Išgirdusi septintos klasės mokinuko klausimą, ar užduosiu šią vasarą namų darbų, bei 
pamačiusi jo nelaimingą veidelį, nuraminau pasakydama, jog šią vasarą reikės perskaityti tik vieną knygą. Džiaugsmingas visos klasės VALIO! leido suprasti, kad aš tikrai persistengiau kiekvienų metų pabaigoje įteikdama mokiniams po segtuvą su užduotimis. Gabūs vaikai užduotis atlikdavo, o tinginiukai grąžindavo švarų nevartytą segtuvą. Bandžiau juokauti sakydama, kad mokiniai galėjo bent porą kartų susukti aplanką į vamzdelį, kad popierius įgautų vartyto išvaizdą.
Artėjant vasaros atostogoms, dar daugiau abejonių sukėlė ir internete plačiai aptarinėtas straipsnis „Juodosios pedagogikos labirinte: į kovą su namų darbais“. Todėl šiemetinei vasaros užduočiai įtakos turėjo prieš metus „Lietuvos ryte“ skaitytas straipsnis apie italų mokytoją Cesare Cata, savo mokiniams pasiūliusį vasaros atostogas praleisti kreipiant mažiau dėmesio į akademinius pasiekimus. Nors mano užduotyse reikės atkreipti dėmesį į šiuos dalykus, tačiau mokiniai gali ir nesuprasti, nes išeitas lietuvių kalbos temas pabandžiau paslėpti. Pirmas trumpas žvilgtelėjimas į išdalintus vokus jau sulaukė atgarsio – linksmas vienos mergaitės AČIŪ! ir po to sekęs klausimas, ar galės skaityti daugiau knygų, paliudijo, kad einu teisinga linkme.
Individualios užduotys vasarai
Norinčius paįvairinti vaikų vasarą, kviečiu užsukti čia.
korsigita 