Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Pasakos „Žvejys ir auksinė žuvelė“ skaitymui ruošėmės ilgai. Iš pradžių vaikai su tėveliais gamino žuvis. Viena jų tapo mūsų pasakos talismanu, pradedančiu ir baigiančiu kiekvieną pamoką.
Kadangi mokydamiesi suvokti perkeltinę žodžių prasmę pasinaudojome širdies apibūdinimais, diktanto, padėjusio patikrinti priešdėlių iš ir už, ilgųjų ir trumpųjų balsių, tikrinių daiktavardžių, žodžių, atsakančių į klausimus KĄ? ir KADA? rašybą, tema buvo apie žuvį Perlę ir perlinės širdies reikšmę.
O tada jau atėjo laikas pasakai. Pasaką skaitėme ir po vieną, ir visi kartu: vieni gavo net du pasakos lapus, kiti skaitė sakinių korteles, treti jungė žodžius į skiemenis. Užduotys skirtingos, bet tikslas vienas – padėti vaikams suvokti pasakos siunčiamą žinutę. Tam pasitarnavo ir senoji animacija.
Pasakos turinį perteikti padėjo ir komiksų knygelių kūrimas, kurių paskutiniuose puslapiuose atsirado vaikų svajonės, ir darbas su iliustracijomis. Vieni mokėsi parinkti iliustracijai sakinį, kiti patys kūrė savo pasakos interpretacijas. Pasakos siužetą padėjo prisiminti ir žodžių tankumyne rasti tekste paminėti žodžiai. Ši užduotis leido pakartoti ir apibendrinamųjų žodžių temą.
Jeigu galvojate, kad literatūros pamokos praėjo be STEAM ugdymo, klystate, nes ši pasaka suteikė progą susipažinti su žuvies sandara ir išsiaiškinti, kodėl žuvys neskęsta vandenyje. Iš plastikinio maišelio pagamintos žuvys ne tik atskleidė gamtos paslaptį, bet ir atnešė daug džiaugsmo. Kas galėjo pagalvoti, kad kartą panaudotas maišelis gali padėti atlikti gamtos mokslų eksperimentą?! Įkvėpimo pagauti nusprendėme prikelti antram gyvenimui ir plastikinius butelius, kurie tapo jaukiais akvariumais vaikų pieštoms žuvelėms. Kad tos žuvelės buvo nepaprastos, liudijo ant kiekvienos jų parašytas šiltas ir jautrus palinkėjimas. Vaikų linkėjimai ir emocijos parodė, kad auksinė žuvelė nebūtinai turi būti konkretus daiktas, ją galima turėti mintyse, jausmuose ir širdyse. Ją galima susikurti savo vaizduotėje ir tikėti stebuklų galia taip, kaip patikėjo vienas berniukas, nusprendęs savo žuvytę apgyvendinti ne plastikiniame butelyje, o prie namų esančiame tvenkinyje 💖
Pasitikrinti skaitymo metu įgytas žinias mokiniams padėjointernetinis stalo žaidimas,sukurtas Flippity programa.
Ar žinote, kuo baigėsi pasakos „Varna ir sūris“ skaitymas? Ogi sūrio švente! Bet iki jos reikėjo atlikti nemažai darbų. Pirmiausia, perskaityti pasaką. Skaitė kas kaip galėjo: vieniems teko originalus pasakos variantas, kitiems – sutrumpintas, treti jungė skiemenis į žodžius. Vėliau visi siejo paveikslėlius su tekstu, žiūrėjo modernų Animotuko TV sukurtą filmuką, aptarė varnos ir lapės elgesį, sužinojo, kas yra perkeltinės reikšmės žodžiai.
Po to vaikams buvo pasiūlyta išsiaiškinti, kur prasideda sūrio kelias, kokios yra sūrio rūšys, kuo jis naudingas organizmui. Tam puikiai tiko 2018 metais išleistos metodinės priemonės vaikams ir ugdytojams „Auk sveikas, vaike“. Daugiau apie tai skaitykite įraše „KAD VAIKAI BŪTŲ SVEIKI IR LAIMINGI!“.
Ir tik atlikus visas užduotis pagaliau prasidėjo sūrių degustacija. Vaikų tėvelių dėka sūrio šventėje buvo visos sūrio rūšys, trūko tik pelėsinio, bet jo niekas ir nepasigedo 😉 Tik apmaudu, kad kai kurie sūrio atsinešę vaikai jo taip ir neparagavo, nes nemėgsta 😦 Ragaudami sūrius mokiniai mokėsi apibūdinti juos pagal spalvą, skonį, konsistenciją. O taip pat atliko tyrimą, kokios rūšies sūris jų klasėje yra mėgstamiausias. Man patinkantis džiovintas varškės sūris į mėgstamiausiųjų tarpą nepateko: vieni vaikai iš mandagumo šypsojosi ir sakė, kad sūris skanus tik gal kiek per rūgštus, o vienas berniukas nusipurtė ir garsiai pareiškė, jog jam labai nepatiko 🙂 Nugalėjo puskiečio sūrio kategorija.
Sūrio šventė baigėsi draugišku pieno produktų grandinėlės pynimu. Vaikai mokėsi sulaukti savo eilės, nepraleisti kortelės padėjimo, sekė klasės draugų dedamas korteles, ieškojo klaidų, dar kartą prisiminė sveikatai naudingų produktų pavadinimus ir džiaugėsi galimybe pažaisti kartu.
Tačiau norint papasakoti, ką patyriau Pasakų terapijos mokymuose, kaip ir Šecherezadai reikėtų ne vienos dienos ir nakties. Atėjusi su tikslu išsiaiškinti terapinės pasakos ypatumus, nejučia buvau įtraukta į savęs pažinimo užsiėmimus, atvėrusius akis ir, labai tikiuosi, vartus į tą pasaulį, kuris veda dar nežinia kur, bet jau aišku, kokiu tikslu. Belieka giliai įkvėpti ir, nuspyrus kasdienines šlepetes, pagaliau pasimatuoti Pelenės krištolinę kurpaitę…
Penkis mėnesius trukę užsiėmimai ne tik atvėrė akis, bet ir suteikė bendravimo džiaugsmą su nuostabiais žmonėmis, kartu su manimi ėjusiais kartais ir erškėčiuotu keliu, tačiau visada supratingai ištiesiantys servetėlę ašaroms nusišluostyti, išklausantys, padedantys išnarplioti gyvenimo mazgus ir su begaline fantazija kartu išeinantys iš realaus pasaulio į pasakiškąjį…
Ketvirtį amžiaus atidavus sutrikusios klausos vaikams sužinoti, kad reikės mokyti girdinčiųjų klasę – nemenkas išbandymas. O klasę vaikų, turinčių elgesio, emocijų, dėmesio sutrikimų – jau ir iššūkis. Su tokiomis mintimis sutikau 2016 m. vasarą, atnešusią ne tik daug nerimo, bet ir didžiulį įkvėpimą, virtusį eiliuota mokymo priemone „Pasaka apie kelionę į aukštesnę klasę“.
Dirbdama nedidelėje kurčius ir neprigirdinčius vaikus ugdančioje mokykloje turėjau privilegiją matyti juos nuo pat parengiamosios klasės, stebėti, kaip jie auga, iš pradinių klasių mokytojų sužinoti viską apie jų žinias, pomėgius, charakterio bruožus ir kitus svarbius dalykus. Tačiau naująją penktą klasę sudarė iš įvairių ugdymo įstaigų susirinkę vaikai, apie kuriuos galėjau pasiskaityti tik Pedagoginės psichologinės tarnybos išvadose ir rekomendacijose, kurios sufleravo, kad tai, kas tiko klausos negalią turintiems vaikams, naujokams visiškai netiks.
Norėdama sužinoti, su kokiu žinių ir gebėjimų bagažu atvyksta mano naujieji mokiniai, pradėjau mintyse dėlioti šaunios trijulės – Romo, Urtės ir Austėjos kelionę į aukštesnę klasę. Dirbdami su šia pasaka, mes visi kartu pasitikrinome pradinėse klasėse įgytas žinias ir gebėjimus, o vaikų reakcija į keturiolika pasakoje esančių užduočių atskleidė ir jų silpnybes bei stiprybes, parodė, kas jiems tinka, ko ateityje reikėtų vengti, leido suprasti, kaip ir kam pritaikyti atnaujintą lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrąją programą, kokius metodus ir darbo būdus parinkti pamokoms.
Pasakos posmeliuose slepiasi ne tik lietuvių kalbos užduotys, ji atlieka ir auklėjamąjį vaidmenį, skiepija vertybes, o po šį savaitgalį vykusių Pasakų terapijos mokymų, galiu sakyti, kad turi ir terapinį poveikį. 24–36 puslapyje rasite teksto suvokimo užduočių, kuriomis galėsite papildyti pamoką arba pasiūlyti vaikams jas atlikti namuose.
Kas sugulė į šį darbą, pabandžiau sudėti į skaidres, tačiau kilus klausimams, neaiškumams ar abejonėms, visada esu pasirengusi atsakyti, paaiškinti ir padėti, nes tikrovėje jau susidūriau su tokiomis situacijomis, kada žmonės nelabai supranta, ko iš jų nori užduoties autorius. Kadangi mintyse dėlioju antros pasakos siužetą, priimsiu ir kritiką, padėsiančią sukurti geresnę mokymo priemonę.
Nors pasaka buvo kurta konkrečių sutrikimų turintiems vaikams, tačiau ją siūlau ir normalios raidos pradinių klasių mokinukams, mėgstantiems netradicines užduotis, norintiems pagilinti turimas žinias. Šiaulių universiteto profesorė, 8 klasės lietuvių kalbos vadovėlio bendraautorė Giedrė Čepaitienė prieš keletą metų mums sakė, kad vaikui nėra nieko nuobodesnio už žodį kartojimas. Ypač, pabrėžė ji, gabiems vaikams, sėkmingai įveikusiems temą ar kursą, kurį mokytoja kažkodėl vėl siūlo pakartoti. Juk daug įdomiau eiti ten, kur dar nesi buvęs, todėl ši pasaka galėtų būti puiki žinių įtvirtinimo priemonė, nieko bendra neturinti su tuo nuobodžiuoju žodžiu 🙂 Su pasakos herojais galima keliauti ir pamokų metu, ir neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, ir individualiose pratybose. Juk turėtų būti visai smagu kartu su Romu, Urte ir Austėja sužinoti, kad tikrai esi vertas aukštesnės klasės mokinio vardo!
Who said that miracles happen only in fairy-tales? It is not true, they happen in real life too. Here is one of them! It is true that the fairy-tales played a huge part in the realisation of the Project. The same fairy-tales that the participants of the eTwinning projects “Trip to fairy-tale” and “Second trip to fairy-tale” are encouraging you to read.
Children were so involved in reading, illustrating and making movies that the project that was planned to be completed in June did not stop. And despite the start of the summer holiday, reading of said fairy-tales has been carried over to various camps which brings joy to teachers that have been trying and using various techniques to encourage the pupils to read, as well as allowing the children to understand that miracles are possible outside of fairy-tales as well.
We would like to invite you to take a look at the final result of the project – the second electronic fairy tales’ book and visit the page, where you will find the movies that pupils have created according to the stories they read.
Kas sakė, kad stebuklai vyksta tik pasakose? Netiesa, jų būna ir realiame gyvenime. Štai vienas jų! Tiesa, jam įvykti padėjo būtent pasakos, kurias jau dvejus metus skaityti siūlo eTwinning projektų „Kelionė į pasaką“ ir „Antroji kelionė į pasaką“ projekto dalyviai. Vaikai taip įsitraukė į skaitymą, perskaitytų kūrinių iliustravimą ir ekranizavimą, kad birželio mėnesį turėjęs pasibaigti projektas niekaip nesustoja. Ir visai nesvarbu, kad prasidėjo vasaros atostogos – pasakų skaitymas persikėlė į vaikų stovyklas džiugindamas mokytojus, kurie įvairiais metodais ir būdais siekė sudominti mokinius skaitymu, ir leisdamas vaikams pajusti, jog stebuklai įmanomi ne tik pasakose.
Kviečiame pavartyti galutinį projekto rezultatą – antrąją elektroninę pasakų knygą ir apsilankyti puslapyje, kuriame patalpinti pagal skaitytas pasakas mokinių sukurti filmai.
There are a lot of interesting news from our project “Second trip to fairy-tale“ that has been on-going for two whole months. The first news item: results of the bookmark competition. We weren’t wrong by organizing the said competition, because children got so captivated with creating the bookmarks that the creation process did not stop even after the competition has ended. Which makes perfect sense because our partners from Kalush city in Ukraine suggested to share these bookmarks with all of our new found friends during the project via mail. And what’s a competition without a winner? The most beloved bookmark within our friend group on Facebook is from Lithuania. We would like to congratulate the winner and wish that their bookmark would help read a lot of interesting books!
Second news item: the number of fairy-tales that will be entered into the second fairy-tale e-book. The first fairy-tale e-book was comprised of 13 fairy-tales. Today, we already have 11 fairy-tales uploaded to our Twinspace page and are awaiting for 5 more translated fairy-tales. If our output won’t diminish, the second fairy-tale e-book will be even larger than the first one!
Third news item: due to the participation of pupils from Azerbaijan and Turkey, our geography of fairy-tales has expanded.
Since all of the participants must create at least one video and an educational game based on the fairy-tale that will be afterwards presented to the younger pupils, there are currently serious and complicated works undergoing within the project. The games are created with a hope that the younger pupils will become interested in the offered creations and incentives – games related to the red fairy-tale.
The first example has been shown by Lithuanian pupils. Afterwards reading the folk tale “Jirtdan“ of Azerbaijan, they created a puzzle. The puzzle is comprised of two difficulty levels, one for kids with special needs and another one for kids that are more advanced.
The game “Domino“ was inspired by the motives of the folk tale “Two squirrels and a fox“ of Ukraine. By playing the game “Domino“, the children will learn to divide things in 2, 4, 6 and 8 parts. They will also decide on whether the fox divided the nut equally, will be encouraged to share their toys and various tasty snacks with their friends, as well as stay friendly and not to start arguments with their peers.
Currently, the young pupils from Klaipeda are trying to put together a table top game based on the folk tale “The bald boy and the squirrel“ of Ukraine.
Follow our project, because we promise to introduce a lot more interesting and original works of pupils from 10 different European countries!
Jau du mėnesius vykstančiame projekte „Antroji kelionė į pasaką“ yra daug įdomių naujienų. Pirmoji – knygų skirtuko konkurso rezultatai. Surengę konkursą, neapsirikome, nes vaikai taip įsitraukė į kūrybą, kad skirtukų gaminimas nenutrūko ir konkursui pasibaigus. Ir tai suprantama, juk partneriai iš Ukrainos, Kalush miesto, pasiūlė paštu pasidalinti skirtukais su visais naujais projekto metu sutiktais draugais. O koks gi konkursas be nugalėtojo? Mūsų projekto Facebook draugų grupėje daugiausiai simpatijų sulaukė knygų skirtukas iš Lietuvos. Sveikiname nugalėtoją ir linkime, kad jo skirtukas padėtų perskaityti daug įdomių knygų!
Antroji projekto naujiena – pasakų, pateksiančių į antrąją elektroninę knygą skaičius. Pirmojoje knygoje projekto dalyviai publikavo 13 pasakų. Šiandien Twinspace erdvėje jau patalpinta 11 pasakų, laukiama dar 5 pasakų vertimų. Jei mūsų aktyvumas nenuslūgs, antroji knyga bus storesnė už pirmąją!
Trečioji naujiena – išsiplėtė pasakų geografija, nes prie projekto prisijungė mokiniai iš Azerbaidžano ir Turkijos.
Šiuo metu projekte vyksta rimti ir sudėtingi darbai, kadangi visi dalyviai turi sukurti bent vienos pasakos filmuką ir mokomąjį žaidimą, kurį padovanos žemesniųjų klasių mokiniams. Žaidimai kuriami tikintis, kad mažieji skaitytojai susidomės vyresniųjų draugų siūlomais kūriniais ir paskatinamąja dovana – žaidimu, susijusiu su skaitoma pasaka.
Pirmieji pavyzdį parodė lietuviai. Perskaitę Azerbaidžano liaudies pasaką „Jirtdan“, jie sukūrė dėlionę. Dėlionė parengta dviem lygiais, kad patiktų ir gabiems vaikams, ir vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.
Ukrainiečių liaudies pasakos „Lapė ir voverės“ motyvais buvo sukurtas žaidimas „Domino“. Žaisdami žaidimą „Domino”, vaikai mokysis dalinti daiktus į 2, 4, 6 ir 8 dalis. Taip pat aptars, ar teisingai lapė padalino riešutą, pratinsis draugiškai pasidalinti su draugais žaislais ir įvairiais skanėstais, stengsis nesipykti ir nesiginčyti su kitais.
Šiuo metu jaunieji klaipėdiečiai dėlioja mintis ir idėjas stalo žaidimui pagal turkų liaudies pasaką „Berniukas ir voverė“.
Sekite mūsų projektą, nes mes pažadame pristatyti dar daug įdomių ir originalių mokinių ir mokytojų iš 10 Europos šalių darbų!
Kurdama eTwinning projektą „Kelionė į pasaką“ („A trip to fairy-tale“), negalvojau apie jokius konkursus, varžytuves ir prizus. Šį kartą visas dėmesys buvo sutelktas į vaikų sudominimą skaitymu. Įduoti mokiniui knygą nėra sunku, bet įtikinti jį perskaityti ją – nelengva. Todėl tarptautinio projekto pagrindinis uždavinys buvo virtualiu pasauliu susižavėjusius vaikus grąžinti prie knygų. Kadangi pasakos patinka ir dideliems, ir mažiems, pasirinkau šį literatūros žanrą. Ir neapsirikau!
Projektas suvienijo 18-os mokyklų iš dešimties šalių mokytojus, susirūpinusius dėl sumažėjusio vaikų pomėgio skaityti. Žinodami skaitymo naudą, bet stebėdami vis didesnį mokinių įsitraukimą į virtualų pasaulį, mokytojai suorganizavo kelionę į pasakų šalį, pasiūlydami vaikams iliustruoti pasakas ne tik tradiciniais piešiniais, bet ir pasitelkiant jų mėgstamas informacines technologijas. Mokiniams buvo suteikta galimybė susipažinti su viena Afrikos ir dvylika įvairių Europos šalių folklorinių pasakų, kurios, papuoštos mokinių iliustracijomis, „sugulė“ į skaitmeninę knygą, prieinamą ne tik jauniesiems autoriams, bet ir visiems interneto vartotojams.
Kad pasakas galėtų perskaityti visų šalių atstovai, jas reikėjo išversti į anglų kalbą. O kad jomis galėtų mėgautis ir mažieji skaitytojai, projekto dalyviai partnerių atsiųstus kūrinius vertė į gimtąją kalbą. Vėliau pasakos buvo iliustruojamos pasirinkta technika: piešiniais, lėlių, šešėlių teatru, elektroninėmis iliustracijomis, ekranizacijomis, šokiu, dialogais ir kitomis nematytomis technikomis. Pasakų iliustravimas padėjo mokytojams suprasti, kaip mokiniai suvokia kitų šalių kūrybą, liaudies tradicijas ir kultūrą. Lietuvių komandai teko dviguba užduotis – partnerių pasakas jie vertė ir į gimtąją lietuvių gestų kalbą, ir į valstybinę lietuvių kalba. To reikėjo, kad mokiniai ir dailės mokytoja Jolita Stumbrienė, šio projekto koordinatorė, nesuklystų iliustruodami kitų šalių pasakas. Nors dėl kultūrinių skirtumų klaidų pasitaikė. Pavyzdžiui, lietuvių atsiųstos garsiosios pasakos „Sigutė“ herojė serbų vaikų iliustracijose buvo vaizduojama ne tik šalia gyvūnėlių besiglaudžiančia našlaite, bet ir knygą skaitančia elegantiška dama, ir animacinių filmų heroję primenančia padykusia mergaite.
Užsikrėtę pasakų iliustravimu, vaikai net nepastebėjo, kad pradėjo daugiau skaityti. Neliko nepastebėtas ir jų noras iliustruoti pasakas IT įrankiais. Nieko nuostabaus, kad skaitmeninė karta mieliau renkasi interaktyvų piešimo įrankį nei pieštuką. Todėl mokytojai skatino vaikus kurti įvairiausiomis technikomis. Taip atsirado aukščiau paminėtas šešėlių teatras, trumpos ekranizacijos, spalvingos elektroninės knygutės, kurios ypač patiko žemesniųjų klasių skaitytojams. Sužavėjo Kroatijos komandos išradingumas – jie įvaizdino pasakas šešėliais, šokiu ir net kompiuteriniu žaidimu! Tačiau didžiausių ovacijų sulaukė Kretos salos atstovai, perkėlę pasakas į ekraną!
Visos pasakos ir vaikų iliustracijos buvo sudėtos įelektroninę knygą(Lt). Spalvingą ir šiuolaikiškąpasakų knygą(En)gali perskaityti visi interneto vartotojai, o tiems, kuriems ji patiks, turime gerą naujieną – skaitytojų klubas neužsidarė, jau renkama nauja klubo komanda, ketinanti išleisti antrąjį pasakų tomą.
Kad šis projektas turi tęstis, įrodo aktyvus buvusių partnerių būrimasis antrajam projekto etapui. Nenustoti skaityti skatina ir netikėta projekto sėkmė – Lietuvos ir Ukrainos Nacionalinės paramos tarnybos įteikė projektui kokybės ženklelius, suteikiančius vilties sulaukti ir europinio įvertinimo. Ir tai dar ne visos naujienos – Lietuvos eTwinning programos ekspertai įvertino originalų būdą sudominti vaikus skaitymu ir paskelbė projektą „Geriausios eTwinning mokyklos 2016“ konkurso nugalėtoju!
Šis įvertinimas leido devynių šalies ugdymo įstaigų – konkurso nugalėtojų – atstovams susitikti Vilniuje, eTwinning stovykloje „Mistinės istorijos“. Klaipėdiečių komanda, lydima lietuvių gestų kalbos mokytojos, antros projekto koordinatorės, Ritos Navitskės, stovykloje susipažino su Forumo teatro metodu, mokėsi priimti sprendimus, atsižvelgti į draugų nuomonę, nepasimesti įvairiose situacijose, įveikti konfliktus, pagarbiai elgtis su kitais. Per dvi dienas stovyklautojai suspėjo sukurti filmukus, pasivaikščioti po paslaptingas naktinio Vilniaus vietas, išmokti dirbti su planšetėmis, Radvilų rūmų muziejuje dekoruoti porcelianines lėkšteles pagal kinų dekoravimo tradicijas ir pasidalinti sėkmingais projektų pavyzdžiais.
Stovyklos akimirkos buvo įamžintos vaizdo reportaže.
Man, projekto „Kelionė į pasaką“ autorei, teko garbė atstovauti Lietuvai baigiamojoje eTwinning konferencijoje Atėnuose, skirtoje skaitmeninio pilietiškumo temai.
Programos eTwinning bendruomenėje jau yra per 400 000 mokytojų, tačiau šis skaičius nuolat auga. Vizitas į šį renginį leido pasisemti dar daugiau idėjų, kadangi dirbdama sekcijose turėjau neįkainojamą galimybę susipažinti su sėkmingiausiais Europos projektais, sužinoti, kaip į projektinę veiklą įtraukti specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Beje, norisi paskatinti ne tik savo mokyklos mokytojus, bet ir kitų Lietuvos ugdymo įstaigų pedagogus, lavinančius įvairių raidos sutrikimų turinčius vaikus, dalyvauti eTwinning projektuose, kadangi būtent šioje programoje dirbantys vaikai jaučiasi jaukiai, saugiai, pakyla jų savivertė. Ir tai nėra tušti pompastiški žodžiai. Mano mokiniai, prieš įsitraukdami į naują veiklą, visada klausdavo, ar bus bendradarbiaujama su klausos negalią turinčiais bendraamžiais. Išgirdę neigiamą atsakymą, vaikai sunerimdavo, klausinėdavo, kaip jie vieni su kitais bendraus, jaudindavosi, kad gali ko nors nemokėti. Tačiau eTwinning platformoje kiekvienas gali dirbti pagal savo gebėjimus, poreikius ir norus. Tai įrodė ir sėkmingi Klaipėdos Litorinos mokyklos projektai (vienas iš projektų 2012 metais laimėjo LR ŠMM ir korporacijos Microsoft konkurse „Virtuali kelionė klasėje“), ir konferencijoje pateikti darbai. Sekcijoje „Teach Meet“ („Mokytojų susitikimas“), kurią organizavo Belgijos Nacionalinės paramos tarnybos atstovas Bart Verswirvel, turėjau galimybę susipažinti su 9 projektais iš Švedijos, Lenkijos, Graikijos, Jungtinės Karalystės, Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos, kuriuose buvo pademonstruota, kaip galima sukurti veiklos kupiną programą iš paprasčiausių šalia tavęs nuolat esančių daiktų. Mažieji eTwinning dalyviai iš Švedijos ir Islandijos dalijosi savo žiniomis, tyrimais ir įspūdžiais projekte „What can we find underneath our feet“ („Ką mes galime rasti po savo kojomis?“) apie… grybus. Išradingi pedagogai į atrodo niekuo ypatingą temą įtraukė kalbos lavinimo, gamtos pažinimo, net klimato tyrimų užsiėmimus, nes vieną dieną uždavusi klausimą apie tai, ką galima rasti po savo kojomis, Švedijos darželio auklėtoja išgirdo: „Žemę“. Taip darželinukai nuo grybų perėjo prie globalių problemų sprendimo. Šis pavyzdys įrodo, kad nereikia išsikelti neįveikiamų tikslų ir uždavinių, užtenka apsidairyti aplink save, tinkamai suorganizuoti ugdymo veiklas, o likusį darbą atliks fantazijos nestokojantys vaikai.
Norintiems į projektą įtraukti naujų IT įrankių, turėjo patikti Jungtinės Karalystės atstovės Marilyn Tinkler pranešimas apie Padlet – virtualios lentos – panaudojimą projektinėje veikloje. Šis įrankis man buvo žinomas, tačiau sužinojusi, kad JK atstovė dirba su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, supratau, jog tinkamai parinkau savo mokiniams šį įrankį, kadangi būtent Padlet lenta leidžia drąsiau ir atviriau pasireikšti vaikams, turintiems emocijų ir elgesio problemų, o taip pat tiems, kurie jaučiasi nejaukiai ir nedrąsiai matydami į save nukreiptas bendraklasių akis. Šioje lentoje mokiniai gali kone kasdien palikti vieni kitiems žinučių, net ir anoniminių, rašyti linkėjimus ar pareikšti savo nuomonę tuo metu svarbiu klausimu. Lentoje galima saugoti svarbią projekto komandos informaciją ir pan.
Graikijos atstovė Stavroula Lada pristatė projektą „Travelling museum“ („Kelionė muziejumi“), kurio metu mokiniai sukūrė turistinius gidus, padėsiančius įvairių šalių keliautojams pasirinkti mėgstamą objektą, kelionės tikslą ir kryptį. Šis projektas sudomino tuo, kad lietuvių kalbos pamokose vyresniųjų klasių mokiniai yra mokomi aprašyti savo keliones, sukurti kelionių lankstinukus, parengti kelionės planą. Manau, kad projektinė veikla, bendradarbiavimas su kitų šalių bendraamžiais kalbos ugdymo pamokas gali papildyti netradicine veikla, pamokomis už mokyklos ribų, išvykose patiriamais nuotykiais ir partnerių įspūdžiais iš dar nematytų Europos vietų. Lenkijos atstovai: pradinių klasių mokytojas Piotr Dylewski, istorijos mokytoja Katarzyna Sopolinska ir anglų kalbos mokytojas Lukasz Kaminski pasidalijo savo sėkmingiausiais projektais, papasakojo apie bendradarbiavimo įtaką ugdymui, pademonstravo tarpdalykinės integracijos pavyzdžių. O jų kolegė Lucyna Nocon-Kobior pristatydama projektą „LearningEnglish +“ (Anglų kalbos mokymasis +) pademonstravo, kaip mokiniai iš Lenkijos, Graikijos ir Prancūzijos pasinaudojo IT įrankiais mokantis anglų kalbos. Visi šie projektai yra laisvai prieinami eTwinning platformoje, todėl kiekvienas, nusprendęs kurti naują projektą, gali naudotis idėjomis, pavyzdžiais, siūlomais IT įrankiais, darbo formomis ir kita naudinga medžiaga.
Darbas sekcijoje „Accessibility in education“ („Prieinamumas švietime“) sulaukė ypatingo mano dėmesio, kadangi lektorė dalijosi darbo su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais problemomis, apžvelgė ugdymo ypatumus, aiškino, kaip reikia kurti šiems vaikams metodines priemones, į ką atkreipti ypatingą dėmesį, ko atsisakyti, kuo papildyti, kokias veiklas parinkti. Suskirsčiusi mus į nedideles grupeles, lektorė paskatino pasidalinti savo mintimis apie integruotai ugdomų specialiųjų poreikių turinčių vaikų darbo ypatumus savo šalyse nuo ugdymo programos rengimo iki priemonių kūrimo ir pateikimo konkrečiam mokiniui . Pasinaudodama 25 metų darbo specialiojoje mokykloje patirtimi, kartu su kolegėmis iš Klaipėdos Gedminų progimnazijos, Graikijos, Portugalijos ir Albanijos pateikėme savo pasiūlymus pedagogams, dirbantiems su integruotai ugdomais įvairių raidos sutrikimų turinčiais vaikais. Sulaukiau ir klausimo, ar mano mokiniai turi jiems skirtas specialias kompiuterines programas. Deja, bet Lietuvoje sutrikusios klausos vaikams dar nėra sukurta jokių skaitmeninių priemonių, todėl aš pati kuriu jiems mokomąsias priemones internetinėje erdvėje randamais nemokamais įrankiais ir programomis. Apie vieną mėgstamiausių mano naudojamų įrankių – „Word clouds“ („Žodžių debesys“), leidžiančių kurti vizualiai panašias, tačiau skirtingo turinio užduotis įvairių gebėjimų mokiniams, papasakojau sekcijos „Accessibility in education“ dalyviams. Šis užsiėmimas buvo be galo naudingas, kadangi iš įvairių šalių atstovų pasisakymų, lyg iš atskirų dėlionės gabalėlių, pavyko sudėlioti specialiųjų poreikių turinčio vaiko ugdymo pavyzdį, apie kurį svajoja tų šalių mokytojai, kurių švietimo sistema vis dar turi neužlopytų spragų, trukdančių sukurti tokį pat ar bent panašų į pirmaujančių šalių ugdymo modelį.
We have reached the end of the trip to fairyland full of adventures. Today we are pleased to present 13 fairy-tales from ten countries of the world. Since fairy-tales are read not only by the little ones, but also by the adults, therefore there was no strict age limit in the project. That’s why our book is filled with children’s drawings, mature adaptations for screens and smart ideas. It was really interesting to see a new and modern illustrations for the fairy-tales which were created a long time ago. In some of them the popular children’s movie heroes can be recognized, in others unexpected interpretations appeared, third reflected the country’s culture and traditions, and fourth did not escape the technologies of the twenty-first century. However, all of the fairy-tales were united by the interest and enthusiasm of children. No wonder, after all, the fairy-tales grow us, teach, help, soothe and give a lot of joy. Therefore, we would like to share our joy with all project fans and fairy-tales lovers.
Štai ir pasibaigė nuotykių kupina kelionė į pasakų šalį. Šiandien su džiaugsmu pristatome 13 pasakų iš dešimties pasaulio šalių. Kadangi pasakas skaito ne tik maži, bet ir dideli, projekte nebuvo nustatyta griežta amžiaus riba. Todėl ir mūsų pasakų knyga pripildyta vaikiškų piešinukų, brandžių ekranizacijų, protingų minčių. Įdomu buvo pamatyti naujas, modernias iliustracijas prieš daugelį metų sukurtoms pasakoms. Vienose jų galima atpažinti populiarių vaikiškų filmų herojus, kitose atsirado netikėtų interpretacijų, trečiose atsispindėjo iliustruojančios šalies kultūra ir tradicijos, ketvirtos neišvengė XXI amžiaus technologijų veržimosi. Tačiau visas pasakas vienijo vaikų susidomėjimas ir entuziazmas. Nieko keisto, juk pasakos mus augina, moko, padeda, ramina, teikia daug džiaugsmo. Todėl dalinamės savo džiaugsmu su visais projekto gerbėjais ir pasakų mylėtojais.
January, for a trip around the Baltic sea, we invite language teachers. Together with your pupils, create a fairytale about the Baltic sea and translate it to English. We suggest asking arts and IT teachers to help you illustrate your tale. This activity will teach to create and write correctly in your native language and also broaden you English vocabulary with new words and terms. At the end of the month the Lithuanian team will send you links and give advises on how to create your own e-books.
Creating and sharing your work with people from other countries will be exciting and fun, believe it! We wish that muses would accompany you throughout the whole trip and your creative inspiration does not fade out!
Sausio mėnesį į kelionę aplink Baltijos jūrą kviečiame kalbų mokytojus. Sukurkite su mokiniais pasaką apie Baltijos jūrą ir išverskite ją į anglų kalbą. Siūlome pasikviesti į pagalbą dailės ar informacinių technologijų mokytojus, kurie padėtų pasaką iliustruoti. Ši veikla mokys kurti ir taisyklingai rašyti gimtąja kalba, o taip pat praplės anglų kalbos žodyną naujais žodžiais ir sąvokomis. Mėnesio pabaigoje Lietuvos komanda atsiųs nuorodas ir patarimus, kaip sukurti savo elektroninę knygą.
Patikėkite, kurti ir dalintis savo darbais su kitų šalių gyventojais bus labai smagu ir įdomu. Linkime, kad visos kelionės metu Jus lydėtų mūzos ir neapleistų kūrybinis įkvėpimas!
su dideliu entuziazmu perduodu pasakų išmintį vaikams. Negana to, net dvejus metus vedžiojau savo mokinius po stebuklingą pasakų pasaulį tarptautiniuose eTwinning projektuose 
girdinčiųjų klasę – nemenkas išbandymas. O klasę vaikų, turinčių elgesio, emocijų, dėmesio sutrikimų – jau ir iššūkis. Su tokiomis mintimis sutikau 2016 m. vasarą, atnešusią ne tik daug nerimo, bet ir didžiulį įkvėpimą, virtusį eiliuota mokymo priemone „Pasaka apie kelionę į aukštesnę klasę“.
life too. Here is one of them! It is true that the fairy-tales played a huge part in the realisation of the Project. The same fairy-tales that the participants of the eTwinning projects “Trip to fairy-tale” and “Second trip to fairy-tale” are encouraging you to read.
korsigita 