Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Šiemetinę Helovino šventę nusprendžiau susieti su populiariu fizikos reiškiniu – šviesos lūžiu. Paslaptingai pasirodantys ir vėl išnykstantys piešiniai tikrai turėtų sukelti mokinių smalsumą ir norą išsiaiškinti, kaip viskas vyksta. O juk STEAM ugdymu to ir siekiama! Tik nepagalvokite, kad lietuvių kalbą iškeičiau į fiziką! Apie šviesos lūžį mokiniams papasakos gamtos ir fizikos mokytoja, o mano pamokoje, dirbdami su trumpos pasakos tekstu, vaikai gilins žinias apie antonimus, vienarūšes sakinio dalis ir jų skyrybą. Su kitais mokiniais kalbėsime apie Helovino herojus aiškindamiesi, ko trūko svečių sąraše, kuo ypatingi į pilį patekę veikėjai, kodėl jie pasirodė tik mėnuliui patekėjus, kaip jie reaguoja į patekančią saulę ir kt. Sudarydami Helovino veikėjų sąrašą, pakartosime lietuvių kalbos abėcėlę, o vėliau būtinai pasirinksime labiausiai patikusius veikėjus, nupiešime juos ir aprašysime pagal daikto aprašymo planą. Nuojauta kužda, kad bus linksma 🙂
Liaudies išmintis byloja, kad gera pradžia – pusė darbo, todėl savo mokiniams parengiau kūrybinių užduočių, padėsiančių juos sudominti, leisiančių pradėti naujus mokslo metus smagiai ir be streso.
Mėgstantiems spalvinti vaikams sukūriau MOKYKLINIŲ MANDALŲ rinkinuką. Tiems, kuriems spalvinti nėra lengva, galima pasiūlyti mandalas brūkšniuoti ar taškuoti.
Mįslių minimas mano mokiniams nelengvai pasiduoda, bet nuo šių metų tai turėtų tapti maloniu užsiėmimu, kadangi pasitelkdami MĮSLIŲ MOZAIKAS vaikai ne tik lengviau supras perkeltinę smulkiosios tautosakos kūrinėlių prasmę, bet ir kurs spalvingus piešinius.
Vaizdinį mąstymą lavinantys LABIRINTAI ir loginės užduotėlės šalia jų paskatins vaikus susikaupti, išlaikyti dėmesį iki darbo pabaigos, primins, kokių mokymo priemonių prireiks pamokoms.
Vietoje nenustygstantiems vaikams turėtų patikti vaikų žaidimo „Klasės“ pagrindu sukurtas ŽAIDIMAS „RAIDĖS“. Tai – labai universalus žaidimas, kadangi užduotis jam galima kurti mokant pačių įvairiausių dalykų. Spalvotas kubelis tinka mokantis kalbos, žodžio dalių, spalvų, daiktų, figūrų, reiškinių pavadinimus, studijuojant šalies ar pasaulio upes, ežerus, miestus, šalis, tyrinėjant gyvąją ir negyvąją gamtą, skaičiuojant, matuojant, atliekant įvairius sportinius judesius, prisimenant dainų pavadinimus ir melodijas ir t.t.
Na ir kaip gi mokslo metų pradžia be šifruočių! Šį kartą perskaityti užkoduotą tekstą padės po vasaros žvaigždžių lietaus išsibarsčiusios MOKYKLINIO VARPELIO ŽVAIGŽDYNO narės. Sėkmingai įveikusiems „kosminę“ užduotį vaikams siūlau padovanoti galimybę susikurti savo žvaigždynus! Ši užduotis tinka ir pirmajai klasės valandėlei susipažinimo, prisistatymo vienas kitam metu. TAVO ŽVAIGŽDYNAI
Jeigu jums ir vaikams patinka šifruotės, pabandykite perskaityti anksčiau rašytą mokytojos LAIŠKĄ.
Po truputį mažėjant darbams, vėl galiu sugrįžti prie veltinio, prie medžiagos, kuri tiek daug duoda: naudos pamokoms ir užsiėmimams, kūrybinio džiaugsmo, pasitenkinimo gautu rezultatu, malonaus atsipalaidavimo.
Šį kartą veltinio atraiža virto terapiniu, emocinį intelektą ugdančiu žaidimu „Emocijų domino“. Jį galima žaisti kaip klasikinį „Domino“ žaidimą, bet galima sukurti ir savo taisykles. Pavyzdžiui, sudėti dvi vienodas emocijas ir pasvarstyti, kas būtų susitikus dviem tokiems pat žmonėms. Galima ir atvirkščiai – parinkti dvi skirtingas emocijas ir pasvarstyti, kuri dominuotų, kuri padėtų, kuri nusisuktų, kuri nuvestų klystkeliais, kuri paskatintų keistis ir pan. Galima paieškoti emocijų, galinčių nuslopinti negatyvias arba padidinti pozityvias emocijas, galima sudėlioti teigiamų ir neigiamų emocijų takelius ir t. t. Žaidimas vienas, o galimybių nepaprastai daug! Šalia veltininio žaidimo pagaminau ir laminuotų kortelių rinkinį, kad prireikus jis būtų greičiau ir lengviau padauginamas, nes ateinančiais mokslo metais turėsiu didelę skirtingo amžiaus, nevienodo charakterio, įvairiausių pomėgių auklėtinių klasę, su kuria planuoju OLWEUS klasės valandėlėse sužaisti ne vieną „Emocijų domino“ partiją.
Žaidimas ras vietą ir lietuvių kalbos pamokose. Žaisdami vaikai mokysis būdvardžių, jaustukų, veiksmažodžio nuosakų, antonimų, sinonimų, sudėtinių prijungiamųjų priežasties, sąlygos aplinkybės sakinių sudarymo ir skyrybos. Minkštomis veltinio arba blizgiomis laminuotomis kortelėmis galėsime retkarčiais pasinaudoti ir į(si)vertindami savo veiklas.
Mokydama vaikus išplėsti sakinius, pasinaudojau jų sukurtais pasakojimais apie augintinius. Vieni pasakojimai, kaip įprasta, buvo neilgi, bet labai nuoširdūs, kiti – išsamūs ir įdomūs. Tad virtualios pamokos metu visi kartu pabandėme trijų žodžių, kuriuos skaičiavome pirštais, sakinį paversti dešimties žodžiu sakiniu, leidusiu pergalingai iškelti į viršų abiejų rankų delnus. Matydama vaikų džiaugsmą, pasiūliau parašytus tekstus pavaizduoti statiniais. Tam reikėjo suskaičiuoti savo pasakojimo žodžius, paimti tiek pat LEGO konstruktoriaus detalių ir ką nors pastatyti. Šia veikla norėjau ne tik vizualiai pademonstruoti rašinių apimties skirtumus, paskatinti juos praplėsti, bet ir įtraukti vieną iš STEAM ugdymo disciplinų – inžineriją. Paaiškėjus, kad ne visi mokiniai turi konstruktorius, rašinius pasiūliau statyti iš kitų statybinių medžiagų: siūlų ritelių, sagų, akmenukų, popierinių figūrėlių…
Rezultatai pranoko mano lūkesčius – vaikų rašiniai virto spalvingų konstruktorių, domino kauliukų, popieriaus bokštais, pilimis, žmonių figūromis. Bet labiausiai nudžiugino ir nustebino pasakojimo apie katiną Pilkį savininko statinys – aukšta ir ilga baltų plytų siena kieme 🙂
Pasakojimai apie augintinius sugulė į skaitmeninę knygutę „MŪSŲ AUGINTINIAI“, kurią vartydami mano mokinukai ir jų tėveliai galės pamatyti visų mokslo metų darbo rezultatus, įsivertinti savo žinias ir pasidžiaugti asmeniniais pasiekimais!
Žaidimo forma parengta užduotis „PAVASARIO DETEKTYVAI“ buvo skirta Rimanto Budrio apsakymo „Ąžuoliuko rytas“ skaitymui. Tačiau padėjusi paskutinį tašką skaidrėje supratau, kad ši priemonė tinka ir kitoms pamokoms. Detektyvinė veikla pasitarnaus kalbant apie metų laikus, aptariant pavasario požymius, apibūdinant augalus, derinant daiktavardžius su būdvardžiais, mokantis vartoti veiksmažodžius, parenkant vaizdingus palyginimus, plečiant žodyną ir kitais atvejais.
Žaidimas gali paįvairinti ir konkursus, viktorinas. Jį galima žaisti ir savarankiškai, kadangi po kiekvieno spėjimo vaikai gali pasitikrinti, ar nesuklydo. Jaunieji detektyvai prisimins ir (ar) susipažins su keturiolika medžių, krūmų ir gėlių. Jų gamtoje yra žymiai daugiau, tačiau, atsižvelgdama į savo mokinių raidos ypatumus, neperkroviau užduoties sunkiau tariamais, rečiau sutinkamais augalais.
Tad kviečiu žaisti, mokytis ir grožėtis pavasario spalvomis ir formomis, užfiksuotomis Klaipėdos apylinkėse!
Rankos, pasak mūsų senelių, didžią naštą pakelia. Tačiau šį kartą didesnis dėmesys bus skiriamas ne liaudies tautosakai (nors buvo ir jos), o giminiškiems žodžiams. Aptardami žodžius, turinčius šaknį -rank-, net nepajutome, kaip išnyko ribos tarp kalbos pažinimo, kalbėjimo lavinimo ir literatūros. Visa tai ir jūs galite rasti skaitmeninėje knygelėje „Ką gali rankos?“. Knygutė, kaip ir visos pastarųjų dienų priemonės, pritaikyta #nuotoliniam mokymui.
Knygelėje pateikta net 14 giminiškų žodžių. Tiesa, jų lietuvių kalboje yra daugiau, tačiau mano mokiniams užteks ir tiek. Būtina aptarti su vaikais kiekvieną žodį, kad jiems taptų aišku, jog rankos dalyvauja beveik visose veiklose. Mano mokinukams nepavyko svarankiškai atrasti sąsajų tarp rankos ir rankenos. Tik po klausimo, kaip jie atidaro duris, visi atgijo. Kad įtvirtintume rankos ir rankenos bendrystę, pasinaudojau mįsle „Be rankų, be kojų duris atidaro. Kas?“. Aptardami žodį įrankiai, aiškinomės ne tik jo prasmę – įtraukiau berniukus į pokalbį apie nuotraukoje pavaizduotus įrankius: kaip jie vadinasi, kam naudojami, kodėl mums jų reikia… O mergaitės su malonumu aptarinėjo rankines, demonstravo jų nešiojimo būdus. Beje, prieš pamatydami knygutę, vaikai gavo užduotį – surasti namuose daiktų, kurių pavadinimuose yra šaknis -rank-, juos nufotografuoti ir pasidalinti Google Classroom platformoje, tad daugelį žodžių jie išsiaiškino patys. Įdomu tai, kad populiariausi daiktai nuotraukose buvo rankinės ir rankšluosčiai.
Knygelė sudaryta ne tik iš gramatinių užduočių. Ji padės išmokti rankos dalių pavadinimus; smagiais pirštų žaidimais, dainelėmis, eilėraščiais lavins atmintį, dėmesį, smulkiąją motoriką; supažindins ir su „kalbančiomis rankomis“ – lietuvių gestų kalba (LGK), gegužės 4 dieną minėjusia paskelbimo gimtąja kurčiųjų kalba 25-metį. Tegul vaikai pabando sudėti iš gestų trumpą sakinuką, pirštų abėcėlės ženklais parodyti savo vardą, pasižiūrėti, kaip gestais sekama pasaka. Neapsieita ir be dailės terapijos užduoties. Gerai įsižiūrėkite į vaikų piešinius ant rankų, įvertinkite, kuriai rankai teko gerų darbų, kuriai blogų darbų vaidmuo; ar darbai sutūpė ant plaštakos, ar sugulė delnuose; kokiomis spalvomis ir atspaviais buvo piešiama ar klijuojama ir pan. O pabaigoje visiems yra primenama, jog šiuo metu ypatingas dėmesys turi būti skiriamas rankų higienai. Tad knygelėje vaikai ras ir žinių, ir prasmingam gyvenimui reikalingų vertybių.
Kovo 30 dieną vykusios televizijos laidos „LRT forumas“ apie prasidėjusį nuotolinį mokymą Lietuvos mokyklose dalyviai pasidalino į dvi stovyklas: vieni teigė, kad nuotolinis mokymas yra švietimo ateitis, kiti nesutiko sakydami, jog jokios technologijos nepakeis gyvo kontakto. Aš esu pastarųjų pusėje, ypač po pirmųjų dviejų dienų, sulaukusi iš tėvų komentarų, kaip jų vaikai džiaugėsi išgirdę mano balsą įgarsintose užduotyse.
Tačiau neturint pasirinkimo reikia tik dėkoti skaitmeninėms teghnologijoms, suteikusioms mums galimybę mokyti vaikus per atstumą. Nežinodami, kas mūsų laukia ateityje, tikrai nepagalvojome, kad reikėtų visą ugdymo turinį suskaitmeninti, todėl esu be galo dėkinga šalies ugdytojams, be sustojimo keliantiems į socialinius tinklus savo parengtas priemones. Rašydama pirmąjį savo reportažą „UGDANTIEMS NUOTOLINIU BŪDU“ pažadėjau, kad viską, ką sukursiu savo mokiniams, viską, kas pasiteisins dirbant nuotoliniu būdu, įkelsiu į savo svetainę. Kad medžiaga būtų lengviau randama, pridedu jai žymą #Nuotoliniam mokymui.
Pirmąją užduotį – Power Point pateiktį „Sudurtiniai žodžiai“ – įkėliau į „Žodžių darybos“ kategorijos įrašą „ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS“.
Įrašą „DARBO DIENOS PLANAVIMAS MOKANTIS NUOTOLINIU BŪDU“ papildžiau užduotimis, mokančiomis planuoti dieną, padedančiomis išsiaiškinti, kokiu dienos režimu gyvena vaikai. Ši veikla skirta dirbti ir kompiuteriu, ir be jo.
Laminuotų žaidimo kortelių etapas perėjo į aukštesnį lygį, tad šiandien noriu pristatyti Lucilijaus leidykloje išleistą ugdomąjį žaidimą daiktavardžių derinimo su būdvardžiais tema. Iš pradžių žaidimas vadinosi „D + B = KM“, kadangi sutrikusios klausos vaikams nuolat kartoju, jog daiktavardis ir būdvardis yra neperskiriami draugai, juos sieja ne tik amžina meilė, bet ir ta pati giminė, skaičius ir linksnis. Gaila, kad leidykla neleido panaudoti iš vaikų tautosakos pasiskolintos ir šiandien tebevartojamos populiarios frazės. Tačiau dėl to kalbos pažinimui ir žodyno plėtimui skirtas žaidimas netapo prastesnis. Jis padės mokiniams kartu mokytis daiktavardžių ir būdvardžių derinimo, sudaryti žodžių junginius, apibūdinti įvairius daiktus, parinkti jiems būdvardžių, priskirti turimiems būdvardžiams aplinkoje esančius daiktus ir reiškinius.
Žaidimą sudaro trys kortelių kaladės: 40 kortelių su paveikslėliais, 40 mėlynų kortelių su būdvardžiais, neturinčiais galūnių, 40 tuščių geltonų kortelių. Ant spalvotų kortelių vaikai galės rašyti. Rašymui naudojamas specialus žymeklis, kuris lengvai nusivalo nuo plastiku padengto paviršiaus. Galimybė ištaisyti padarytą klaidą suteiks vaikams daugiau pasitikėjimo ir motyvacijos, nes ją ištaisius, skirtingai nei sąsiuvinyje, neliks jokių žymių ir braukymų.
Šios kortelių kaladės papildys ugdymo procesą įvairiais žaidimais ir lavinamaisiais pratimais, o taip pat suteiks galimybę pedagogams improvizuoti ir sukurti savas žaidimo taisykles. Žaidimas skirtas penktokams, tačiau jis tiks ir pradinukams, besimokantiems aprašyti įvairius daiktus ir reiškinius, ir vyresniems mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.
Pirmąjį žaidimą žaidžia visa klasė (grupė), tačiau kitais žaidimo variantais sėkmingai gali naudotis logopedai, specialieji pedagogai individualiuose ir (ar) grupiniuose užsiėmimuose. O jeigu sugalvosite savo žaidimo taisykles, būtų labai smagu, jeigu pasidalintumėte jomis su manimi ir šio tinklaraščio skaitytojais.
Šiandieninis bandymas išsiaiškinti, kodėl rudenį lapai keičia savo spalvą siejosi su gamtos mokslais. Nors šis dalykas mokykloje man patiko, tačiau neatsimenu, kad būtume aiškinęsi šį nuostabų gamtos reiškinį. O juk pasakojant apie krentančius geltonus, raudonus, oranžinius lapus ne vienam turėtų kilti mintis, kas tas paslaptingasis dailininkas, negailintis ryškių spalvų.
Internete šia tema galima rasti daug vaizdo medžiagos, pritaikytos vaikams, tad pasinaudojau siūlomais patarimais ir perkėliau juos į kalbos ugdymo pamokas. Iš pradžių perskaitėme pasakojimą apie lapo gyvenimą nuo svaiginančio sūpavimosi medžio viršūnėje iki netikėto kritimo į spalvingų likimo draugų krūvą. Vaikams teko pasukti galvą, kad išsiaiškintų, kur augo minėto lapo medis, kas su juo nutiko, kodėl lapas pravirko.
Tik tada perėjome prie rimtesnių darbų: reikėjo pririnkti įvairių spalvų lapų; apžiūrėti, kurie medžiai jau nusimetę savo rūbą, o kurie vis dar žaliuoja; patikrinti, ar tikrai baloje galima pamatyti savo atvaizdą; apžvelgti augalų mitybos sistemą ir paklausyti profesoriaus pasakojimo filmuke „Kodėl lapai rudenį keičia spalvą?“.
Visa tai išsiaiškinę pagaliau priartėjome prie mus dominančio klausimo atsakymo. Pasirodo, viskas priklauso nuo oro sąlygų, saulės šviesos ir paslaptingojo chlorofilo! Kadangi plika akimi pamatyti nykstančio chlorofilo neįmanoma, atlikome nedidelį eksperimentą, padėjusį suprasti, kas rudenį vyksta su medžių lapais. Nesudėtinga, bet vaizdinga, informatyvu ir įdomu. Tad į STEAM ugdymo taupyklę įdedu dar vieną su gamtos mokslais susijusią pamoką 🙂
Ar žinote, kuo baigėsi pasakos „Varna ir sūris“ skaitymas? Ogi sūrio švente! Bet iki jos reikėjo atlikti nemažai darbų. Pirmiausia, perskaityti pasaką. Skaitė kas kaip galėjo: vieniems teko originalus pasakos variantas, kitiems – sutrumpintas, treti jungė skiemenis į žodžius. Vėliau visi siejo paveikslėlius su tekstu, žiūrėjo modernų Animotuko TV sukurtą filmuką, aptarė varnos ir lapės elgesį, sužinojo, kas yra perkeltinės reikšmės žodžiai.
Po to vaikams buvo pasiūlyta išsiaiškinti, kur prasideda sūrio kelias, kokios yra sūrio rūšys, kuo jis naudingas organizmui. Tam puikiai tiko 2018 metais išleistos metodinės priemonės vaikams ir ugdytojams „Auk sveikas, vaike“. Daugiau apie tai skaitykite įraše „KAD VAIKAI BŪTŲ SVEIKI IR LAIMINGI!“.
Ir tik atlikus visas užduotis pagaliau prasidėjo sūrių degustacija. Vaikų tėvelių dėka sūrio šventėje buvo visos sūrio rūšys, trūko tik pelėsinio, bet jo niekas ir nepasigedo 😉 Tik apmaudu, kad kai kurie sūrio atsinešę vaikai jo taip ir neparagavo, nes nemėgsta 😦 Ragaudami sūrius mokiniai mokėsi apibūdinti juos pagal spalvą, skonį, konsistenciją. O taip pat atliko tyrimą, kokios rūšies sūris jų klasėje yra mėgstamiausias. Man patinkantis džiovintas varškės sūris į mėgstamiausiųjų tarpą nepateko: vieni vaikai iš mandagumo šypsojosi ir sakė, kad sūris skanus tik gal kiek per rūgštus, o vienas berniukas nusipurtė ir garsiai pareiškė, jog jam labai nepatiko 🙂 Nugalėjo puskiečio sūrio kategorija.
Sūrio šventė baigėsi draugišku pieno produktų grandinėlės pynimu. Vaikai mokėsi sulaukti savo eilės, nepraleisti kortelės padėjimo, sekė klasės draugų dedamas korteles, ieškojo klaidų, dar kartą prisiminė sveikatai naudingų produktų pavadinimus ir džiaugėsi galimybe pažaisti kartu.