Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Apie socialinį emocinį ugdymą (SEU) kalbama daug ir plačiai, siūlomi įvairūs darbo būdai ir metodikos, padedančios lavinti penkias pagrindines SEU kompetencijas. Pastebėjusi STEAM eksperimentų auklėjamąją įtaką, pradėjau gilintis ir ieškoti pavyzdžių, galinčių prisidėti prie socialinio ir emocinio intelekto ugdymo. Paieškos, perkeltos į klasę, atnešė stulbinančių atradimų ir rezultatų. Netikėtumų rado ir mano paskatinta kolegė Erika Žąsinienė, dirbanti su vaikais, turinčiais autizmo spektro sindromą. Beveik metus ieškodamos ir eksperimentuodamos, mes atradome unikalią galimybę vaiko jausmus ir emocijas pažadinti STEAM metodais.
Balandžio 13 dieną pirmą kartą pristatėme naują kvalifikacijos kėlimo programą, pademonstravusią Šiaulių rajono Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazijos bendruomenei inovatyvią STEAM integraciją į SEU. Kolegų atsiliepimai ir pritarimai atskleidė, kad einame teisingu keliu, nes gamta nuo seno mus mokė ir tebemoko. Reikia tik apsidairyti ir atrasti tai, kas padeda susitvardyti, kelti savivertę, tai, kas leidžia įsijausti į kito būseną, tai, kas paaiškina įvairių emocijų priežastis, tai, kas suteikia stiprybės negatyvumą pakeisti pozityvumu…
Ruduo – itin dėkingas metas mozaikų, ornamentų kūrimui. Ieškodama įkvėpimo susidūriau su teseliacijos sąvoka. Susidūriau ir nebeatsispyriau jos vilionėms. Teseliacija yra pasikartojantis vienos ar įvairių formų geometrinių figūrų dėliojimas. Tačiau tai nėra chaotiškas veiksmas, jis turi griežtas taisykles – tarp figūrų negali būti jokių tarpų, figūros negali persidengti.
Teseliacijos pavyzdžių aplink mus yra labai daug, tik mes to arba nežinome, arba nepastebime. Tai ir namų stogai, grindų, sienų plytelės, ir ornamentai languose, tvorose, audiniuose. Labiausia žavi teseliacija gamtoje – nuo mums gerai pažįstamo korio iki gyvatės odos, vėžlio šarvo, žuvų žvynų, ananaso, kankorėžio, gėlės žiedo… Teseliaciją savo darbuose naudojo ir dailininkai, ir architektai. Netgi tangramos dėliojimas yra susijęs su teseliacija.
Įgyvendindami mokyklos patyriminio ugdymo programą „Stebuklinga obuolio galia“, su vaikais sukūrėme stilizuotą obuolį, sudarytą iš daugybės obuolių. Sudėlioti visas figūras lygiai lengva nebuvo. Stebint vaikų pastangas kilo mintis į figūras sudėti žodžius ir parodyti, kad tekstas taip pat turi būti dėliojamas pagal taisykles, kad visi žodžiai jame turi derėti ne tik pagal prasmę, bet ir pagal gramatines taisykles. Nors pirmojo teseliacijos teksto dėliojime buvo akivaizdi pagalba – mozaikos raštas rėmeliuose – vaikai to nepastebėjo ir pagalba nepasinaudojo. Nepaisant to, matematikos ir lietuvių kalbos suvienijimas paįvairino pamoką nauja veikla, leido sukurti daug skirtingo lygio užduočių, padėjusių sudėlioti pasakojimą, pakartoti žodžių darybos, morfologijos, sintaksės ir skyrybos temas. Užduotis „Teseliacijos medžioklė“ – pavyzdžių ieškojimas ir fotografavimas – suteikė galimybę atidžiau pažvelgti į supančią aplinką, pastebėti tai, ką kasdien matome, bet nežinome, kaip tai pavadinti.
Nors prie pasakojimo pridedu kartu su vaikais sukurtą teseliacijos atmintinę, tačiau prisipažįstu, jog teksto mozaiką dėliojau ilgai. Nepaisant to, sudėlioti figūrų lygiai vis tiek nepavyko – tarp jų yra ir nelygumų, ir tarpelių, todėl rezultatu nesu labai patenkinta. Tiesa, vaikams figūras dalinau sukarpytas, tad mano netikslumų nesimatė. Juos pastebėti galėjo tik tie, kuriems į pagalbą atėjo teksto rėmeliai🤭
Skaitydami Ezopo pasakėčią „Nesutarią žemdirbio vaikai“, visada su mokiniais parsinešdavome iš mokyklos kiemo pagaliukų, kad laužydami patikrintume tėvo pamoką sūnums ir išsiaiškintume pasakėčios moralo prasmę.
Šiemetiniams skaitytojams posakio „Vienybėje – galybė, nesantaikoje – pražūtis“ teisingumą pasiūliau patikrinti eksperimentu su spagečiais. Į klausimą „Kokį svorį gali išlaikyti spagečiai“, gavau daug vienodų atsakymų – beveik visi vaikai abejojo šios rūšies makaronų tvirtumu ir sakė, kad jie jokio svorio neišlaikys. Vienam mokinukui kilo mintis, kad makaronai gali išlaikyti tiek, kiek sveria visas pakelis, t. y. 500 g. Tik vienas berniukas išdrįso paprieštarauti klasės nuomonei ir pasakė, kad spagečiai išlaikys didelį svorį, tačiau nesugebėjo atsakyti, kodėl taip mano, todėl jo atsakymą prilyginome spėjimui. O spėjimus juk reikia patikrinti!
Šis eksperimentas ne tik paaiškina pasakėčios moralą, jis gali padėti suprasti, kaip inžinieriai, pasinaudodami mokslininkų tyrimais apie lenkiamų medžiagų lūžimą, apie jų tempimą ir gniuždymą, parenka tinkamas medžiagas projektuodami tiltus, pastatų konstrukcijas. Nors profesionaliems inžinieriams labiau rūpi plieninės tilto sijos, bet įdomus eksperimentas su makaronais taip pat suteikia žinių apie medžiagų stiprumą.
Neįprasto margučio idėja kilo nusprendus dalyvauti mokinių STEAM erdvinių dekoracijų parodoje „Spalvingos STEAM Velykos 2022“. Pamačiusi, kiek naudos davė ši veikla, skubu dalintis su jumis, kad spėtumėte iki Velykų su savo ugdytiniais sukurti ką nors panašaus. O kurti buvo verta, nes mokiniai tapo tikrais inžinieriais: jiems patiems reikėjo nubraižyti labirintą, pagal brėžinį sukarpyti ir sudėlioti šiaudelius. Vėliau visus juos perkelti ant margučio pagrindo ir karštais klijais priklijuoti. Dirbdami aptarėme klimato kaitos problemas, prisipažinome, kad anksčiau mūsų naudoti kokteilių šiaudeliai pridarė Žemei daug žalos. Nors šiuo metu visi stengiamės naudoti popierinius šiaudelius, imti ir išmesti plastikinių negalėjome, nes jau žinome, kiek laiko plastikas yra. Tad išpirkome savo kaltę sukurdami smagų, tvarumo idėjas propaguojantį velykinį labirintą. Iš pradžių margučio autoriai sakė, kad jis skirtas mažiems vaikams, bet vėliau pripažino, jog smagu pažaisti ir vyresniems. Idėja padovanoti žaidimą mažiesiems bendruomenės nariams prisideda prie emocinio ir socialinio lavinimo. Belieka konstatuoti faktą, kad naujasis margutis tinka ir mokslams, ir gyvenimo vertybių diegimui, ir smagiam laiko praleidimui.
Žodis laboratorija visada sužadina smalsumą, vaizduotėje piešdamas matytų filmų siužetus apie garuose ar dūmuose skendinčias patalpas, paslaptingai burbuliuojančius mėgintuvėlius, karštligiškai spindinčias mokslininkų akis, šaižius sirenų, perspėjančių apie galimą pavojų, garsus… Žinodama šio žodžio jėgą, pirmąją mokslo metų klasės valandėlę iš klasės perkėliau į STEAM laboratoriją. Kodėl STEAM? Todėl, kad šiame akronime esančios disciplinos tapo neatsiejama mano darbo dalimi. Tiesa, mokslai šiandien buvo kiek kitokie, paįvairinti šventiniais akcentais, kad pirmoji diena mokykloje paliktų gražius atsiminimus. O į šventinį popierėlį „įvyniotas“ akronimas padėjo tėvams suprasti, ką jų vaikai veikia pamokose, pažymėtose STEAM raidėmis.
SCIENCE (gamtos mokslai). Kad tėvai suprastų, koks svarbus yra jų indėlis į ugdymą, pasitelkiau difuzijos dėsnį. Pagal difuzijos dėsnį, aukštesnės koncentracijos dažų molekulės vandenyje juda į žemesnės koncentracijos skystį. Šiuo atveju dažai simbolizavo mokytojo perduodamas žinias. Į vandenį įlašinusi dažų, paaiškinau, kad kiekvienas mokytojas stengiasi perduoti savo žinias vaikams, tačiau vaikai jas įsisavina nevienodu greičiu. Tai iliustruoja iš lėto tirpstantys dažai. Kad procesas vyktų greičiau, dažnai prireikia pagalbos. Ją vaikams gali suteikti ir tėveliai, prisidėdami prie ugdymo proceso taip kaip lazdelė, padėjusi vandens molekulėms greičiau susitikti su dažų molekulėmis ir tolygiai nusidažyti.
TECHNOLOGY (technologijos). Technologijos buvo pasitelktos apklausai, kurią parengiau vaikų mėgstama programa Quizizz. Nuorodos į apklausą šį kartą nepridedu, nes ji buvo skirta mūsų šventei, tad ir klausimai tiko tik mums.
ENGINEERING (inžinerija). Šio sudėtingo, bet labai įdomaus mokslo pagrindinis tikslas yra rasti problemą ir jos sprendimo būdą. Inžinieriai yra nepaprastai kūrybingi žmonės! Kūrybingumo nestinga ir mano mokiniams. O ar turi inžinerinių gabumų jų tėveliai? Tai sužinojome pasidalinę į dvi – mokinių ir tėvų – komandas, kurioms reikėjo sukurti molekulinius statinius. Smagu buvo stebėti darnų vaikų darbą. Tai leido ir tėvams suprasti, kokia gera komanda tapo jų vaikai!
ARTS (menai). Kadangi ir šiais metais mano auklėtinių grupę sudaro vaikai nuo penktos iki dešimtos klasės, į meną taip pat buvo pažiūrėta šventiškai, bent taip manė pamokos dalyviai. Iš tiesų buvo pasitelktas vienas meno terapijos metodas. Pasiūliusi popieriaus lape karakuliais pavaizduoti savo nuotaiką grįžus į mokyklą, gavau daug įdomios informacijos, padėsiančios planuoti klasės vadovo darbą. Tėvų kūrinio nepridėjau, nes jį smarkiai pakoregavo vieno mokinio dvimetė sesutė 🙂
MATHS (matematika). Paskutinis šventės momentas buvo skirtas matematikos žinių patikrinimui. Mokiniai skaičiavo, kuri klasė, sudėjusi visų mokinių ūgį, yra aukščiausia. Planavau skaičiuoti ne mokinių ūgį, o amžių, bet pamačiusi, kaip paskutinę vasaros savaitę mūsų „Messenger“ gupėje vaikai dalijasi savo ūgio rezultatais, užduotį pakeičiau. Įdomiausia tai, kad dešimtokai nusileido ne vienai klasei. Tad aukščiausiai pagal bendrą ūgį komandai atiteko garbė iš savo tarpo išsirinkti visos grupės prezidentą!
O kad nauja mokslo metų pradžia nebūtų sunki, mano auklėtiniams padės STEAM vitaminai, suteiksiantys stiprybės, kantrybės, padėsiantys siekti žinių, leisiantys džiaugtis bendrais atradimais ir smagiais susibūrimais.
Pasakos „Žvejys ir auksinė žuvelė“ skaitymui ruošėmės ilgai. Iš pradžių vaikai su tėveliais gamino žuvis. Viena jų tapo mūsų pasakos talismanu, pradedančiu ir baigiančiu kiekvieną pamoką.
Kadangi mokydamiesi suvokti perkeltinę žodžių prasmę pasinaudojome širdies apibūdinimais, diktanto, padėjusio patikrinti priešdėlių iš ir už, ilgųjų ir trumpųjų balsių, tikrinių daiktavardžių, žodžių, atsakančių į klausimus KĄ? ir KADA? rašybą, tema buvo apie žuvį Perlę ir perlinės širdies reikšmę.
O tada jau atėjo laikas pasakai. Pasaką skaitėme ir po vieną, ir visi kartu: vieni gavo net du pasakos lapus, kiti skaitė sakinių korteles, treti jungė žodžius į skiemenis. Užduotys skirtingos, bet tikslas vienas – padėti vaikams suvokti pasakos siunčiamą žinutę. Tam pasitarnavo ir senoji animacija.
Pasakos turinį perteikti padėjo ir komiksų knygelių kūrimas, kurių paskutiniuose puslapiuose atsirado vaikų svajonės, ir darbas su iliustracijomis. Vieni mokėsi parinkti iliustracijai sakinį, kiti patys kūrė savo pasakos interpretacijas. Pasakos siužetą padėjo prisiminti ir žodžių tankumyne rasti tekste paminėti žodžiai. Ši užduotis leido pakartoti ir apibendrinamųjų žodžių temą.
Jeigu galvojate, kad literatūros pamokos praėjo be STEAM ugdymo, klystate, nes ši pasaka suteikė progą susipažinti su žuvies sandara ir išsiaiškinti, kodėl žuvys neskęsta vandenyje. Iš plastikinio maišelio pagamintos žuvys ne tik atskleidė gamtos paslaptį, bet ir atnešė daug džiaugsmo. Kas galėjo pagalvoti, kad kartą panaudotas maišelis gali padėti atlikti gamtos mokslų eksperimentą?! Įkvėpimo pagauti nusprendėme prikelti antram gyvenimui ir plastikinius butelius, kurie tapo jaukiais akvariumais vaikų pieštoms žuvelėms. Kad tos žuvelės buvo nepaprastos, liudijo ant kiekvienos jų parašytas šiltas ir jautrus palinkėjimas. Vaikų linkėjimai ir emocijos parodė, kad auksinė žuvelė nebūtinai turi būti konkretus daiktas, ją galima turėti mintyse, jausmuose ir širdyse. Ją galima susikurti savo vaizduotėje ir tikėti stebuklų galia taip, kaip patikėjo vienas berniukas, nusprendęs savo žuvytę apgyvendinti ne plastikiniame butelyje, o prie namų esančiame tvenkinyje 💖
Pasitikrinti skaitymo metu įgytas žinias mokiniams padėjointernetinis stalo žaidimas,sukurtas Flippity programa.
Kada į mano klasę atėjusi bendrabutyje gyvenančių vaikų auklėtoja GITANA PRANULIENĖ pasisakė kartu su vaikais pradėjusi STEAM eksperimentą, pasidžiaugiau ir norėjau palinkėti sėkmės. Tačiau išgirdusi auklėtojos pasakojimą apie auklėtinio Romuko patirtį sodinant pupeles, supratau radusi neįprastą būdą aptarti su vaikais žmonių tarpusavio santykius. Mintį perkelti gamtos mokslų eksperimentą į klasės valandėlę paskatino ir internete rasta nuotrauka apie augalų ir žmonių poreikius.
Bet pradėkime viską iš pradžių. Sodinant dvi pupeles į augalų labirintą, Romukas pasakė, kad jos turi augti ne mažesniu nei penkių centimetrų atstumu. Auklėtojai pasiteiravus tokio reikalavimo priežasties, vaikas pasakė, kad mama jam pasakojo, jog arčiau pasodintos pupelės gali pradėti ginčytis, kuri iš jų gražesnė, pyktis ir stengtis trukdyti viena kitai augti. To rezultatas – prastas derlius. Pasodinę dvi pupeles – baltą ir raudoną – mokiniai siekė sužinoti, kuri pupelė greičiau sudygs; kaip joms, turinčioms visiškai vienodas sąlygas, seksis augti; ar gali kambario sąlygomis užderėti pupelės.
Vaikų pastangos suteikė stulbinančių atradimų! Po dviejų dienų pirmoji sudygusi raudonoji pupelė sėkmingai rado labirinto išėjimus ir per dvylika dienų pasiekė jo stogą. Baltoji pupelė nenorėjo laikytis labirinto taisyklių, todėl augimo pusiaukelėje susidūrė su jame esančiomis kliūtimis ir susižalojo – įplyšo jos lapas ir įtrūko kotelis. Susirūpinę vaikai vieningai nusprendė išlaisvinti abi pupeles ir persodino jas. Baltoji pupelė, pajutusi laisvę, sustiprėjo, atsigavo ir po trijų dienų praaugo savo kaimynę. Ir ne tik praaugo, bet pradėjo ją užgožti. Paklusni raudonoji pupelė, nenorėdama ginčytis su baltąja, stengėsi užleisti vietą ir po truputį linko į šoną.
Šia augalų augimo istorija iliustravau vaikams pasakojimą apie tai, kaip vienodas sąlygas bet skirtingus poreikius turintiems žmonėms reikia išmokti gyventi bendruomenėje, stengtis ieškoti kompromisų, bet tuo pačiu ir neatsisakyti savo interesų. Pasakojimą papildžiau socialiniame tinkle Facebook rastu paveikslėliu ir šiais metais naujai suformuotos mano vadovaujamos vyresniųjų kurčiųjų klasių mokinių grupės pavyzdžiais, o po to visi kartu aptarėme, kaip kiekvienas mūsų gali prisidėti prie klasės komandos formavimo.
Tai – ne pirmas STEM eksperimentas, integruotas į klasės vadovo veiklą. Tačiau jo efektas privalėjo būti atskirai aprašytas, nes atsiskleidė ne tik mokinių smalsumas, noras pažinti augalų dygimo paslaptis, bet ir vaikų empatiškumas gelbėjant sužalotą pupelę, supratingumas, kad visi gyvi Žemės organizmai negali tenkinti vien tik savo poreikių, reikia atsižvelgti ir į šalia esančius, būtina prisiminti, kad yra ne tik teisės, bet ir pareigos.
Pasinaudoję gamtos pažinimo pamokose įgytomis žiniomis apie vandens būsenas, Nijolės Morkūnaitės eilėraštį „Ledo pilis“ ne tik skaitėme, bet ir įtraukėme jį į mokslinius eksperimentus. Iliustruodami kiekvieną eilėraščio eilutę, vaikai sužinojo, kad esant dideliam šalčiui vanduo virsta į ledą, o temperatūrai kylant jis vėl įgyja skystą būseną. Šį atradimą mokiniai patikrino statydami pilį iš ledo plytų. Šiltose rankose aptirpę ledo gabalai nenorėjo stovėti vienas ant kito ir vis nuslysdavo. Ragindami nenuleisti rankų, tikėti savimi, nesinervinti ir nenusiminti vaikai vis dėlto sugebėjo sudėti ledines plytas dviem aukštais. Ir visai nesvarbu, kad dedant paskutinę plytą statinys vėl sugriuvo, svarbiau tai, kad vaikai ne tik suprato, nuo ko priklauso vandens būsena, bet ir mokėsi drauge dirbti.
Pamoka apie vandens būseną persikėlė į namus. Mokiniai kartu su tėveliais net penkias dienas stebėjo stiklinėje esančio vandens pokyčius, leidusius suprasti, jog ne tik virinamas vanduo garuoja. Šis atradimas paskatino išsiaiškinti, kur dingo stiklinėse buvęs vanduo. Gamtos mokslų mėgėjai nesunkiai atsakė, kad garuodamas vanduo kyla aukštyn ir virsta debesimis.
O į klausimą, kaip jis grįžta atgal į žemę, atsakė sausio mėnesio antrąją savaitę į Lietuvą atkeliavusi mums įprasta ir labai išsiilgta žiema. Pasinaudojusi oro sąlygomis ir vaikų patirtimi, pakviečiau juos į snaigių laboratoriją, kurioje visi kartu patikrinome mįslėje apie snaigę esančius faktus. Beje, šį kartą mokslinis tyrimas buvo užbaigtas terapine vaizdo medžiaga, parodžiusia, kaip gamtoje susiformuoja snaigės. Efektas buvo toks didelis, kad šį filmuką rekomenduoju ir jums įtraukti į pamokas apie žiemą.
Mokslines-literatūrines pamokas baigėme taip pat su terapijos užduotimi – debesų stebėjimu ir realių objektų juose ieškojimu. Šios užduoties idėja kilo tada, kai Vytės Nemunėlio „Meškiuko Rudnosiuko“ skaitymo metu viena mokinė parodė man dangumi einančios… tikros meškos nuotrauką! Kadangi Lietuvoje dangus dažniausiai būna cepelinų spalvos, mums tokia sėkmė nenusišypsojo, todėl užduotį pavadinau „Debesų medžiokle“. Labai džiaugiuosi, kad medžioklėje vaikai dalyvavo kartu su savo šeimos nariais. Jie ne tik ieškojo laimikio, bet ir turėjo atspėti, ką pavyko sumedžioti man. Kažkodėl atrodo, kad pasaulyje nėra nei vieno žmogaus, nemėgstančio žiūrėti į debesis ir svajoti. Juk svajonės skatina siekti gyvenimo tikslų, lavina kūrybiškumą, padeda atsipalaiduoti, teikia daug teigiamų emocijų. Įdomus pastebėjimas – jeigu atvaizdas nėra labai aiškus, dažnas debesyse mato vis kitokį vaizdą. Pavyzdžiui, jūrų arkliuką, šuniuką, sraigę ar vėžlį, kaip kitiems pasirodė, net paukštį, kuris nusinešė Beno ir jo tėvelių prie jūros pagautą paršiuką, atspėjo ir mokiniai, ir jų tėvai, o atsakymų apie paskutinės nuotraukos personažus sulaukiau labai įvairių.
Nuotraukoje – mūsų būsimų skaitymo pamokų siužetas. Tad kokį kūrinį mes skaitysime? Atsakymų lauksiu komentaruose 🙂
Nesenstanti klasika – Bernardo Brazdžionio eiliuota pasaka apie Meškiuką Rudnosiuką ilgą laiką buvo dingusi iš mano akiračio. Šią vasarą sutarusi su vaikais perskaityti Rudnosių šeimynos nuotykius, pasidžiaugiau knygutės aktualumu: joje tilpo ir draugiški šeimos narių santykiai, ir nemokėjimas elgtis su bitėmis, ir sveikos gyvensenos, saugaus elgesio likus vienam namuose pamokėlės, ir pažintis su mišku, jo gyventojais, ir priminimas, kad nėra jokių akinių, stebuklingai išmokančių skaityti… Tad galiu tvirtinti, jog knygutės turinys pasitarnavo ir skaitymo, ir gramatikos, ir kalbos ugdymo, ir gyvenimiškumo pamokoms. Juk taip smagu beskaitant suprasti, kad gauruotasis herojus dažnai elgiais kaip tu, mėgsta ar nemėgsta to paties kaip ir tu, klysta, mokosi iš savo klaidų ir, retkarčiais pasirodydamas pamokoje teatro lėlės įvaizdžiu arba perduodamas vaizdo žinutę, kviečia mokytis kartu.
Pasakos aptarimą su vaikais pradėjau nuo klausimo Ką reikėtų padaryti, kad vienas namuose likęs meškiukas Rudnosiukas atidarytų mums savo namelio duris? Išklausiusi įvairių versijų, pasiūliau pasirinkti vieną iš dviejų: susidraugauti su meškiuku arba ieškoti kito būdo. Pirmąjį variantą pasirinko visa klasė, tik vienas berniukas surizikavo pasirinkti antrąjį. Ir nepralošė, nes po antruoju variantu slėpėsi linksmas eiliuotas slaptažodis, padėjęs įtikintį meškiuką, kad pas jį atėjo draugai. Eilėraštuko žodžius, lydimus įvairiais judesiais, deklamavome įvairiu tempu, skirtingu garsu, o paskutinį žodį keitėme žiūrėdami, kokios spalvos figūra pasirodys vedančiojo rankose. Taip eiliuotame žaidime atsirado rudnosių, juodanosių, raudonnosių, žalianosių ir kitokių -osių meškinų 🙂 Eilėraštukas tapo ne tik puikia pamokos pradžios ir (ar) pabaigos, bet ir terapine priemone, prakalbinusia uždarus, mokymosi sunkumų ir autizmo sindromą turinčius vaikus.
Parengtas teksto suvokimo užduotis siūlau atlikti kartu su mokiniais. Remiantis individualiomis programomis, atsižvelgiant į mokinių žinias po vasaros atostogų, po savaitgalių, įsijaučiant į vaikų tos dienos nuotaikas, užduočių rinkinys pasipildė papildomomis veiklomis: debesų stebėjimu, žaidimu Tangrama, žodžių darybos pratybomis, muilo gaminimu ir pakavimu į pačių apipavidalintas dėžutes iš tualetinio popieriaus rulonėlių, atminties lavinimo žaidimu, STEAM pamoka apie cukraus kiekį vaikų mėgstamuose gėrimuose, rudens požymių stebėjimu, meškiuko Rudnosiuko pomėgių spėjimu naudojantis magiškąja saldainių fabriko „Rūta“ dėžute, komunikacinės veiklos užsiėmimu kalbantis su meškiuku – lėlių teatro lėle ir kita naudinga veikla. Po kelių mėnesių darbo Bernardo Brazdžionio herojus tapo visos klasės numylėtiniu, todėl paskutinę pamoką vaikai negailėjo teatro lėlei gražių palinkėjimų ir pažadų nepamiršti skaitymo metu išmoktų pamokų 🙂
Šiemetinę Helovino šventę nusprendžiau susieti su populiariu fizikos reiškiniu – šviesos lūžiu. Paslaptingai pasirodantys ir vėl išnykstantys piešiniai tikrai turėtų sukelti mokinių smalsumą ir norą išsiaiškinti, kaip viskas vyksta. O juk STEAM ugdymu to ir siekiama! Tik nepagalvokite, kad lietuvių kalbą iškeičiau į fiziką! Apie šviesos lūžį mokiniams papasakos gamtos ir fizikos mokytoja, o mano pamokoje, dirbdami su trumpos pasakos tekstu, vaikai gilins žinias apie antonimus, vienarūšes sakinio dalis ir jų skyrybą. Su kitais mokiniais kalbėsime apie Helovino herojus aiškindamiesi, ko trūko svečių sąraše, kuo ypatingi į pilį patekę veikėjai, kodėl jie pasirodė tik mėnuliui patekėjus, kaip jie reaguoja į patekančią saulę ir kt. Sudarydami Helovino veikėjų sąrašą, pakartosime lietuvių kalbos abėcėlę, o vėliau būtinai pasirinksime labiausiai patikusius veikėjus, nupiešime juos ir aprašysime pagal daikto aprašymo planą. Nuojauta kužda, kad bus linksma 🙂
korsigita 