Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Tai ne visai tikslus vertimas, kadangi rusiško tinklaraščio pavadinimas yra žaismingas žodžio oбучать (mokyti) darinys.
Tinklaraštyje «Обучалка»dalinamasi mokomąja medžiaga, kortelėmis, lavinamaisiais žaidimais, skirtais ikimokyklinio amžiaus vaikams. Čia galima rasti daug metodinės medžiagos, įvairių straipsnių, filmuotų užsiėmimų, mokančių dirbti su autizmo sindromą ir kitų raidos sutrikimų turinčiais vaikais. Tinklaraščio autoriai dalinasi informacija apie alternatyviosios komunikacijos sistemą, suteikia galimybę nemokamai atsisiųsti PECS kortelių. Iš čia galima atsisiųsti ir Glenno Domano kortelių, ir dėlionių, ir loginių grandinėlių, rūšiavimo, atminties žaidimų, loto, domino, spalvinimo paveikslėlių, emocijų pažinimo užduočių… Tad tiems, kurie supranta rusų kalbą, «Обучалка» atvers dar daugiau ugdymo galimybių.
Kol kas daiktus vadinu mažybiniais žodžiais, nes „Flippity“ programa mano darbe taip pat žengia pirmus žingsnius. Tačiau tikiuosi, kad netrukus pavadinimą reikės keisti, nes po kovo 8–9 dienomis vykusio seminaro „Užduočių kūrimo programa „Flippity“ – neribotos galimybės vienoje „Google“ skaičiuoklėje“, kuriame mokiau kurti užduotis ir žaidimus ypatinga programa, sulauksiu puikių darbų, kuriais galėsiu dalintis šioje rubrikoje.
Programą pavadinau ypatinga, kadangi ji yra lengvai valdoma ir suteikia be galo daug galimybių. Ji tinka ir patiems mažiausiems, ir ugdymo įstaigas baigiantiems mokiniams, ir suaugusiesiems 🙂 Didžioji dalis „Flippity“ programa sukurtų žaidimų ir užduočių yra nematyti, tad pasitelkę savo išmonę ir kūrybiškumą galime sukurti spalvingas, įtraukias sąveikiąsias užduotis, praturtinsiančias užsiėmimus ir pamokas. Šia programa sukurtos užduotys tinka ir kontaktiniam, ir nuotoliniam mokymui. Pirmąją dieną mokymų dalyviai, susipažinę su programos ypatumais, jau kitą dieną savo užsiėmimuose ją išbandė. Vaikų emocijos ir atsiliepimai nepaliko abejonių, jog „Flippity“ būtina įtraukti į savo darbą 🙂
Šiandien pristatau pirmąsias užduotis, kurios buvo sukurtos minėto seminaro metu. Kadangi tai buvo pirmieji bandymai, kai kurios užduotys gali pasirodyti per daug paprastos. Kad taip nepagalvotumėte, kviečiu išbandyti ir mano kurtus darbus.
Spalvų pavadinimų kortelės lietuvių ir ukrainiečių kalbomis „SPALVOS – КОЛЬОРИ“. Šios kortelės integruotos ir į interaktyvią užduotį, sukurtą programa Liveworksheets. #ukrainiečių mokymui.
Ugdymo karjerai ir žodžių darybos mokymui skirtas stalo žaidimas „PROFESIJOS“
Užbėgdama įvykiams už akių šiemetinį Advento kalendorių padariau virtualų. Jeigu bus galimybė, su mokiniais pasidarysime ir realų, nes kartu laukti Kalėdų žymiai smagiau. Naujojo kalendoriaus pliusas – galimybė jį pasiekti bet kur ir bet kada. Minusas – išjungus kompiuterį visos atvertos dienos ir jas įprasminančios užduotys grįžta į savo vietas. Tokia situacija labai primena filmą „Švilpiko diena“, kurios herojus kasdien prabusdavo tuo pačiu laiku ir turėdavo iš naujo išgyventi vakarykščią dieną. Tačiau begalvojant, ką galėčiau pakeisti, šovė mintis, jog šitą situaciją galima išnaudoti kartojant skaičius, ant eglutės žaisliukų pasirodančių daiktų pavadinimus. Ši aplinkybė pasitarnaus mokantis skaitvardžių, įtvirtinant veiksmažodžių kaitymą asmenimis ir laikais. Pavyzdžiui, norint atverti naują eglutės žaisliuką, buvusius žaisliukus atidarinėti komentuojant: „Šiandien yra gruodžio ketvirta diena. Vakar buvo gruodžio trečia diena. Rytoj bus gruodžio penkta diena.“; „Aš jau atidengiau penkis žaisliukus. Šiandien atidengiu šeštą žaisliuką. Rytoj atidengsiu septintą.“; „Pirmame žaisliuke radau žirkles. Antrame žaisliuke buvo Kalėdų senelio kepurė. Trečiame žaisliuke radau draugystės simbolį, o ketvirtame – bananą.“ ir pan. Tad linkiu gero naudojimo ir smagaus laukimo!
Literatūros klasiko Antano Baranausko literatūrinio palikimo paieškos bandant apglėbti Puntuko akmenį, žingsniuojant medžių lajų taku virš garsiojo Anykščių šilelio, stengiantis prisiminti ekspozicijose esančią informaciją apie šilelio augalus ir gyvūnus, dairantis aplink 35 metrų aukščio apžvalgos bokšte; pažintis su senovės Lietuvos gyvenimą liudijančiais eksponatais Arklio muziejuje; pasinaudojimas galimybe pajusti visatos begalybę ir tuo pačiu suvokti klasės sistemos prasmę virtualiai skriejant „Cosmos“ Paukščių Taku; bendrystės išbandymas painiuose Labirintų parko kambariuose; jėgų pasitikrinimas Pramogų ir sporto centre „Kalita“; lietuvių kalbos žinių gilinimas sprendžiant galvosūkius, žodyno plėtimas netikėtais arklio plauko spalvų pavadinimais; smagus bendravimas autobuse ir kitos įdomybės… Štai taip kultūrinio ugdymo dieną praleido mano mokiniai! Kelionės įspūdžius perteikė nuotraukos, o vaikų emocijas ir žinias – grįžus į mokyklą užpildytas kelionės dienoraštis, kuriame matytus vaizdus mokiniai apibūdino daiktavardžio galininku, elgesį kelionės metu įsivertino būtojo kartinio laiko pirmojo asmens veiksmažodžiais, o savijautą – būdvardžiais ir prieveiksmiais.
Kalbėdami apie metų laikų kaitą su mokiniais šiandien susimąstėme, kuo skiriasi miškas vasarą nuo miško, pradėjusio gyventi pirmąsias rudens dienas. Iš pradžių vaikai bandė kalbėti tradiciniais sakiniais ir pasakoti apie besikeičiantį orą, dangų gaubiančius pilkus ir sunkius debesis, be perstojo žemę merkiantį lietų, tačiau aš pasiūliau mintimis pasivaikščioti po mišką šiandien, rugsėjo dešimtą dieną. Nesėkmingai bandę mane įtikinti, kad rudenį miškas keičia spalvas, vis dažniau žvelgdami pro langą mokiniai prabilo apie pradėjusias trumpėti dienas, dingusias vasarines gėles, kankorėžiais apsipylusias egles, geresnį ar blogesnį grybų derlių, tuštėjančius paukščių lizdus… Jeigu būčiau žinojusi, kad šiandien bus toks geras oras, tikrai būčiau suorganizavusi pasivaikščiojimą po rudenėjantį mišką, kuriame vaikai būtų atradę dar vieną rudenį pranašaujantį požymį – saulėje besidraikančius vorų tinklus!
Tad pasinaudojau vienu iš meno terapijos būdų ir pasiūliau pabandyti „numegzti“ voratinklius patiems. Būsiu atvira, man sekėsi nekaip, nes kažkodėl apvalus turėjęs būti mezginys įgavo keturkampio formą. Bet raštu likau patenkinta. Buvau patenkinta ir vaikų darbais, pasidžiaugiau jų nusiteikimu ir noru papildyti savo pasakojimus naujais faktais apie metų laikus ir tai įrodančiais kūrybiniais darbais, atidžiai rašyti sakinius ir pastebėti juose skyrybos ženklus, atpažinti sudurtinius žodžius, prisiminti daiktavardžių ir būdvardžių draugystę, kaitant juos skaičiais ir linksniais.
Liaudies išmintis byloja, kad gera pradžia – pusė darbo, todėl savo mokiniams parengiau kūrybinių užduočių, padėsiančių juos sudominti, leisiančių pradėti naujus mokslo metus smagiai ir be streso.
Mėgstantiems spalvinti vaikams sukūriau MOKYKLINIŲ MANDALŲ rinkinuką. Tiems, kuriems spalvinti nėra lengva, galima pasiūlyti mandalas brūkšniuoti ar taškuoti.
Mįslių minimas mano mokiniams nelengvai pasiduoda, bet nuo šių metų tai turėtų tapti maloniu užsiėmimu, kadangi pasitelkdami MĮSLIŲ MOZAIKAS vaikai ne tik lengviau supras perkeltinę smulkiosios tautosakos kūrinėlių prasmę, bet ir kurs spalvingus piešinius.
Vaizdinį mąstymą lavinantys LABIRINTAI ir loginės užduotėlės šalia jų paskatins vaikus susikaupti, išlaikyti dėmesį iki darbo pabaigos, primins, kokių mokymo priemonių prireiks pamokoms.
Vietoje nenustygstantiems vaikams turėtų patikti vaikų žaidimo „Klasės“ pagrindu sukurtas ŽAIDIMAS „RAIDĖS“. Tai – labai universalus žaidimas, kadangi užduotis jam galima kurti mokant pačių įvairiausių dalykų. Spalvotas kubelis tinka mokantis kalbos, žodžio dalių, spalvų, daiktų, figūrų, reiškinių pavadinimus, studijuojant šalies ar pasaulio upes, ežerus, miestus, šalis, tyrinėjant gyvąją ir negyvąją gamtą, skaičiuojant, matuojant, atliekant įvairius sportinius judesius, prisimenant dainų pavadinimus ir melodijas ir t.t.
Na ir kaip gi mokslo metų pradžia be šifruočių! Šį kartą perskaityti užkoduotą tekstą padės po vasaros žvaigždžių lietaus išsibarsčiusios MOKYKLINIO VARPELIO ŽVAIGŽDYNO narės. Sėkmingai įveikusiems „kosminę“ užduotį vaikams siūlau padovanoti galimybę susikurti savo žvaigždynus! Ši užduotis tinka ir pirmajai klasės valandėlei susipažinimo, prisistatymo vienas kitam metu. TAVO ŽVAIGŽDYNAI
Jeigu jums ir vaikams patinka šifruotės, pabandykite perskaityti anksčiau rašytą mokytojos LAIŠKĄ.
Požiūris į klimato kaita yra nevienodas: kai kam tai yra 21 amžiaus grėsmė, kai kam – mada, kai kam – bereikalinga panika, kai kam – dėmesio nevertas reiškinys, kai kam – paprastas žodžių junginys ir t. t. Šias versijas išvardinau ne atsitiktinai – pasakiusi mokiniams, kad vykdysime projektą, susijusį su klimato kaita, galėjau sulaukti įvairių reakcijų. Todėl STEAM projekto „Pavasario orai pagal senovės lietuvių tradicijas ir realius stebėjimus“ darbą pradėjau nuo labai toli, nuo lietuvių liaudies tautosakos. Supažindinusi mokinius su senovės lietuvių orų spėjimo papročiais, vieną jų pasiūliau išbandyti Velykų rytą. Tai buvo smagus, šventinis ir šiek tiek paslaptingas ritualas, susijęs su mūsų senolių mėgstamais būrimais. Tad šiemetinės Velykos vaikams buvo kitokios ne tik dėl karantino, atėmusio iš mūsų galimybę gražiausią pavasario šventę sutikti gausiame artimųjų būryje, bet ir dėl naujos tradicijos – prieš susidaužiant margučiais, vaikams reikėjo vieną jų stipriai pasukti ir stebėti, į kurią pasaulio šalį atsisuks velykinio simbolio smailasis galas. Tai turėjo padėti sužinoti, koks bus likęs pavasaris. Velykų burtų rezultatų diagrama parodė, kad laukia vėjuotas ir lietingas pavasaris. Nieko nuostabaus, juk čia, pasak Eduardo Mieželaičio, Lietuva, čia lietūs lyja…
Norėdami įsitikinti, ar senolių spėjimai patikimi, mokiniai kartu su savo tėveliais pusantro mėnesio stebėjo ir fiksavo kiekvienos dienos orus. Rezultatai nustebino, nes iš 49 dienų tik 4 buvo lietingos. Vadinasi, senovės lietuvių orų spėjimo tradicijomis pasitikėti nebegalima. Bet kodėl mūsų seneliai niekada nesuklysdavo, kaip jie be šiuolaikinių technologijų taip tiksliai nuspėdavo, kada arti, kada į dirvą sėklą berti?!
Ir tik tada, kai vaikų galvose susikaupė tiek daug klausimų, buvo galima pradėti su jais kalbėti, kodėl nebepavyksta pasinaudoti liaudies išmintimi ir paaiškinti, kad viso to kaltininkas – klimato kaita. Atsižvelgdama į savo mokinių raidą pasistengiau paprastai, bet įtaigiai paaiškinti, kodėl klimato kaita yra mums pavojinga. Grėsmingi faktai sužadino vaikams ne tik baimės, bet ir susirūpinimo jausmą, kurio dėka visi kartu nusprendėme, kuo galėtume prisidėti prie gimtosios planetos išsaugojimo. Maži vaikai kalnų nenuvers, tačiau supratimas apie energijos taupymą, atliekų rūšiavimą, vartojimo mažinimą tikrai prisidės prie klimato kaitos mažinimo ir prie atsakomybės jausmo dėl Žemės ateities formavimo.
Po truputį mažėjant darbams, vėl galiu sugrįžti prie veltinio, prie medžiagos, kuri tiek daug duoda: naudos pamokoms ir užsiėmimams, kūrybinio džiaugsmo, pasitenkinimo gautu rezultatu, malonaus atsipalaidavimo.
Šį kartą veltinio atraiža virto terapiniu, emocinį intelektą ugdančiu žaidimu „Emocijų domino“. Jį galima žaisti kaip klasikinį „Domino“ žaidimą, bet galima sukurti ir savo taisykles. Pavyzdžiui, sudėti dvi vienodas emocijas ir pasvarstyti, kas būtų susitikus dviem tokiems pat žmonėms. Galima ir atvirkščiai – parinkti dvi skirtingas emocijas ir pasvarstyti, kuri dominuotų, kuri padėtų, kuri nusisuktų, kuri nuvestų klystkeliais, kuri paskatintų keistis ir pan. Galima paieškoti emocijų, galinčių nuslopinti negatyvias arba padidinti pozityvias emocijas, galima sudėlioti teigiamų ir neigiamų emocijų takelius ir t. t. Žaidimas vienas, o galimybių nepaprastai daug! Šalia veltininio žaidimo pagaminau ir laminuotų kortelių rinkinį, kad prireikus jis būtų greičiau ir lengviau padauginamas, nes ateinančiais mokslo metais turėsiu didelę skirtingo amžiaus, nevienodo charakterio, įvairiausių pomėgių auklėtinių klasę, su kuria planuoju OLWEUS klasės valandėlėse sužaisti ne vieną „Emocijų domino“ partiją.
Žaidimas ras vietą ir lietuvių kalbos pamokose. Žaisdami vaikai mokysis būdvardžių, jaustukų, veiksmažodžio nuosakų, antonimų, sinonimų, sudėtinių prijungiamųjų priežasties, sąlygos aplinkybės sakinių sudarymo ir skyrybos. Minkštomis veltinio arba blizgiomis laminuotomis kortelėmis galėsime retkarčiais pasinaudoti ir į(si)vertindami savo veiklas.
Kad vaikams neatsibostų Powtoon herojai, su daiktavardžio skaičiais juos supažindins realistiškesni herojai – šuo Rudis ir jo šeimininkas Joris. Vos tik sukūriau dvi knygutes ir paspaudžiau mygtuką baigta, galvoje pradėjo kirbėti kažkoks kirminas. Nežinau kodėl, bet linksmasis šuo Rudis niekaip neišėjo man iš galvos. Kelias diena svarsčiau, kodėl man nepavyksta jo paleisti ir… prisiminiau. Širdies kampelyje tikėdamasi, kad nuojauta šį kartą mane apgavo, atsiverčiau 2014 metais vestos pamokos aprašymą„Kartojame daiktavardį“. Tai viena iš nedaugelio pamokų, kurioje su žemesniųjų klasių mokiniais kalbame apie artimo mirtį. Tą kartą vaikams reikėjo priimti netikėtai į kelią išbėgusio šuns žūtį po autobuso ratais. Mano sukurtas tekstas ne tik padėjo pasitikrinti žinias apie daiktavardį, bet ir suteikė progą integruoti į pamoką saugaus elgesio gatvėje taisykles. Bet baisiausia tai, kad žuvusio šuns vardas buvo… Rudis, o ant rankų jį laikantis berniukas kaip du vandens lašai panašus į knygučių veikėją Jorį. Taigi jums reikės pasirinkti. Jeigu nuspręsite pasinaudoti visa mano parengta medžiaga, jums teks susidurti su skausminga vaikų reakcija. Tiesa, ją galima pakreipti norima linkme ir pasiekti ypatingai gerų rezultatų kalbant apie saugų elgesį kelyje.
Norėdami išvengti skaudžios reakcijos, galite atsisakyti kažkurios medžiagos. Nusprendę pasinaudoti visomis mano priemonėmis, bet norėdami apsaugoti vaikus nuo skaudžios informacijos, galite jiems įrodyti, jog tai tebuvo vardų sutapimai. Įtikinti vaikus turėtų padėti ir skirtingi berniukų vardai. Tai būtų optimistinis variantas. Pesimistinis variantas sufleruoja, kad vaikai gali pagalvoti, jog žuvusį Rudį rado Jorio brolis dvynys. Vienu žodžiu, rinktis jums. O aš Rudžio žūties istorijos vis dėlto neatsisakysiu, nes ji mano mokiniams buvo labai paveiki. Tiesa, tada jie dar neturėjo galimybės susipažinti su Rudžiu iš arčiau ir nespėjo prie jo prisirišti, todėl nežinomo šuns likimą priėmė lengviau. Bet juk nepradėsime bėgioti paskui vaikus, kad spėtume jiems pakišti gyvenimo smūgius sušvelninančią pagalvę.
Žaidimo forma parengta užduotis „PAVASARIO DETEKTYVAI“ buvo skirta Rimanto Budrio apsakymo „Ąžuoliuko rytas“ skaitymui. Tačiau padėjusi paskutinį tašką skaidrėje supratau, kad ši priemonė tinka ir kitoms pamokoms. Detektyvinė veikla pasitarnaus kalbant apie metų laikus, aptariant pavasario požymius, apibūdinant augalus, derinant daiktavardžius su būdvardžiais, mokantis vartoti veiksmažodžius, parenkant vaizdingus palyginimus, plečiant žodyną ir kitais atvejais.
Žaidimas gali paįvairinti ir konkursus, viktorinas. Jį galima žaisti ir savarankiškai, kadangi po kiekvieno spėjimo vaikai gali pasitikrinti, ar nesuklydo. Jaunieji detektyvai prisimins ir (ar) susipažins su keturiolika medžių, krūmų ir gėlių. Jų gamtoje yra žymiai daugiau, tačiau, atsižvelgdama į savo mokinių raidos ypatumus, neperkroviau užduoties sunkiau tariamais, rečiau sutinkamais augalais.
Tad kviečiu žaisti, mokytis ir grožėtis pavasario spalvomis ir formomis, užfiksuotomis Klaipėdos apylinkėse!
korsigita 