Paskelbta Metodinės priemonės, Naujienos, UPC, Įvairūs

VASAROS KURSAI LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS MOKYTOJAMS

     Artėjant vasaros kursų „Lietuvių kalbos ir literatūros mokymas(is): atrasti ir kurti“ pradžiai vis dažniau pagaudavau save galvojant: „Reikėjo gi man ten lįsti.“ Užsitęsę mokslo metai, ataskaitos, renginiai, dailės terapijos baigiamieji užsiėmimai, darbas su leidykla, artėjantis remontas klasėje… Kas gi galėjo padaryti tokią kvailystę? Kažkas padarė. Bet padarė tas, kuris neužsiregistravo į pirmuosius UPC vasaros kursus lituanistams, vykusius Palangoje. Nors 7 val. pusryčiais prasidėdavusios dienos baigdavosi tik 21 val. vakaro, patirti įspūdžiai ir sukauptos naujos žinios atsipirko su kaupu. Tuo labiau, kad kiekviena diena pateikdavo siurprizų.

     Kažkada ieškodama įdomesnio sveikinimo Mokytojų dienos proga radau poetės Elenos Karnauskaitės eilėraštį „Imperatyvai“. Pirmąją vasaros kursų dieną pradėjo būtent ši poetė. Sėdėjau, klausiausi jos skaitomų eilių ir netikėtai išgirdau: „Imperatyvai!“ Net krūptelėjau iš malonaus nustebimo ir dar atidžiau pradėjau klausytis man negirdėtų eilių, kurių ne viena priminė čia ir dabar tekančius mūsų gyvenimus. Poetė landžiojo ne tik po sielos labirintus, bet eilėmis pasakojo apie kasdienius rūpesčius, nesibaigiančius darbus, ir net apie mano katę, paliktą vieną namuose, ji padeklamavo 😉 

     O po to nėrėme į meninio skaitymo kompozicijas, kurios baigėsi vėlyvą vakarą ant Birutės kalno.

     Antroji diena buvo skirta Nidai ir maloniems susitikimams su Tomu Manu, su, atrodo, tokiu pažįstamu Klaipėdos kraštu, kuris mokytojo, kultūrininko, eseisto Vytauto Toleikio akimis atsivėrė nematytu kampu, leidusiu prisiliesti prie antrąjį šimtmetį skaičiuoti pradėjusių lietuvininkų giesmynų, su neįprastai šviesios miesto bažnyčios tokiu pat šviesiu jos klebonu Rimvydu Adomavičiumi, bendravusiu su mumis ir eilėmis, ir dainomis. Ne giesmėmis, o dainomis, kurių vienos žodžius, beveik visiems išspaudusius ašarą, parašė jis pats. Su Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininku Feliksu Puzemskiu, parodžiusiu, ne tik Raudų sieną, Teisuolių alėją, į didelius luitus sumūrytus sudaužytų žydų antkapių likučius, bet ir sinagogoje akylai saugomas svarbiausias knygas – toras. Aš net neįsivaizdavau, kad jos taip atrodo!

     Trečioji kursų diena suteikė galimybę kartu su Nida Poderiene ir dr. Zita Nauckūnaite pasigilinti į Delfi kartos skaitytojų, nebeturinčių gilaus, atidaus skaitymo įgūdžių, ugdymo ypatumus, susipažinti su mokymo turinio naujovėmis, išbandyti naujas kūrybiškumą skatinančias mokymo ir mokymosi strategijas lietuvių kalbos pamokose.

     Ir nors prie jūros nubėgti taip ir nesuspėjau, visiškai to nesigailėjau, nes pažintis su lietuvių kalbos mokytojais iš kitų miestų, dalijimasis patirtimi, ilgi pokalbiai ir smagūs pajuokavimai ištrynė iš atminties pirmojo sakinio šventvagišką mintį 🙂    

Paskelbta Fonetika, Idėjos kalendorinėms šventėms, Kalėdos ir Naujieji metai, Literatūra, Morfologija, Sintaksė ir skyryba

GERUMO KALENDORIUS

     Šiandien prasidėjusį Adventą sutiksime kalendoriumi, įnešiančiu į vaikų širdis gerumo, supratingumo ir pakantumo.zaisliukas Advento kalendorius padės ir lietuvių kalbos mokytis. Pavyzdžiui, pirmoji kalendoriaus dėžutė papuošta snaige, kuri sufleruoja, kad mokiniai įtvirtins žinias apie priebalsių asimiliaciją. Šiandienos tema – žodžių snigti, dribti, čiuožti, šliuožti, žliugti ir kt. rašybos taisyklių įtvirtinimas. Vyresniųjų klasių mokiniai išsiaiškins snaigės savybes, vartodami būdvardžius; skaitvardžius besimokantieji „bandys“ jas suskaičiuoti :), o skyrybos skyrių šturmuojantys galvos apie žemę, nuklotą snaigėmis,      

     Gruodžio antrosios dėžutė su sniego senio simboliu pakvies vaikus į kalbos ugdymo pamoką apie žiemą. Esu įsitikinusi, kad jie noriai palaikys idėją pasidalinti įspūdžiais apie baltą, šaltą ir šventėmis turtingą metų laiką. Dėžutėse galima paslėpti pamokos temą, darbo užduotis, įsivertinimo simbolius. Jeigu nesinori kalendoriaus susieti su mokomu dalyku, pasiūlykite mokiniams dėti į dėžutes tai, kas jiems svarbu, brangu ir miela. Tai gali būti linksma iliustracija, kortelė su nuoširdžiu palinkėjimu, slaptu noru ar svajone. Jaunesniųjų klasių mokiniams patiktų dėžutėse rasti saldainių, lipdukų, vyresniesiems į dėžutes galima įdėti kalėdinės loterijos bilietuką, žaidimo fantą ar kortelę, kurie bus reikalingi kalėdinio renginio metu.

     Jei susidomėjote mano pasakojimu, kviečiu kasdien užsukti į šį puslapį, kuriame pristatysiu kiekvieną Advento kalendoriaus dėžutę su joje slypinčia idėja.

   Užbėgdama įvykiams už akių, pasakysiu, kad savaitgalio – gruodžio  3 ir 4 dienosdėžutės ragins mokinius pagaminti eglutę iš namuose ar gamtoje randamų medžiagų bei pakartoti balsių ir priebalsių rašybą atliekant užduotį, esančią Kalėdų senelio kepurėje.

     Gruodžio 5 dieną mokinių pagamintos eglutės buvo aptartos iš visų pusių: penktokėliai ėmėsi žodžių darybos, vyresnieji lygino eglutes, vartodami būdvardžių laipsnius, dar kiti aiškinosi, kas privertė Eglę ištekėti už žalčio. Pagal individualias programas besimokantys vaikai spalvino eglutes ir aprašė jas pagal duotą planą. Smulkiąją motoriką mokiniai lavinosi varstydami eglutės žaisliukus ir verdami spalvingas girliandas.

     Gruodžio 6 dieną ant dėžutės nutūpusi Kalėdų senelio kepurė vėl pakvietė į Detektyvų biurą. Reikės išsiaiškinti, kas tas nevidonas, išdrįsęs apvogti patį senelį! Pamokos aprašymą rasite čia.

     Gruodžio 7 dieną senis besmegenis pakvies į savo dirbtuves, kuriose mokiniai plės žodyną spalvų, daržovių, figūrų, medžiagų pavadinimais. Liesdami įvairios tekstūros senius (sniego (pagal galimybes), plastilininius, vatinius, popierinius, plastikinius, stiklinius, medžiaginius…) ir dalindamiesi savo įspūdžiais, mokysis pasakoti, reikšti savo mintis, komentuoti draugų nuomones.

     Gruodžio 8 dieną vėl visi pasiners į senovės baltų mistinius ženklus ir simbolius kirpdami snaiges, puošdami klasę ir mokyklą. Apie tai skaitykite čia.   

     Gruodžio 9-oji – Kalėdų senelio kepurės diena. Tą dieną rašysime seneliui laišką, kuriame išliesime visas savo svajones. Tik nepagalvokite, kad mes tik prašyti mokame. Nieko panašaus! Pakartoję laiško rašymo taisykles, padėkosime už praėjusių metų dovanas, pasiteirausime, kaip senelis jaučiasi, ką veikė visus metus. Po to papasakosime apie save ir tik tada atsargiai pasiteirausime apie galimybę gauti išsvajotą dovaną. Kad Kalėdų seneliui būtų smagiau, laiškus iliustruosime, gaminsime vokus ir prisiminsime, kurioje vietoje rašomi adresato ir adresanto adresai.

     Savaitgalį, gruodžio 10 ir 11 dienomis, mokiniai gaus nuorodas į nemokamas internetines svetaines, kur ras smagių žaidimų, padėsiančių puošti eglutes, kirpti snaiges. Pažiūrėkite, kokią snaigę iškirpau virtualiomis žirklėmis 😀 

flake.jpg

     Gruodžio 12 dieną pasiūlykite vaikams paimti interviu iš… sniego senio! Ruošdamiesi šiai veiklai, mokiniai pakartos tiesioginės kalbos skyrybos taisykles, mokysis suformuluoti klausimus, atsakyti į juos įsijautus į sniego senio vaidmenį.

     Ant gruodžio 13 dienos dėžutės nutūpusi trapi snaigė pasiūlys mokiniams gamtoje paieškoti daiktų, panašių į snaiges savo forma, raštais, medžiagos būviu. Raginimas išskirti įvairių daiktų panašumus ir skirtumus, skatins mokinius mąstyti, lavins jų kalbą, dėmesį ir vaizduotę. Mažieji gali apibūdinti rastus daiktus vienu–dviem žodžiais; vyresnieji – kurti būdvardžių grandinėles; skyrybos besimokantieji – kartoti sudėtinių prijungiamųjų sakinių skyrybą, paaiškinant, kaip, kodėl, kuo įvardinti daiktai primena snaiges.   

     Gruodžio 14 dieną siūlau organizuoti sniego senių žygį į mokyklą. Tegul mokiniai atsineša į klasę tai, kas susiję su žiemos žaidimų simboliu. Tai gali būti pasaka, piešinys, nuotrauka, suvenyras, lipdukas, pačių pagamintas darbelis, sniego gniūžtė ir pan. Jaunesniųjų klasių mokiniai, vardindami atsineštus daiktus, mokysis nurodyti kirčiuoto skiemens vietą žodyje; vyresnieji, skaičiuodami suneštus senius, mokysis vartoti ir rašyti  kiekinius ir kelintinius skaitvardžius; patys vyriausi, apibūdindami kiekvieną žygio dalyvį, gilins skyrybos žinias.  

     Gruodžio 15 dieną mokiniai gali skaityti tekstus apie egles, eglutes, eglytes… Suraskite kiekvienam amžiaus tarpsniui tinkančių eilėraščių ir surenkite dailiojo skaitymo pamoką. Kad skaitymas vyktų sklandžiai, eilėraščius galima išmokti mintinai. Deklamavimą pasiūlykite lydėti įvairiais judesiais, tinkama mimika. Galima pažaisti su vienu eilėraščiu, pasiūlant jį skaityti keičiant emocijas ir nuotaikas. 

     Gruodžio 16 dieną mano mokiniai, tiksliai aprašydami įvairias kepures, padės nykštukams, elfams, Kalėdų seneliui ir kitiems jo komandos nariams surasti pamestas kepures ir kepuraites. Jei kepurių rasti nepavyks, pasiūlykite mokiniams sukurti skelbimą ir pakabinkite jį klasės stende. Taip pat galima parašyti SMS žinutę, pagalbos prašymą Facebook draugams. Ši veikla padės kurti taisyklingus tekstus, vartoti lietuviškus žodžius ir rašmenis, mokytis tiksliai ir nedaugžodžiaujant sukurti informacinį tekstą.    

     Gruodžio 17 ir 18 dienomis pagal mūsų Advento kalendorių vaikai turi dirbti su eglutėmis ir snaigėmis. Kad vaikai nepradėtų skųstis vis besikartojančiais simboliais, sugalvokite detektyvinę užduotį, kuri prašys surasti paslėptą daiktą. Mano mokiniai gaus iškirptus iš žurnalų tekstukus, kuriuose reikės surasti nurodytas raides arba žodžius ir iš jų sudėti sakinį. Iš sudėtų sakinių vaikai sužinos, kad gruodžio 19 dieną jiems reikės nusileisti į pirmą aukštą ir prie jame esančios eglutės rasti daiktą, kuris yra labai mažas ir lengvas. Šitas daiktas egzistuoja labai trumpai, nes yra greitai tirpstantis ir išgaruojantis. Sėkmingai atlikę užduotį mokiniai bus apdovanoti sniego senio emblemomis. Susibūrę į sniego senių klubą vaikai dalyvaus pokalbyje apie žiemą, jos požymius, paukščių, žvėrių ir žmonių veiklą, pakartos mėnesių pavadinimus, išvardins žiemos šventes, pasidalins savo nuomonėmis apie šį metų laiką.  

Daugiau gerumo idėjų.

Daugiau Advento idėjų skaitykite

GALIMYBIŲ EGLUTĖ (NAUJA!)
IŠVIRKŠČIAS ADVENTO KALENDORIUS
ADVENTO KALENDORIAI KITAIP
ADVENTO KALENDORIAI
LAIMĖS RIEŠUTAI
ŽODYNO TURTINIMO IR GERUMO PAMOKOS
Paskelbta Metodinės priemonės, Morfologija, Rugsėjo 1-oji, Sintaksė ir skyryba, Žodžių daryba, Įvairūs

RUDENS LAIŠKAI

Pirmosioms rugsėjo pamokoms sukurti laiškai ant medžio lapų neilgai puošė klasės stendą. Šiandien jie jau nuskinti ir ištaisyti. Skaitydami linksmus eilėraštukus mokiniai rado nemažai klaidų, bet kažkodėl jiems labiau norėjosi taisyti tas vietas, kuriose nebuvo nei vienos klaidos. Manau, šiam reiškiniui tiks posakis „Iš didelio rašto išėjo iš krašto“ 😀 Na, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – žaliai raudoni lapai išdavė, ką per vasarą pamiršo mano mokiniai, pasufleravo, kokioms temoms reikia skirti daugiau dėmesio, atkreipė mano dėmesį į skirtingo amžiaus vaikų pažintinių procesų ypatumus.

Nors aš rudens laiškus naudojau Rugsėjo 1-osios šventei, tačiau juos drąsiai galima skaityti ir vėliau, juk spalvą keičiantys ir krentantys lapai – vieni svarbiausių ateinančio rudens požymių!

Paskelbta Apklausos, Literatūra, Metodinės priemonės

ŠIUOLAIKINIO JAUNIMO POŽIŪRIO Į LIETUVIŲ KALBOS SVARBĄ TYRIMO ANALIZĖ

Atlikti tokį tyrimą paskatino to paties pavadinimo tekstas Jolitos Levickienės ir Mildos Pošiūtės-Žebelienės literatūros vadovėlyje, skirtame 9 klasės mokiniams, turintiems klausos sutrikimą. Tekste pateikta Kauno Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Irenos Kaklauskienės tyrimo analizė. Stebint aktyviai diskutuojančius mokinius, kilo mintis pakartoti šį tyrimą. Kad apklausos metu nekiltų nesusipratimų, literatūros pamokos tema buvo integruota į lietuvių gestų kalbos pamoką, kadangi mokymas sudaryti klausimus abiejose kalbose labai skiriasi.

Klaipėdos Litorinos mokyklos devintokai apklausė septynis 6–8 klasių mokinius. Jiems buvo užduoti aštuoni iš dešimties tekste buvusių klausimų. Kadangi devintokams reikėjo patiems atlikti tyrimo analizę, jie į apklausą neįtraukė klausimo, prašančio pateikti pasiūlymų, galinčių padaryti lietuvių kalbos mokymąsi malonų ir reikalingą. Nesudomino jų ir klausimas, kurio atsakyme reikėjo pasakyti, kaip respondentai rūpinasi kalbos išsaugojimu. Tai rodo, kad mokiniai nemėgsta atvirų klausimų, todėl renkasi lengviausią variantą, susidedantį iš trijų atsakymų: taip, ne, nežinau.

Beje, šitas tyrimas buvo devintos klasės mokinių namų darbas. Atlikdami jį mokiniai mokėsi užduoti klausimus, fiksuoti atsakymus. Apklausos metu buvo plečiamas žodynas, kartojamos tiesioginės kalbos skyrybos taisyklės, prisimenama, kaip kurti apklausos diagramas. Rašau apie tai, nes niekaip neišeina iš galvos praėjusią savaitę inernete audringą skaitytojų bangą sukėles Armino Himmelratho straipsnis apie kovą su namų darbais.

Smagu, kad apklausti mokiniai nėra abejingi lietuvių kalbai. Nors vaikų gimtoji kalba yra gestų kalba, tačiau jiems nesvetimos ir lietuvių kalbos problemos. Tik vieno klausimo jaunesniųjų klasių mokiniai nesuprato. Tai buvo klausimas apie kalbos mirtį. Todėl šią savaitę pamokas pradėsiu nuo David Crystal knygos „Kalbos mirtis“, Vilnius: Tyto alba, 2005.

Paskelbta Metodinės priemonės, Morfologija, Sintaksė ir skyryba, UPC, Žodžių daryba

Į PAGALBĄ MOKYTOJUI

     Pagalbą pradinių klasių mokytojams siūlo Ugdymo plėtotės centras, pristatydamas metodinę priemonę „3–4parkeris 2 klasių mokinių skaitymo gebėjimų ugdymas“, kuri padės mokytojams nustatyti vaikų skaitymo gebėjimų spragas, jų priežastis ir pateiks įrankius, nulemsiančius geresnius rezultatus.

     Lietuvių kalbos mokytojams UPC siūlo metodinę medžiagą, skirtą lietuvių kalbos vartojimo įgūdžiams formuoti ir tvirtinti. Mokytojai galės pasinaudoti lietuvių kalbos mokytojos ekspertės Aldonos Kruševičiūtės sudaryta atpasakojimų metodine priemone, skirta 5–6 ir 7–8 klasių mokiniams, ir lietuvių kalbos raštingumo ugdymo užduotimis bei diktantais, skirtais 5–8 ir 9–10 klasių mokiniams.

Paskelbta Metodinės priemonės, Rugsėjo 1-oji, Įvairūs

LIETUVIŲ KALBOS UŽDUOTYS… SAUSAINIUKUOSE

Po smagių ir nerūpestingų vasaros atostogų nei man, nei mano mokiniams nesinori pulti prie vadovėlių. Todėl šiuos mokslo metus pradėjome netradiciškai pateiktomis užduotimis. Iššifravę užkoduotą laišką ir susipažinę su jame minimais naujais dalykais, vaikai susėdo prie vaišių stalo, kur jų laukė sausainiukai su paslaptimi. Smagu buvo stebėti savo vaikus, atsargiai išvyniojančius sausainiuose paslėptus pageltusius nuo karščio raštelius, kuriuose buvo įrašyti įvairūs palinkėjimai.

Įdomus, tačiau sunkiai paaiškinamas faktas – nors sausainių buvo daugiau nei vaikų, tačiau kiekvienas mokinys išsitraukė sausainį su būtent jam skirtais žodžiais ir linkėjimais :D.

Daugiau smagių užduočių, žaidimų ir idėjų ieškokite:

MOKSLO METŲ PRADŽIA GALVOSŪKIŲ IR ŽAIDIMŲ RITMU NAUJA!

AR PASIRUOŠĖTE MOKYKLAI? 

KLASĖS PUOŠIMO IDĖJOS RUGSĖJO 1 ŠVENTEI 

 RUGSĖJO 1-OSIOS KODAS – VĖL Į MOKYKLĄ! 

RUGSĖJO 1-OSIOS SUVENYRAI IR DOVANĖLĖS VAIKAMS 

RUGSĖJO 1-OSIOS SVEIKINIMAI 

RUGSĖJO 1-OSIOS SCENARIJAI 

RUGSĖJO 1-OSIOS PASIŪLYMAI LABAI UŽIMTIEMS MOKYTOJAMS 

NETRADICINIAI PASIŪLYMAI PIRMOSIOS RUGSĖJO SAVAITĖS PAMOKOMS 

IDĖJOS PIRMOSIOMS PAMOKOMS