Paskelbta Autizmas, Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Sintaksė ir skyryba

LABAS, GALBŪT AŠ BŪSIU TAVO MOKYTOJA!

     Šis pasakojimas turėjo atsirasti gegužės pabaigoje, tačiau nesibaigiančių darbų ratas nukėlė jį į ramesnius laikus. Gal ir gerai, nes mokslo metų pabaiga vienodai užimta ir man, ir jums.

     O papasakoti norisi apie vieną neįprastą, bet naudingą iniciatyvą, kilusią Klaipėdos Litorinos mokyklos direktoriaus pavaduotojos Renatos Aglinskienės galvoje. Žinodama, kad nepažindami penktokų rugsėjo pradžioje negalime sudaryti jiems individualių ar pritaikytų ugdymo planų, ji pasiūlė mums pravesti po vieną pamoką, kad galėtume susipažinti su būsimais mokiniais. Nepatikėsite, bet pirmasis pasimatymas suteikė ir džiaugsmo, ir rūpesčių, tad teko nemažai paplušėti, kad sudominčiau man dar nepažįstamus vaikus. Įdomiausia tai, jog ruošdamasi pamokoms išgyvenau didžiulį nerimą ir baimę dėl to, kad galiu vaikams pasirodyti nuobodi, kad jie manęs nenorės klausyti, kad jie bus abejingi mano norui susidraugauti. Keista, jog turint tokią didelę pedagoginę patirtį kyla panašios mintys. O gal natūralu, juk mes, ugdytojai, esame perfekcionistai, bijantys suklysti, nepataikyti ar nepatikti…

     Bijota buvo be reikalo, nes dviejose ketvirtose klasėse mėgavausi vaikų smalsumu, iniciatyvumu ir noru… man patikti! Pasirodo, ir aš, ir ketvirtokėliai jautėmės vienodai: nerimavome, stengėmės pasirodyti kuo geriau, ieškojome vienas kitame artumo, dėmesio ir šilumos.

     Nežinau, ar naujais mokslo metais aš gausiu kurią nors iš šitų klasių, bet pamokų metu  įvertintomis vaikų žiniomis, atsiskleidusiais gebėjimais, per vasarą susidėliotais būsimų pamokų planais, sukurtomis naujomis užduotimis, nematytomis idėjomis ir veiklomis mielai pasidalinsiu su kolegėmis savo mokykloje ir šiame tinklaraštyje. Taip pat dalinuosi pamokose naudota medžiaga, kuri gali pasitarnauti naujus mokinius gavusiems mokytojams. Šios užduotys leis greitai išsiaiškinti vaikų žinias ir gebėjimus, padės rengiant individualizuotus lietuvių kalbos ir literatūros planus.

     Atlikdami užduotį „NAMAS MIŠKUČIUI“ namelius piešėme planšetėse. Kadangi vaikai galėjo bet kuriuo momentu ištaisyti padarytas klaidas, pridėti reikalingų detalių, jie dirbo su užsidegimu, buvo aktyvūs ir mielai priėmė savo klasėje naują žmogų. Antroji užduotis „SUSIPAŽINKIME!“ gal kai ką suglumins, tačiau ji buvo skirta klasei, kurioje mokosi vieni berniukai. Norėdama rasti priėjimą, pasiūliau kortų žaidimą. Taktika pasiteisino, nes tai juk buvo ne pamoka, o žaidimo partija 🙂  

 

Daugiau idėjų pamokoms:

INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ NAUJA!
SNAIGIŲ LABORATORIJA
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Literatūra, Matematika, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Sintaksė ir skyryba, Žodžių daryba

AR LEISTI VAIKAMS PAŽVELGTI Į ŽAISLO VIDŲ?

     Toks klausimas kilo pristatant Klaipėdos Litorinos mokyklos Kompetencijų kabineto malūnsparnis (3)naujieną – STREAM klubą. Šio klubo atsiradimas mokykloje buvo mano didžiulė svajonė! Daug kam ji pasirodys keista, gal kiek netikėta, nelabai deranti su mano dėstomu dalyku. Bet apie viską iš pradžių.

     Sužinojusi apie STEM ugdymo pradžią Lietuvoje, net neabejojau, kad būsiu viena pirmųjų jo pasekėjų. Koks buvo nusivylimas supratus, kad STEM yra skirtas tiksliesiems, gamtos ir inžineriniams dalykams! Apmaudas buvo didelis, tačiau smalsumas – dar didesnis. Sekdama STEM ugdymo naujienas susipažinau ir su STEAM ugdymu, kuris į savo tarpą priėmė menus. Tačiau humanitarams vietos vis tiek ten nebuvo. Pavydėdama naujojo ugdymo atstovams, pradėjau mąstyti, kaip būtų galima įsiterpti ir man su savo lietuvių kalba ir literatūra. Ir ką jūs manote? Įsiterpiau! Taip gimė pirmoji pamoka „Žodžio šaknis“. Vėliau prisiminiau, kad mokslinių eksperimentų metodą nuo seno taikau skaitydama su mokiniais ištrauką apie aklus vaikus iš Edmondo de Amiči romano „Širdis“. Skaitydami romano ištrauką „Palėpėje“, sprendžiame problemas, sprendimus pritaikome praktikoje. Kad nesu šuniui penkta koja  įsitikinau ir prisijungusi prie projekto „Motyvuotam mokiniui reikia inovatyvaus mokytojo“ mokymų, padėjusių sužinoti, kaip galima STEAM integruoti ir į kitus dalykus. Pasirodo raidė A vienur šifruojama arts (menai), o kitur – all arba all other disciplines (visos kitos disciplinos), kadangi kalba eina ne apie tiksliuosius mokslus, o apie mokslinio mąstymo ugdymą, taikomą praktinių problemų sprendimui, derinant skirtingas disciplinas, metodus ir teorines prieigas. Atvykusi į mokymus maloniai nustebau sužinojusi dar vieną raidžių trumpinį STREAM – reading and writing (skaitymas ir rašymas). Valio! Pagaliau išaušo ir mano, lituanistės, valanda 🙂 Tas džiaugsmas buvo vainikuotas skaitymo pamoka „Snaigių laboratorija“.

     Niekada nereikia ir negalima skirstyti žmonių į grupes. Tuo įsitikinau ne tik sėkmingai sujungusi tiksliuosius ir humanitarinius mokslus, bet ir mintimis perbėgusi per savo sūnaus gyvenimą. Trimetis berniukas antrąją dieną po savo gimtadienio plaktuku sudaužė pulteliu valdomą malūnsparnį. Tais deficito laikais tokie žaislai buvo pardavinėjami komiso parduotuves pakeitusiose komercinėse parduotuvėse, stebinusiose ne tik nematytomis prekėmis, bet ir nedaugeliui prieinamomis kainomis. Kaip sureagavau į mažylio norą sužinoti, kur slepiasi malūnsparnio vairuotojas, mano kartos žmonėms turbūt aišku. Šiandien toks vaiko poelgis būtų aiškinamas ne negebėjimu suvokti daikto vertę, o polinkiu į  techniką. Ir aš tam pritarčiau. Tiesa, augdamas mano sūnus pasiėmė viską iš manęs ir mano humanitarų tėvų ir įgijo nieko bendro su technika neturinčią anglų kalbos vertėjo specialybę. Ir čia jau būtų galima teigti, kad prieš daugelį metų plaktuku sudaužytas malūnsparnis buvo kažkokios mano auklėjimo klaidos priežastis, tačiau to padaryti neleis žemiau pateikti faktai.  

     Baigęs studijas mano sūnus turėjo įrodyti, kad jis yra geras vertėjas, todėl sutikdavo versti visus be išimties (išskyrus grožinius) jam siūlomus tekstus. Vaikinas ne kartą juokavo, kad versdamas apsigynė kelias medicinos mokslų disertacijas, įgijo juridinių žinių, susipažino su vadybininko ir kt. profesijomis. Išsikovojęs vietą vertėjų gildijoje, sūnus dabar gali rinktis tuos tekstus, kurie jam yra artimesni, tad lengviau ir greičiau išverčiami. Nepatikėsite, bet didžioji dalis jo verčiamų tekstų yra susiję su įvairių prietaisų, technikos įrenginių veikimo ir naudojimo instrukcijomis! Gal noras pažvelgti į malūnsparnio vidų visgi buvo užkoduotas sūnaus genuose?!

Daugiau netradicinių pamokų planų rasite:

INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ (NAUJA!)
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta eTwinning, Naujienos

WE ARE VERY HAPPY! / LABAI DŽIAUGIAMĖS!

Klaipeda Litorina School was awarded with eTwinning School Label 2018–2019. It is a awarded-etwinning-school-labelgreat achievement by all the eTwinning team in our school and an example to all schools in the eTwinning Community.

Klaipėdos Litorinos mokykla apdovanota eTwinning mokyklos 2018–2019 ženkleliu. Tai ne tik didelis eTwinning komandos pasiekimas, bet ir puikus pavyzdys visoms eTwinning bendruomenės ugdymo įstaigoms.

Paskelbta Autizmas, meno terapija, Metodinės priemonės, Naujienos, Terapija

PROFESINIS PERDEGIMAS: ATPAŽINIMAS IR PAGALBA SAU MENO TERAPIJOS METODAIS

     Šiandien Klaipėdos Litorinos mokykloje įvyko pirmasis mano ir kolegių: Klaipėdos Litorinos mokyklos psichologės Indrės Baublytės-Bružienės, tos pačios mokyklos dailės ir technologijų mokytojos metodininkės Jolitos Stumbrienės ir kaniterapijos specialistės Loretos Jurkuvienės parengtas seminaras apie sindromą, kurio pavadinimas dažnam yra girdėtas, tačiau kuo jis pasireiškia, kaip galima būtų jį atpažinti, o atpažinus įveikti, retam žinoma.

     Visi dirbantieji gali kurią nors dieną susirgti perdegimo sindromu (toliau – PS), tačiau mokslo nustatyta, kad ši liga dažniausiai gresia žmonėms, kurie linkę rūpintis kitais, atiduoti save, todėl profesinio perdegimo sindromas dažnai pavadinamas gebėjimo duoti liga. Profesijų, skirtų padėti kitiems, atstovai – pedagogai, medikai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai, policininkai ir dvasininkai – yra didžiausia rizikos grupė, todėl Pasakų terapijos ir Dailės terapijos specialistės parengė programą, kurios metu klausytojams populiariai pristatomi perdegimo sindromo požymiai, jo prevencija, pasiūlomas diagnostinis testas, patariama, kaip padėti sau meno terapijos metodais, kaip išlieti visą sukauptą įtampą popieriuje, nes popierius juk atlaiko viską, o jūs?! Seminare naudotas metodikas galima pritaikyti dirbant su vaikais pamokose ir būreliuose. Jos pradžiugins ir savus bei giminaičių vaikus ar anūkus. Gauti rezultatai nustebins ir suaugusiuosius.

Jei domina ši tema, kreipkitės el. paštu <kudariene@gmail.com>  ir mes mielai atvyksime į jūsų įstaigas, kad perduotume savo žinias bei patirtį tiems, kas nori išvengti PS, kas nuolat dirbdami pamiršta apie poilsį ir atsipalaidavimą, kas gyvendami pašėlusiu tempu neberanda laiko sau ir šalia esantiems…

 

Daugiau įrašų panašia tema:

ZENDOODLE – MEDITACIJA, SUSITAIKYMAS, ĮKVĖPIMAS NAUJA!
KONFERENCIJA „BIBLIOTERAPIJA IR KITI KŪRYBINIAI METODAI“
TARPUSAVIO RYŠIO KŪRIMAS
DUOTI IR NESUDEGTI
TEMOS „TEGYVUOJA LAPAI!“ INTERPRETACIJA
VERTINIMAS IR ĮSIVERTINIMAS MENO TERAPIJOS METODAIS
MEDITACIJA SU DZENRAIZGYMU
NAUJI POTYRIAI
PASIEKIMŲ Į(SI)VERTINIMAS DAILĖS TERAPIJOS METODAIS
DAILĖS TERAPIJOS METODŲ PRITAIKYMAS UGDYME
PIEŠIMO GALIA
PASAKŲ TERAPIJOS STEBUKLAI
YPATINGI RAŠTAI SPALVINIMO MĖGĖJAMS!

 

Paskelbta Projektai, Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos institutas, Specialistams ir tėvams

СОТРУДНИЧЕСТВО ШКОЛЫ «ЛИТОРИНА» И ИКП РАО ПРОДОЛЖАЕТСЯ (LITORINOS MOKYKLOS IR RŠA KPI BENDRADARBIAVIMAS TĘSIASI)

Rusijos švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto delegacijos mintys apie švietimo problemas abiejose ikp-logošalyse, vykusį seminarą ir viešnagę uostamiestyje

Daugiau apie korekcinės pedagogikos specialistų vizitą skaitykite čia.                         

Paskelbta Autizmas, Literatūra, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Projektai, Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos institutas

RUSIJOS MOKSLININKŲ PAGALBA LIETUVOS SPECIALIESIEMS PEDAGOGAMS

   Lapkričio 2–6 dienomis Klaipėdoje viešėjo Rusijos švietimo akademijos Korekcinėsikp-logo pedagogikos instituto mokslininkai ir mokslo darbuotojai, kuriuos pakvietė Klaipėdos Litorinos mokyklos Kompetencijų kabineto iniciatorės – mokyklos direktorė Edita Andrijauskienė ir surdopeadgogė ekspertė Sigita Koroliovė. Tai ne pirmas šio instituto darbuotojų vizitas Klaipėdoje, pirmoji pažintis su Korekcinės pedagogikos instituto direktoriumi, dabartiniu Rusijos švietimo akademijos viceprezidentu, akademiku Nikolajumi Malofejevu ir pedagogikos mokslų daktare, Rusijos švietimo akademijos nare korespondente Olga Kukuškina įvyko 2012 metais. Tąkart mokslininkai iš Maskvos  pasakojo apie daugumos šalių inkliuzinio ugdymo patirtį ir galimybę ją pritaikyti Rusijoje bei Lietuvoje, pristatė institute sukurtas įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams skirtas skaitmenines mokymo priemones, padedančias suvokti skaitomą tekstą, mokančias orientuotis aplinkoje, supažindinančias su metų laikais, formuojančias matematikos įgūdžius.

   Po sėkmingo seminaro buvo nuspręsta tęsti mokyklos ir instituto bendradarbiavimą, suplanuotas po pusmečio turėjęs įvykti susitikimas, tačiau, kaip dažnai atsitinka, antrąkart į uostamiestį mokslininkai atvyko tik po ketverių metų. Tačiau antrasis vizitas buvo kaip niekad produktyvus ir svarbus Lietuvos specialistams, kadangi į trijų dienų tarptautinį seminarą „Pagalba autistiškam vaikui ir specialiųjų poreikių vaikų ugdymo aktualijos“ atvyko visas mokslininkų desantas. Didžiausias krūvis teko psichologijos mokslų daktarei Jelenai Baenskajai, kuri ne tik vedė seminarą „Pagalba autistiškam vaikui“, bet ir tyrė  Litorinos mokyklos vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų, konsultavo jų tėvus ir pedagogus. J. Baenskaja išsamiai apžvelgė autizmo sindromą turinčių vaikų grupes, pateikė konkrečių pavyzdžių ir darbo su šiais vaikais metodų. Korekcinės pedagogikos instituto specialistai yra sukūrę autistiškų vaikų ugdymo metodiką, paremtą vaikų emocijomis ir jausmais. Skirtingai nei ABA (angl. Applied Behavior Analysis) terapija, kurios pagrindinis principas – mokyti tinkamai elgtis skirtingose situacijose, formuoti įvairius įgūdžius, suteikti žinių, lavinti turimus gabumus ir pan., Rusijos metodika kreipia dėmesį į vaiko emocinės būklės vystymą ir plėtrą. Korekcinės pedagogikos instituto specialistai siūlo skaitymo, piešimo ir žaidimo metodus, lavinančius autizmo sindromą turinčių vaikų emocinį mąstymą, leidžiančius atpažinti ir vystyti jų gebėjimus, padedančius palaipsniui normalizuoti psichinį ir socialinį vystymąsi.

   Pedagogikos mokslų daktarė Olga Kukuškina ir pedagogikos mokslų kandidatė Marija Chaidarpašyč pristatė kai kuriems klausytojams jau matytas skaitmenines priemones „Skaičiaus sandara“, „Miesto kieme“, „Laiko juosta“, „Pasaulio vaizdas“, skirtas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Neturintiems galimybių įsigyti minėtas priemones, mokslininkės pristatė Microsoft Word tekstinį redaktorių, padedantį lavinti rašytinę vaikų kalbą. Metodinė priemonė „Tekstinis redaktorius“ buvo kurta klausos, kalbos ir intelekto sutrikimų turintiems vaikams, tačiau, pasak akademikės O. Kukuškinos, ji tinka visiems jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, susiduriantiems su rašymo sunkumais. Lektorė pasidalijo ne tik darbo su tekstiniu redaktoriumi patirtimi, bet ir metodine knyga bei prie jos esančiais priedais. Visą medžiagą galima rasti Klaipėdos Litorinos mokyklos virtualiame Kompetencijų kabinete.

   Pedagogikos mokslų kandidatas Ilja Kukuškin pristatė klausytojams Korekcinės pedagogikos instituto elektroninę biblioteką, kurioje galima nemokamai naudotis daugiau nei 1500 leidinių, sukurtų garsios Rusijos defektologijos mokyklos atstovų per pastarąjį šimtmetį.

   Skaitymo problema neramina ne tik specialiuosius pedagogus. Apie sunkumus suvokiant skaitomą tekstą kalba ir bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai, todėl psichologijos mokslų daktarė Jelena Gončiarova seminare „Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaitymo įgūdžių formavimas(is)“ padėjo suprasti šios problemos priežastis, supažindino su priemonėmis, padedančiomis įveikti minėtus sunkumus. Įstrigo profesorės pasakymas, kad normaliai besivystantys vaikai skaito lengvai lyg bėgdami per žydinčią pievą, o raidos sutrikimų turinčių vaikų skaitymas prilygsta kopimui uolomis. Svajodami įveikti debesyse paskendusias viršūnes, alpinistai naudojasi įvairiais įrankiais, todėl ir specialieji pedagogai turi atrasti ir įduoti savo mokiniams tinkamus įrankius, padėsiančius įveikti stačias uolas. Siūlau susipažinti su profesorės Jelenos Gončiarovos pranešimo santrauka ir pasisemti patirties dviejuose žurnaluose, skirtuose raidos sutrikimą turinčių vaikų auklėjimui ir ugdymui:

Jelenos Gončiarovos seminaro „Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaitymo įgūdžių formavimas(is)“ santrauka

Mokslinis-metodinis ir praktinis žurnalas SUTRIKUSIOS RAIDOS VAIKŲ AUKLĖJIMAS IR UGDYMAS 2015-05

Mokslinis-metodinis ir praktinis žurnalas SUTRIKUSIOS RAIDOS VAIKŲ AUKLĖJIMAS IR UGDYMAS 2015-06

   IT revoliucija įnešė pokyčių ir į klausos negalią turinčių žmonių gyvenimą. Modernūs klausos aparatai, sėkminga kochlearinė implantacija suteikė galimybę minėtiems asmenims lavintis bendrojo lavinimo įstaigose. Sparčiai mažėjantis sutrikusios klausos mokinių skaičius Klaipėdos Litorinos mokykloje turėjo įtakos jos pokyčiams. Šiandien šioje mokykloje mokosi ne tik kurtieji ir neprigirdintieji, bet ir įvairių raidos sutrikimų turintys mokiniai, todėl šios įstaigos pedagogams iškilo būtinybė įgyti naujų profesinių kompetencijų. Rusijos švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto mokslininkų grupė su kaupu išpildė ne tik Litorinos mokyklos, bet ir daugiau nei septyniasdešimties specialiųjų pedagogų, logopedų, psichologų ir tėvų, auginančių ir ugdančių specialiųjų poreikių turinčius vaikus, lūkesčius.

Nors svečiai iš Maskvos atvyko su darbiniu vizitu, negalėjome neišpildyti akademikės Olgos Kukuškinos prašymo pasigrožėti mūsų uostamiesčiu ir jo apylinkėmis, nes prieš ketverius metus aplankytos Kuršių nerijos grožis neišdilo iš jos atminties. Šį kartą svečiams parodėme rudeninę Palangą, pasigrožėjome gamtos vaizdais Ventės rage, braidėme šiugždančiais lapais nuklotu pajūrio taku ir stebėjomės kaip džiūgavo iš daugiamilijoninio miesto atvykę svečiai padange praskridusiomis gulbėmis, dar nespėjusiais nukristi spalvotais medžių lapais, pajūryje rastais akmenėliais ir net tris kartus per penkias dienas pasikeitusiu oru. Rusijos sostinėje, pasak svečių, žalumos labai mažai belikę, pasigrožėti gamta galima tik išvykus už Maskvos ribų, tačiau Korekcinės pedagogikos instituto mokslininkai tokios prabangos negali sau leisti. Apie tai liudija jų moksliniai darbai, metodinė literatūra, jau sukurtos ir vis dar kuriamos šiuolaikinės ugdymo metodikos, skaitmeninės mokymo priemonės, palengvinančios autizmo sindromą ir kitų raidos sutrikimų turinčių asmenų ugdymąsi ir socializaciją.

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Mokiniai, Vadovavimas klasei, Įvairūs

„JEI BENDRAI VISI JUDĖSIM, MIESTO PASLAPTĮ ĮSPĖSIM“

Šitokiu intriguojančiu pavadinimu balandžio 15–26 dienomis vyko kūrybinis-pažintinis konkursas Klaipėdos atvirukasmokiniams. Renginys buvo skirtas Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės inicijuotiems Mokyklos bendruomenės metams ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu pradėtai vykdyti Darnaus judumo politikai. Norėdama atitraukti mokinius nuo kompiuterių, Klaipėdos Litorinos mokyklos pedagogų grupė savo ir miesto ugdymo įstaigų mokiniams sukūrė pasaką. Nerimaudami dėl vaikų pomėgio laisvalaikį leisti ne kieme, o prie kompiuterių, mokytojai pasiūlė intriguojantį žaidimą, į kurį įsitraukė dešimt komandų iš septynių uostamiesčio mokyklų.

Vaikams buvo pasiūlyta sukurti konkurso logotipą, sugalvoti kuo įdomesnį komandos pavadinimą ir, sulaukus balandžio 20 dieną elektroninio laiško su užduotimi, išbėgti į gatves. Užduoties pavadinimas skambėjo bauginančiai, nes buvo prašoma nueiti nežina kur ir parnešti nežinia ką. Kadangi užduotį kūriau aš, manau, turiu teisę publikuoti ją savo tinklapyje. Darau tai ne dėl noro pasipuikuoti, o siūlydama pasinaudoti ja. Užduotis buvo skirta 5–8 klasių mokinukams. Prieš pateikdama ją konkurso dalyviams, nusprendžiau išbandyti su savo giminaičiais. Tačiau mano giminėje tokio amžiaus vaikų nebuvo, todėl užkoduotą pasaką šifravo 2-os klasės gimnazistas ir 2-o kurso Klaipėdos universiteto studentė. Kaip jiems sekėsi? Ogi nelengvai 😀

Pirmoji užduotis konkurso dalyviams

Antroji užduotis konkurso dalyviams

Sulaukusi tokių rezultatų, galutinai įsitikinau, kad konkurso organizatoriai eina tinkamu keliu. Mat kovo 22 dieną, dalyvaudama Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos organizuotoje konferencijoje „Sėkmė pamokoje“, išgirdau P. Mašioto progimnazijos lietuvių kalbos mokytojos V. Juškienės pranešimą „Etnokultūros ugdymas: tradicijos dabarties kontekste“, kuriame ji apžvelgė mokinių žinias apie Mažosios Lietuvos smulkiąją architektūrą. Pasirodo, penktokai geriau pažįsta Klaipėdos miesto skulptūras nei aštuntokai. Mokytoja šį paradoksą aiškino tuo, kad pradinėse klasėse vaikai daugiau mokosi apie gimtąjį kraštą ir jų žinios dar neišblėsusios. Tai sustiprino mano norą įtraukti į užduotį ne tik smulkiąją uostamiesčio skulptūrą, bet ir pasakas.

Kadangi konkurse dalyvavo per 50 mokinių iš 7 Klaipėdos ugdymo įstaigų, galvoju, kad ši užduotis bus naudinga uostamiesčio mokytojams. Organizuokite klasės valandėlę, konkursą tarp klasių, pasinaudokite užduotimi vakarėliuose,  surenkite varžytuves tarp mokinių ir tėvelių, pabandykite ir patys išspręsti ją. Bus smagu, patikėkite manim 😉

Reportažą apie konkursą skaitykite „Vakarų ekspreso“ portale.

Šiame vaizdo reportaže užfiksuoti slapta kamera daryti vaizdai apie mokinių nuotykius ieškant nežinia ko. Filmukas buvo parodytas baigiamajame renginyje. Mokinių ir jų mokytojų emocijos patvirtino, kad mano šeimos pastangos sekti nuotykių ieškotojų pėdomis pasiteisino 😀

O taip pat kviečiu pavartyti baigiamojo renginio nuotraukų albumą.

Apie antrąjį konkursą skaitykite čia.