Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Tai – smagus žaidimas, parengtas „Flippity“ programa. Prieš pasidalinant žaidimu, jis buvo išbandytas mokyklos Patyriminio ugdymo dienos renginyje. Vaikus įtraukė ne tik atsirakinančios spynos garsas, bet ir atsakymų rašymas, kada praleistas vos vienas kablelis ar jungtukas spynos atrakinti neleisdavo.
Mažiesiems paslapčių mėgėjams padės užuominos, kurias ras paspaudę ant geltonos lemputės ikonėlės. Vyresniesiems užduotį galima pasunkinti perspėjus, kad išnaudota užuomina sumažina galimybes laimėti. Tad klausimas, kuris pasirodo ekrane paspaudus lemputę, paskatins pagalvoti, ar verta imti pagalbą.
Šį žaidimą galima žaisti ir su šeimos nariais. Pabandykite Velykų dieną pasirungti, o nugalėtoją apdovanokite gražiausiu margučiu, šokoladiniu skanėstu ar namų gamybos pyragu. Smagaus žaidimo ir gražių pavasario švenčių!
Kol kas daiktus vadinu mažybiniais žodžiais, nes „Flippity“ programa mano darbe taip pat žengia pirmus žingsnius. Tačiau tikiuosi, kad netrukus pavadinimą reikės keisti, nes po kovo 8–9 dienomis vykusio seminaro „Užduočių kūrimo programa „Flippity“ – neribotos galimybės vienoje „Google“ skaičiuoklėje“, kuriame mokiau kurti užduotis ir žaidimus ypatinga programa, sulauksiu puikių darbų, kuriais galėsiu dalintis šioje rubrikoje.
Programą pavadinau ypatinga, kadangi ji yra lengvai valdoma ir suteikia be galo daug galimybių. Ji tinka ir patiems mažiausiems, ir ugdymo įstaigas baigiantiems mokiniams, ir suaugusiesiems 🙂 Didžioji dalis „Flippity“ programa sukurtų žaidimų ir užduočių yra nematyti, tad pasitelkę savo išmonę ir kūrybiškumą galime sukurti spalvingas, įtraukias sąveikiąsias užduotis, praturtinsiančias užsiėmimus ir pamokas. Šia programa sukurtos užduotys tinka ir kontaktiniam, ir nuotoliniam mokymui. Pirmąją dieną mokymų dalyviai, susipažinę su programos ypatumais, jau kitą dieną savo užsiėmimuose ją išbandė. Vaikų emocijos ir atsiliepimai nepaliko abejonių, jog „Flippity“ būtina įtraukti į savo darbą 🙂
Šiandien pristatau pirmąsias užduotis, kurios buvo sukurtos minėto seminaro metu. Kadangi tai buvo pirmieji bandymai, kai kurios užduotys gali pasirodyti per daug paprastos. Kad taip nepagalvotumėte, kviečiu išbandyti ir mano kurtus darbus.
Spalvų pavadinimų kortelės lietuvių ir ukrainiečių kalbomis „SPALVOS – КОЛЬОРИ“. Šios kortelės integruotos ir į interaktyvią užduotį, sukurtą programa Liveworksheets. #ukrainiečių mokymui.
Ugdymo karjerai ir žodžių darybos mokymui skirtas stalo žaidimas „PROFESIJOS“
Vasario 5 dieną pasidalinusi mintimis apie pažintį su programa „Flippity“ ir pasiteiravusi, ar būtų norinčių išmokti su ja dirbti, sulaukiau nemažo susidomėjimo. Taip pasielgiau, nes seniai jaučiau, kad man trūksta postūmio surizikuoti. Surizikuoti tikrąja to žodžio prasme, kadangi nežinau, kaip tą dieną elgsis interneto tinklo tiekėjai, kiek susirinks dalyvių, koks bus jų požiūris į mano siūlomą programą ir pan. Tačiau žengus vieną žingsnį, reikia kelti koją antrajam. Todėl skubu pasidalinti pranešimu, jog kovo 8 ir 9 dienomis kviečiu į nuotolinį seminarą 🙂
Kviečiu ir įsivaizduoju, kaip skaitantys šiuos žodžius svarsto, ar jiems to reikia. Todėl pasinaudojau viena „Flippity“ siūloma užduotimi ir sukūriau testą „PROGRAMOS „FLIPPITY“ MOKYMAI“, kuris tikrai padės apsispręsti – reikia registruotis į mano mokymus ar galima gyventi ir be jų.
Pasinaudoję gamtos pažinimo pamokose įgytomis žiniomis apie vandens būsenas, Nijolės Morkūnaitės eilėraštį „Ledo pilis“ ne tik skaitėme, bet ir įtraukėme jį į mokslinius eksperimentus. Iliustruodami kiekvieną eilėraščio eilutę, vaikai sužinojo, kad esant dideliam šalčiui vanduo virsta į ledą, o temperatūrai kylant jis vėl įgyja skystą būseną. Šį atradimą mokiniai patikrino statydami pilį iš ledo plytų. Šiltose rankose aptirpę ledo gabalai nenorėjo stovėti vienas ant kito ir vis nuslysdavo. Ragindami nenuleisti rankų, tikėti savimi, nesinervinti ir nenusiminti vaikai vis dėlto sugebėjo sudėti ledines plytas dviem aukštais. Ir visai nesvarbu, kad dedant paskutinę plytą statinys vėl sugriuvo, svarbiau tai, kad vaikai ne tik suprato, nuo ko priklauso vandens būsena, bet ir mokėsi drauge dirbti.
Pamoka apie vandens būseną persikėlė į namus. Mokiniai kartu su tėveliais net penkias dienas stebėjo stiklinėje esančio vandens pokyčius, leidusius suprasti, jog ne tik virinamas vanduo garuoja. Šis atradimas paskatino išsiaiškinti, kur dingo stiklinėse buvęs vanduo. Gamtos mokslų mėgėjai nesunkiai atsakė, kad garuodamas vanduo kyla aukštyn ir virsta debesimis.
O į klausimą, kaip jis grįžta atgal į žemę, atsakė sausio mėnesio antrąją savaitę į Lietuvą atkeliavusi mums įprasta ir labai išsiilgta žiema. Pasinaudojusi oro sąlygomis ir vaikų patirtimi, pakviečiau juos į snaigių laboratoriją, kurioje visi kartu patikrinome mįslėje apie snaigę esančius faktus. Beje, šį kartą mokslinis tyrimas buvo užbaigtas terapine vaizdo medžiaga, parodžiusia, kaip gamtoje susiformuoja snaigės. Efektas buvo toks didelis, kad šį filmuką rekomenduoju ir jums įtraukti į pamokas apie žiemą.
Mokslines-literatūrines pamokas baigėme taip pat su terapijos užduotimi – debesų stebėjimu ir realių objektų juose ieškojimu. Šios užduoties idėja kilo tada, kai Vytės Nemunėlio „Meškiuko Rudnosiuko“ skaitymo metu viena mokinė parodė man dangumi einančios… tikros meškos nuotrauką! Kadangi Lietuvoje dangus dažniausiai būna cepelinų spalvos, mums tokia sėkmė nenusišypsojo, todėl užduotį pavadinau „Debesų medžiokle“. Labai džiaugiuosi, kad medžioklėje vaikai dalyvavo kartu su savo šeimos nariais. Jie ne tik ieškojo laimikio, bet ir turėjo atspėti, ką pavyko sumedžioti man. Kažkodėl atrodo, kad pasaulyje nėra nei vieno žmogaus, nemėgstančio žiūrėti į debesis ir svajoti. Juk svajonės skatina siekti gyvenimo tikslų, lavina kūrybiškumą, padeda atsipalaiduoti, teikia daug teigiamų emocijų. Įdomus pastebėjimas – jeigu atvaizdas nėra labai aiškus, dažnas debesyse mato vis kitokį vaizdą. Pavyzdžiui, jūrų arkliuką, šuniuką, sraigę ar vėžlį, kaip kitiems pasirodė, net paukštį, kuris nusinešė Beno ir jo tėvelių prie jūros pagautą paršiuką, atspėjo ir mokiniai, ir jų tėvai, o atsakymų apie paskutinės nuotraukos personažus sulaukiau labai įvairių.
Nuotraukoje – mūsų būsimų skaitymo pamokų siužetas. Tad kokį kūrinį mes skaitysime? Atsakymų lauksiu komentaruose 🙂
Tai – dar vienas gramatinis žaidimas, padėsiantis mokytis sudaryti priesagų vedinius. Pasinaudodami užuominomis arba klausimais vaikai sudės domino takelį, kuriame ras žinomų ir dar negirdėtų vietų pavadinimų. Žaisti galima po vieną, poromis ar grupėmis. Vadovaudamasi įtraukiojo ugdymo principu parengiau tris žaidimo variantus, kurie vizualiai atrodo taip pat, skiriasi tik spalvos. Jeigu jūsų klasėje yra daug mokinių, spausdinimui pasirinkite kuo daugiau spalvoto popieriaus, kad vaikams nekiltų abejonių dėl žaidimo vienodumo. Taip sukursite jaukią ir motyvuojančią aplinką, nesunkiai pasieksite norimų tikslų. Visai klasei skirtose žaidimo kortelėse žodžių pradžią ir rašymo kryptį reikės rasti patiems. Pritaikyto žaidimo variante žodžio pradžią žymi žvaigždutė. Individualaus žaidimo kortelėse nurodytas atsakymo numeris parodo ir žodžio pradžios vietą. #Įtraukiajam mokymuisi
Neapsiribokite vien tik domino takelio sudėjimu. Pasiūlykite iš užuominų ir kortelėse esančių žodžių sudaryti sakinius, pratęsti juos, papildyti turima patirtimi. Pavyzdžiui, Triušių tvartas yra triušidė. Triušiai yra pūkuoti ir ilgaausiai. Jie mėgsta morkas ir kopūstus. Vėliau paprašykite vaikų sutartiniais ženklais pažymėti žodžio dalis, pabraukti ar nuspalvinti giminiškus žodžius, nurodyti kalbos dalis, iliustruoti vieną iš vietų, prisiminti, kurioje vietoje vaikai lankėsi, kur norėtų nuvykti ir pan.
#Nuotoliniam mokymuisi Kadangi šiuo metu vaikai mokosi nuotoliniu būdu, 17-kos nedidelių kortelių žaidimą jie gali pasidaryti arba patys, arba su tėvelių pagalba ir sėkmingai pažaisti namuose. Manau, kad šis domino gali būti žaidžiamas ir nuotoliniu būdu. Jeigu išbandysite, papasakokite, kaip sekėsi!
Dar vienas nematytas perskaitytos knygos pristatymas, paskatinęs skaitytojus ir siužetą prisiminti, ir į jausmus įsigilinti, ir į kūrybą pasinerti. Populiarus „Dienos-nakties“ lankstinys šį kartą atliko daug svarbesnį vaidmenį, nes kiekvienas užlenktas kampas prašė vaikų atlikti užduotis, atsakyti į klausimus, susijusius su perskaityta knyga. Kad darbas suteiktų mokiniams džiaugsmo, pirmuosius lankstinius darėme kartu aptardami literatūros vadovėlių kūrinius. Tik po tokios repeticijos vaikai suprato, ką slepia lankstinys, todėl savo knygų pristatymą pradėjo visiškai kitaip nusiteikę. Tiesa, tokia veikla dirbant mišriu – nuotoliniu ir kontaktiniu – būdu nepasiteisino, nes vaikai lankstė nevienodu tempu, tad greičiau dirbantys užduodavo man vienokius klausimus, lėčiau – kitokius… Problemų kilo ir su vaikais, turinčiais rimtesnių raidos sutrikimų, nes jiems lankstyti būnant kitoje ekrano pusėje buvo per daug didelis iššūkis, todėl siūlau gerai apgalvoti, kam tiks ši priemonė, kaip ir kur su ja bus dirbama. Nauja veikla mokiniams patiko, mačiau, kad jiems pasidarė lengviau pasakoti apie tai, ką skaitė, kilo noras diskutuoti… Patiko berniuko, skaičiusio antrąją Deivido Valjamso serijos „Blogiausi pasaulio vaikai“ knygą, sprendimas pabaisas, naktį apsilankiusias ir mirtinai išgąsdinusias niekada namų darbų nedarantį vaiką, įrašyti į teigiamų herojų pusę. Paklausus, kodėl jis taip nusprendė, mokinys atsakė, kad pabaisos turėjo kilnų tikslą – priversti daryti namų darbus. O mergaitė, mėgstamiausiu veikėju pasirinkusi Tigru pavadintą išdykusį kačiuką su šypsena aiškino, kad jai nepatinka ramūs katinai, nes jie yra nuobodūs. Tad Tigras išpildė visus jaunosios skaitytojos lūkesčius 🙂
Išmargintas piešiniais ir atsakymais lankstinys nebuvo galutinis darbo produktas. Pamėgtus herojus, įvairius jausmus sukėlusias veiksmo vietas, laiką, kada vyko svarbiausi įvykiai, nepatikę ar nemalonų slogutį palikę momentai persikėlė ant akmenukų. Maloniai vėsinantys išmarginti akmenys buvo sudėti į bendrą krūvą ir užmerktomis akimis traukiami tam, kad iš jų būtų galima sudėti sakinius ir sukurti naujas istorijas. Prie šitos veiklos grįšime dar ne kartą, nes dabar po kiekvieno knygų pristatymo prašysiu vaikų įsimintiniausius dalykus perkelti ant akmenukų, kad surinkčiau didelę kūrybiškumą skatinančią kolekciją 🙂
Knygų dieną vainikavo vaikiškų knygų iliustratoriaus John Nez piešinys, prašantis surasti pasislėpusias knygas.
Nesenstanti klasika – Bernardo Brazdžionio eiliuota pasaka apie Meškiuką Rudnosiuką ilgą laiką buvo dingusi iš mano akiračio. Šią vasarą sutarusi su vaikais perskaityti Rudnosių šeimynos nuotykius, pasidžiaugiau knygutės aktualumu: joje tilpo ir draugiški šeimos narių santykiai, ir nemokėjimas elgtis su bitėmis, ir sveikos gyvensenos, saugaus elgesio likus vienam namuose pamokėlės, ir pažintis su mišku, jo gyventojais, ir priminimas, kad nėra jokių akinių, stebuklingai išmokančių skaityti… Tad galiu tvirtinti, jog knygutės turinys pasitarnavo ir skaitymo, ir gramatikos, ir kalbos ugdymo, ir gyvenimiškumo pamokoms. Juk taip smagu beskaitant suprasti, kad gauruotasis herojus dažnai elgiais kaip tu, mėgsta ar nemėgsta to paties kaip ir tu, klysta, mokosi iš savo klaidų ir, retkarčiais pasirodydamas pamokoje teatro lėlės įvaizdžiu arba perduodamas vaizdo žinutę, kviečia mokytis kartu.
Pasakos aptarimą su vaikais pradėjau nuo klausimo Ką reikėtų padaryti, kad vienas namuose likęs meškiukas Rudnosiukas atidarytų mums savo namelio duris? Išklausiusi įvairių versijų, pasiūliau pasirinkti vieną iš dviejų: susidraugauti su meškiuku arba ieškoti kito būdo. Pirmąjį variantą pasirinko visa klasė, tik vienas berniukas surizikavo pasirinkti antrąjį. Ir nepralošė, nes po antruoju variantu slėpėsi linksmas eiliuotas slaptažodis, padėjęs įtikintį meškiuką, kad pas jį atėjo draugai. Eilėraštuko žodžius, lydimus įvairiais judesiais, deklamavome įvairiu tempu, skirtingu garsu, o paskutinį žodį keitėme žiūrėdami, kokios spalvos figūra pasirodys vedančiojo rankose. Taip eiliuotame žaidime atsirado rudnosių, juodanosių, raudonnosių, žalianosių ir kitokių -osių meškinų 🙂 Eilėraštukas tapo ne tik puikia pamokos pradžios ir (ar) pabaigos, bet ir terapine priemone, prakalbinusia uždarus, mokymosi sunkumų ir autizmo sutrikimą turinčius vaikus.
Parengtas teksto suvokimo užduotis siūlau atlikti kartu su mokiniais. Remiantis individualiomis programomis, atsižvelgiant į mokinių žinias po vasaros atostogų, po savaitgalių, įsijaučiant į vaikų tos dienos nuotaikas, užduočių rinkinys pasipildė papildomomis veiklomis: debesų stebėjimu, žaidimu Tangrama, žodžių darybos pratybomis, muilo gaminimu ir pakavimu į pačių apipavidalintas dėžutes iš tualetinio popieriaus rulonėlių, atminties lavinimo žaidimu, STEAM pamoka apie cukraus kiekį vaikų mėgstamuose gėrimuose, rudens požymių stebėjimu, meškiuko Rudnosiuko pomėgių spėjimu naudojantis magiškąja saldainių fabriko „Rūta“ dėžute, komunikacinės veiklos užsiėmimu kalbantis su meškiuku – lėlių teatro lėle ir kita naudinga veikla. Po kelių mėnesių darbo Bernardo Brazdžionio herojus tapo visos klasės numylėtiniu, todėl paskutinę pamoką vaikai negailėjo teatro lėlei gražių palinkėjimų ir pažadų nepamiršti skaitymo metu išmoktų pamokų 🙂
Net neabejoju, kad pirmoji asociacija išgirdus žodį kortos – tradicinė juodai raudonų kortų kaladė. Tačiau kortų gali būti įvairių. Pirmoje nuotraukoje iš tiesų pamatysite tradicinę kortų kaladę, tačiau mano pamokose ji atliks kitą vaidmenį – susipažinsime su britės rašytojos J. K. Rowling fantastinių romanų apie Harį Poterį veikėjais, pažiūrėsime ir aptarsime kodėl ir kokios vertės korta priskirta kiekvienam iš jų, o sužaidę kelias partijas, patikrinsime, kuris veikėjas dažniau laimi 🙂
Antroje nuotraukoje esanti kortų kaladė sukurta pasakų terapijos mokymus vedusios psichologės iš Baltarusijos Jelenos Belinskajos. Tai – puiki priemonė klasės valandėlėms, literatūros kūrinių aptarimams, emocinio raštingumo lavinimui, pagalbos mokiniui specialistų užsiėmimams.
Trečioje nuotraukoje esančias kortas įsigijau paskutinę rudens savaitę, nusprendusi dalyvauti psichologės Irenos Bulotienės mokymuose „48 metaforinės kortelės trylikos pasakų motyvais“. Kortos atsirado labai netikėtai, bet pačiu laiku, nes nusipirktas naujas „Pinokio nuotykių“ leidimas, vaikų mėgstama dėlionė ir iš Romos parsivežta lėlė-marionetė kažkodėl vis dar nesulaukė savo eilės. Metaforinių pasakos kortų rinkinyje radusi pasaką apie Pinokį supratau, kad man trūko būtent tokio priedo. Ir nors paaiškinimas instrukcijoje neatitiko mano planų, tačiau juk niekas nesutrukdys jų pakreipti ta linkme, kurios man norėsis ar reikės. Kalbu šiek tiek užuominomis, tačiau pasakose taip pat jų apstu. Džiaugiuosi, kad prieš trejus metus lankyti pasakų ir meno terapijos mokymai neliko pamiršti, kad įgytos žinios vis dažniau perkeliamos į pamokas, nes tai, kas sunkiai įvardijama ar paaiškinama, terapijos metu lengvai atsiskleidžia.
Užbėgdama įvykiams už akių šiemetinį Advento kalendorių padariau virtualų. Jeigu bus galimybė, su mokiniais pasidarysime ir realų, nes kartu laukti Kalėdų žymiai smagiau. Naujojo kalendoriaus pliusas – galimybė jį pasiekti bet kur ir bet kada. Minusas – išjungus kompiuterį visos atvertos dienos ir jas įprasminančios užduotys grįžta į savo vietas. Tokia situacija labai primena filmą „Švilpiko diena“, kurios herojus kasdien prabusdavo tuo pačiu laiku ir turėdavo iš naujo išgyventi vakarykščią dieną. Tačiau begalvojant, ką galėčiau pakeisti, šovė mintis, jog šitą situaciją galima išnaudoti kartojant skaičius, ant eglutės žaisliukų pasirodančių daiktų pavadinimus. Ši aplinkybė pasitarnaus mokantis skaitvardžių, įtvirtinant veiksmažodžių kaitymą asmenimis ir laikais. Pavyzdžiui, norint atverti naują eglutės žaisliuką, buvusius žaisliukus atidarinėti komentuojant: „Šiandien yra gruodžio ketvirta diena. Vakar buvo gruodžio trečia diena. Rytoj bus gruodžio penkta diena.“; „Aš jau atidengiau penkis žaisliukus. Šiandien atidengiu šeštą žaisliuką. Rytoj atidengsiu septintą.“; „Pirmame žaisliuke radau žirkles. Antrame žaisliuke buvo Kalėdų senelio kepurė. Trečiame žaisliuke radau draugystės simbolį, o ketvirtame – bananą.“ ir pan. Tad linkiu gero naudojimo ir smagaus laukimo!
Šio užduočių komplekto idėja kilo ruošiantis nuotoliniam mokymui. Rudenį mes pasitinkame nevienodai – vieni mėgaujasi spalvomis, kiti keiksnoja darganotą orą, treti, perėję prie žiemos laiko, panyra į depresinę būseną. Tad savo mokiniams įduosiu geros nuotaikos vitaminų, nes atlikdami mano siūlomas užduotis jie galės pasimėgauti rudens grožiu, pasivaikščioti lauke, patirti kūrybinį džiaugsmą. Visa tai kartu sudėjus norisi tikėti, kad tie, kurie nemėgsta rudens, nors truputį pakeis savo nuomonę.
Skaitymui skirtas tekstukas paslėptas po gilėmis, kaštonais ir šermukšniais, kad sukurtų intrigą. Kauliuko metimas suteiks skaitymui žaismingumo. Kad būtų įdomiau, galima langelius atidarinėti ne iš eilės, o atidarant paspėlioti, koks gi ten žodis slepiasi.
7 ir 8 klausimai paskatins vaikus pagalvoti apie jausmus ir emocijas, o 9 – prisiminti žodžių darybą. 10 užduotis patiks ir mažiems, ir dideliems, nes programa SUPER COLORING siūlo spalvinti ne tik popieriuje, bet ir ekrane. Tiesa, spalvinti ekrane nėra taip lengva, tačiau įveikti sunkumus padeda trintukas, tuoj pat pašalinantis bet kokį nukrypimą ar ne vietoje atsiradusį brūkšnį. Smagiausia tai, kad ekrane nuspalvintą piešinį programa leidžia išsaugoti nuotraukos formatu taip suteikdama darbeliui profesionalumo įspūdį. SUPER COLORING ne tik lavina kūrybiškumą, bet ir suteikia daug informacijos apie spalvinamus daiktus. Pavyzdžiui, ar skiriasi juodojo ir auksinio beržo lapai; kaip atrodo uosio lapas ir pan. 12 užduotis skatins vaikus prisiminti rudens požymius, kurių prireiks kuriant pasakojimą apie rudenį, o 11 ir 13 užduotis tikrai išvilios juos į lauką ir įtrauks į gamtos terapijos seansą. Jeigu vis dėlto vaikų judėjimas bus apribotas šalyje esančio Covid-19 viruso, natūralius objektus galima pakeisti pieštais. Tad linkiu smagaus darbo ir geros nuotaikos!
Jeigu pajusite, kad norisi kažko daugiau, išeikite į mokytojos Agnės Trusevičienės parengtą rudens medžioklę.
Jei prastas oras ar karantino apribojimai ilgam įkalins namuose, lapų kritimu galima pasidžiaugti kūrybinės veiklos metu, kurią siūlo tinklaraštis Twitchetts.
korsigita 