Šiandien pradedu naują rubriką – Dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme.
Buvo metas, kada į informaciją apie dailės terapiją nekreipiau jokio dėmesio, nes, kaip jau ne kartą minėjau, visiškai nemoku piešti. Kad tai nesusiję su piešimo gabumais, sužinojau įsitraukusi į Baltarusijos psichologės Jelenos Belinskajos vedamus mokymus. Mokymų metu pasinėriau į savęs pažinimo seansus, išbandžiau daug dailės terapijos metodų, skirtų ne tik gydymui, savianalizei, tyrimui, bet ir mokymui(si).
Naujoji rubrika pildysis iš lėto, kadangi piešinys turi be galo didelę galią, su kuria nejuokaujama. Tai supratau kaukių terapijos užsiėmimuose. Norėdami pasinaudoti mano patirtimi, gerai pagalvokite, ko jūs sieksite, ką norėsite išsiaiškinti, ar sugebėsite perskaityti tai, ką vaikai stengiasi jums pasakyti. Trūkstamų žinių galite rasti internetinėje erdvėje, psichologinėje literatūroje. Prireikus pagalbos, drąsiai kreipkitės į mane. Nors nesu psichologė, tačiau šiais metais ta kryptimi labai daug dirbau ir nemažai pasiekiau.
O dabar pristatau pirmąjį dailės terapijos metodą – koliažą ant kūno „Dvi mano pusės“, skirtą pasiekimų įsivertinimui.
Daugiau įrašų:
korsigita 