Kategorija: Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos institutas

   Lapkričio 2–6 dienomis Klaipėdoje viešėjo Rusijos švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto mokslininkai ir mokslo darbuotojai, kuriuos pakvietė Klaipėdos Litorinos mokyklos Kompetencijų kabineto iniciatorės – mokyklos direktorė Edita Andrijauskienė ir surdopeadgogė ekspertė Sigita Koroliovė. Tai ne pirmas šio instituto darbuotojų vizitas Klaipėdoje, pirmoji pažintis su Korekcinės pedagogikos instituto direktoriumi, dabartiniu Rusijos švietimo akademijos viceprezidentu, akademiku Nikolajumi Malofejevu ir pedagogikos mokslų daktare, Rusijos švietimo akademijos nare korespondente Olga Kukuškina įvyko 2012 metais. Tąkart mokslininkai iš Maskvos  pasakojo apie daugumos šalių inkliuzinio ugdymo patirtį ir galimybę ją pritaikyti Rusijoje bei Lietuvoje, pristatė institute sukurtas įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams skirtas skaitmenines mokymo priemones, padedančias suvokti skaitomą tekstą, mokančias orientuotis aplinkoje, supažindinančias su metų laikais, formuojančias matematikos įgūdžius.

   Po sėkmingo seminaro buvo nuspręsta tęsti mokyklos ir instituto bendradarbiavimą, suplanuotas po pusmečio turėjęs įvykti susitikimas, tačiau, kaip dažnai atsitinka, antrąkart į uostamiestį mokslininkai atvyko tik po ketverių metų. Tačiau antrasis vizitas buvo kaip niekad produktyvus ir svarbus Lietuvos specialistams, kadangi į trijų dienų tarptautinį seminarą „Pagalba autistiškam vaikui ir specialiųjų poreikių vaikų ugdymo aktualijos“ atvyko visas mokslininkų desantas. Didžiausias krūvis teko psichologijos mokslų daktarei Jelenai Baenskajai, kuri ne tik vedė seminarą „Pagalba autistiškam vaikui“, bet ir tyrė  Litorinos mokyklos vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų, konsultavo jų tėvus ir pedagogus. J. Baenskaja išsamiai apžvelgė autizmo sindromą turinčių vaikų grupes, pateikė konkrečių pavyzdžių ir darbo su šiais vaikais metodų. Korekcinės pedagogikos instituto specialistai yra sukūrę autistiškų vaikų ugdymo metodiką, paremtą vaikų emocijomis ir jausmais. Skirtingai nei ABA (angl. Applied Behavior Analysis) terapija, kurios pagrindinis principas – mokyti tinkamai elgtis skirtingose situacijose, formuoti įvairius įgūdžius, suteikti žinių, lavinti turimus gabumus ir pan., Rusijos metodika kreipia dėmesį į vaiko emocinės būklės vystymą ir plėtrą. Korekcinės pedagogikos instituto specialistai siūlo skaitymo, piešimo ir žaidimo metodus, lavinančius autizmo sindromą turinčių vaikų emocinį mąstymą, leidžiančius atpažinti ir vystyti jų gebėjimus, padedančius palaipsniui normalizuoti psichinį ir socialinį vystymąsi.

   Pedagogikos mokslų daktarė Olga Kukuškina ir pedagogikos mokslų kandidatė Marija Chaidarpašyč pristatė kai kuriems klausytojams jau matytas skaitmenines priemones „Skaičiaus sandara“, „Miesto kieme“, „Laiko juosta“, „Pasaulio vaizdas“, skirtas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Neturintiems galimybių įsigyti minėtas priemones, mokslininkės pristatė Microsoft Word tekstinį redaktorių, padedantį lavinti rašytinę vaikų kalbą. Metodinė priemonė „Tekstinis redaktorius“ buvo kurta klausos, kalbos ir intelekto sutrikimų turintiems vaikams, tačiau, pasak akademikės O. Kukuškinos, ji tinka visiems jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, susiduriantiems su rašymo sunkumais. Lektorė pasidalijo ne tik darbo su tekstiniu redaktoriumi patirtimi, bet ir metodine knyga bei prie jos esančiais priedais. Visą medžiagą galima rasti Klaipėdos Litorinos mokyklos virtualiame Kompetencijų kabinete.

   Pedagogikos mokslų kandidatas Ilja Kukuškin pristatė klausytojams Korekcinės pedagogikos instituto elektroninę biblioteką, kurioje galima nemokamai naudotis daugiau nei 1500 leidinių, sukurtų garsios Rusijos defektologijos mokyklos atstovų per pastarąjį šimtmetį.

   Skaitymo problema neramina ne tik specialiuosius pedagogus. Apie sunkumus suvokiant skaitomą tekstą kalba ir bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai, todėl psichologijos mokslų daktarė Jelena Gončiarova seminare „Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaitymo įgūdžių formavimas(is)“ padėjo suprasti šios problemos priežastis, supažindino su priemonėmis, padedančiomis įveikti minėtus sunkumus. Įstrigo profesorės pasakymas, kad normaliai besivystantys vaikai skaito lengvai lyg bėgdami per žydinčią pievą, o raidos sutrikimų turinčių vaikų skaitymas prilygsta kopimui uolomis. Svajodami įveikti debesyse paskendusias viršūnes, alpinistai naudojasi įvairiais įrankiais, todėl ir specialieji pedagogai turi atrasti ir įduoti savo mokiniams tinkamus įrankius, padėsiančius įveikti stačias uolas. Siūlau susipažinti su profesorės Jelenos Gončiarovos pranešimo santrauka ir pasisemti patirties dviejuose žurnaluose, skirtuose raidos sutrikimą turinčių vaikų auklėjimui ir ugdymui:

Jelenos Gončiarovos seminaro „Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaitymo įgūdžių formavimas(is)“ santrauka

Mokslinis-metodinis ir praktinis žurnalas SUTRIKUSIOS RAIDOS VAIKŲ AUKLĖJIMAS IR UGDYMAS 2015-05

Mokslinis-metodinis ir praktinis žurnalas SUTRIKUSIOS RAIDOS VAIKŲ AUKLĖJIMAS IR UGDYMAS 2015-06

   IT revoliucija įnešė pokyčių ir į klausos negalią turinčių žmonių gyvenimą. Modernūs klausos aparatai, sėkminga kochlearinė implantacija suteikė galimybę minėtiems asmenims lavintis bendrojo lavinimo įstaigose. Sparčiai mažėjantis sutrikusios klausos mokinių skaičius Klaipėdos Litorinos mokykloje turėjo įtakos jos pokyčiams. Šiandien šioje mokykloje mokosi ne tik kurtieji ir neprigirdintieji, bet ir įvairių raidos sutrikimų turintys mokiniai, todėl šios įstaigos pedagogams iškilo būtinybė įgyti naujų profesinių kompetencijų. Rusijos švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto mokslininkų grupė su kaupu išpildė ne tik Litorinos mokyklos, bet ir daugiau nei septyniasdešimties specialiųjų pedagogų, logopedų, psichologų ir tėvų, auginančių ir ugdančių specialiųjų poreikių turinčius vaikus, lūkesčius.

Nors svečiai iš Maskvos atvyko su darbiniu vizitu, negalėjome neišpildyti akademikės Olgos Kukuškinos prašymo pasigrožėti mūsų uostamiesčiu ir jo apylinkėmis, nes prieš ketverius metus aplankytos Kuršių nerijos grožis neišdilo iš jos atminties. Šį kartą svečiams parodėme rudeninę Palangą, pasigrožėjome gamtos vaizdais Ventės rage, braidėme šiugždančiais lapais nuklotu pajūrio taku ir stebėjomės kaip džiūgavo iš daugiamilijoninio miesto atvykę svečiai padange praskridusiomis gulbėmis, dar nespėjusiais nukristi spalvotais medžių lapais, pajūryje rastais akmenėliais ir net tris kartus per penkias dienas pasikeitusiu oru. Rusijos sostinėje, pasak svečių, žalumos labai mažai belikę, pasigrožėti gamta galima tik išvykus už Maskvos ribų, tačiau Korekcinės pedagogikos instituto mokslininkai tokios prabangos negali sau leisti. Apie tai liudija jų moksliniai darbai, metodinė literatūra, jau sukurtos ir vis dar kuriamos šiuolaikinės ugdymo metodikos, skaitmeninės mokymo priemonės, palengvinančios autizmo sindromą ir kitų raidos sutrikimų turinčių asmenų ugdymąsi ir socializaciją.

Tarptautinio seminaro „Pagalba autistiškam vaikui ir specialiųjų poreikių vaikų ugdymo aktualijos“ atidarymas

Psichologijos mokslų daktarė Jelena Baenskaja

Pedagogikos mokslų daktarė, Rusijos švietimo akademijos narė korespondentė Olga Kukuškina ir pedagogikos mokslų kandidatė Marija Chaidarpašyč

Pedagogikos mokslų kandidatas Ilja Kukuškin

Psichologijos mokslų daktarė Jelena Gončiarova

Sėdi (pirmas iš kairės) pedagogikos mokslų kandidatas Ilja Kukuškin, trečia – psichologijos mokslų daktarė Jelena Gončiarova, šalia jos – pedagogikos mokslų daktarė, Rusijos švietimo akademijos narė korespondentė Olga Kukuškina, pedagogikos mokslų kandidatė Marija Chaidarpašyč ir psichologijos mokslų daktarė Jelena Baenskaja. Priekyje tupiu aš 😀