Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Šią savaitę savo laisvalaikį paskyriau širdučių piešimui. Idėja kilo vis dažniau internetinėje paieškos sistemoje iššokant Valentino dienos pavadinimui ir įvairiems šios šventės simboliams. Nors mano kuriamos priemonės tikslas – emocinio intelekto ugdymas, tačiau neslėpsiu, kad širdelių idėją pasufleravo artėjanti vasario mėnesio šventė. Žinau, kad tą dieną mokykloje dominuos raudona spalva, vaikų drabužiai ir net žandai bus apklijuoti širdelėmis, o linksma nuotaika visiškai nesiderins su mokytojų pastangomis suteikti mokiniams naujų ar įtvirtinti jau turimas žinias. Štai kodėl į ugdymą įtraukiu širdeles, į kurias dažnas skeptikas žiūri su nepasitenkinimu ir vis primena, kad tai ne mūsų šalies šventė. Etnologas Libertas Klimka, paklaustas, ar ši šventė Lietuvoje prigijo, atsakė dviprasmiškai: ir taip, ir ne. Tas dviprasmiškumas lyg ir suteikia pasirinkimo teisę. Tad norintys švęsti tegul švenčia, o nepritariantys lai nesmerkia švenčiančių 😉
Ne tik specialistai, bet ir mamos žino, kad smulkiosios motorikos lavinimas padeda vystytis vaiko kalbai. Lavinant vaiko pirštukus, plaštaką, riešą, stimuliuojami centrai, susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą, aplinkos suvokimą, smegenų veiklą.
Internetinėje erdvėje galima rasti be galo daug rekomendacijų, patarimų, parengtų užduočių, priemonių ir veiklos pavyzdžių. Tačiau surinkti jas į vieną vietą būtų ganėtinai sudėtinga. 2018 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais Šiaulių logopediniame lopšelyje-darželyje vyko pedagogų parengtų metodinių priemonių paroda „Jei piršteliai netingės, tai žodeliai suskambės“, skirta būtent smulkiosios motorikos ugdymui. Parodos organizatoriai daugiau nei dviejų šimtų priemonių aprašymus ir nuotraukas sudėjo į vieną rinkinį, kuriuo gali naudotis visi ugdytojai, atliekantys terapinį ir lavinamąjį darbą.
Ši priemonė padės vaikams prisiminti, su kokiomis priesagomis daromi mažybiniai žodžiai, įrankių, profesijų pavadinimai, vietą, atliekamą veiksmą, būseną reiškiantys žodžiai. Plakatėlius galima naudoti įvairiai: išdalinti kiekvienam mokiniui, patalpinti juos klasės stende, pasiūlyti sudėlioti paveikslėlius ant magnetinės lentos.
Dirbti galima individualiai, tačiau daug smagiau būtų kabinti priesagas visiems kartu. Stende atlikta užduotis gali likti kabėti tol, kol vaikai mokysis žodžių darybos temas, kad kasdien prieš akis spalvinguose kamuoliuose, viščiukuose, tabletėse, vinyse ir sagose mirguliuojančios priesagos išliktų vaikų atminty.
Taip savo knygą „Vyvenimas“ baigia jos autorė Beata Tiškevič. Metų pabaigą ir naujų pradžią praleidau su, pasak autorės, netobulos moters pasakojimu apie jos netobulą gyvenimą. Knygą atsiverčiau jau turėdama du socialinio tinklo Facebook naudotojų komentarus. Vienai skaitytojai ši knyga pasirodė perdaug depresinė, kita, kurianti puikius tekstus, knygą pavadino natūraliai tikra, tačiau dėl smulkiai aprašytų išgyvenimų pagalvojo, jog turėjo rašytis sunkiai. Aš skaičiau su pasimėgavimu ir lengvu džiugesiu, kad pragyvenusi ne vieno muilo operos scenarijaus vertą gyvenimą, sugebėjau lengviau išsikapstyti iš jo paspęstų pinklių. Todėl manau, kad ir kitiems skaitytojams ji turėtų patikti dėl panašių priežasčių: arba džiugins, kad tavo gyvenimas nėra toks komplikuotas, arba nuramins, jog ne tau vienam taip blogai.
Ir nesvarbu, kurioje pusėje bus skaitytojai, juos visus knyga tikrai nustebins už nepadailintą atvirumą. Skaitytojai turėtų būti dėkingi autorei už tai, kad ji juos myli raidėmis, už priminimą, kokia apgailėtina yra žmogiška prigimtis, už populiarios Enšteino frazės interpretaciją, už išsamų saviugdos knygų sąrašą, už drąsą parodyti savo negražiąją pusę, už gebėjimą iš savęs pasijuokti, už bandymą nurodyti kelią, galbūt padėsiantį atleisti kitam (nors pati Ru taip ir nesugebėjo atleisti), už nuostabią metaforą ir komentarus 346–349 puslapiuose bei kitus gyvenimo patikrintus receptus. Aš džiaugiuosi už galimybę pažvelgti į save iš šalies, už supratimą, kad ne aš viena buvau nepanaši į tvarkingas ir rūpesčių nekeliančias mergaites, už netikėtus sutapimus: norą rašyti ir panašią dvasinę būseną perskaičius Clarissos Pinkolos Ester knygą „Bėgančios su vilkais“. O kur dar viršelio spalva! 🙂
Skirtumas tik tas, kad aš visa tai „vyvenu“ jau pusę amžiaus, o knygos autorei teko „pervyventi“ per dvigubai trumpesnį laiką…
Ir vėl metai prabėgo, ir vėl sulaukėm Kalėdų, ir vėl tikėsim, ir vėl svajosim, kad ateinantys metai visiems mums bus dosnūs! Tegul taip ir nutinka, mieli mano tinklapio draugai!
Pokalbis apie perdegimo sindromą, jo simptomus ir prevenciją, meno terapijos metodų, padedančių sumažinti įtampą, atsikratyti streso, išbandymas peržengė savos mokyklos slenkstį ir išėjo į Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centrą. Noras duoti tai, ką praėjusiais metais kartu su savo kolegėmis ir draugėmis Jolita ir Indre pasiėmėme meno terapijos mokymuose, sudegti neleis, nes tai darėme su malonumu, nemaža humoro doze ir džiaugsmu, kad galime padėti nesibaigiančių darbų, rūpesčių, pareigų verpete besisukantiems ugdytojams.
Kas gruodžio 14 dieną vyko centre, pasakoja nuotraukos. Kas sudaro seminarą „Profesinis perdegimas: atpažinimas ir pagalba sau meno terapijos metodais“, atskleidžiama to paties pavadinimo reportaže (žr. žemiau).
Jei domina ši tema, kreipkitės el. paštu <kudariene@gmail.com> ir mes mielai atvyksime į jūsų įstaigas, kad perduotume savo žinias bei patirtį tiems, kas nori išvengti PS, kas nuolat dirbdami pamiršta apie poilsį ir atsipalaidavimą, kas gyvendami pašėlusiu tempu neberanda laiko sau ir šalia esantiems…
Pagaliau man jos prireikė! Kantriai laukusi savo pasirodymo rusiška lėlytė matrioška šiandien padėjo mokiniams susipažinti su būdvardžių laipsniais. Pradžia buvo nelengva. Išgirdęs žodį „laipsniai“, Romukas pagalvojo, kad kalbėsime apie temperatūrą. Nors matriošką jis buvo matęs, tačiau niekaip nepavyko rasti jai pavadinimo. Vaikui atrodė, kad tai yra medinė dėžutė. Jį išgelbėjo klasės draugė Deimantė, paaiškinusi, kad tai yra lėlė. O toliau viskas ėjo kaip per sviestą, nes gerai penktoje klasėje išmokusiems priesaginę daiktavardžių darybą, palyginti spalvingas rusų liaudies lėlytes sunku nebebuvo.
Vėliau vaikai lygins save pagal ūgį, svorį, amžių, įvertins klasėje, mokykloje, kieme esančius daiktus. Būdvardžių laipsnių įtvirtinimui „keliausime“ po Lietuvą, lygindami jos upes, ežerus, miestus…
Due to the fact that children had to participate in two different Christmas projects simultaneously, we had to gather a rather large force for the implementation of the following eTwinning projects this year: “Time to decorate the Christmas tree”, “Christmas Cards 2018”.
The first of the two aforementioned projects carried a very important mission: to present the ancient secrets of our countries on how to make Christmas ornaments to other project partners. Our team members taught our friends on how to make Christmas ornaments using straws.
Project participants from Greece, Moldova, Romania, Serbia and Ukraine held their own against the Lithuanian team by sharing their country traditions.
During the making of the Christmas ornaments, children not only developed their creative skills but were also taught on how to reduce consumption. I believe that children will decorate their Christmas trees with their crafts in the future as well. The said crafts outshine the plastic baubles and garlands with their warmth, care towards their planet and, of course, their originality. You cannot buy such ornaments at the supermarket.
Greece
Moldova
Romania
Romania
Project “Christmas Cards 2018” enrolled children into large-scale workshops. This was especially appreciated by other teachers because the present generation communicating using mobile devices have long stopped writing letters and greetings. The idea to write a Christmas greeting to a stranger from other European countries encouraged children to make their Christmas cards as beautiful as possible by carefully curling the greetings, placing them neatly in envelopes and sealing said envelopes.
Christmas cards from Lithuania
Greetings from Lithuania
Christmas ornaments from Lithuania
Christmas cards from Lithuania
Letters from Lithuania
Letters from Ukraine
The time for the most entertaining project stage is upon us: waiting for packages with Christmas ornaments and cards sent to us from our new-made friends!
Šiemet eTwinning projektų įgyvendinimui buvo suburtos labai didelės pajėgos, kadangi vienu metu vaikams teko dalyvauti dviejuose Kalėdoms skirtuose projektuose: „Laikas puošti eglutę“ ir „Kalėdiniai atvirukai 2018“.
Pirmasis projektas vykdė ypatingą misiją – pristatė projekto partneriams senąsias savo šalies eglutės žaisliukų gaminimo paslaptis. Mūsų komanda mokė draugus pasigaminti šiaudinius eglutės žaisliukus.
Lietuviams nenusileido projekto dalyviai iš Graikijos, Moldavijos, Rumunijos, Serbijos ir Ukrainos, pasidalinę savo šalių tradicijomis. Gamindami žaisliukus visų šalių vaikai ne tik lavino(si) kūrybiškumą, bet ir mokėsi sumažinti vartojimą. Manau, kad ir ateityje vaikai puoš Kalėdų eglutes savo darbeliais, kurie nuo plastikinių bumbulų ir girliandų skiriasi įdėta šiluma, rūpesčiu savo planeta ir, žinoma, originalumu, nes tokių eglutės puošmenų nenusipirksi jokioje parduotuvėje.
Projektas „Kalėdiniai atvirukai 2018“ įtraukė vaikus į didžiules kūrybines dirbtuves. Tai ypač džiugino mokytojus, kadangi mobiliais įrenginiais bendraujanti dabartinė karta seniai neberašo laiškų ir sveikinimų. Idėja parašyti kalėdinį sveikinimą nepažįstamiems draugams iš kitų Europos šalių įkvėpė vaikus sukurti kuo gražesnius atvirukus, kruopščiai juose išraityti sveikinimo žodžius, tvarkingai sudėti į vokus ir užklijuoti adresus.
Dabar atėjo pats įdomiausias projektų etapas – siuntinių su žaisliukais ir laiškų su atvirukais iš naujų draugų laukimas!