Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Užbėgdama įvykiams už akių šiemetinį Advento kalendorių padariau virtualų. Jeigu bus galimybė, su mokiniais pasidarysime ir realų, nes kartu laukti Kalėdų žymiai smagiau. Naujojo kalendoriaus pliusas – galimybė jį pasiekti bet kur ir bet kada. Minusas – išjungus kompiuterį visos atvertos dienos ir jas įprasminančios užduotys grįžta į savo vietas. Tokia situacija labai primena filmą „Švilpiko diena“, kurios herojus kasdien prabusdavo tuo pačiu laiku ir turėdavo iš naujo išgyventi vakarykščią dieną. Tačiau begalvojant, ką galėčiau pakeisti, šovė mintis, jog šitą situaciją galima išnaudoti kartojant skaičius, ant eglutės žaisliukų pasirodančių daiktų pavadinimus. Ši aplinkybė pasitarnaus mokantis skaitvardžių, įtvirtinant veiksmažodžių kaitymą asmenimis ir laikais. Pavyzdžiui, norint atverti naują eglutės žaisliuką, buvusius žaisliukus atidarinėti komentuojant: „Šiandien yra gruodžio ketvirta diena. Vakar buvo gruodžio trečia diena. Rytoj bus gruodžio penkta diena.“; „Aš jau atidengiau penkis žaisliukus. Šiandien atidengiu šeštą žaisliuką. Rytoj atidengsiu septintą.“; „Pirmame žaisliuke radau žirkles. Antrame žaisliuke buvo Kalėdų senelio kepurė. Trečiame žaisliuke radau draugystės simbolį, o ketvirtame – bananą.“ ir pan. Tad linkiu gero naudojimo ir smagaus laukimo!
Šio užduočių komplekto idėja kilo ruošiantis nuotoliniam mokymui. Rudenį mes pasitinkame nevienodai – vieni mėgaujasi spalvomis, kiti keiksnoja darganotą orą, treti, perėję prie žiemos laiko, panyra į depresinę būseną. Tad savo mokiniams įduosiu geros nuotaikos vitaminų, nes atlikdami mano siūlomas užduotis jie galės pasimėgauti rudens grožiu, pasivaikščioti lauke, patirti kūrybinį džiaugsmą. Visa tai kartu sudėjus norisi tikėti, kad tie, kurie nemėgsta rudens, nors truputį pakeis savo nuomonę.
Skaitymui skirtas tekstukas paslėptas po gilėmis, kaštonais ir šermukšniais, kad sukurtų intrigą. Kauliuko metimas suteiks skaitymui žaismingumo. Kad būtų įdomiau, galima langelius atidarinėti ne iš eilės, o atidarant paspėlioti, koks gi ten žodis slepiasi.
7 ir 8 klausimai paskatins vaikus pagalvoti apie jausmus ir emocijas, o 9 – prisiminti žodžių darybą. 10 užduotis patiks ir mažiems, ir dideliems, nes programa SUPER COLORING siūlo spalvinti ne tik popieriuje, bet ir ekrane. Tiesa, spalvinti ekrane nėra taip lengva, tačiau įveikti sunkumus padeda trintukas, tuoj pat pašalinantis bet kokį nukrypimą ar ne vietoje atsiradusį brūkšnį. Smagiausia tai, kad ekrane nuspalvintą piešinį programa leidžia išsaugoti nuotraukos formatu taip suteikdama darbeliui profesionalumo įspūdį. SUPER COLORING ne tik lavina kūrybiškumą, bet ir suteikia daug informacijos apie spalvinamus daiktus. Pavyzdžiui, ar skiriasi juodojo ir auksinio beržo lapai; kaip atrodo uosio lapas ir pan. 12 užduotis skatins vaikus prisiminti rudens požymius, kurių prireiks kuriant pasakojimą apie rudenį, o 11 ir 13 užduotis tikrai išvilios juos į lauką ir įtrauks į gamtos terapijos seansą. Jeigu vis dėlto vaikų judėjimas bus apribotas šalyje esančio Covid-19 viruso, natūralius objektus galima pakeisti pieštais. Tad linkiu smagaus darbo ir geros nuotaikos!
Jeigu pajusite, kad norisi kažko daugiau, išeikite į mokytojos Agnės Trusevičienės parengtą rudens medžioklę.
Jei prastas oras ar karantino apribojimai ilgam įkalins namuose, lapų kritimu galima pasidžiaugti kūrybinės veiklos metu, kurią siūlo tinklaraštis Twitchetts.
Kada džiaugsmas pasiektu rezultatu trykšta per kraštus, norisi juo dalintis su visais! Klasės sistemos idėja „užkabino“ ir įtraukė ne tik mane, bet ir vaikus, o rezultatai pranoko visus lūkesčius 🙂 Kažkada buvau rašiusi, kad mėgstu „gyvus“, įtraukiančius, informatyvius, gaminamus ne tik dėl grožio stendus. Klasės sistema pradžiugino savo paslaptingumu (ačiū anūkui Ariukui, kurio paskolinti žaisliukai pavertė klasę žvaigždėtu dangumi), gražumu, prasmingumu (pirmosios pamokos reportažas), tikslingumu (bendras darbas tikrai suartino vaikus, tai įrodė ir paskutiniai žvaigždynų potėpiai prie tų planetų, kurių atstovai kažkur numėtė savo užduočių lapus), informatyvumu (vardų žvaigždynaipadėjo greičiau prisiminti visus grupės narių vardus; sužinota daug naujo apie visas planetas) ir naujoviškumu (Romuko garsiai ištarta frazė: „Gera idėja!“).
Klasės sistemos kūrimas padėjo ne tik kolektyvo formavimui, bet ir paklojo pagrindus lietuvių sakmių „Televelis“ ir „Kodėl Saulė šviečia dieną, o Mėnulis naktį?“ skaitymui. Saulės sistema ir gamtos terapija padėjo atsiskleisti mokinių kūrybiškumui. Saulė ir jos sistema vis dar aptarinėjama su STEAM klubo nariais (Kam reikalinga Saulė? Kodėl Saulės negali pakeisti kiti šviesos ir šilumos šaltiniai? Kurioje Saulės sistemos planetoje galėtų apsigyventi žmonės?..). Saulės sistemos tema rado savo vietą ir Olweus klasės valandėlėje. Saulė, saulytė, saulužė jau ruošiasi ir priesaginės žodžių darybos pamokoms...
Štai kokia galinga mūsų planetą globojanti žvaigždė!
Toks neįprastas Rugsėjo pirmosios pavadinimas atsirado tikslingai – praėjusiais metais nusprendus nedidukėms kurčiųjų klasėms skirti tik vieną klasės vadovą, šiuos mokslo metus pradėjau turėdama skirtingo amžiaus vaikų grupę nuo penktos iki devintos klasės. Mokslo metų pradžios šventė mano klasėje visada yra svarbi ir nepaprasta. Būtent paskutinis apibūdinimas sukėlė daug abejonių: kaip sukurti renginį, kuris patiktų nedrąsiam penktokėliui ir daug mačiusiam devintokui; kuriam skirti daugiau dėmesio; apie ką kalbėti, kad visi suprastų ir įsitrauktų į siūlomas veiklas… Tada ir kilo mintis Saulės sistemos pagrindu sukurti klasės sistemą, kurioje apie svarbiausią mūsų planetai žvaigždę suksis mano auklėtiniai. Kartu su vaikais ir jų tėvais susipažinę su Saulės sistemos sudėtimi, vieningai sutarėme, jog Saulė – tai aš, žmogus, kuris švies, saugos ir augins jų vaikus (P. S. Didybės manija tikrai nesergu). Kadangi šventė buvo suvaržyta koronaviruso apribojimais, daug idėjų teko perkelti į būsimas klasių valandėles ir lietuvių kalbos pamokas. Tačiau pasidalinti planetomis niekas netrukdė. Tiesa, buvo įdomu stebėti nieko nesuprantančių vaikų ir tėvų veidus, kurie po kiekvienos planetos apibūdinimo vis giedrėjo ir linksmėjo.
MERKURIJUS – artimiausia Saulei, mažesnė už Žemę, krintančių meteoritų krateriais išvagota planeta atiteko 5 klasės berniukams, neseniai palikusiems pradinių klasių suolą, mylimą mokytoją, todėl labai nerimaujantiems ir net išsigandusiems. Tad šiais mokslo metais globos jiems reikės tikrai daug.
VENERA – antra pagal atstumą Saulės sistemos planeta. Ji taip pat yra šiek tiek mažesnė už Žemę, jai taip pat reikia Saulės globos, todėl planetą atidavėme penktos klasės mergaitėms, kadangi Veneros vardas siejamas su romėnų grožio ir meilės deive. O kur grožis, ten ir mergaitės 🙂
Turinti keturis skirtingus metų laikus ŽEMĖ atiteko šeštokams, praėjusiais metais pademonstravusiems savo gebėjimą keistis: vieną kartą jie būdavo ramūs kaip žiema, kitą kartą – judrūs ir gyvybingi kaip pavasaris, linksmi ir nerūpestingi kaip vasara, spalvingi ir turtingi idėjomis kaip ruduo.
Raudonoji planeta MARSAS dėl savo vardo reikšmės atiteko paišdykauti, pasierzinti mėgstantiems septintokams. Ši planeta jiems tiko ir dėl to, kad Marse para trunka 24 valandas ir 37 minutes. Įnikusiems į išmaniuosius įrenginius ir pamirštantiems laiko nuojautą septintos klasės berniukams tikrai patiktų galimybė prailginti parą 🙂
JUPITERIS atiteko aukštai ir lieknai septintos klasės mokinei, mėgstančiai minkštus megztukus, pūkuotus aksesuarus ir žaisliukus. O didžiausią Saulės sistemos planetą Jupiterį juk nuolat supa balti, rausvi, rudi, geltoni debesys…
Romėnų turto ir žemdirbystės dievo vardu pavadintas SATURNAS buvo atiduotas mokiniui, kuris yra tikras žemės ūkio ekspertas, galintis papasakoti, kada ką sodinti, kas iš to išdygs, kaip nuimti derlių ir pan. Toks pasirinkimas pasiteisino ir šventinę dieną, kadangi mokinys atėjo į mokyklą nešinas beveik juodais kardeliais, kuriuos pats augino ir prižiūrėjo!
Dievo URANO vardu pavadintą planetą gavo devintokai, nes jie šiais metais literatūros pamokose studijuos graikų mitus. Šią planetą jie gavo ir dėl Urano „pomėgio“ skrieti aplink Saulę atsukant tai vieną, tai kitą šoną. Ši savybė labai primena paauglius: vieną dieną jie bendrauja su tėvais ir mokytojais, klauso jų patarimų, kreipiasi pagalbos, kitą dieną jau sukasi į draugus, skųsdamiesi, kad suaugusieji jų nesupranta.
Plika akimi nematomas paslaptingasis NEPTŪNAS atiteko naujokams, apie kuriuos buvo žinoma jau birželio mėnesį, tačiau savo akimis išvysti pavyko tik rugsėjo pirmąją 🙂
Saulės sistemos planetas lydi ir palydovai, aplink juos nuolat sukasi, skrieja žvaigždės, kometos, asteroidai, meteoritai ir kiti paslaptingosios visatos objektai. Tai – mokinių tėvai, broliai, seserys, močiutės ir seneliai, mokytojai, auklėtojai, draugai…
Štai tokia išėjo mano klasės sistema! Šiandien ji buvo pavaizduota tik kreidelėmis mokyklos kieme, o nuo rytojaus pradėsime rimtas Saulės sistemos studijas, kurių metu sukursime spalvingas šios žvaigždės ir savo klasės sistemas, mano pagamintais kaleidskopais bandysime įžvelgti kosmoso paslaptis, o startą savo gyvenimo žvaigždės link pasaldinsime sviestiniais žvaigždžių ir mėnulio formos sausainiais.
Socialiniai filmukai – vienas iš efektingiausių būdų, papildančių pamokų, klasės valandėlių, tėvų susirinkimų, seminarų temas. Juose užkoduotos žinutės skatina atidžiau pažvelgti į visuomenės problemas ir skaudulius. Kartais kelių minučių vaizdas pasako daugiau nei ilgi mokymai ar kasdieniai pamokslai.
Visuomenėje niekaip nesutariama, kas gi atsakingas už visavertės asmenybės formavimą: darželis ir mokykla, šeima, gatvė, o gal tai tik paties žmogaus reikalas?! Gauti atsakymą į šį klausimą turėtų padėti internete rasta nuotrauka ir kinų filmukas apie socialiai atsakingų sesučių pastangas atverti suaugusiesiems akis.
Filmukas „Mes visi“ atskleidžia suaugusiųjų nepakantumą religiniams, rasiniams, kultūriniams skirtumams, kurį bando sušvelninti vaikų draugiškumas ir ryžtingumas įveikiant iškilusius pavojus.
Kartais reikia didelio sukrėtimo, kad nukristų abejingumo kaukė. Taip nutiko filmuko „Misteris Abejingasis“ herojui, labai ilgai vengusiam ištraukti iš kišenių rankas, kad padėtų aplinkiniams.
Vis dažniau mus pasiekia sukrečiančios žinios apie netinkamą elgesį su gyvūnais. Gilias išorines ir vidines išmestų naminių gyvūnėlių žaizdas gydo ne tik globos įstaigų darbuotojai, bet ir pagalbos akcijas organizuojantys savanoriai. Suprasti mūsų mažųjų draugų būseną padės filmukas „Parsivesk mane namo“.
Priklausomybės keliami pavojai vaizdžiai atskleidžiami iš pažiūros nekaltu pomėgiu megzti. Tačiau mezgėjos iš filmuko „Paskutinis mezginys“ paveiksle slypi kur kas gilesnė žinutė.
Po truputį mažėjant darbams, vėl galiu sugrįžti prie veltinio, prie medžiagos, kuri tiek daug duoda: naudos pamokoms ir užsiėmimams, kūrybinio džiaugsmo, pasitenkinimo gautu rezultatu, malonaus atsipalaidavimo.
Šį kartą veltinio atraiža virto terapiniu, emocinį intelektą ugdančiu žaidimu „Emocijų domino“. Jį galima žaisti kaip klasikinį „Domino“ žaidimą, bet galima sukurti ir savo taisykles. Pavyzdžiui, sudėti dvi vienodas emocijas ir pasvarstyti, kas būtų susitikus dviem tokiems pat žmonėms. Galima ir atvirkščiai – parinkti dvi skirtingas emocijas ir pasvarstyti, kuri dominuotų, kuri padėtų, kuri nusisuktų, kuri nuvestų klystkeliais, kuri paskatintų keistis ir pan. Galima paieškoti emocijų, galinčių nuslopinti negatyvias arba padidinti pozityvias emocijas, galima sudėlioti teigiamų ir neigiamų emocijų takelius ir t. t. Žaidimas vienas, o galimybių nepaprastai daug! Šalia veltininio žaidimo pagaminau ir laminuotų kortelių rinkinį, kad prireikus jis būtų greičiau ir lengviau padauginamas, nes ateinančiais mokslo metais turėsiu didelę skirtingo amžiaus, nevienodo charakterio, įvairiausių pomėgių auklėtinių klasę, su kuria planuoju OLWEUS klasės valandėlėse sužaisti ne vieną „Emocijų domino“ partiją.
Žaidimas ras vietą ir lietuvių kalbos pamokose. Žaisdami vaikai mokysis būdvardžių, jaustukų, veiksmažodžio nuosakų, antonimų, sinonimų, sudėtinių prijungiamųjų priežasties, sąlygos aplinkybės sakinių sudarymo ir skyrybos. Minkštomis veltinio arba blizgiomis laminuotomis kortelėmis galėsime retkarčiais pasinaudoti ir į(si)vertindami savo veiklas.
Kad vaikams neatsibostų Powtoon herojai, su daiktavardžio skaičiais juos supažindins realistiškesni herojai – šuo Rudis ir jo šeimininkas Joris. Vos tik sukūriau dvi knygutes ir paspaudžiau mygtuką baigta, galvoje pradėjo kirbėti kažkoks kirminas. Nežinau kodėl, bet linksmasis šuo Rudis niekaip neišėjo man iš galvos. Kelias diena svarsčiau, kodėl man nepavyksta jo paleisti ir… prisiminiau. Širdies kampelyje tikėdamasi, kad nuojauta šį kartą mane apgavo, atsiverčiau 2014 metais vestos pamokos aprašymą„Kartojame daiktavardį“. Tai viena iš nedaugelio pamokų, kurioje su žemesniųjų klasių mokiniais kalbame apie artimo mirtį. Tą kartą vaikams reikėjo priimti netikėtai į kelią išbėgusio šuns žūtį po autobuso ratais. Mano sukurtas tekstas ne tik padėjo pasitikrinti žinias apie daiktavardį, bet ir suteikė progą integruoti į pamoką saugaus elgesio gatvėje taisykles. Bet baisiausia tai, kad žuvusio šuns vardas buvo… Rudis, o ant rankų jį laikantis berniukas kaip du vandens lašai panašus į knygučių veikėją Jorį. Taigi jums reikės pasirinkti. Jeigu nuspręsite pasinaudoti visa mano parengta medžiaga, jums teks susidurti su skausminga vaikų reakcija. Tiesa, ją galima pakreipti norima linkme ir pasiekti ypatingai gerų rezultatų kalbant apie saugų elgesį kelyje.
Norėdami išvengti skaudžios reakcijos, galite atsisakyti kažkurios medžiagos. Nusprendę pasinaudoti visomis mano priemonėmis, bet norėdami apsaugoti vaikus nuo skaudžios informacijos, galite jiems įrodyti, jog tai tebuvo vardų sutapimai. Įtikinti vaikus turėtų padėti ir skirtingi berniukų vardai. Tai būtų optimistinis variantas. Pesimistinis variantas sufleruoja, kad vaikai gali pagalvoti, jog žuvusį Rudį rado Jorio brolis dvynys. Vienu žodžiu, rinktis jums. O aš Rudžio žūties istorijos vis dėlto neatsisakysiu, nes ji mano mokiniams buvo labai paveiki. Tiesa, tada jie dar neturėjo galimybės susipažinti su Rudžiu iš arčiau ir nespėjo prie jo prisirišti, todėl nežinomo šuns likimą priėmė lengviau. Bet juk nepradėsime bėgioti paskui vaikus, kad spėtume jiems pakišti gyvenimo smūgius sušvelninančią pagalvę.
Kadangi Konfliktų sprendimo ratas mano klasėje jau senokai nebesisuka, supratau, jog vaikams jis atsibodo. Todėl pasinaudojusi jūsų, mieli mano tinklaraščio lankytojai, idėjomis ratą pakeičiau Konfliktų sprendimo kubeliu. Tiesa, jo vieta yra ne klasės stende, o rašomojo stalo stalčiuje.
Kad konfliktuojančios pusės lengviau nurimtų ir greičiau pamirštų visas nuoskaudas, kubelio naudojimas primins trumpą žaidimą. Žaidimą sudaro medinis kubelis, an kurio briaunų yra skirtingų spalvų lipdukai, šešių spalvų dvidešimt keturių (6×4) kortelių rinkinys. Išmetę kubelį vaikai išsitrauks iš kortelių krūvos tokios pat spalvos kortelę, perskaitys ją ir pabandys nurimti pasinaudodamas joje esančiu patarimu. Jeigu viena kortelė nepadės, visada galima traukti kitą.
Šį žaidimą gali žaisti visi konflikte dalyvavę vaikai, bet galima pasikviesti ir po vieną, priklausomai nuo situacijos sudėtingumo, rimtumo ir dalyvių skaičiaus.
Nors kortelių yra nemažai, tačiau kažkada ir jos praras savo įtaką, tad norėčiau, kad dar kartą atsilieptumėte į mano kvietimą ir pasiūlytumėte veiksmingų konflikto sprendimų būdų. Vertingiausio pasiūlymo autoriui padovanosiu naująjį žaidimą!
Nors Valentino diena yra įsimylėjėlių šventė, pastebėjau, kad tą dieną mokiniai tampa emociškai jautresni, nuoširdesni ir atviresni. Nusprendusi tuo pasinaudoti, sukūriau paprastą žaidimą, kuris, pamokytų gerumo, padėtų labiau suartinti vaikus, kartais taip sunkiai išspaudžiančius atsiprašymo ar pagyrimo žodį, taip nenoriai ištiesiančius draugystės ranką, nesusiprantančius ar nedrįstančius pasiūlyti savo pagalbą.
Žaidimas skirtas klasės valandėlėms gerumo, draugystės, tolerancijos temomis. Jeigu gavote naują klasę, į kurią susirinko vaikai iš skirtingų ugdymo įstaigų, pabandykite pažaisti jį pirmąją mokslo metų dieną. Žaidimas tikrai turėtų patikti darželinukams, o gal ir vaikų šventės dalyviams, nelabai pažįstantiems vienas kitą. Tiesa, visais atvejais reikės peržiūrėti korteles ir netinkančias išimti.
O dabar dar kartą kreipiuosi į Jus, mieli kolegos. Kad galėtume žaidimą žaisti ne vieną kartą, kad jis vaikams neatsibostų, labai prašau papildyti jį savo idėjomis. Jūsų kūrybingumui nėra ribų, todėl tikiuosi sulaukti smagių, bet tuo pačiu vertybes puoselėjančių užduočių. Kad jos greičiau virstų žaidimo kortelėmis, savo pasiūlymus rašykite komentaruose.
Tuščią komentarų skiltį 😦 užpildė ir žaidimą papildė Sigutės Ach iliustracija.
Remdamasi2018 metais atliktos socialinių pedagogų apklausos apie tai, kokios metodinės pagalbos jie pasigenda savo darbe, rezultatais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Nacionaline švietimo agentūra parengė metodinę priemonę „Darbas su vaikais, turinčiais elgesio ir emocinių sunkumų bei sutrikimų“. Leidinio autorės – dr. Rasa Barkauskienė ir Aurelija Zacharevičienė.
Leidinys turėtų padėti ugdymo įstaigos bendruomenei išsiaiškinti ir suprasti vaiko elgesio priežastis, rasti patarimų, kaip sukurti ilgalaikį ryšį su vaiko šeima, kaip padėti mokiniams ir jų tėvams, kaip sklandžiau bendradarbiauti su mokytojais.
metodinės pagalbos jie pasigenda savo darbe, rezultatais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Nacionaline švietimo agentūra parengė metodinę priemonę „Darbas su vaikais, turinčiais elgesio ir emocinių sunkumų bei sutrikimų“. Leidinio autorės – dr. Rasa Barkauskienė ir Aurelija Zacharevičienė.
korsigita 