaching“) modelio išbandymo baigiamojoje konferencijoje. Šiandien dr. A. Juozaitis įrodė, jog mokytojas privalo nuolat mokytis, kad suspėtų su nuolat besikeičiančiu informacijos srautu ir taptų savo mokiniams to srauto navigatoriumi.

Po pertraukos, kurios metu vaišinomės kelionės po Mažąją Lietuvą dalyvių pagamintu sūriu – kėžiu, konferencijos dalyviai išsisklaidė po įvairias sekcijas. Tai vienas iš liūdniausių renginio momentų, nes supranti, kad vienu metu gali dalyvauti tik vienoje sekcijoje. Tačiau lituanistų sekcijoje apmaudas išsisklaidė klausantis kolegų minčių apie sėkmingas pamokas, įdomiausius jų momentus, vaikų reakcijas į netradicinius ugdymo metodus. Atrodė, kad įvadinėje pamokos dalyje, kurioje stengiamasi sudominti mokinius būsima pamoka, esu išbandžiusi visus būdus, tačiau po „Versmės“ progimnazijos pranešimo „Gera pradžia – pusė darbo“, mano pasitikėjimo kartelė smuktelėjo žemyn. Bet dėl to neliūdėjau, nes supratau, kad vėl turėsiu kuo stebinti savo mokinius. Aš šioje sekcijoje pratęsiau sausio mėnesį pradėtą apklausą apie mokymo ir žaidimo santykį pamokoje. Pristatydama pamoką, kur visose jos dalyse buvo naudojami žaidimai, bandžiau išsiaiškinti, ar žaidimas pamokoje yra efektyvi mokymo priemonė, ar tik brangaus pamokos laiko švaistymas. To pasiteiravau ir kolegų prašydama įrašyti vietoj daugtaškių, jų nuomone, tinkamiausią žodelį.

O Jus, mieli skaitytojai, kviečiu peržiūrėti sausio mėnesio apklausos rezultatus ir dar kartą padaryti savo išvadas.

Paskelbta Apklausos, Metodinės priemonės, Mokiniai, Vadovavimas klasei, Įvairūs

KONFLIKTŲ SPRENDIMO RATAS

Šis ratas buvo pagamintas klasės valandėlei, skirtai „Veiksmo savaitei be patyčių 2016“. Manau, kiekvienas esame kažkam ištarę negerą žodį, kilstelėję ranką ar jos neištiesę pagalbos prašančiam. Tuo metu mums atrodė, kad elgiamės teisingai, tačiau po kurio laiko savigraužos kirminas pradeda sufleruoti, kad mes pasikarščiavome, įžeidėme arba atstūmėme nekaltą žmogų. O, kad galėtume atsukti laiką atgal ir atsiimti tą žodį, gestą ar žvilgsnį!..

Deja, bet laiko ratas sukamas tik pirmyn. Kad ateityje nereikėtų kaltinti savęs dėl neapgalvoto veiksmo, su kolege ir bendraminte Jolita savo mokiniams sukūrėme konfliktų sprendimo ratą, kuris padės užgesinti nesantaikos kibirkštį ir mokys pakantumo, savitvardos, pagarbos kitam žmogui.

Į ratą sudėjome 9 konfliktų sprendimo būdus. Klasės valandėlės metu išgirdome dar kelis pasiūlymus:

  • garsiai išrėkti savo pykti lauke,
  • stipriai įkvėpti ir „nuryti“ negerą žodį,
  • norėtus ištarti žodžius rašyti popieriuje tol, kol pyktis atlėgs.

Norėtume sukurti Konfliktų sprendimo atmintinę, kuria būtų galima naudotis ir mokykloje, ir namuose. Todėl prašome padėti mums ir parašyti, kaip dar galima užglaistyti nesutarimus, numalšinti staiga kilusį pyktį, apraminti įsiaudrinusią vaizduotę.

 

Paskelbta Apklausos, Mokiniai, Specialistams ir tėvams

DEBATAI APIE ŠIUOLAIKINES MEDIJAS UGDYME

Pasidaliję į dvi stovyklas pedagogai iš visos Lietuvos sausio 8 dieną Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijoje ieškojo atsakymo į respublikinės konferencijos klausimą „ŠIUOLAIKINIŲ MEDIJOS PRIEMONIŲ TAIKYMAS UGDYMO PROCESE – BŪTINYBĖ AR MADOS REIKALAS?“

Kartu su biologijos mokytoja Renata Aglinskiene pratęsiau šį klausimą stendiniu pranešimu „Žaidimas … mokymasis“, prašydama konferencijos dalyvių vietoj daugtaškių padėti, jų nuomone, reikalingą žodį.

Deja, bet vieningo atsakymo konferencijoje nebuvo rasta, klausimas taip ir liko atviras. Viena tapo aišku, jog mokytojai turi būti pasiruošę kardinaliems pokyčiams ir jų nebijoti, nes naujoji karta, nesiraukydama imanti į rankas vadovėlį, nori, kad šalia būtų galima pasidėti ir planšetę, išmanųjį telefoną ar elektroninių knygų skaityklę.

Tebeieškodamos atsakymo į savo klausimą, mes prašome peržiūrėti nuotraukų albumą ir pratęsti konferencijoje pradėtą apklausą: kokį žodį teiginyje „Mokymasis … žaidimas“ įterptumėte Jūs.

Mums labai svarbi ir mokinių, ir jų tėvelių, ir pedagogų nuomonė!

Paskelbta Apklausos, Mokiniai, Specialistams ir tėvams

KODĖL VAIKAI NENORI EITI Į MOKYKLĄ?

Žinių radijo žurnalisto Raigardo Musnicko laidoje „Atviras pokalbis” dalyvavę Švietimo informacinių technologijų4594354 centro direktorius Vaino Brazdeikis, Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Inga Uinskienė ir Lietuvos mokinių parlamento valdybos narys Kasparas Šidlauskas diskutavo apie norus ir galimybes sudominti Z kartos atstovus, kad jie norėtų eiti į mokyklą. Pokalbio metu buvo paminėtos ir elektroninės pratybos EMA, skirtos įvairios brandos ir gebėjimų penktokams, kurios moko spręsti problemas, ragina priimti šiandieninius iššūkius ir leidžia visa tai atlikti ne atsibodusiame sąsiuvinio puslapyje, o naujosios kartos pamėgtame kompiuterio ekrane.

Po laidos kilo noras pasidomėti, ar įdomu mokytis šiandieninėje mokykloje. Mano smalsumą patenkinsite atsakę i kelis apklausos klausimus.

 

Paskelbta Apklausos, Around the Baltic Sea in 365 days, eTwinning, Literatūra, Metodinės priemonės

ETNOGRAFINIŲ METŲ FINIŠO LINIJA TIES BALTIJOS JŪRA

     Nors šiandieninio pasivaikščiojimo pajūriu tikslas buvo prisirinkti akmenukų, tačiau man jis priminė reklaminį šūkį „Three in one (trys viename)“, nes buvo ir grynu oru pakvėpuota, ir su šeima pabendrauta, ir pamokoms pasiruošta.

     Ant surinktų akmenų greitai atsiras mandalos, padėsiančios įminti baltų simbolių paslaptis. Taip užbaigsime etnografinius 2015 metus ir pagilinsime literatūros pamokose įgytas baltų mitologijos žinias.

     Beje, po 2012 metais vykusio projekto „Laiškai iš gamtos“, nenustojau ieškoti gamtoje ženklų, simbolių, piešinių, raidžių, įvairių daiktų siluetų. Atsitiktinai gamtoje susidaręs vaizdas, suvokiamas kaip konkretaus žinomo objekto vaizdas, vadinamas PAREIDOLIJA (gr. παρα- ‘klaidingas’ + είδωλον ‘atvaizdas’).  Daugiausia tokių pavyzdžių galima rasti debesyse. Tačiau prisimintas faktas, kad kiekvienas žmogus tame pačiame debesyje gali pamatyti skirtingą vaizdą, sukėlė manyje abejonių, ar tikrai mano akmenų kolekcijoje yra tai, ką regi mano akys.

     Jeigu mėgstate svajodami žiūrėti į debesis, vadinasi gebate pamatyti žymiai daugiau, nei skubantys ir nepastebintys aplinkui esančio grožio žmonės. Tokiems svajokliams pridedu nedidelę apklausą, kuri padėtų man sužinoti, ką vaizduoja mano eksponatai.

Paskelbta Apklausos, Metodinės priemonės, Mokiniai, Įvairūs

KAIP PADĖTI MOKINIAMS „NEPAMIRŠTI“ NAMŲ DARBŲ?

     Prieš metus vykusioje apklausoje apie namų darbų nedarymą daugiausiai balsų surinko siūlymas išsiaiškinti jų nedarymo priežastis. Antroje vietoje liko atsakymo variantas, rekomenduojantis paviešinti klasės stende nemėgstančių ruošti pamokų mokinių sąrašą. Tačiau manęs toks variantas nelabai viliojo, todėl beveik metus svarsčiau, kas galėtų pakeisti mokinių požiūrį į namų darbus.

     Kadangi nuolat cituojamas prancūzų rašytojo Žiuli Renaro posakis apie tinginystę, baudžiančią mus ne tik mūsų nesėkmėmis, bet ir kitų sėkme, vaikams jokio įspūdžio nepadarė, supratau, kad reikia imtis griežtesnių priemonių. Bet gėdos sąrašo sukurti vis tiek nenorėjau, nes gerbiu visus – ir stropiai besimokančius, ir tuos, kuriems namų darbai buvo tapę našta.

     Ši mintis įkyriai persekiojo visą vasarą, kol vieną rytą lengviau atsikvėpiau supratusi, jog atradau raktą į mokinių pasąmonę. Jau įpusėjo antrasis mokslo metų mėnuo ir galiu pasakyti, kad ši idėja pasiteisino. Nors ne visi mokiniai puolė prie namų darbų, tačiau kasdien matomi pirkimo-pardavimo skelbimą primenantys sąrašai neleidžia jiems lengviau atsikvėpti, todėl „skolininkų“ kaskart lieka vis mažiau.

Paskelbta Apklausos, Rugsėjo 1-oji, Tai įdomu

RUGSĖJO PIRMOJI – ŠVENTĖ AR EILINĖ DIENA?

Daugelyje šalių rugsėjo pirmoji (mokslo metų pradžia) nešvenčiama. Apie tai sužinome vis didėjant emigrantųanketa2 skaičiui. Daug kas pradėjo šią šventę vadinti beprasmiška pompastika, reikalinga tik gėlių pardavėjams. Mokytojai taip pat skirtingai vertina mokslo metų pradžios šventę. Vieni sako, kad neturi kur dėti gėlių, kiti gailisi klasių neturinčių dalykininkų, kurie gėlių negauna. Yra galvojančių, kad gėles mokytojui reikėtų nešti ne Rugsėjo pirmąją, o netrukus po jos ateinančią Mokytojų dieną…

Daugiau apie tai skaitykite „Rugsėjo 1-oji: nuomonės be sentimentų“ ir „Rugsėjo 1-oji: gėlininkų sąmokslas ir „dekretinės atostogos“.

 O ką Jums reiškia Rugsėjo pirmoji?