LABAS!

Mokslo metų pradžios šventės temos idėja kilo birželio mėnesį pasakojant apie pažintį su būsimaisiais penktokais. Daugiau apie tai skaitykite rubrikoje „LABAS, GALBŪT AŠ BŪSIU TAVO MOKYTOJA!“. Juk kartais užtenka šypsnio ir draugiškam pasisveikinumui kilstelėtos rankos, kad sutirptų susvetimėjimo ar priešiškumo ledai. Todėl šiemetinę pirmąją pamoką skyriau mus visur ir visada lydinčioms emocijoms ir jausmams.

Į klasę šiandien patekti galėjome tik iššifravę ant durų kabantį akrostichą. Nustebau, kad mano mokiniams ir svečiams jį perskaityti buvo nelengva (teks šia tema padirbėti). Išmokę pasisveikinti, sugužėjome į klasę. Tačiau klasės slenkstį peržengėme ne bet kaip – kiekvienas privalėjo paduoti man ranką ir kuo linksmiau pasisveikinti. Oi, kaip buvo smagu!

Klasėje linksmybės tęsėsi, nes pasiūliau vaikų ir tėvų komandoms pasivaržyti, kas daugiau žino pasisveikinimo žodžių. Tiesa, vaikai turėjo suflerius – emocijų veideliuose išsibarsčiusius žodžius. Mamoms ir tėčiams teko savo žinias pademonstruoti pasikliaunant gyvenimo patirtimi.

Draugišku pasisveikinimu neapsiribojome, kadangi pernykštė patirtis parodė, jog nelengva išlaikyti gerus santykius. Prevenciniai pokalbiai, Olweus patyčių prevencijos programa, didaktiniai literatūros kūriniai tikrai labai padėjo, tačiau kažko trūko, todėl šiandien savo auklėtiniams pasiūliau pagaminti draugystės patiekalą. Vaikai nusprendė virti sriubą. Kaip mes virėme, apie ką kalbėjome, tegul lieka mūsų klasėje. Smalsuoliams pasiūlysime peržiūrėti nuotraukas, o dar smalsesniems turėtų padėti šventinės pamokos scenarijus. Tik pridursiu, kad tokios pamokos vaikams labai patinka ir, patikėkite, įstringa ilgam!