Sukurti tokį projektą paskatino mokinių klausimai, ar reikės šią vasarą rinkti atostogų rinkinuką, o taip pat mamų prašymai sugalvoti nematytų užduočių jų vaikams. Projekte esančios veiklos padės vaikams nepamiršti, ko mokėsi, kad ateinantis rugsėjis prasidėtų džiugiai ir produktyviai.
Tad keliaujame ieškoti nuotykių!
Daugiau idėjų vasarai:
„100 VASAROS NUOTYKIŲ“ NAUJA!
VASAROS PASIŪLYMAI EKRANO VAIKAMS
Užduotis „Atvirukas Mamai“ lietuvių kalbos pamokoje paįvairins žodžių darybos mokymą, logopediniuose ar specialiojo pedagogo užsiėmimuose pasitarnaus mokantis skirti pirmąjį žodžio garsą, diferencijuoti garsus S ir Š. Teisingai atlikta užduotis transformuosis į 3D gėlę, kuri papuoš Motinos dienai kuriamą atviruką. „Sveikinimas Mamai“ skirtas dėmesio koncentracijai lavinti. Jeigu langeliai „nepabėgs“, vaikai turės dar vieną atviruką, kurį beliks užrašyti ir padovanoti brangiausiam žmogui.
Kai atvirukai bus sukurti, įtraukite vaikus į veiklas sugalvodami daugiau užduočių kiekvienam pagal poreikius ir gebėjimus. Pavyzdžiui, pasiūlykite sukurti sveikinimą iš pirmosios gėlės žiedlapiuose esančių žodžių. Tie, kam užduotis per sunki, gali išrinkti ir nurašyti žodžius, kuriuos norėtųsi pasakyti savo mamai. Galima pratęsti žodžių, prasidedančių raidėmis S ir Š sąrašą, galima kurti didesnį žodžio MAMA lizdą. Nepamirškite paprašyti pažymėti žodžių dalis, pasiūlykite sugalvoti su duotais žodžiais sakinių su kreipiniu, vienarūšėmis sakinio dalimis. Kiti galės įtvirtinti tiesioginių, klausiamųjų, šaukiamųjų sakinių skyrybą. Gabūs vaikai tegul sugalvoja sudėtinių sakinių. Jeigu mokote būdvardžių, vieni vaikai pagilins žinias aprašydami gėles, kiti – išvardindami jos spalvas. Bandydami atspėti gėlės pavadinimą, papildykite mokinių žodyną stebėdami įvairius pavasario augalus. Atviruko gaminimas – atspirties taškas, kur atsispyrę nuo jo mokiniai nušoks, priklausys nuo einamų temų, jūsų kūrybiškumo ir noro įtraukti vaikus į bendrą veiklą.
Daugiau idėjų Motinos dienai:
MAMOS DIENAI NAUJA!
Žodis – svarbiausia komunikacijos priemonė, bet pasitaiko atvejų, kada būna sunku savo mintis ir jausmus išreikšti žodžiu. Taip nutinka ir dėl raidos sutrikimų, ir dėl charakterio savybių. Vieniems žodžiai liejasi nenutrūkstamu srautu, kitiems vos pavyksta išstenėti trumpą tylų atsakymą, o tretiems jie užstringa ir komunikavimo procesas nutrūksta. Kokybiškam bendravimui koją pakiša ir skurdus žodynas. Tad pristatau lėlių ir dramos terapijos interpretaciją – mini spektaklių kūrimą, kuriuose vaidina mokinių pagamintos lėlės, kartais pasiskolinančios mokinių balsus, o kartais savo jausmus ir emocijas išreiškiančios judesiu. Kad judesys kompensuotų kalbėjimo problemas, lėlės buvo gaminamos iš laikraščių, nes ši medžiaga suteikia joms norimą pavidalą, leidžia išsilankstyti pačiomis netikėčiausiomis pozomis ir suteikia galimybę lavinti vaikų kalbos ir komunikavimo įgūdžius. Nereikia pamiršti ir smulkiosios motorikos lavinimo svarbos, nes susukti laikraštį į ploną vamzdelį iš pradžių sunkiai sekėsi 😀
Taip jau susiklostė, kad mano auklėjamojoje grupėje yra 12 berniukų ir tik 3 mergaitės. Taip jau susiklostė, kad lėlių gaminimo savaitę visos mergaitės sirgo. Tad dar kartą pasikartosiu, jog visos šios grožybės sukurtos berniukų rankomis! Lėlės dalyvavo lietuvių kalbos pamokose: vieniems jos atskubėjo į pagalbą padėti kurti dialogus, mokytis tiesioginės kalbos skyrybos; kitiems „aiškino“ būdvardžio kaitymo giminėmis ir skaičiais ypatumus; tretiems lėlės padėjo lengviau suvokti patarlių ir posakių perkeltines prasmes. Tai liudija perdaryta liaudies išmintis ir sukurtos trumpos scenelės.
Beje, šiomis lėlėmis galima pasinaudoti mokant žmogaus anatomijos ir fiziologijos (#STEAM ugdymas). Mano pačios sukurtos dvi lėlės turėjo visas vyriškas ir moteriškas kūno dalis. Kai kam kilo noras prunkšti, kai kas suko akis į šalį, tačiau natūraliai atrodančios lėlės pasitarnavo man kalbant apie lytiškumą ir Lietuvoje nuvilnijusį nepilnamečių seksualinio išnaudojimo skandalą.
Lėlės gali padėti įgyvendinti ir kitas prevencines programas, prisidėti prie socialinio ir emocinio ugdymo; jos gali dalyvauti klasės renginiuose, nes kurdami įvairias situacijas su jomis vaikai nejučiomis prabyla ir bent akimirkai užmiršta bendravimo baimes, sumažėja komunikacijos problemos, atsiskleidžia mokinių vidinis pasaulis, noras pasisakyti ir būti išgirstiems.
Ruduo – itin dėkingas metas mozaikų, ornamentų kūrimui. Ieškodama įkvėpimo susidūriau su teseliacijos sąvoka. Susidūriau ir nebeatsispyriau jos vilionėms. Teseliacija yra pasikartojantis vienos ar įvairių formų geometrinių figūrų dėliojimas. Tačiau tai nėra chaotiškas veiksmas, jis turi griežtas taisykles – tarp figūrų negali būti jokių tarpų, figūros negali persidengti.
Teseliacijos pavyzdžių aplink mus yra labai daug, tik mes to arba nežinome, arba nepastebime. Tai ir namų stogai, grindų, sienų plytelės, ir ornamentai languose, tvorose, audiniuose. Labiausia žavi teseliacija gamtoje – nuo mums gerai pažįstamo korio iki gyvatės odos, vėžlio šarvo, žuvų žvynų, ananaso, kankorėžio, gėlės žiedo… Teseliaciją savo darbuose naudojo ir dailininkai, ir architektai. Netgi tangramos dėliojimas yra susijęs su teseliacija.
Įgyvendindami mokyklos patyriminio ugdymo programą „Stebuklinga obuolio galia“, su vaikais sukūrėme stilizuotą obuolį, sudarytą iš daugybės obuolių. Sudėlioti visas figūras lygiai lengva nebuvo. Stebint vaikų pastangas kilo mintis į figūras sudėti žodžius ir parodyti, kad tekstas taip pat turi būti dėliojamas pagal taisykles, kad visi žodžiai jame turi derėti ne tik pagal prasmę, bet ir pagal gramatines taisykles. Nors pirmojo teseliacijos teksto dėliojime buvo akivaizdi pagalba – mozaikos raštas rėmeliuose – vaikai to nepastebėjo ir pagalba nepasinaudojo. Nepaisant to, matematikos ir lietuvių kalbos suvienijimas paįvairino pamoką nauja veikla, leido sukurti daug skirtingo lygio užduočių, padėjusių sudėlioti pasakojimą, pakartoti žodžių darybos, morfologijos, sintaksės ir skyrybos temas. Užduotis „Teseliacijos medžioklė“ – pavyzdžių ieškojimas ir fotografavimas – suteikė galimybę atidžiau pažvelgti į supančią aplinką, pastebėti tai, ką kasdien matome, bet nežinome, kaip tai pavadinti.
Nors prie pasakojimo pridedu kartu su vaikais sukurtą teseliacijos atmintinę, tačiau prisipažįstu, jog teksto mozaiką dėliojau ilgai. Nepaisant to, sudėlioti figūrų lygiai vis tiek nepavyko – tarp jų yra ir nelygumų, ir tarpelių, todėl rezultatu nesu labai patenkinta. Tiesa, vaikams figūras dalinau sukarpytas, tad mano netikslumų nesimatė. Juos pastebėti galėjo tik tie, kuriems į pagalbą atėjo teksto rėmeliai🤭
Daugiau STEAM idėjų:
Raktelio paieškos Valentino dienos išvakarėse padės vaikams pasitikrinti žinias apie būdvardį ir jo draugystę su daiktavardžiu. Būtent taip, mokydama vaikus derinti būdvardį su daiktavardžiu, vadinu šių kalbų ryšį. Valentino dienos išvakarėse žodis draugystė įgaus ypatingą reikšmę, todėl tikiuosi, kad trumpas žinių patikrinimo žaidimas bus žaidžiamas be įtampos ir su džiaugsmu.
Tai – ne vienintelė užduotis, pasislėpusi po vaikų mėgstama švente. Į akiratį patekusi origami pamokėlė, mokanti išlankstyti 3D besibučiuojančias lūpas, tuoj pat pasufleravo ir veiklų idėjas. Nuotolinių susitikimų ir video konferencijų organizavimo platformoje Zoom auklėtiniams parodžiusi savo lankstinį, nesitikėjau tokios reakcijos: jie juokėsi ir klausinėjo, ar turi savarankiškai namuose išlankstyti tokį pat darbelį, vėl juokėsi ir gestais mėgdžiojo popierinių lūpų veiksmus, vis tebesijuokdami sakė, kad tikrai nori išmokti lankstyti tokias neįprastas lūpas 💋 .
Tad klasės valandėlėje mes mokysimės ne tik origami meno, bet ir pasakyti vienas kitam gražių žodžių. Parašius šitą sakinį vaizduotėje iš karto iškilo tie, kurie galbūt neišdrįs to padaryti, tie, kurie dėl kalbos raidos specifikos gali nerasti reikiamų žodžių. Jei taip nutiks, gražių žodžių į vaikų lankstinius pridėsiu pati, jiems tereikės kitą dieną nežiūrint pasirinkti patikusias lūpas ir iš jų pasiimti gražius žodžius, kuriuos sudės į Valentino dienos sveikinimą. Būtinai pasinaudosiu ir Arno pasiūlymu. Išlankstę dar po vieną darbelį, įklijuosime liežuvį, ant kurio suguls ne žodžiai, o sakiniai. O po to galėsime prisiminti ir skyrybą. Ačiū, Arnuti, už idėją😘
Daugiau įrašų panašia tema:
ŠIRDELIŲ DIENAI NAUJA!
Tai ne visai tikslus vertimas, kadangi rusiško tinklaraščio pavadinimas yra žaismingas žodžio oбучать (mokyti) darinys.
Tinklaraštyje «Обучалка» dalinamasi mokomąja medžiaga, kortelėmis, lavinamaisiais žaidimais, skirtais ikimokyklinio amžiaus vaikams. Čia galima rasti daug metodinės medžiagos, įvairių straipsnių, filmuotų užsiėmimų, mokančių dirbti su autizmo sindromą ir kitų raidos sutrikimų turinčiais vaikais. Tinklaraščio autoriai dalinasi informacija apie alternatyviosios komunikacijos sistemą, suteikia galimybę nemokamai atsisiųsti PECS kortelių. Iš čia galima atsisiųsti ir Glenno Domano kortelių, ir dėlionių, ir loginių grandinėlių, rūšiavimo, atminties žaidimų, loto, domino, spalvinimo paveikslėlių, emocijų pažinimo užduočių… Tad tiems, kurie supranta rusų kalbą, «Обучалка» atvers dar daugiau ugdymo galimybių.
Šiemetinę Helovino šventę nusprendžiau susieti su populiariu fizikos reiškiniu – šviesos lūžiu. Paslaptingai pasirodantys ir vėl išnykstantys piešiniai tikrai turėtų sukelti mokinių smalsumą ir norą išsiaiškinti, kaip viskas vyksta. O juk STEAM ugdymu to ir siekiama! Tik nepagalvokite, kad lietuvių kalbą iškeičiau į fiziką! Apie šviesos lūžį mokiniams papasakos gamtos ir fizikos mokytoja, o mano pamokoje, dirbdami su trumpos pasakos tekstu, vaikai gilins žinias apie antonimus, vienarūšes sakinio dalis ir jų skyrybą. Su kitais mokiniais kalbėsime apie Helovino herojus aiškindamiesi, ko trūko svečių sąraše, kuo ypatingi į pilį patekę veikėjai, kodėl jie pasirodė tik mėnuliui patekėjus, kaip jie reaguoja į patekančią saulę ir kt. Sudarydami Helovino veikėjų sąrašą, pakartosime lietuvių kalbos abėcėlę, o vėliau būtinai pasirinksime labiausiai patikusius veikėjus, nupiešime juos ir aprašysime pagal daikto aprašymo planą. Nuojauta kužda, kad bus linksma 🙂
Daugiau idėjų Helovino šventei rasite:
KO IEŠKOJO VAIDUOKLIUKAS? NAUJA!
VĖLINĖS IR HELOVINAS NAUJA!
ŠIURPNAKČIO IR VĖLINIŲ SUSITIKIMAS
Šiandien buvo viena iš tų dienų, kada važiuodama namo negalėjau nustoti šypsotis. Taip visada jaučiuosi, kada pamokos pralekia produktyviai, smagiai ir nepastebimai. O to priežastis – lietuvių kalbos abėcėlė. Abėcėlės mokymąsi pradėjome puošdami pirmąsias vardų raides. Kad veikla nesusitapatintų su dailės pamoka, raides reikėjo puošti rašant savo vardą. Rašydami mokiniai lavino rašymo įgūdžius, kurie po vasaros atostogų tikrai buvo susilpnėję, smulkiąją motoriką ir mąstymą. Po inicialų perėjome prie vardų, pasipuošusių įvairiais žodžiais, prasidedančiais iš varduose esančių raidžių. Tokiu būdu vaikai prisiminė išmoktų žodžių pavadinimus ir rašybą.
Lietuvių gestų kalbos pamokose vaikai atliko neįprastą užduotį – iš varduose esančių žodžių kūrė prasmę turinčius sakinius, aiškinosi lietuvių kalbos ir lietuvių gestų kalbos sakinio struktūros skirtumus. Pamokoje buvo daug juoko, nes turint žodžių grupę juk ne visada pavyksta sudaryti rimtą sakinį. O ir visai nereikia to rimtumo, nes juokas ilgina gyvenimą! Dar laiko prie savo gyvenimų pridėjome abėcėlės tvarka dėliodami varduose esančias raides ir prisistatydami naujais, kartais sunkiai ištariamais vardais. Gal kas gali pasakyti, koks vardas berniuko, pasivadinusio BINORSU? 🙂
Kūrybinis darbas visada vertas apdovanojimo, todėl vaikai buvo pakviesti prie žaidimų stalo. Mano viso savaitgalio namų darbai – žaidimo „Dobble“ pagrindu sukurtas žaidimas „ABĖCĖLĖ“ – atsipirko su kaupu. Aš patikrinau mokinių žodyno apimtis, o vaikai taip įsijautė į žaidimą, kad tik pabaigę vieną partiją pareiškė norą pakartoti. Pirmosios partijos metu ne kartą skambėję skundai, kad kažkas blogai kelia kortelę, kažkas iš anksto pamatė raidę, gana greitai virto azartiškomis emocijomis, leidusiomis suprasti, jog komandinis darbas baigsis sklandžiai ir be ginčų. Taip ir įvyko, partijos laimėtojai buvo nuoširdžiai sveikinami, bent man taip pasirodė.
Kadangi apsaugos nuo Covid-19 taisyklėse rekomenduojama kuo daugiau būti lauke, abėcėlę įtvirtinome meno terapijos pamoka – raidžių kūrimu iš gamtoje randamų daiktų. Šį meno terapijos būdą vadinu gamtos terapija, nes ieškodami reikalingų priemonių vaikai nuolat atranda kažką naujo, atsipalaiduoja ir atskleidžia patiems dar nematytas kūrybines galias. Tad paskutinė abėcėlės mokymosi užduotis – raidžių ieškojimas gamtoje – neturėtų sukelti ypatingų sunkumų. Tai – mano grįžimas į 2012 metus, kada tarptautinio eTwinning projekto „Laiškai iš gamtos“ metu ne tik surinkome visą anglų kalbos abėcėlę, bet ir pajutome ypatingą ryšį su gamta ir norą ja pasirūpinti.
Daugiau pamokų planų ir idėjų:
Kalbėdami apie metų laikų kaitą su mokiniais šiandien susimąstėme, kuo skiriasi miškas vasarą nuo miško, pradėjusio gyventi pirmąsias rudens dienas. Iš pradžių vaikai bandė kalbėti tradiciniais sakiniais ir pasakoti apie besikeičiantį orą, dangų gaubiančius pilkus ir sunkius debesis, be perstojo žemę merkiantį lietų, tačiau aš pasiūliau mintimis pasivaikščioti po mišką šiandien, rugsėjo dešimtą dieną. Nesėkmingai bandę mane įtikinti, kad rudenį miškas keičia spalvas, vis dažniau žvelgdami pro langą mokiniai prabilo apie pradėjusias trumpėti dienas, dingusias vasarines gėles, kankorėžiais apsipylusias egles, geresnį ar blogesnį grybų derlių, tuštėjančius paukščių lizdus… Jeigu būčiau žinojusi, kad šiandien bus toks geras oras, tikrai būčiau suorganizavusi pasivaikščiojimą po rudenėjantį mišką, kuriame vaikai būtų atradę dar vieną rudenį pranašaujantį požymį – saulėje besidraikančius vorų tinklus!
Tad pasinaudojau vienu iš meno terapijos būdų ir pasiūliau pabandyti „numegzti“ voratinklius patiems. Būsiu atvira, man sekėsi nekaip, nes kažkodėl apvalus turėjęs būti mezginys įgavo keturkampio formą. Bet raštu likau patenkinta. Buvau patenkinta ir vaikų darbais, pasidžiaugiau jų nusiteikimu ir noru papildyti savo pasakojimus naujais faktais apie metų laikus ir tai įrodančiais kūrybiniais darbais, atidžiai rašyti sakinius ir pastebėti juose skyrybos ženklus, atpažinti sudurtinius žodžius, prisiminti daiktavardžių ir būdvardžių draugystę, kaitant juos skaičiais ir linksniais.
Daugiau panašių temų:
Po truputį mažėjant darbams, vėl galiu sugrįžti prie veltinio, prie medžiagos, kuri tiek daug duoda: naudos pamokoms ir užsiėmimams, kūrybinio džiaugsmo, pasitenkinimo gautu rezultatu, malonaus atsipalaidavimo.
Šį kartą veltinio atraiža virto terapiniu, emocinį intelektą ugdančiu žaidimu „Emocijų domino“. Jį galima žaisti kaip klasikinį „Domino“ žaidimą, bet galima sukurti ir savo taisykles. Pavyzdžiui, sudėti dvi vienodas emocijas ir pasvarstyti, kas būtų susitikus dviem tokiems pat žmonėms. Galima ir atvirkščiai – parinkti dvi skirtingas emocijas ir pasvarstyti, kuri dominuotų, kuri padėtų, kuri nusisuktų, kuri nuvestų klystkeliais, kuri paskatintų keistis ir pan. Galima paieškoti emocijų, galinčių nuslopinti negatyvias arba padidinti pozityvias emocijas, galima sudėlioti teigiamų ir neigiamų emocijų takelius ir t. t. Žaidimas vienas, o galimybių nepaprastai daug! Šalia veltininio žaidimo pagaminau ir laminuotų kortelių rinkinį, kad prireikus jis būtų greičiau ir lengviau padauginamas, nes ateinančiais mokslo metais turėsiu didelę skirtingo amžiaus, nevienodo charakterio, įvairiausių pomėgių auklėtinių klasę, su kuria planuoju OLWEUS klasės valandėlėse sužaisti ne vieną „Emocijų domino“ partiją.
Žaidimas ras vietą ir lietuvių kalbos pamokose. Žaisdami vaikai mokysis būdvardžių, jaustukų, veiksmažodžio nuosakų, antonimų, sinonimų, sudėtinių prijungiamųjų priežasties, sąlygos aplinkybės sakinių sudarymo ir skyrybos. Minkštomis veltinio arba blizgiomis laminuotomis kortelėmis galėsime retkarčiais pasinaudoti ir į(si)vertindami savo veiklas.
Daugiau panašių įrašų:
korsigita 