Išgirdusi regioninės konferencijos pavadinimą, iš karto supratau, kad turėsiu galimybę susipažinti su sėkmingomis pamokomis, sužinoti apie naujus mokymo(si) metodus, pasisemti originalių idėjų, nes mokytojų kūrybiškumas yra begalinis.
Nuojauta neapvylė. Pirmojo pranešimo autoriai – Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijos muzikos mokytojai – savo sėkmės istoriją išmušė trankiais perkusininkų orkestro ritmais. Pakilus į tribūną jaunutei „Versmės“ progimnazijos psichologei, sukirbėjo abejonė, kuo gi ji sudomins patyrusių pedagogų auditoriją. Abejonės išsisklaidė išgirdus merginos pranešimo tikslą – pakalbėti apie mokytojo motyvacijos kėlimą. Nuolat besirūpindami krentančia mokinių motyvacija, dažnai užmirštame, kad nemotyvuotas mokytojas yra viena iš pagrindinių to kritimo priežasčių. Kartu su versmiečiais keliaujant po Mažąją Lietuvą, kolegei, pradinių klasių mokytojai Erlandai Rimšienei, kilo mintis pratęsti šią kelionę ir mokykloje. Nors gyvename Mažojoje Lietuvoje, tačiau ji turi didelę ir įdomią istoriją, todėl tikiu, kad būsimas projektas bus ne mažiau įdomus nei matytas konferencijoje.
Lietuvos edukologijos universiteto Socialinio ugdymo katedros doc. dr. Aurimo Juozaičio pranešimo klausiausi antrą kartą. Pirmą kartą jį išgirdau „Paramos kolegai“ (angl. ”Peer Coaching“) modelio išbandymo baigiamojoje konferencijoje. Šiandien dr. A. Juozaitis įrodė, jog mokytojas privalo nuolat mokytis, kad suspėtų su nuolat besikeičiančiu informacijos srautu ir taptų savo mokiniams to srauto navigatoriumi.
Po pertraukos, kurios metu vaišinomės kelionės po Mažąją Lietuvą dalyvių pagamintu sūriu – kėžiu, konferencijos dalyviai išsisklaidė po įvairias sekcijas. Tai vienas iš liūdniausių renginio momentų, nes supranti, kad vienu metu gali dalyvauti tik vienoje sekcijoje. Tačiau lituanistų sekcijoje apmaudas išsisklaidė klausantis kolegų minčių apie sėkmingas pamokas, įdomiausius jų momentus, vaikų reakcijas į netradicinius ugdymo metodus. Atrodė, kad įvadinėje pamokos dalyje, kurioje stengiamasi sudominti mokinius būsima pamoka, esu išbandžiusi visus būdus, tačiau po „Versmės“ progimnazijos pranešimo „Gera pradžia – pusė darbo“, mano pasitikėjimo kartelė smuktelėjo žemyn. Bet dėl to neliūdėjau, nes supratau, kad vėl turėsiu kuo stebinti savo mokinius. Aš šioje sekcijoje pratęsiau sausio mėnesį pradėtą apklausą apie mokymo ir žaidimo santykį pamokoje. Pristatydama pamoką, kur visose jos dalyse buvo naudojami žaidimai, bandžiau išsiaiškinti, ar žaidimas pamokoje yra efektyvi mokymo priemonė, ar tik brangaus pamokos laiko švaistymas. To pasiteiravau ir kolegų prašydama įrašyti vietoj daugtaškių, jų nuomone, tinkamiausią žodelį.
O Jus, mieli skaitytojai, kviečiu peržiūrėti sausio mėnesio apklausos rezultatus ir dar kartą padaryti savo išvadas.
korsigita 